Civilinė byla Nr. e2-14637-451/2025

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06008-2025-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.12; 3.2.6.1; 3.4.1.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 17 d.

Kaunas

    Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Jakštienė,

sekretoriaujant Rugilei Tarvydytei,

dalyvaujant ieškovei V. O., jos atstovei advokatei Aušrai Pilionei,

    viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovui P. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovė V. O. (toliau – ieškovė) ieškiniu prašė teismo: nustatyti nepilnamečio sūnaus Ą. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove V. O., priteisti iš atsakovo P. K. nepilnamečio sūnaus Ą. K. išlaikymui po 350 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ieškovę V. O. paskiriant sūnaus lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo P. K. 1530,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam sūnui Ą. K., įsiskolinimą. Prašo priteisti iš atsakovo P. K. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

2.       Ieškovė ir jos atstovė advokatė Aušra Pilionė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko ieškinį. Paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas nebuvo sudarę santuokos, tačiau turi bendrą nepilnametį vaiką. Ieškovė su atsakovu kartu nebegyvena pastaruosius metus. Ieškovė kartu su savo nepilnamečiu sūnumi gyvena ieškovės mamos nuosavybės teise priklausančiame bute. Ieškovė nuolat prižiūri šalių sūnų, rūpinasi jo kasdiene buitimi. Sūnus yra keturių metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikui ypač svarbu nuolatinis ryšys su mama, jam pažįstama ir saugi aplinka, dienos režimas. Atsakovas su nepilnamečiu sūnumi praktiškai nebendrauja, prie jo išlaikymo prisideda tik nedidele suma ir nereguliariai. Iš atsakovo prašo priteisti išlaikymą sūnui po 350 Eur per mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos.

3.       Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė paaiškino, jog vaiko išlaikymui per vieną mėnesį reikalinga suma yra apie 800 Eur. Išsamiai paaiškino, kaip susidaro ši suma, kuri yra protinga ir atitinkanti tokio amžiaus vaiko interesus. Ieškovė iš prašomos priteisti išlaikymo sumos atima gaunamus vaiko pinigus, todėl išlaikymo suma sudaro apie 700 Eur, kurių pusę prašo priteisti iš atsakovo. Ieškovė ir jos atstovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai laikomi tinkamai įteikti 2025 m. balandžio 12 d. (procesiniai dokumentai įteikti šeimos nariui). Apie posėdį atsakovui pranešta  viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklapyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis.

5.       Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyrius
(toliau – išvadą duodanti institucija) pateikė išvadą ir nurodė, kad šeima dėl vaiko teisių pažeidimų ir geriausių interesų neužtikrinimo, nėra žinoma.

6.       Išvadą duodančios institucijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu vaikas vis dar pakankamai mažo amžiaus, vaikas nuo gimimo auga su motina, taip pat į motinos gebėjimus tenkinti vaiko poreikius, bei tai, jog šiuo metu nėra duomenų apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu, manytina, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus.

7.       Išvadą duodančios institucijos vertinimu, tam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, jam tenka papildomos prievolės, susijusios su esminių vaiko poreikių tenkinimu: papildomam ugdymui ir būreliams, vaiko mokyklinėms prekėms, lavinimo priemonėms, mobiliojo ryšio paslaugoms, įvairioms mokyklos šventėms ir pan., todėl vertinant išlaikymo dydį, būtina nustatyti išlaidas, kurių nepatirs vaiko tėvas. Pažymime, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio turėtų būti vertinamos nepilnamečio geriausių interesų naudai, jog jis turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, galėtų patenkinti ne tik minimalius, tačiau ir būtiniausius savo poreikius. Konkreti išlaikymo suma turėtų būti nustatyta įvertinus abiejų tėvų galimybes teikti išlaikymą ir vaikų konkrečius poreikius, t. y. įvertinus realias vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas ir skyrium gyvenančio vieno iš tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.  Institucijos nuomone, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra protinga ir pagrįsta. Teismui nustačius, jog yra pagrindas priteisti išlaikymo įsiskolinimą, ieškinio reikalavimo tenkinimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, neprieštarautų nepilnamečio vaiko geriausiems interesams.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

8.       Bylos šalys nėra sudarę santuokos, tačiau turi sūnų – Ą. K., gimusį (duomenys neskelbtini) (gimimo įrašo kopija pridedama). Bylos šalys gyvena atskirai pastaruosius metus. Tėvas tik nedidele suma prisideda prie sūnaus išlaikymo ir tai nereguliariai (byloje pateikta atsakovo mokamo išlaikymo sūnui lentelė nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio). Atsakovas  su sūnumi praktiškai nebendrauja.

