Pirmosios instancijos teismo teisėja                               Civilinė byla Nr. 2A-287-544/2016

Malvyra Bučienė                              Proceso Nr. 2-37-3-00827-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija:2.6.5.2.1.; 3.3.1.21;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. balandžio 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Zinos Mickevičiūtės ir Birutės Valiulienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. L. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1012-126/2015 pagal ieškovo N. L. ieškinį atsakovei I. L. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

ieškovas N. L. pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė sumažinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimu dukters išlaikymui priteistą sumą nuo 86,89 Eur iki 55 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki dukters pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad su atsakove I. L. augina dukrą E. L.. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-110-233/2008 buvo patvirtinta jo ir I. L. santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kurios 1 punkte nustatyta, kad dukros E. L. išlaikymui tėvas N. L. kas mėnesį moka periodinėmis išmokomis 300 Lt (86,89 Eur), šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Tuo metu buvo darbingas, turėjo pajamų ir geranoriškai teikė tokio dydžio išlaikymą, tačiau po šio teismo sprendimo priėmimo atsirado esminiai turtinės padėties pasikeitimai. 2011 m. sausio mėnesį susirgo ir 2012 m. gegužės 3 d. ieškovui nustatytas 60 procentų netektas darbingumas terminuotam vienerių metų laikotarpiui. Vėliau, po metų 2013 m. gegužės 2 d. nustatytas 50 proc. netektas darbingumas, kuris 2015 m. kovo 10 d. nepakitęs nustatytas iki 2017 m. kovo 9 d. Ieškovo negalavimai susiję su stuburo pakenkimais, jis gali dirbti darbus su tam tikrais apribojimais, nustatytais 2015 m. kovo 10 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. (duomenys neskelbtini) Nuo 2014 m. birželio 18 d. ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dėl sveikatos darbdavys 2015 m. kovo 12 d. nutraukė darbo sutartį pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 2 d. Nuo 2015 m. kovo 23 d. jis registruotas Darbo biržoje. Šiuo metu gauna 110,09 Eur netekto darbingumo pensiją, iš kurios 50 procentų jis galėtų skirti dukros išlaikymui. Kadangi viso priteisto išlaikymo neturi galimybės mokėti, todėl pas antstolę susidarė įsiskolinimas.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas N. L. ieškinį tenkino iš dalies. Pakeitė Rokiškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-110-233/2008 priteistą iš N. L. išlaikymą dukrai E. L. periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) kas mėnesį  iki jos pilnametystės, ir priteisė iš N. L. E. L. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 58 Eur kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovo sveikatos būklė yra pablogėjusi, šiuo metu jam nustatytas 50 procentų netektas darbingumas, jis negali dirbti su jo sveikatos būkle nesuderinamo darbo, o dėl sveikatos problemų buvo atleistas iš darbo. Nuo 2015 m. kovo 23 d. yra registruotas darbo biržoje, jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi ir gauna tik 110,09 Eur dydžio socialinę išmoką. Teismas nustatė, kad atsakovės darbo užmokestis siekia 250,44 Eur per mėnesį ir kad ji turi butą. Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas išlaikymo dydį sumažinti iki 58 Eur kas mėnesį. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad aplinkybė, jog ieškovas vietinėje spaudoje ir internetinėje erdvėje yra patalpinęs eilę skelbimų dėl mobiliojo ryšio telefonų pardavimo, neįrodo, jog jis sistemingai gauna papildomas pajamas, kurios neleistų sumažinti priteisto išlaikymo dydžio.

