Civilinė byla Nr. 3K-3-109-421/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-29677-213-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.;

3.2.4.11.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „USS Enterprises“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „USS Enterprises“ dėl pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, sumokėtos kainos grąžinimo, nuostolių ir baudos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Tecalemit“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių pirkėjo teisių gynimo būdus bei sutarties pažeidimo pripažinimą esminiu, ir teisinių padarinių, nusipirkus netinkamos kokybės daiktą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė teismo pripažinti 2011 m. liepos 26 d. Įrangos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. USS-20110726001 (toliau – ir Sutartis) nutraukta nuo ieškinio padavimo teismui dienos, įpareigoti atsakovę sumokėti ieškovei Sutarties kainą (88 330 Lt (25 582,14 Eur), priteisti iš atsakovės 1247 Lt (361,16 Eur) nuostolių, 3000 Lt (868,86 Eur) baudą pagal Sutarties 6.3 punktą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė teigė, kad UAB „Vilniaus autobusai“, kurios teises ir pareigas perėmė ieškovė, ir UAB „USS Enterprises“ 2011 m. liepos 26 d. sudarė Įrangos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. USS-20110726001 (Nr. 48-C.2011/67), pagal kurią ieškovė už 88 330 Lt (25 582,14 Eur) su PVM įsigijo iš atsakovės naują stabdžių patikros stendą „Sherpa BPS Twin 15“ ir duobinį hidraulinį pakabos laisvumo patikros stendą „AST-20.3-Pit“ (toliau – ir Įranga); atsakovė suteikė Įrangai 12 mėnesių garantijos terminą, skaičiuojamą nuo jos 2011 m. rugsėjo 8 d. perdavimo–priėmimo akto Nr. 110908/01 pasirašymo dienos (2012 m. rugsėjo 10 d. susitarimu Nr. 48-C.2012/483 garantijos terminas pratęstas iki 2013 m. rugsėjo 8 d.). Pradėjus Įrangą eksploatuoti, buvo pastebėti paslėpti jos (įrangos) kokybės trūkumai, kurių nebuvo galimybės pastebėti ir įvertinti sudarant Sutartį ir priimant Įrangą. Kadangi Įranga pradėjo gesti faktiškai nuo eksploatavimo pradžios ir gedimai vis pasikartodavo, todėl darytina išvada, kad atsakovė pardavė netinkamos kokybės prekę, apie kurios trūkumus žinodama ieškovė arba apskritai nebūtų jos pirkusi, arba nebūtų už ją tiek mokėjusi. Atsakovė Įrangos gedimus šalino vangiai, o vėliau savo veiksmais vienašališkai atsisakė prisiimtų garantinių įsipareigojimų, iš esmės pažeisdama Sutartį ir joje nustatytas prievoles.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino Sutartį nutraukta nuo ieškinio padavimo teismui dienos; priteisė iš atsakovės ieškovei 88 330 Lt (25 582,14 Eur) sutarties kainą, 1247 Lt nuostolių (361,16 Eur), 3000 Lt (868,86 Eur) baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (92 577 Lt (26 812,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2777 Lt (804,27 Eur) žyminio mokesčio.
5. Teismas nurodė, kad šalys Sutarties 2.5 punkte sulygo, jog Įrangai suteikiama 12 mėnesių garantija, 2012 m. rugsėjo 10 d. susitarimu garantijos terminą pratęsė iki 2013 m. rugsėjo 8 d. Teismas, nustatęs, kad ieškovė pirmą kartą su raštu dėl netinkamos įrangos kokybės į atsakovę kreipėsi 2012 m. gegužės 7 d., o į teismą – 2013 m. rugsėjo 6 d., t. y. dar iki garantijos termino pabaigos, padarė išvadą, kad senaties terminas nebuvo suėjęs ir ieškovė turi teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises.
6. Teismas, remdamasis byloje esančiu įrangos priežiūros ir gedimų šalinimo registravimo žurnalu, nustatęs, kad įranga turėjo trūkumų, jos gedimai nepraėjus nė metams nuo pirkimo nuolat pasikartodavo, atsakovė netinkamai vykdė savo įsipareigojimus dėl garantijos suteikimo, į ieškovės raštus laiku neatsakydavo, nesistengė taikiai išspręsti įrangos gedimo problemos, sprendė, kad tai įrodo atsakovės neatsakingumą ir netinkamą Sutarties 2.5 punkto bei 2012 m. rugsėjo 10 d. susitarimo 1 punkto vykdymą.
7. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, kad įranga tinkamai neveikia dėl ieškovės prastos elektros instaliacijos, darbuotojų neprofesionalumo ar dėl netinkamos ieškovės veiklos naudojant įrangą. Aplinkybė, kad įrangos defektai pastebėti ne jos perdavimo metu, o praėjus tam tikram naudojimo laikui, teismo vertinimu, nepaneigia atsakovės atsakomybės už įrangos trūkumus ir netinkamos kokybės darbų atlikimą garantiniu laikotarpiu. Byloje esančių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad įranga neatitinka kokybės reikalavimų, nes neturi tų savybių, kurių ieškovė galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį galima būtų naudoti pagal nustatytą paskirtį. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovės veikla yra susijusi su viešųjų keleivinio transporto paslaugų teikimu, todėl jai būtina atlikti turimų transportų priemonių patikrą laiku ir tinkamai, ir griežtas Sutartyje nustatytų garantinių įsipareigojimų laikymasis ieškovei turi esminę reikšmę.
8. Teismas sprendė, kad ieškovės įsigytų prekių kokybės neatitiktis tam, ką ji tikėjosi gauti, buvo didelė ir nulėmė tai, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakove pirkimo–pardavimo sutarties, nes įsigijo prekes, neatitinkančias nurodytų savybių, ir dėl nuolatinio gedimo negalėjo jų tinkamai naudoti, bei padarė išvadą, kad toks netinkamos kokybės daiktų pardavimas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą kriterijų ir vertintinas kaip esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą vienašališkai atsisakyti pirkimo–pardavimo sutarties ir pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
9. Spręsdamas klausimą dėl nuostolių atlyginimo, teismas pažymėjo, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai buvo patirti įrangą garantiniu laikotarpiu remontuojant savo lėšomis, atsakovei vengiant šiuo laikotarpiu tinkamai sutvarkyti įrangą arba pakeisti ją nauja.
10. Atsižvelgęs į tai, kad Sutartis pripažinta nutraukta vienašališkai dėl atsakovės kaltės ir šalys joje nurodė, jog tokiu atveju tiekėja (atsakovė) moka 3000 Lt (868,86 Eur) baudą (Sutarties 6.3 punktas), taip pat į tai, kad Sutartis šalims turi įstatymo galią ir jos sąlygas reikia vykdyti, teismas sprendė, kad iš atsakovės ieškovės naudai yra priteistina minėta bauda.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės UAB „USS Enterprises“ apeliacinį skundą, 2015 m. birželio 2 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 8 d. sprendimą pakeisti iš dalies, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Ieškinį patenkinti. Pripažinti 2011 m. liepos 26 d. Įrangos pirkimo– pardavimo sutartį Nr. USS-20110726001 nutraukta nuo ieškinio padavimo teismui dienos. Priteisti iš atsakovės UAB „USS Enterprises“ ieškovei UAB „Vilniaus viešasis transportas“ Sutarties kainą, kuri sudaro 20 466 Eur (70 664 Lt), 361 Eur nuostolių, 869 Eur baudą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 21 696 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. rugsėjo 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 804 Eur žyminio mokesčio. Priteisti atsakovei iš ieškovės stabdžių patikros stendą „Sherpa BPS Twin 15“ ir duobinį hidraulinį pakabos laisvumo patikros stendą „AST-20.3-Pit“. Priteisti iš atsakovės 36 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.“
12. Teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl Įrangos gedimų priežasties, nurodė, kad iš esmės visi įrangos gedimai garantijos galiojimo metu atsakovės ir trečiojo asmens buvo pripažinti garantiniais. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės teiginiai dėl netinkamo įrangos naudojimo ir ieškovės darbuotojų kaltės dėl nuolatinių įrangos gedimų neįrodyti. Visus įrangos gedimus atsakovė šalino savo sąskaita ir jėgomis, taip faktiškai pripažindama, kad įranga gesdavo ne dėl ieškovės darbuotojų kaltės.
13. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad parduota Įranga net tik neatitiko privalomų kokybės reikalavimų, dėl to nuolat gesdavo, bet ir iš principo buvo netinkama, o atsakovė, puikiai žinodama ieškovės veiklą ir su ja susijusius poreikius, parduodama įrangą nurodė jos atitiktį privalomiems reikalavimams ir neatskleidė Įrangos netinkamumo fakto (ieškovė, vykdydama viešąjį pirkimą, paskelbė techninius reikalavimus, pagal kuriuos reikalavimai dėl stabdžių patikros stendo buvo tokie, kad maksimali ašies apkrova būtų ne mažesnė negu 15 tonų; atsakovė viešojo pirkimo pasiūlyme nurodė, kad maksimali ašies apkrova stabdžių patikros stendui – ne mažesnė nei 13 tonų, hidrauliniam pakabos laisvumo patikrinimo stendui – ne mažesnė nei 20 tonų; ieškovė pateikė teismui duomenis, kad nė vienos iš jos turimų transporto priemonių ašies apkrova neviršija 12 tonų). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės įsigytos Įrangos kokybės neatitiktis nurodytai buvo didelė ir nulėmė tai, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi, – įsigijo prekę, neatitinkančią nurodytų savybių.
14. Teisėjų kolegija, vertindama pažeidimus pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, padarė išvadą, kad ieškovės įsigytų prekių kokybė neatitiko to, ką ji tikėjosi gauti, įranga neatitiko kokybės reikalavimų, kadangi neturėjo tų savybių, kurių ieškovė galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį galima būtų naudoti pagal nustatytą paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis), o atsižvelgiant į tai, kad ieškovės veikla yra susijusi su keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų teikimu, griežtas Sutartyje nustatytų garantinių įsipareigojimų laikymasis jai turėjo esminę reikšmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, įsigijusi netinkamos kokybės įrangą, negavo to, ką tikėjosi gauti pagal Sutartį, ir, atsižvelgdama į nurodytas šios bylos aplinkybes bei atsakovės elgesį, jau negalėjo protingai tikėtis, kad atsakovė šiuos trūkumus pašalins ar tuo labiau pakeis netinkamos kokybės Įrangą nauja, tokia pačia įranga, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados atitinka CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos taikymo kriterijus.
15. Teisėjų kolegija konstatavo, kad Įranga gedo dėl jos kokybės trūkumų, o ne dėl ieškovės kaltės, todėl sprendė, kad bauda pagrįstai skirta Sutarties 6.3 punkto pagrindu.
16. Teisėjų kolegijos vertinimu, trūkumai, dėl kurių įrangą teko remontuoti ir tuo metu ieškovė negalėjo ja naudotis bei paslaugas pirko iš trečiųjų asmenų, lėmė papildomas ieškovės išlaidas (nuostolius). Ieškovė buvo priversta transporto priemones varinėti į kitus techninių apžiūrų centrus, patirdama papildomų išlaidų už suteiktas paslaugas ir nuostolių dėl sunaudotų degalų bei vairuotojų atlyginimų. Ieškovė nuolat patirdavo papildomų išlaidų, kurių nebūtų patyrusi, jeigu iš atsakovės įsigyta Įranga nebūtų turėjusi jos eksploatavimo metu paaiškėjusių trūkumų, būtų buvusi gera ir tinkamos kokybės.
17. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinio reikalavimą dėl Sutarties nutraukimo ir priteisdamas iš atsakovės visą 2011 m. liepos 26 d. Įrangos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. USS-20110726001 kainą (88 330 Lt (25 582,14 Eur), faktiškai taikė restituciją, bet Įrangos grąžinimo atsakovei klausimo neišsprendė. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi ieškovė ne mažiau kaip 29 mėnesius gavo iš įrangos ekonominę naudą, įranga dėvėjosi, todėl nėra galimybės atkurti padėtį, kuri buvo 2011 m. liepos 26 d. sudarius Sutartį. Teisėjų kolegija ex officio taikė restitucijos pasekmes ir ieškovei iš atsakovės priteistą 88 330 Lt (25 582,14 Eur) sumą sumažino 20 proc. – iki 70 664 Lt (20 465,71 Eur), o atsakovei iš ieškovės priteisė grąžinti Įrangą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu atsakovė UAB „USS Enterprises“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai nepagrįstai netaikė CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatos, t. y. kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, jog jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Ieškovė šių aplinkybių ne tik neįrodė, bet ir neįrodinėjo, nors aptarta norma reikalauja, kad pirkėja įrodytų, jog trūkumai atsirado ne bet kada, o būtent iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Teismai nutartyje šią normą citavo, tačiau ji nebuvo pritaikyta. Dėl CK 6.333 straipsnio 1 dalies reikalavimų netaikymo nepagrįstai perkelta įrodinėjimo našta pardavėjai, kasatorė buvo priversta įrodinėti, kad įrangos gedimų priežastys buvo sąlygotos ieškovės netinkamo elgesio su ja.
2. CK 6.334 straipsnyje įtvirtinta pirkėjo teisė pasirinkti jame nustatytą teisių gynimo būdą; tai reiškia, kad pirkėjas negali naudotis visais šiame straipsnyje nurodytais būdais, o turi teisę į vieną iš jų. Toks būdas buvo nustatytas pirkimo–pardavimo sutartyje. Teismas konstatavo, kad įrangos gedimus kasatorė šalino savo sąskaita ir jėgomis, todėl turėjo konstatuoti, kad ieškovė jau pasinaudojo savo pasirinktu teisių gynimo būdu. Teismas įtvirtino pirkėjos (ieškovės) teisę naudotis visomis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytomis teisėmis, taip netinkamai taikyta minėta teisės norma ir toks jos teisių gynimo būdas neproporcingas kasatorės teisėms.
3. Siekiant išsiaiškinti, ar pažeidimas buvo esminis, reikia nustatyti visas reikšmingas aplinkybes pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, inter alia, kokią įtaką ieškovės interesams turėjo sutarties pažeidimas (ar ieškovė pardavė prekes, ar patyrė neigiamų turtinių praradimų ir pan.). Teismas išdėstė teisingus teiginius, tačiau teisės normas taikė neteisingai. Galimybė pirkėjui nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytų gynimo būdų nepakanka. Teismas nustatė, kad kasatorė remontavo, keitė įrangą nauja, todėl ieškovė nepatyrė jokių nuostolių. Ieškovė dvejus metus naudojosi kasatorės įranga (nors pagal viešųjų pirkimų sąlygas ginčo įrangai pirkti buvo nustatytas vienerių metų garantijos terminas bei nurodytas draudimas keisti sąlygas), teikiamomis garantinėmis paslaugomis, su ieškiniu dėl Sutarties nutraukimo kreipėsi likus 2 dienoms iki garantinio termino pabaigos – akivaizdu, kad Sutarties garantinis laikotarpis pasibaigė dar nepradėjus nagrinėti bylos. Todėl ieškovė nesąžiningai pasinaudojo savo teise. Ieškovė neturėjo jokio teisinio pagrindo reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtus pinigus.
4. Teismas nepagrįstai netaikė ieškinio senaties termino, nes ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų taikomas sutrumpintas 6 mėnesių terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Iš teismo nutarties matyti, kad ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2012 m. kovo 20 d., taigi nuo šios datos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties netaikymas nagrinėjamu atveju prieštarauja CK normoms ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai.
5. Teismas netinkamai vertino kasatorės pateiktus įrodymus: nepagrįstai atmetė jos ir trečiojo asmens pateiktus tarnybinius pranešimus, liudytojų parodymus vertino kaip nepatikimus (sumenkino liudytojo J. N. parodymus).
6. Buvo pažeistas sutarčių vykdymo principas, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principai, įtvirtinti CK 1.5, 6.200 straipsniuose, pagal kuriuos niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų, nesąžiningų veiksmų, turi pareigą elgtis pagal teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus.
