Civilinė byla Nr. 2S-1019-798/2013
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-19187-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija: 14.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. birželio 26 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui UAB „Studio Moderna“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė R. A. kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties, kuria prašymas dėl darbo užmokesčio priteisimo už teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį netenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi netenkino ieškovės R. A. prašymo dėl darbo užmokesčio už teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį priteisimo, nutraukė civilinę bylą dėl ieškovės R. A. reikalavimo priteisti iš atsakovo UAB „Studio Moderna“ neįvykdytą teismo sprendimo dalį, taip pat netenkino ieškovės R. A. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: atsakovo UAB „Studio Moderna“ 2011-11-02 bei 2011-11-08 įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas – pastabas ir 2011-11-18 įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo pagal DK 236 str. 3 d. 1 p. panaikino, kaip nepagrįstas; pripažino darbo sutarties nutraukimą neteisėtu, o darbo sutartį laikė nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisė iš atsakovo UAB „Studio Moderna“ 1284,15 Lt išeitinę pašalpą (išmoką) (neatskaičius mokesčių), 6207,72 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką (neatskaičius mokesčių) iki teismo sprendimo priėmimo, o nuo 2012-04-12 po 60,86 Lt už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovės R. A. naudai; ieškinio dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio priedo – 435 Lt priteisimo atmetė; įpareigojo atsakovą sprendimo dalį dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išieškojimo – 1284,15 Lt ieškovės R. A. naudai, vykdyti skubiai; priteisė iš atsakovo UAB „Studio Moderna“ 224,75 Lt žyminio mokesčio valstybei bei 700 Lt išlaidų antrinei teisinei pagalbai valstybei. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas atsakovo UAB „Studio Moderna“ skundo pagrindu buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2012m. spalio 12 d nutartimi buvo paliktas nepakeistas. Teismas, atsižvelgdamas, į tai, kad Darbo kodekso 303 str. nustato, jog tais atvejais, kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos ar teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo iki jo įvykdymo dienos. Teismas pažymėjo, jog darbdavys pagal teismo sprendimą išmokėdamas tokią išmoką teismo sprendimą vykdė tinkamai.
Teismas konstatavo, kad ieškovės keliamas ginčas dėl išeitinės išmokos priteisimo, remiantis Darbo kodekso 140 str. jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu, todėl civilinę bylą toje dalyje dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo neįvykdytą teismo sprendimo dalį (papildomai priteisti iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką), nutraukė CPK 293 str. 3 p. numatytu pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad darbdavys netinkamai vykdė teismo sprendimą ir nepagrįstai išskaičiavo iš priteistų sumų privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012m. balandžio 12 d. sprendime nurodyta, kad ieškovei priteisiamos sumos yra nurodytos neatskaičius mokėtinų mokesčių. Teismas pažymėjo, kad tokią išvadą ieškovei R. A. yra pateikęs ir Valstybinio socialinio draudimo valdybos Vilniaus teritorinis skyrius.
Teismas nustatė, jog darbdavys teismo sprendimą vykdė tinkamai, todėl netenkino ieškovės prašymo dėl darbo užmokesčio priteisimo pagal DK 303 str. nuostatas, taip pat netenkino ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė R. A. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. prašo teismo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, priteisti iš atsakovo neišmokėtą išeitinę išmoką, numatytą darbo kodekso 140 str. 1 d., pritaikyti Darbo kodekso 303 str. redakcijos iki 2013-01-01 darbo kodekso 300 str.) ir išieškoti darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos, priteisti iš atsakovo 75,63 Lt už UAB „Pačiolis“ paslaugas, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atskirąjį skundą grindžia šiomis faktinėmis aplinkybėmis:
Pirma, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog Darbo kodekso 297 str. 1 d. pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Kadangi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. sprendimas buvo apskųstas bei byla išnagrinėta apeliacine tvarka, ieškovė laiko, jog priimta Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos, nurodydama, kad Darbo kodekso 297 str. 4 d. pagrindu darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos. Taip pat ieškovė nurodo, kad Darbo kodekso 140 str. 1 d. yra nustatytas išeitinės išmokos dydis nuo dvylikos iki trisdešimt šešių mėnesių, kurį sudaro dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydis. Ieškovės manymu šios išmokos dydis ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo bei nenurodyta galimybė jį mažinti, o siekimas sumažinti šią išmoką ne įstatyminiu pagrindu reikštų darbuotojo teisių ir garantijų, įtvirtintų įstatyme, pažeidimą.