Apeliaciniu skundu atsakovė I. L. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nutraukiant santuoką su ieškovo buvo susitarta, jog jis dukrai mokės 300 Lt dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Ši suma yra beveik du kartus mažesnė, nei teismų praktikoje įtvirtinta orientacinė išlaikymo suma. Šiuo atveju ieškovui nustatytas nedarbingumas neatleidžia jo nuo pareigos išlaikyti vaiką, juo labiau, kad byloje esantys duomenys apie atsakovo sveikatos būklę leidžia pagrįstai vertinti, kad ieškovo sveikatos būklė gerėja ir jo nedarbingumo lygis mažėja. Taigi, ieškovas yra pajėgus susirasti darbą ir gauti didesnes pajamas. Negana to, pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovo ieškinį, tik deklaratyviai pasisakė, jog priteisto dydžio išlaikymo sumažinimas yra pagrįstas, atsižvelgiant ir į atsakovės turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko amžių bei poreikius, nors tiek ieškovė, tiek atsakovas savo paaiškinimuose nurodė, jog minimaliems dukters poreikiams tenkinti reikalingi 300 Eur per mėnesį. Todėl mano, jog nebuvo pagrindo mažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydžio.

Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą ieškovas N. L. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esminį jo turtinės padėties pasikeitimą, pagrįstai atsižvelgė į ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su sveikatos sutrikimais bei į tai, kad šiuo metu atsakovės turtinė padėtis yra geresnė.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso – toliau CPK 320 str.),  išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.).

Apeliaciniu skundu atsakovė I. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas sumažinti iš ieškovo N. L. priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimus, netektą darbingumą ir dėl to pablogėjusią turtinę padėtį. Apeliantės vertinimu, ieškovas gali dirbti, kadangi yra netekęs tik dalies darbingumo, jo sveikatos būklė gerėja, o minimalūs dukters poreikiai per mėnesį sudaro 300 Eur. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantės argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog yra pagrindas sumažinti iš ieškovo priteisto išlaikymo dydį, ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Taigi nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 str.). Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. CK 3.201 str. 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti (padidinti ar sumažinti) priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201str. 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-495/2008; Nr. 3K-3-331/2009; Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.). Kartu pažymėtina ir tai, kad, spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus, ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovo  darbingumas nuo 2012 m. gegužės 3 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. buvo 40 procentų (1 t., 16 b. l.), o nuo 2013 m. gegužės 2 d. iki 2017 m. kovo 9 d. netektas darbingumas yra 50 procentų (1 t., 17 – 18 b. l.). Pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos teritorinio skyriaus išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų ieškovas negali dirbti šių darbų: keliant krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbą susijusį su vaikščiojimu, priverstiniais liemens palenkimais (1 t., 19 b. l.). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad nuo 2014 m. birželio 18 d. ieškovas buvo pradėjęs dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nuo 2014 m. rugpjūčio 18 d.  iki 2014 m. lapkričio 14 d. bei nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2015 m. kovo 10 d. sirgo ir 2015 m. kovo 12 d. atleistas iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 127 str. 2 d. (dėl sveikatos būklės negalėjo vykdyti darbinių funkcijų) (VSDFV Panevėžio skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą) (1 t., 11 – 13 b. l.). Iš Panevėžio teritorinės darbo biržos darbo ieškančio asmens atmintinės matyti, jog ieškovas nuo 2015 m. kovo 23 d. registruotas darbo biržoje (1 t., 15 b. l.). Pagal VSDFV Panevėžio skyriaus duomenis, nuo 2015 m. vasario 2 d. ieškovas gauna 110,09 Eur netekto darbingumo pensiją (1 t., 9 b. l.), registruoto kilnojamojo ir  nekilnojamojo turto jis  neturi (1 t., 7 – 8 b. l.). Taigi pagal byloje esančius duomenis, nuolatinės ieškovo N. L. pajamos per mėnesį sudaro vos 110,09 Eur. Tuo tarpu pagal byloje esančius duomenis, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, atsakovės I. L. turtinė padėtis yra geresnė, kadangi jos vidutinis darbo užmokestis sudaro 250,44 Eur (1 t., 43 b. l.), ji turi nekilnojamojo turto – butą (1 t., 46 – 47 b. l.). Taigi nagrinėjamu atveju minėti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovas N. L., kuris 2008 metais  būdamas darbingas ir gaudamas didesnes pajamas, sutiko vaiko išlaikymui mokėti 300 Lt (86,89 Eur) išlaikymą kas mėnesį, šiuo metu turi sveikatos problemų, jam nustatytas ribotas darbingumas, jis dėl sveikatos atleistas iš darbo ir turi ribotas galimybes jį šiuo metu susirasti, kas akivaizdžiai turi įtakos finansinei padėčiai ir galimo teikti vaikui išlaikymo dydžiui.