19. Ieškovė UAB „Vilniaus viešasis transportas“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Teismas tinkamai taikė CK 6.333 straipsnio nuostatas. Pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija; daikto naudojimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padarytas pirkėjo, yra pardavėjo atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinanti aplinkybė, kurią pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį įrodinėja pardavėjas. Taigi nepagrįstas kasatorės manymas, kad teismas jai perkėlė įrodinėjimo naštą. Byloje liudytojai patvirtino, kad bandymo metu, iki perduodant, įranga neveikė visu savo pajėgumu (nebuvo patikrintas nustatytas transporto priemonių skaičius) ir, nenustačius jokių akivaizdžių trūkumų (daikto trūkumai nebuvo akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis), pasirašius perdavimo–priėmimo aktą, buvo priimta. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad įranga neatitinka kokybės reikalavimų, nes ji neturi tų savybių, kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal nustatytą paskirtį. Daikto gedimo faktas, pardavėjai neįrodžius priešingai, jau įrodo įsigyto daikto trūkumą. Akivaizdu, kad iš kasatorės įsigyta įranga buvo netinkamos kokybės, nes neatitiko ne tik gamintojo nurodomų savybių, bet ir privalomų tokiems įrenginiams taikomų standartų; netinkamos kokybės įrangos faktą kasatorė nenuginčijamai patvirtino savo veiksmais, ją nuolat taisydama garantiniu laikotarpiu. Ieškovė netektų teisės pasinaudoti kitais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pirkėjo teisių gynybos būdais tik tuo atveju, jei pagal faktinę situaciją būtų galima konstatuoti vieną garantinį prekės gedimą, kurį pardavėjai tinkamai pašalinus, įranga daugiau negestų. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad iš kasatorės įsigytos įrangos defektai garantiniu laikotarpiu buvo nustatyti ne vienas ir net ne keli – įranga gedo nuolatos.
2. Kasatorė per visą garantijos terminą nesugebėjo užtikrinti tinkamo Įrangos veikimo ir objektyviai nepašalino jos trūkumų, todėl teismas pagrįstai tokius pažeidimus vertino pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Įrangos gedimo atvejais ieškovė buvo priversta keisti technologinį procesą ir nukėlinėti autobusų privalomųjų techninių apžiūrų datas, o jas atidėjus, apskritai negalėjo eksploatuoti privalomos techninės apžiūros neperėjusių transporto priemonių ir buvo priversta technines apžiūras atlikti kituose centruose, patirdama papildomų išlaidų už suteiktas paslaugas ir nuostolių dėl sunaudotų degalų, vairuotojų atlyginimų.
3. Teismas teisingai taikė ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Mersenas“ v. UAB „Lapo“, bylos Nr. 3K-3-288/2011, yra išaiškinta, kad pagal CK 6.338 straipsnio 3 dalį, kai yra nustatytas daikto kokybės garantijos terminas, reikalavimai dėl daikto trūkumų gali būti reiškiami, jei šie trūkumai nustatyti per garantijos terminą. Taigi sutrumpintas ieškinio senaties terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo daikto kokybės garantijos termino pabaigos. Kadangi įrangos garantijos terminas galiojo iki 2013 m. rugsėjo 8 d., o ieškinys teismui buvo pateiktas 2013 m. rugsėjo 6 d., tai ieškovė ieškinio senaties termino nepraleido, ir ne tik nepiktnaudžiavo savo teise kreiptis į teismą dėl netinkamos kokybės prekės jos garantijos laikotarpiu, bet netgi būtų turėjusi teisę pateikti ieškinį dar 6 mėnesius po garantijos termino pabaigos.
4. Teismas išsamiai vertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių pasisakymus, liudytojų parodymus; vertindamas turimus įrodymus tinkamai taikė materialiosios pirkimo–pardavimo teisinių santykių teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. 

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl įrodinėjimo naštos pardavėjui pažeidus pareigą perduoti tinkamos kokybės daiktą paskirstymo

20. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar dėl nenugalimos jėgos.
21. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10  d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. C. v. UAB Sklypas”, bylos Nr. 3K-3-499/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.).
22. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Jeigu ieškovas pateikia tvirtinimą, kuriuo atsikerta į atsakovo argumentus, tai ieškovas privalo įrodinėti tvirtinamą aplinkybę.
23. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad 2011 m. liepos 26 d. įrangos pirkimo–pardavimo sutarties 2.5 punktu tiekėja (atsakovė) parduodamai įrangai suteikė 12 mėnesių garantiją; 2012 m. rugsėjo 10 d. susitarimu garantijos terminas buvo pratęstas iki 2013 m. rugsėjo 8 d.; iš esmės visi įrangos gedimai garantijos galiojimo metu atsakovės ir trečiojo asmens buvo pripažinti garantiniais. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį ieškovei (pirkėjai) pateikus ieškinį dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių atsakovės parduotos įrangos trūkumų ieškovei pakanka nurodyti nupirktos įrangos trūkumus, o atsakovei, kaip pardavėjai, tenka pareiga įrodyti, kad trūkumai atsirado po įrangos perdavimo ieškovei dėl to, kad ieškovė, kaip pirkėja, pažeidė įrangos naudojimo ar saugojimo taisykles ar kitas CK 6.333 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, dėl kurių atsakovė, kaip pardavėja, nėra atsakinga už pirkėjos nurodytus trūkumus. Todėl kasatorės teiginys, kad teismai nepagrįstai netaikė CK 6.333 straipsnio 1 dalies nuostatos ir taip nepagrįstai jai perkėlė įrodinėjimo naštą, yra teisiškai nepagrįstas.

Dėl pirkėjo teisių gynimo būdų nusipirkus netinkamos kokybės daiktą

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Šios teisės normos 3 punkte nustatyta teisė reikalauti pašalinti trūkumus, kai daikto trūkumus įmanoma pašalinti; 4 punkte nustatyta galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad alternatyvių pirkėjo teisių gynybos priemonių nustatymas reiškia, jog, taikius vieną pirkėjo teisės gauti tinkamos kokybės daiktą gynimo būdą, esant toms pačioms faktinėms aplinkybėms dėl parduoto daikto kokybės trūkumų, pirkėjas neturi teisinio pagrindo reikalauti, jog pardavėjas atsakytų ir kuriuo nors kitu būdu, nes prievoliniai santykiai, atsiradę dėl tam tikrų daikto trūkumų, jau yra pasibaigę (CK 6.123 straipsnis). Kitą pažeistų teisių gynybos būdą pirkėjas gali pasirinkti tik paaiškėjus naujiems daikto kokybės trūkumams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Nordea Finance Lithuania“ v. UAB „Mechanika“, bylos Nr. 3K-3-19/2010; 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.).

24. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad: įranga nuolat gedo garantiniu laikotarpiu iki ieškinio pateikimo teismui dienos; atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Tecalemit“ garantiniu laikotarpiu savo sąskaita ir jėgomis šalino įrangos gedimus, taip savo veiksmais pripažindami garantinį gedimų pobūdį; parduota įranga neatitiko privalomų kokybės reikalavimų, dėl to nuolat gesdavo ir iš principo buvo netinkama, o atsakovė, žinodama ieškovės veiklą ir su ja susijusius poreikius, parduodama įrangą, nurodė jos atitiktį privalomiems reikalavimams ir neatskleidė įrangos netinkamumo fakto; įrangos kokybės neatitiktis nurodytajai buvo didelė ir nulėmė tai, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakove Sutarties, nes įsigijo prekę, neatitinkančią nurodytų jos savybių; ieškovė, vykdydama viešąjį pirkimą, paskelbė techninius reikalavimus, pagal kuriuos reikalavimai dėl stabdžių patikros stendo – kad maksimali ašies apkrova būtų ne mažesnė negu 15 tonų; atsakovė viešojo pirkimo pasiūlyme nurodė, kad maksimali ašies apkrova stabdžių patikros stendui – ne mažesnė nei 13 tonų, hidrauliniam pakabos laisvumo patikrinimo stendui – ne mažesnė nei 20 tonų; ieškovė pateikė duomenis, kad nė vienos iš ieškovės turimų transporto priemonių ašies apkrova neviršija 12 tonų.
