(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. D. ir B. M. P. D. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir

n u s t a t ė:

pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. J. santuokos įtraukimo į apskaitą“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. J. D. gimimo įtraukimo į apskaitą“ bei (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. L. D. gimimo įtraukimo į apskaitą“; įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos pavardę į „D.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą; įtraukti į apskaitą užsienyje gimusių nepilnamečių vaikų D. J. D., gimusio (duomenys neskelbtini) ir R. L. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimą į apskaitą, išduodant vaikams gimimo įrašus su pavarde „D.“.

Pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) C. O. (duomenys neskelbtini) vietovėje ((duomenys neskelbtini)) susituokė su (duomenys neskelbtini) piliečiu B. M. P. D.. (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių, prašydama įtraukti santuoką į apskaita ir suteikti jai vyro pavardę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) išvadą, kuria nusprendė netenkinti prašymo, nes lietuviškoje abėcėlėje nėra raidės „x“; buvo pasiūlytas pavardės variantas „D.“. Pareiškėja neturėjo kitos išeities, nei sutikti su siūlomu sugramatintu variantu. Iš (duomenys neskelbtini) Pareiškėjų šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) valstybę, kurioje jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini)  gimė D. J. D., o (duomenys neskelbtini) gimė R. L. D.. (duomenys neskelbtini) mėnesį pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su dviem prašymais įtraukti užsienyje gimusių vaikų gimimą į apskaitą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) raštu bei (duomenys neskelbtini) raštu atsisakė tenkinti prašymus. 

Pareiškėjai mano, kad taip pažeidžiama jų teisė pasirinkti bendrą šeimos pavardę. Šiuo metu Pareiškėjos pase įrašyta pavardė D. jos gyvenamojoje šalyje (duomenys neskelbtini) yra dažniausiai priimama kaip klaidingai užrašyta pavardė, ypač kai jos pasas pateikiamas kartu su sutuoktinio pasu. Tokioje pačioje situacijoje gali atsidurti ir du nepilnamečiai vaikai, kurių pavardė Lietuvoje išduotuose dokumentuose skirsis nuo jų pavardės originaliuose gimimo liudijimuose, taip pat skirsis nuo tėvo pavardės.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų prašymą nurodė jį spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog vadovaujantis šiuo metu galiojančiais teisės aktais neturėjo galimybės patenkinti pareiškėjų prašymo. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardus ir pavardes su raidėmis „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės akto įrašus įrašo tik vykdydamas šiuo klausimu priimtus teismo sprendimus. Būtent dėl tos priežasties, jog civilinės metrikacijos skyriai, vykdydami teismo sprendimus, įtraukia į apskaitą užsienyje sudarytą santuoką ar vaiko gimimą, ar pakeičia jau sudarytą civilinės būklės akto (gimimo ar santuokos) įrašą, įrašant raides „w“, „q“ ar „x“, Lietuvos Respublikos gyventojų registre atsiranda duomenys apie sudarytus įrašus su minėtomis raidėmis. Atitinkamai su šiomis raidėmis Lietuvos Respublikos piliečiams išduodami asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai. Nesant teisinio reglamentavimo šiuo klausimu, Vilniaus miesto CM skyrius raides „w“, „q“, ar „x“ į civilinės būklės aktų įrašus turi teisę įrašyti Lietuvos Respublikos piliečiams tik vykdydama priimtus Teismų sprendimus. Pažymėjo, kad nemažai Lietuvos piliečių yra sudarę santuokas su kitataučiais, o asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad Europos Sąjungos valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad asmenims yra sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomas sutuoktinių pavardes, į tai, kad tokių asmenų vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus, taip pat į tai, kad trūksta Įstatymų leidėjo iniciatyvos minėtais klausimais.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, jog pareiškėjų prašymas prieštarautų Lietuvos Respublikos teisės aktams. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 patvirtinti] Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių 23 p. civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba, Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje kilo ginčas dėl civilinės būklės aktų sudarymo su lietuvių kalboje nenaudojama raide „x“. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 514 straipsnio 2 dalis numato, jog teismas bylą dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą registruoti ar akto įrašą atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Byloje nustatyta, jog pareiškėja (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) susituokė su B. M. P. D.. (duomenys neskelbtini) pareiškėja kreipėsi į Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrių, prašydama įtraukti santuoką į apskaita ir suteikti jai vyro pavardę. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės skyrius pateikė (duomenys neskelbtini) išvadą, kuria nusprendė netenkinti prašymo, nes lietuviškoje abėcėlėje nėra raidės „x“; buvo pasiūlytas pavardės variantas „D.“. Iš (duomenys neskelbtini) Pareiškėjų šeima persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini)  valstybę, kurioje jiems gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė D. J. D., o (duomenys neskelbtini) gimė R. L. D.. (duomenys neskelbtini) mėnesį pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių su dviem prašymais įtraukti užsienyje gimusių vaikų gimimą į apskaitą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius (duomenys neskelbtini) raštu bei (duomenys neskelbtini) raštu atsisakė tenkinti prašymus. Nesutikdami su tokiais sprendimais, pareiškėjai kreipėsi į teismą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.20 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Teisė į vardą apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitokių dokumentų formų patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 23 punktas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai sudaromi lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos piliečių ir jų vaikų vardai ir pavardės civilinės būklės akto įraše nurodomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės bei jų vaikų civilinės būklės aktus, šių asmenų vardai ir pavardės civilinės būklės aktų įrašuose rašomi juos paraidžiui perrašant lotyniško pagrindo rašmenimis iš asmens tapatybės dokumento ar užsienio valstybės institucijos išduoto atitinkamo dokumento. Kadangi ginčas byloje kilo dėl civilinės būklės aktų įrašų sudarymo, pagal Taisyklių 23 punktą toks įrašas turi būti sudarytas lietuvių kalba, t. y. iš lietuvių kalbos rašmenų.