Ieškovė prašo teismo remiantis Darbo kodekso 300 str. (redakcija nuo 2013-01-01 – Darbo kodekso 303 str.), pagal kurį numatyta priimti teismo nutartį dėl darbo užmokesčio priteisimo darbdaviui neįvykdžius teismo sprendimo bei Darbo kodekso 140 str. 1 d., pritaikyti Darbo kodekso 300 str. (redakcija nuo 2013-01-01 Darbo kodekso 303 str.) bei išieškoti darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo iki jo įvykdymo dienos,
Antra, atsakovas, atsižvelgiant į nepertraukiamą 17 mėnesių stažą darbovietėje pateikdamas SD pranešimą pertraukė nepertraukiamą septyniolikos mėnesių stažą darbovietėje, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis į VSDF Vilniaus skyrių dėl duomenų apie draudiminius laikotarpius bei draudžiamąsias pajamas ištaisymo. Informacijai gauti ieškovė turėjo kreiptis į UAB „Pačiolis“ specialistus bei prašo priteisti iš atsakovo 75,63 Lt už UAB „Pačiolis“ paslaugas bei bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.
Atsakovas UAB „Studio Moderna“ atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą nurodė, jog su atskiruoju skundu nesutinka, palaiko pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, jog ieškovė vadovaujamasi Darbo kodekso 140 str. 1 d. kelia naują ginčą, dėl kurio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs bei prašo atmesti visus ieškovės reikalavimus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas R. A. prašymas dėl darbo užmokesčio priteisimo už teismo sprendimo nevykdymo laikotarpį.
Dėl išeitinės išmokos, numatytos darbo kodekso 140 str. 1 d.
Išeitinės išmokos tikslas – finansiškai paremti tuos asmenis, kurie praranda darbines pajamas, kai su juo nutraukiama darbo sutartis ne dėl jų kaltės. Išeitinė išmoka yra garantinio pobūdžio, ji nėra darbo užmokestis (atlyginimas už darbą) ir skirta įstatymų nustatytais atvejais atleistam iš darbo darbuotojui, kad šis turėtų lėšų pragyventi, kol įsidarbins kitoje darbovietėje. Dėl šios priežasties išeitinė išmoka, kaip garantinė išmoka, yra prilygintina darbo užmokesčiui. Išeitinės išmokos mokėjimas yra siejamas su atleidžiamo asmens kaltės dėl atleidimo iš darbo nebuvimu. Darbo kodekso 297 str. 4 d. nustatyta, kad, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tačiau teismas konstatuoja, jog darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, priimamas sprendimas pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir darbuotojui priteisiama Darbo kodekso 140 str. 1 d. nustatyto dydžio išeitinė išmoka (jeigu jis nėra jos gavęs) ir dar vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.
Darbo kodekso 303 str. (redakcija iki 2013-01-01 Darbo kodekso 300 str.) numato papildomą darbuotojo teisių gynybą tam atvejui, kai darbdavys vengia vykdyti ar nevykdo teismo sprendimo, t.y. darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Atsakovas UAB „Studio Moderna“ 2012-10-17 pervedė pagal teismo sprendimą Nr. 2-1779-465/2013 atsakovei R. A. 10 422,64 Lt (b. l. 151) bei 2012-05-02 - 1 284,15 Lt (b. l. 152). Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. sprendimu ieškovės reikalavimas dėl išeitinės išmokos priteisimo jau yra išspręstas ir darbdavys pagal teismo sprendimą išmokėdamas išmoką teismo sprendimą įvykdė tinkamai.
Dėl atsakovo neteisingai pateiktų duomenų apie draudimo laikotarpius ir draudžiamąsias pajamas.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010-06-04 įsakymu Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių“ patvirtintų taisyklių 96 punktas numato, kad apdraustojo asmens duomenys apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje kaupiamus draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir draudėjo (jeigu draudėjas nelikviduotas) pateiktus patikslintus SD pranešimus. Taigi, pareiga pranešti teisės aktų nustatyta tvarka apie ieškovės draudimo laikotarpį bei su tuo susijusį atleidimo iš darbo pagrindą tenka atsakovui.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės aktai numato atsakovui pareigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikti patikslintus SD pranešimus, tokios pozicijos dėl darbdavio pareigų laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1049-345/2012).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atskirojo skundo argumentai dėl atsakovo netinkamai pateikto SD pranešimo taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Kiti atskirojo skundo argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, ieškovė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas
n u t a r ė :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Antanas Rudzinskas