25. Taigi nagrinėjant bylą teismų nustatytos faktinės aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, kad garantiniu terminu paaiškėjo tokių parduotos įrangos trūkumų, dėl kurių jos iš esmės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį, bei spręsti, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra nepakankami ir yra pagrindas taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą pirkėjo teisių gynimo būdą – atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą, pripažinus parduotos įrangos netinkamą kokybę esminiu sutarties pažeidimu. Todėl kasatorės teiginys, kad bylą nagrinėję teismai įtvirtino pirkėjos (ieškovės) teisę naudotis visomis CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytomis teisėmis, t. y. neproporcingą kasatorės teisėms ieškovės teisių gynimo būdą, yra nepagrįstas.

Dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir teisinių padarinių, pardavus netinkamos kokybės daiktą

Reikalavimą pripažinti 2011 m. liepos 26 d. Įrangos pirkimo–pardavimo sutartį nutraukta ir  įpareigoti atsakovę sumokėti Sutarties kainą ieškovė pareiškė CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal šią teisės normos nuostatą pirkėjas turi teisę atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas ir kai kitų teisės gynimo būdų apginti jo teisėms, įskaitant ir nuostolių atlyginimą, nepakanka. Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.).

Šioje nutartyje minėta, kad nagrinėjant bylą teismų nustatytos aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą konstatuoti, jog garantiniu terminu paaiškėjo tokių parduotos įrangos trūkumų, dėl kurių jos iš esmės nebuvo galima naudoti pagal paskirtį. Aplinkybė, kad kasatorė remontavo įrangą, keitė atskiras jos dalis naujomis, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, jog sutarties pažeidimas nebuvo esminis. Nustačius aplinkybes, kad garantiniu laikotarpiu įranga gedo nuolat ir jos kokybės neatitiktis nurodytajai buvo didelė bei nulėmė tai, kad ieškovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sudarytos su atsakove Sutarties, šios aplinkybės sudarė pakankamą pagrindą pripažinti sutarties pažeidimą esminiu (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai) ir nutraukti sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalyje bei CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl ieškinio senaties

30. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis naudotųsi sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiautų, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu, įrodymus ir argumentus teismui teiktų rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, o kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis). Kasacija negalima dėl pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių, neperžiūrėtų apeliacine tvarka (CPK 341 straipsnis).
31. Atsakovė kasaciniame skunde teigia, kad nepagrįstai nebuvo pritaikytas ieškinio senaties terminas, kuris ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų yra 6 mėnesiai. Kasatorės teigimu, ieškovė apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2012 m. kovo 20 d., nuo šios datos pradedamas skaičiuoti ieškinio senaties terminas.
32. Kasacinis teismas pažymi, kad aplinkybės dėl ieškinio senaties taikymo buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Spręsdamas ieškinio senaties taikymo klausimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė ieškinį šioje byloje padavė nepasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. Tačiau apeliaciniame skunde, paduotame dėl šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo, klausimo dėl ieškinio senaties taikymo atsakovė nekėlė ir argumentų, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties, neteikė. Taigi ieškinio senaties taikymo klausimas šioje byloje nebuvo apeliacijos dalykas.
33. Todėl aplinkybė, kad kasaciniame skunde dėstomi argumentai dėl ieškinio senaties taikymo, kurie nebuvo apeliacijos dalykas šioje byloje, reiškia, kad kasatorė šiuos argumentus iškėlė ne laiku, neatsižvelgdama į proceso eigą, taip pažeisdama CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą. Kadangi ieškinio senaties klausimas yra vienas iš esminių klausimų šioje byloje, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), šio klausimo neiškėlus ir neišnagrinėjus apeliacine tvarka, kasacija dėl jo negalima (CPK 341 straipsnio). Dėl šios priežasties kasacinis teismas dėl kasaciniame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu, nepasisako.
34. Dėl kitų kasaciniame skunde išdėstytų argumentų kasacinis teismas nepasisako, nes jie skundžiamų procesinių sprendimų teisėtumui bei pagrįstumui įtakos neturi bei nesudaro CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų.
35. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu kasacinis teismas konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos nutartį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, netenkinamas ir jos prašymas priteisti šioje byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1, 3 dalys).
37. Ieškovė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo nepateikė.
38. Kasacinis teismas patyrė 7,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 18 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „USS Enterprises“ 7,07 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Janina Stripeikienė

                                                                                                         Donatas Šernas