Atsižvelgdama į teismų praktiką išlaikymo dydžio nustatymo klausimu, teisėjų kolegija sprendžia, jog skundžiamu sprendimu ieškovo pareikštas ieškinys dėl išlaikymo dydžio sumažinimo buvo tenkintas iš dalies visiškai pagrįstai, juo labiau, kad, ieškovui netekus pusės darbingumo, jo mokamas išlaikymas sumažintas vos trečdaliu. Taigi skundžiamu sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra adekvatus susiklosčiusioms aplinkybėms ir, priešingai nei tvirtina apeliantė, neprieštarauja formuojamai teismų praktikai tokio pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą bei įvertinusi joje esančius įrodymus, kartu atmeta ir atsakovės argumentus, kad netektas darbingumas ieškovui nėra kliūtis dirbti ir kad jo sveikatos būklė gerėja. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju ieškovo netektas 50 procentų darbingumas yra nustatytas iki 2017 m. kovo 9 d., o galimo dirbti darbo pobūdis ir sąlygos yra itin sudėtingos ir netipinės (negalima kelti krovinių rankomis, kurių svoris viršija 15 kg, negalima dirbti darbo, susijusio su vaikščiojimu ar priverstinais liemens palenkimais). Taigi šiuo metu konstatuoti, jog ieškovas, būdamas 50 procentų nedarbingas, neturi kliūčių susirasti sveikatos stovį ir virš nustatytas sąlygas atitinkantį darbą ar kad jo sveikatos būklė gerėja, nėra objektyviai pagrįsto   pagrindo. Pabrėžtina, jog vien aplinkybė, kad ieškovo nedarbingumo lygis nuo 2012 m. gegužės 3 d. yra sumažėjęs 10 procentų, savaime neleidžia spręsti, jog tokia apimtimi bei intervalais ieškovo sveikatos būklė gerės ir toliau ir ar ji išvis gerės.

Be to, naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nesudaro pagrindo ir tai, kad ieškovui nuo 2015-12-03 iki 2015-12-31 bei nuo 2016-01-12 iki 2016-03-10 buvo išduoti verslo liudijimai (veiklos rūšis – baldų gamyba), kadangi iš ieškovo pateiktos Gyventojo, įsigijusio verslo liudijimą, pajamų ir išlaidų apskaitos žurnale esančios informacijos matyti, jog iš šios veikos jo gaunamos pajamos nėra sistemingos, ženklios ar esminiai keičiančios jo pajamų lygį. Nepaneigta  pačios apeliantės paaiškinimu pagrįsta  teismo išvada, kad  ieškovas ir iš prekybos mobiliaisiais telefonais negauna ženklesnių pajamų. Taigi byloje esančių duomenų pagrindu negalima daryti išvados, jog ieškovo gaunamos kasmėnesinės pajamos yra ženkliai didesnės, nei jis nurodė ieškinyje, kad jis gauna kokių nors nelegalių pajamų ar kad neatskleidė savo tikrosios turtinės padėties, dėl ko nebūtų pagrindo sumažinti iš jo priteistą išlaikymą. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad atsakovės tvirtinimas, jog šalių dukters minimalūs poreikiai per mėnesį sudaro 300 Eur, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi pagal pačių šalių pateiktus duomenis jų abiejų bendros pajamos šią sumą viršija tik kiek daugiau nei 60 Eur (atsakovės mėnesinės pajamos yra 250,44 Eur, o ieškovo – 110,09 Eur).

Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, nedarbingumo lygiui, pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį.

Kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010; kt.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir pritaikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį  pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

n u t a r i a:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija:                                                                                     Ramunė Čeknienė

                                                                                                                Zina Mickevičiūtė

                                                                                                                Birutė Valiulienė