1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Taigi asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio pase ir kituose dokumentuose turi būti įrašyti valstybine kalba, nes toks įrašymas suponuoja oficialųjį to asmens tapatybės patvirtinimą, sukeliant atitinkamus teisinius padarinius, susijusius su to asmens vardo ir pavardės vartojimu viešajame Lietuvos gyvenime. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. sprendime „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo motyvuojamosios dalies 4 ir 7 punktų nuostatų išaiškinimo“ konstatavo, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase, be skyriaus, kuriame įrašomi asmens tapatybę identifikuojantys duomenys, esama skyrių, skirtų papildomiems duomenims apie asmenį įrašyti, reikalingoms žymoms dėti. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba. Taigi, egzistuojanti konstitucinė doktrina įtvirtina lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą, kuris reiškia, kad visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose, patvirtinančiuose jų pilietybę, turi būti rašomi valstybine kalba, t. y. lietuviškai, pagal lietuvių kalbos rašymo ir gramatikos taisykles, raidėmis, kurios yra lietuvių kalbos raidyne. Taigi, teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, toks teisinis reglamentavimas galiojo ginčijamo sprendimo priėmimo metu.

Kaip nustatyta, šiuo metu galiojantys nacionalinės teisės aktai nenumato galimybės Lietuvos Respublikos piliečių civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis, kita vertus, nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, reikšmingesnė yra tarptautinių teismų praktika sprendžiant tokio pobūdžio bylas. Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra pasisakęs, kad asmens vardas ir pavardė yra vienas iš jo identiteto ir privataus gyvenimo, kuriam apsaugoti skirtas Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7 straipsnis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 8 straipsnis, elementų. N. C. 7 straipsnyje nėra aiškios nuorodos į asmens vardą ir pavardę, jie yra ne ką mažiau susiję su asmens privačiu ir šeimos gyvenimu, nes yra asmens tapatybės nustatymo ir priskyrimo tam tikrai šeimai priemonė (Teisingumo Teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, Nr. C-391/09). Savo jurisprudencijoje Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad užsienietiškų vardų ir pavardžių rašyba kai kuriais atvejais gali turėti įtakos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 21 straipsnyje įtvirtinto asmenų laisvo judėjimo principo įgyvendinimui. Atsisakymas pakeisti valstybės narės piliečio vardus ir pavardę ir pripažinti kitoje valstybėje narėje įgytus vardus ir pavardę gali būti laikomas šiame straipsnyje pripažintų laisvių apribojimu, jei tokiam asmeniui gali sukelti rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų (2016 m. birželio 2 d. sprendimas N. P. Bogendorff von Wolffersdorff, Nr. C-438/14). Jungtinių Tautų Organizacijos Žmogaus teisių komitetas išnagrinėjęs pareiškėjo L. R. prašymą pakeisti vardą ir pavardę į originalią jo formą „L. R.“ 2010 m. spalio 28 d. sprendime pripažino Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 17 straipsnio pažeidimą byloje Raihman prieš Latviją (pranešimo Nr. 1621/2007), nurodydamas, kad priverstinis vardo ir pavardės keitimas yra neteisėtas kišimasis į privatų asmens gyvenimą ir pažeidžia žmogaus teises. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje ne kartą pripažino, kad klausimai dėl vardų ir pavardžių rašybos patenka į Konvencijos 8 straipsnio nuostatomis ginamą privataus ir šeimos gyvenimo sritį. Sprendime Johansson prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 10163/02) Europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad vaiko vardo pasirinkimas – tai individualus tėvų pasirinkimas. Teismas pripažino, kad teisiniai ribojimai gali būti pateisinami visuomenės gerove, tačiau vardai neabejotinai atlieka esminį vaidmenį nustatant asmens tapatybę. Vertinant, ar valstybės įsikišimas į naudojimąsi savo vardu ir pavarde, atitinka Konvencijos 8 straipsnio reikalavimus, inter alia atsižvelgtina į tai, ar pavardė originaliais rašmenimis nurodyta pase, kiek skiriasi originali ir adaptuota rašyba, ar adaptuota rašyba trukdo identifikuoti asmenį, ar dėl to kyla praktinių sunkumų (2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimas byloje Bulgakov prieš Ukrainą, pareiškimo Nr. 59894/00).