9.       Ieškovė neturi asmeninės nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto. Ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Atsakovas duomenų apie savo turtinę padėtį į civilinę bylą nėra pateikęs.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad, kai tėvas ir motina gyvena skyriumi, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

11.       Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja. Ieškovė kartu su savo nepilnamečiu sūnumi Ą. K. gyvena ieškovės motinai nuosavybės teise priklausančiame bute (pažymos apie deklaruotą gyvenamąją vietą kopija pridedama). Čia ieškovės sūnui sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir realizuoti savo poreikius. Ieškovė nuolat prižiūri bylos šalių sūnų, rūpinasi jo kasdiene buitimi. Bylos šalių sūnus yra ketverių metų amžiaus. Tokio amžiaus vaikui ypač svarbu nuolatinis ryšys su mama, jam pažįstama ir saugi aplinka, dienos režimas. Visa tai yra garantuojama berniukui gyvenant kartu su mama. Ieškovė V. O. suteikia sūnui Ą. K. tinkamas gyvenimo, poilsio ir priežiūros sąlygas, todėl nepilnamečio vaiko Ą. K. gyvenamoji vieta nustatytina su jo mama V. O..

12.       Atsižvelgiama ir į byloje  išvadą duodančios institucijos išvadą ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad šiuo metu vaikas vis dar pakankamai mažo amžiaus, vaikas nuo gimimo auga su motina, taip pat motina geba tenkinti vaiko poreikius, bei nėra duomenų apie netinkamą motinos valdžios įgyvendinimą vaiko atžvilgiu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad nepilnametis vaikas šiuo metu yra ketverių metų amžiaus, į tai, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo nepilnamečio vaiko priežiūros ir auklėjimo, ieškovės reikalavimas tenkinamas: nepilnamečio vaiko gyvenamo vieta nustatoma su ieškove.

      Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

13.       CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

14.       Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi, ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu.

15.        Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

16.       Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).

17.       Šalių sūnus yra ketverių metų amžiaus. Ieškovės skaičiavimu iš viso per mėnesį sūnaus poreikių patenkinimui reikėtų 800,00 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovė išsamiai paaiškino konkrečių vaiko poreikių patenkinimui reikalingas išlaidas.

18.       Iš bendros išlaidų sumos, reikalingos sūnaus poreikių patenkinimui, atėmus gaunamus vaiko pinigus lieka apie 700 Eur, ir šią sumą  padalinus pusiau iš atsakovo P. K. turi būti priteistas išlaikymas sūnui Ą. K. po 350 Eur per mėnesį.

19.       Ieškovė byloje išsamiai paaiškino, kad šalių sūnaus  poreikių tenkinimui skiria iš viso apie 800,00 Eur per mėnesį. Iš ieškovės duotų paaiškinimų matyti, kad yra tenkinami visi būtinieji vaiko poreikiai. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas tik minimaliai ir nepastoviai prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad atsakovas turi sveikatos problemų ir negali dirbti, todėl manytina, jog atsakovas turi visas galimybes teikti nepilnamečiam vaikui būtiną išlaikymą ir tinkamai pasirūpinti savo vaiku bei patenkinti jo būtiniausius poreikius. 

20.       Vadovaujantis sprendime nurodytais motyvais, argumentais bei konstatuotomis aplinkybėmis, kad ieškovės prašomas išlaikymo dydis net ir išminusavus vaiko pinigus, neviršija minimalios mėnesinės algos, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečio sūnaus naudai po 350,00 Eur, mokant kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės, kasmet indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

21.       Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai ir / ar vaiko poreikiams, teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

22.       Ieškovė paskirtina nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis).

23.       Ieškovei išaiškintina, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

24.       Sprendimas dėl išlaikymo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo.

25.       CK 3.200 straipsnis reglamentuoja, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

26.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 47 punktas).

