Pirmosios instancijos teismo teisėjas                                Civilinė byla Nr. 2S-382-544/2013

Ineta Baliukaitytė                                                            Proceso Nr. 2-08-3-08230-2012-1

                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija: 116.8;  122.3; 125.1;

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU 

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 24 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė  apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės UAB „Snoro lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutarties dėl sprendimo vykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. L2-9397-488/2012 pagal kreditorės UAB „Snoro lizingas“ pareiškimą skolininkui G. L. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 27 d. patenkino kreditoriaus UAB „Snoro lizingas“ prašymą ir priėmė teismo įsakymą išieškoti iš skolininko G. L. 1 577,19 Lt skolą, 739,13 Lt delspinigius, 5 % dydžio metinių palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2012-11-27) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 17,00 Lt bylinėjimosi išlaidas – UAB „SNORO lizingas“ naudai (b. l. 8).

Skolininkas pateikė teismui prašymą minėto teismo įsakymo vykdymą išdėstyti po 75 Lt. Prašymui pagrįsti nurodė, kad sunki jo materialinė padėtis (b. l. 15).

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 284 str., skolininko pareiškimą tenkino. Teismas padarė išvadą, kad skolininkas dokumentais įrodė savo sunkią materialinę padėtį: yra įregistruotas darbo biržoje, jam nustatytas 40 % darbingumas, turi skolinių įsipareigojimų. Todėl skolininkui iš karto įvykdžius teismo įsakymą susidarytų nepalanki situacija ir jo turimų pajamų neužtektų net minimaliems poreikiams tenkinti. (b. l. 181-182).

Atskiruoju skundu  kreditorė prašo panaikinti 2013-02-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti skolininko prašymą dėl teismo įsakymo vykdymo išdėstymo. Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino materialines ir procesines teisės normas. Sprendimo vykdymą išdėstyti galima tik konstatavus, kad skolininko turtinė padėtis yra ypač bloga. Kreditorius teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad skolininko mėnesio pajamas sudaro ne tik gaunama netekto darbingumo pensija, bet ir darbo užmokestis UAB „Panevėžio Lironta“. Viešuosiuose registruose skolininko vardu yra įregistruota transporto priemonė ir nekilnojamasis turtas. Teismas šių įrodymų nevertino. Skolininkas nepateikia duomenų, kodėl galės mokėti būtent 75 Lt sumą per mėnesį, nes tokio pat dydžio skolos įmokų pagal paskolos sutartį jis nemokėjo daugiau kaip metus laiko. Tarp kreditoriaus ir skolininko sudaryta sutartis turėjo būti įvykdyta 2013-08-15. Skolos mokėjimo išdėstymas 31 mėnesiui neprotingai užtęs teismo įsakymo vykdymą 31 mėnesiui. Skolininkas, prisiimdamas įsipareigojimus įvertino savo galimybes ir pats pasirinko mokėjimų grafiką bei sutarties terminą. Skolininkas  pagal teismo nutartį išdėstyti vykdymą dar nėra įmokėjęs nei vienos įmokos. Teismas privalėjo įvertinti, ar išdėsčius sprendimo vykdymą bus užtikrintas realus teismo sprendimo įvykdymas (b. l. 35-37).

Atsiliepimo į atskirąjį skundą skolininkas nepateikė.

Atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-02-22 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacine instancija nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo pagrįstumo. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai (CPK 18 str., 281 str., 584 str.). CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas ar išdėstomas, keičiama sprendimo vykdymo tvarka tik išimtiniais atvejais. Sprendimo vykdymo išdėstymas teismų praktikoje vertinama kaip teisė nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolei, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-925/2002). Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. D. ir kt., bylos Nr. 3K-7-61/2011).

Prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą skolininkas grindė savo sunkia turtine padėtimi. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad skolininkas yra registruotas darbo biržoje, yra neįgalus, jam nustatytas 40 % darbingumas, turi kitų skolinių įsipareigojimų, gauna socialinę pašalpą, jo vardu registruotas automobilis ir butas. Tačiau autotransporto priemonė  yra labai  senos gamybos automobilis Moskvich 2140, kuris, labiausiai tikėtina,  yra nevertingas ir nelikvidus rinkoje  turtas.  Butas yra vienintelis neįgalaus skolininko gyvenamasis būstas (b. l. 18-23). Pagal VSDFV Panevėžio skyriaus pažymą, skolininkui G. L. laikotarpyje nuo 2012-05-01 iki 2013-05-01 buvo mokama netekto darbingumo pensija, ligos pašalpos, iš ko galima spręsti, kad skolininkas ne tik turi neįgalumo lygį, bet ir  tikrai serga (b. l. 49-50). UAB „Lironta“ G. L. dirbo nuo 2012-12-10 iki 2013-04-12, užmokesčio suma mėnesiui sudarė ~ 456,40 Lt (b. l. 52). Nuo 2013-04-23 G. L. vykdo individualią veiklą (b. l. 52), todėl gauna tam tikras pajamas, ir tai duoda pagrindą manyti, kad teismo sprendimas ateityje bus realiai įvykdytas. Todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl  sunkios skolininko turtinės padėties, dėl kurios jis objektyviai negali sumokėti visos priteistos skolos sumos, yra  teisinga. Skolininkui iš karto įvykdžius teismo įsakymą, jam susidarytų nepalanki situacija ir jo turimų pajamų neužtektų net minimaliems poreikiams tenkinti. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apelianto motyvas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus byloje įrodymus ir neteisingai įvertino skolininko turtinę padėtį (CPK 12, 185 str.). Kiti argumentai neturi esminės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.  

Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                 Ramunė Čeknienė