Iš aukščiau aptartos tarptautinių teismų jurisprudencijos neabejotinai matyti, jog naudojimasis savo vardu ir pavarde yra pripažįstama sudėtinė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą dalis ir valstybės kišimasis į šią sritį, draudžiant originalią asmens vardo ir pavardės rašymą, gali būti pateisinamas tik tada, kai tai yra proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiškėjai siekia, kad po jų santuokos sudarymo, pareiškėjos ir jų nepilnamečių sūnų pavardė būtų parašyta originalia forma su raide „x“, tokia pavarde yra identifikuojamas pareiškėjas. Toks pareiškėjų prašymas yra grindžiama tikslu išvengti įvairių nepatogumų identifikuojant visą šeimą ir kiekvieną asmenį atskirai, taip pat noru, kad visi šeimos nariai turėtų tokią pačią pavardę. Originali pareiškėjo pavardė yra sudaryta su lietuvių kalboje nesančia „x“ raide, todėl tokios pavardės įrašymas negalimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, tačiau, dėl tarptautinių institucijų jurisprudencijos ir šiuolaikinio gyvenimo poreikių, pareiškėjų prašymas nėra išskirtinis ar neįprastas šiuolaikinio Lietuvos socialinio gyvenimo kontekste: kaip matyti iš viešai skelbiamų duomenų, Valstybinė lietuvių kalbos komisija yra pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui išvadas dėl įstatymų projektų (Nr. XIIP-1653; XIIP-1675; XIIP-1653(2)), kuriose, be kita ko, nurodoma, jog Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose turi būti rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau galimos tam tikros išimtys, atsižvelgiant į dabartinės visuomenės poreikius: a) užsieniečiams, įgijusiems Lietuvos Respublikos pilietybę, – jų vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens dokumentuose jų pageidavimu įrašomi lotyniškais rašmenimis pagal dokumento šaltinį – kitos valstybės išduotą asmens dokumentą (remiantis tarptautine praktika diakritiniai ženklai dėl techninių galimybių gali būti neperteikiami); b) su užsieniečiu santuoką sudariusiems ir jų pavardes paimantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, taip pat tokių sutuoktinių vaikams – jų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis, dokumento šaltiniu laikant užsieniečio asmens dokumentą; Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog įstatymų leidėjas, spręsdamas kaip Lietuvos Respublikos piliečio pase turi būti rašomi asmens vardas ir pavardė, negali neatsižvelgti į gautas oficialias išvadas, įskaitant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos oficialią išvadą, išdėstytą poziciją (siūlymus) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eA-3294-624/2017).

Pažymėtina, jog visuotinai žinoma, kad šiuo metu galiojančiuose Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose yra užregistruota Lietuvos piliečių, turinčių varde ar pavardėje raidę „x“, o tai iš esmės patvirtina, jog tokio lotyniško rašmens naudojimas yra įprastas. Duomenų, kad tokio rašmens naudojimas neigiamai įtakotų valstybinės kalbos statusą arba sukeltų didelių nepatogumų valstybinių institucijų veikloje, nenustatyta. Kaip minėta, Taisyklių 23 punktas numato galimybę lotyniškų rašmenų naudojimą užsienio piliečių ar asmenų be pilietybės civilinės būklės aktuose. Teismas nenustatė jokio teisėto pagrindo, kodėl tokia teise negalėtų pasinaudoti už užsieniečio ištekėjusi Lietuvos pilietė ir jų vaikai. Pažymėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas minėtoje Johansson prieš Suomiją byloje pažymėjo, kad jeigu gyventojų registre jau įregistruoti vardai ir nenustatyta jokio neigiamo poveikio kultūrinio ir kalbinio tapatumo išsaugojimui, tai nėra pagrindo atsisakyti įregistruoti tokį vardą.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu galiojančio teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjų prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjų siekiamam tikslui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėjai ir jų vaikai galėtų patirti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų prašymas tenkinamas.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis 259, 270, 516 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjų D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir B. M. P. D., gim. (duomenys neskelbtini), pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. J. santuokos įtraukimo į apskaitą“. 

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl D. J. D. gimimo įtraukimo į apskaitą“.

Panaikinti  Vilniaus miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl R. L. D. gimimo įtraukimo į apskaitą“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti pareiškėjos D. D. pavardę į „D.“ ir išduoti naują santuokos sudarymo įrašą.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti D. J. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą su pavarde „D.“.

Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių išduoti R. L. D., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašą su pavarde „D.“.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną, sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Donata Kravčenkienė