Administracinė byla Nr. I-325-142/2017
Proc. Nr. 3-61-3-01306-2016-2
Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo,
n u s t a t ė :
R. M. (toliau – pareiškėjas) 2016 m. kovo 29 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL), 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2016 m. kovo 19 d. (toliau – ginčo laikotarpis) buvo gydomas LAVL. Teigia, kad kameros buvo mažos, jose buvo šalta, drėgna, ant langų buvo grotos, kameroje prastas dirbtinis apšvietimas, lovos sulūžusios, elektros instaliacija nesaugi, nebuvo spintelių rūbams ir maistui susidėti. Be to, kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors pats yra nerūkantis. Dėl šių aplinkybių, pasak pareiškėjo, jis patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, psichologinį šoką, nepatogumus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, pradėjo jausti baimę mažoms patalpoms.
Pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjas nurodė teismui, kad teismo posėdyje dalyvauti nepageidauja (b. l. 1, 73).
Laisvės atėmimo vietų ligoninė, atstovaudama Lietuvos valstybę, atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–9). Nurodo laikotarpius ir kamerų tipo palatas, kuriose pareiškėjas buvo gydomas. Informuoja, kad statistikos, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, neveda, todėl negali pateikti duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju gydėsi ginčo laikotarpiu. Nurodo, kad negali daryti įtakos atvykstančių gydytis suimtųjų ir nuteistųjų asmenų skaičiui, kadangi LAVL yra teikiamos nepertraukiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Atkreipia dėmesį, kad LAVL Chirurgijos skyriuje yra sudaryta galimybė būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje, todėl minimalaus ploto neatitikimams teisės aktų reikalavimams buvo kompensuotas sudarant galimybė pareiškėjui laisvai judėti lokaliniame sektoriuje ir gyvenamosiose patalpose. Nurodo, kad LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikai šalinami minimaliais terminais. Šiam tikslui skirtos lėšos LAVL yra visiškai panaudojamos, gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos. Pažymi, kad visose kamerose yra langai, o įrengtas palatų bei kamerų tipo patalpų apšvietimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Praneša, kad vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas, o žiemos metu – įdedamas. Pažymi, kad kiekvienoje kameroje yra langai, kurie pritaikyti vėdinimui, ir ventiliacinė vėdinimo šachta, kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. Teigia, kad ant langų yra įrengtos apsauginės grotos, kurių įrengimas neprieštarauja galiojančių teisės aktų nuostatoms. Teigia, kad visuotinai yra žinomas Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo draudimas rūkyti sveikatos priežiūros įstaigoje ar įstaigose ir tai, kad informacija apie draudimą rūkyti yra iškabinta LAVL. Pabrėžia, kad bausmių vykdymo sistemą reglamentuojantys teisės aktai leidžia prekiauti ir (arba) vartoti tabako gaminius pataisos įstaigose. Įstatymai nenustato galimybės skirstyti į rūkančiųjų ir (arba) nerūkančiųjų kameras, taip pat specialių rūkymo vietų. Pasak LAVL, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. liepos 29 d. išduotas leidimas-higienos pasas įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Informuoja, kad pareiškėjas į LAVL administraciją su skundais dėl laikymo sąlygų nesikreipė. Paaiškina, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas įrodymais.
Teismo posėdyje LAVL atstovas nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 111).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra ne kartą akcentavęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau – Konstitucija) valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėtų kėsinimųsi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai). Valstybės institucijos ir jų pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti ultra vires, neteisėtais veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių. Antraip būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
Saugant ir ginant žmogaus teises ir laisves ypatinga svarba tenka žalos atlyginimo institutui. Žalos atlyginimo instituto įtvirtinimas, be kita ko, padeda užtikrinti asmenų teisių gerbimą, padarytos žalos kompensavimą, valstybės institucijoms tinkamai nevykdant joms priskirtų pareigų. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje taip pat yra nustatyta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Taigi būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šiame kontekste svarbu ir tai, kad bendrasis patirtos žalos atlyginimo deliktinės atsakomybės atveju tikslas yra atkurti pažeistas teises nukentėjusiam asmeniui tokiu būdu, kuris leistų nukentėjusiam asmeniui kuo labiau priartėti prie situacijos, kuri buvo iki neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius neteisėtus LAVL veiksmus, neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.
Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, pareiškėjas tvirtino, kad jam teko per mažas gyvenamosios patalpos plotas.
Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-231, 1 punktą LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 62 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę vykdančios pataisos įstaigos yra šių rūšių: pataisos namai, nepilnamečių pataisos namai, kalėjimai ir atviros kolonijos. Šio straipsnio 1 dalyje numatytoms pataisos įstaigų rūšims prilyginamos laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos: gydymo-pataisos namai ir LAVL (BVK 62 straipsnio 2 dalis). Taigi, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 111.4 punktas numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus LAVL palatose (kamerose) gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Iš pareiškėjo gydymo stacionare istorijos matyti, kad pareiškėjas į LAVL atvyko 2013 m. gegužės 8 d. ir buvo paguldytas į Vidaus ligų skyriaus palatą Nr. 20, iš kurios buvo išrašytas 2013 m. gegužės 20 d. (b. l. 10). 2013 m. gegužės 27 d. pareiškėjas atvyko į LAVL ir buvo paguldytas į Vidaus ligų skyriaus palatą Nr. 4, iš kurios buvo išrašytas 2013 m. gegužės 30 d. (b. l. 11). 2014 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas atvyko į LAVL ir buvo paguldytas į Vidaus ligų skyriaus palatą Nr. 18, 2014 m. gruodžio 11 d. buvo perkeltas į palatą Nr. 28. Iš LAVL pareiškėjas išvyko 2014 m. gruodžio 15 d. (b. l. 12). Laikotarpiais nuo 2015 m. sausio 23 d. iki 2015 m. vasario 3 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 2 d., nuo 2015 m. lapkričio 3 d. iki 2015 m. lapkričio 10 d. buvo gydomas Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 9 (b. l. 13, 14, 15). 2016 m. vasario 9 d. pareiškėjas atvyko į LAVL ir buvo paguldytas į Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatą Nr. 7, iš kurios buvo išrašytas 2016 m. vasario 15 d. (b. l. 11). Pagal LAVL teismui pateiktą planą ir pažymas apie palatų plotą matyti, kad Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palata Nr. 18 yra 7,33 kv. m, palata Nr. 20 – 7,19 kv. m, palata Nr. 28 – 8,84 kv. m, palata Nr. 4 – 13,5 kv. m, Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatos Nr. 7 ir 9 yra 15,51 kv. m (b. l. 17–19, 26, 96, 99). LAVL negalėjo teismui nurodyti, kiek asmenų vienu metu buvo minėtoje palatoje. LAVL atsiliepime nurodė, kad Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 4, 18, 20 yra 4 lovos, o palatoje Nr. 28 – 2 lovos, Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 7 ir 9 yra 6 lovos. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 4, 18, 20 buvo dar su 3 asmenimis, palatoje Nr. 28 – dar su 1 asmeniu, Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 7 ir 9 – dar su 5 asmenimis. Taigi, konstatuotina, kad minėtais laikotarpiais pareiškėjui tekęs gyvenamųjų patalpų plotas nesiekė 5,1 kv. m. Darytina išvada, kad LAVL iš viso 60 parų neužtikrino pareiškėjui minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto ir pažeidė Vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkto reikalavimus.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL palatos neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y. buvo šalta, drėgna, prastas dirbtinis apšvietimas.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į LAVL administraciją su skundais dėl nežmoniškų ir higienos normų neatitinkančių sąlygų LAVL palatose. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar LAVL, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Pareiškėjas taip pat nesikreipė ir į Vilniaus visuomenės sveikatos centrą, kad šis galėtų atlikti operatyvinį patikrinimą dėl higienos normų laikymosi. Iš LAVL teismui pateiktų Centro atliktų patikrinimų aktų matyti, kad visi patikrinimai buvo atlikti ne pareiškėjo buvimo tikrinamose palatose metu (b. l. 20–25, 28–32, 64–66). Šiuo aspektu, pažymėtina, kad šalis (šiuo atveju – LAVL) objektyviai negali įrodyti to, ką neigia (t. y. tam tikrų faktų, kurių egzistavimą nurodo kita šalis, neegzistavimo). Atsižvelgiant į visa tai, neteisėti LAVL veiksmai (neveikimas) šiais aspektais nekonstatuoti.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad langai buvo su grotomis, todėl dienos šviesa pro langus nepraeidavo.
Vidaus tvarkos taisyklių 14.1 punkte nustatyta, kad lango angoje įstatomos metalinės grotos. Kadangi, LAVL nustatyta pareiga įrengti patalpas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, ant lango įrengtos grotos nesudaro pagrindo išvadai dėl LAVL neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerų tipo palatose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors jis pats nerūko.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ 7 punktas nustato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas rūkyti visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Bylos duomenys (nuotraukos) (b. l. 69–73) patvirtina, kad LAVL patalpose ir teritorijoje yra draudžiama rūkyti, apie tai įspėja pakabinti ženklai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LAVL būtų fiksavusi režimo reikalavimų pažeidimus, t. y. jog laikomi asmenys LAVL patalpose ar teritorijoje rūkė. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo gydymo stacionare istorijoje yra nurodyta, kad pareiškėjas yra rūkantis (b. l. 10–16). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad LAVL kamerų tipo palatose nebuvo spintelių rūbams ir maistui susidėti.