27.        Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant
teisiškai reikšmingus faktus dėl LR CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

28.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tikrasis prievolinio išlaikymo
teisinio santykio subjektas yra vaikas, išlaikymui gaunamas turtas ar lėšos yra vaiko nuosavybė, o tėvai turi tik tvarkymo teisę (uzufruktą). Tėvams, kaip uzufruktoriams, tenkančios pareigos,
susijusios su vaikui nuosavybės teise priklausančio turto, be kita ko, gaunamo ir kaip išlaikymas, tvarkymu, turi būti vykdomos sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016, 32 punktas). Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-30 nutartyje civilinėje byloje
Nr. e3K-3-288-378-2017 yra suformulavęs tokią teisės taikymo taisyklę: vien ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, ilgą laiką nereikalauja išlaikymo vaikui iš antrojo tėvo ir vaiką išlaiko vienas, pati savaime nėra pagrindas mažinti išlaikymo įsiskolinimą, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė.

29.       Teismas pažymi, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog atsakovas šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas kitokių duomenų, kurie paneigtų ieškovės pateiktus duomenis, į bylą nepateikė, iki šiol skiria tik minimalias lėšas sūnui išlaikyti. Nenuginčyta, kad atsakovas išlaikymą teikia kas mėnesį. Dėl to susidarė išlaikymo įsiskolinimas, kuris priteistinas iš atsakovo.

30.       Ieškovė į bylą pateikė išsamų išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimą. Ieškovė už  laikotarpį nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio pateikimo prašo priteisti  iš atsakovo 1530,00 Eur sūnaus išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 350 Eur. kas mėnesį mokamą išlaikymą. Atsakovas į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės paskaičiuotą įsiskolinimo, neteikė atsiliepimo į bylą. Teismas tokią atsakovo poziciją vertina kaip sutikimą su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl įsiskolinimo priteisimo.

31.       Atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi anksčiau nurodytomis teisės normomis ir teismų praktika, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinamas ir priteisiama š atsakovo 1530,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

32.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

33.       CPK 96 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

34.       Ieškovei 2024 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba (toliau – Tarnyba), atleidžiant ieškovę 100,00 proc. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, taip pat žyminio mokesčio mokėjimo. Tarnyba pateikė duomenis, kad už ieškovei suteiktas teisines paslaugas iš viso patyrė 316,67 Eur bylinėjimosi išlaidų. Ieškinį tenkinus visiškai, minėtos išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

35.       Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už neturtinį reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo, tenkinus reikalavimą visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis – 110,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, tenkinus reikalavimą visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas mokėtinas žyminis mokestis – 94,50 Eur (350,00 Eur x 12 mėn. = 4200,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo valstybės naudai priteistinas mokėtinas žyminis mokestis – 34,40 Eur (1530,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Viso, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas mokėtinas žyminis mokestis sudaro – 238,90 Eur (110,00 Eur + 94,50 Eur + 34,40 Eur).

36.       Teismas patyrė 11,97 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Tenkinus ieškinį iš atsakovo valstybei priteistinos 11,97 Eur išlaidos (CPK 92 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio
1 dalimi, 259 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268–270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

        ieškovės ieškinį tenkinti.

        Nustatyti nepilnamečio vaiko Ą. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

        Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui Ą. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2024 m. balandžio 3 d.) iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo lėšas indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

        Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1530,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų trisdešimt eurų ) dydžio nepilnamečio sūnaus Ą. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą.

        Paskirti ieškovę V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus Ą. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

       Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 316,67 Eur (tris šimtus šešiolika eurų 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630).

       Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 238,90 Eur (du šimtus trisdešimt aštuonis eurų 90 cnt.) žyminį mokestį (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

        Priteisti iš atsakovo P. K., asmens kodas valstybei 11,97 Eur (vienuolika eurų 97 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

        Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

        Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                          Giedrė Jakštienė