Kaip minėta, LAVL pagal savo režimą yra priskirtina laisvės atėmimo bausmę vykdančioms pataisos įstaigoms, todėl šioms įstaigoms keliami teisės aktų reikalavimai mutatis mutandis yra taikytini ir LAVL. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – Aprūpinimo baldais normos), nustatyta, kad kamerų tipo patalpose turi viena spintelė prie lovos vienam asmeniui. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad visose kamerose (b. l. 33–42, 50–60), išskyrus Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatą Nr. 28 (b. l. 43–48), nebuvo užtikrinamas pakankamas spintelių kiekis asmeniui, skaičiuojant jas pagal miegamas vietas kameroje. Pažymėtina, kad kitos byloje esančios fotonuotraukos nėra vertinamos, kadangi iš jų negalima nustatyti, kurioje kameroje jos buvo darytos (b. l. 61–63). Iš LAVL teismui pateiktų pažymos apie kamerų/palatų plotą ir inventorių Rėžiminiame ir korpuse ir Vidaus ligų skyriuje matyti, kad Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 7 ir 9 nebuvo užtikrinamas teisės aktuose nustatytas spintelių skaičius vienam asmeniui, o Vidaus ligų skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 4 – buvo užtikrinamas (b. l. 26, 96). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad LAVL pažeidė minėtą Aprūpinimo baldais normą, kadangi ne visada kamerų tipo palatose, kuriose buvo gydomas pareiškėjas, buvo užtikrinamas reikiamas kiekis spintelių.
Pareiškėjo nusiskundimai dėl sulūžusių lovų ir nesaugios elektros instaliacijos yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip nurodė atsakovės atstovas, LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, kuris nuolat yra remontuojamas ir/arba keičiamas. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikai šalinami minimaliais terminais. Šiam tikslui skirtos lėšos LAVL yra visiškai panaudojamos, gydomųjų skyrių patalpos yra nuolatos remontuojamos (b. l. 7). Tai, kad kameros yra remontuojamos, patvirtina byloje esantys darbų priėmimo aktai (b. l. 74–95, 97). Šiuo atveju pareiškėjas nedetalizavo, kada ir kuriose kamerose lovos buvo sulūžusios, o elektros laidai išlindę. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl šių aplinkybių pareiškėjas būtų kreipęsis į LAVL administraciją. Įvertinęs byloje esančius duomenis, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo abstraktūs argumentai niekuo nepagrįsti, teismas sprendžia, jog pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu nebuvo pažeistos.
Remiantis tuo, kad byloje buvo konstatuoti LAVL neteisėti veiksmai, teismui kyla pagrindas svarstyti kitų viešosios atsakomybės sąlygų buvimo klausimą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklausanti nuo jo paties išgyventų emocijų. CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją (LVAT 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1409/2013).
Pareiškėjas nurodo, kad dėl netinkamų laikymo sąlygų patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus, psichologinį šoką, nepatogumus, dėl ko sumažėjo bendravimo galimybės, pradėjo jausti baimę mažoms patalpoms. Pareiškėjo gydymas perpildytose palatose nebuvo vienkartinis ar trumpalaikis, iš viso truko 60 parų. Vienam asmeniui tenkantis plotas visu pareiškėjo buvimo LAVL laikotarpiu neatitiko Taisyklių 111.4 punkte nustatyto reikalavimo (5,1 kv. m). Bylos duomenimis nenustatyta, kad buvimas LAVL pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pobūdį, konstatuotina, jog tai sudarė prielaidas pareiškėjui patirti pakankamai intensyvius neigiamus išgyvenimus. Ploto trūkumas taip pat neabejotinai trukdė pareiškėjui naudotis minimaliu privatumu, o tai savaime buvo traumuojanti patirtis, sukėlusi pareiškėjui rimtą diskomfortą. Pažymėtina ir tai, kad LAVL yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos sąlygas, todėl trupantis tinkas, atsilupę dažai ar baldų trūkumas tokioje įstaigoje yra nepateisinamas. Atsižvelgęs į tai, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti LAVL veiksmai (pareiškėjo laikymas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų), žala (pareiškėjas patyrė esminių nepatogumų ir kančių), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę ir pasekmes, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 600,00 Eur, skaičiuojant 10,00 Eur už vieną parą (60 parų x 10,00 Eur), kai pareiškėjas LAVL buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų sąlygų tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, neturtinei žalai atlyginti 5 000,00 Eur. Kitoje dalyje pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Halina Zaikauskaitė