Baudžiamoji byla Nr. 1A-261-380/2019

                           Proceso Nr. 1-01-1-55794-2018-4

                                                                                   Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                     1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 30 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 60 parų areštu; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. T. paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu A. T. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 1 metų laisvės  atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistajam A. T. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-11-22 iki 2018-11-23 ir nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti ir J. B., M. B., K. K. bei K. S., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

1.       A. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines bei psichotropines medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, ir įgijo, gabeno ir laikė narkotines ir psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir dalį narkotinių medžiagų pardavė:

iki 2018-11-22, tiksli data nenustatyta, nenustatytomis aplinkybėmis A. T. neteisėtai, turėdamas tikslą dalį narkotinių ir psichotropinių medžiagų suvartoti pats, o kitą dalį jų platinti, įgijo 41,282 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) ir 2,476 gramo psichotropinės medžiagos – amfetamino, šias medžiagas pargabeno ir laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šilutėje.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-11-22, apie 17.40 val.,  A. T. dalį minėtų narkotinių medžiagų, t. y. 0,599 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai pėsčiomis atgabeno prie (duomenys neskelbtini) namo Šilutėje ir už 10 eurų pardavė K. S..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-11-22, apie 19.10 val., A. T. dalį minėtų narkotinių medžiagų, t. y. 0,694 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai atnešė prie (duomenys neskelbtini) namo Šilutėje ir už 10 eurų pardavė K. K..

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2018-11-22, apie 20.15 val., A. T. dalį minėtų narkotinių medžiagų, t. y. 0,599 gramo narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neteisėtai, turėdamas tikslą kaip 10 eurų skolos padengimą perduoti jas L. Č., atnešė prie (duomenys neskelbtini) namo Šilutėje, tačiau minėtų narkotinių medžiagų neperdavė, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, A. T. likusias narkotines medžiagas, t. y. 39,390 gramo narkotinių medžiagų kanapių (antžeminių dalių), ir psichotropines medžiagas, t. y. 2,476 gramo amfetamino, turėdamas tikslą dalį šių neteisėtai laikomų narkotinių bei psichotropinių medžiagų suvartoti pats, o kitą dalį parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Šilutėje, iki 2018-11-22, kol apie 19.40 val. dalį narkotinių medžiagų, t. y. 0,640 gramo kanapių (antžeminių dalių), iš jo pavogė J. B., o likusią dalį – 38,750 gramo narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ir 2,476 gramo psichotropinių medžiagų – amfetamino, 20.40 val. kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 16 d. nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmės rūšį. Teigia, kad neginčija savo nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau mano, jog jam paskirta bausmė yra per griežta, ir nori, kad bausmė būtų sušvelninta. Nurodo, jog yra teisiamas pirmą kartą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, padeda išgyventi savo neįgaliai močiutei, su kuria kartu gyvena, yra vienintelis jos pagalbininkas. Teigia, jog nusikalto, nes labai jaudinosi dėl savo nuo 2014 m. sunkiai sirgusios mamos mirties. Mano, jog teismas jam galėtų taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba sutrumpinti laisvės atėmimo bausmę.

3.       Atsiliepimu į nuteistojo A. T. apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Vitalijus Gulenkovas su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog, paskirdamas nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę, teismas tinkamai motyvavo šios bausmės paskyrimą, įvertino A. T. asmenybę ir bausmę jam individualizavo. Apylinkės teismas pritaikė nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą ir paskyrė mažesnį nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas laisvės atėmimo bausmės terminą už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir nuteistojo padarytų veikų pavojingumo laipsnį nurodydamas, kad A. T. padarytos veikos buvo nevienkartinio pobūdžio, iš anksto apmąstytos ir suplanuotos. Šią bausmę nuteistajam teismas parinko įvertinęs jo jauną amžių, prisipažinimą, gailėjimąsi ir konstatavo tai kaip jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą. Prokuroras teigia, jog apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog ilgas A. T. mamos ligos laikotarpis (nuo 2014 m.) bei mirtis jį pastūmėjo daryti nusikaltimus, nėra įtikinama, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo padaryti nusikaltimai yra tyčinio pobūdžio, iš anksto suplanuoti, savanaudiški, nevienkartinio pobūdžio, o ne spontaniški, kaip paprastai asmuo pasielgia vieną kartą, patirdamas išgyvenimus ar sielvartaudamas. Prokuroras A. T. argumentą, jog, be jo, niekas negalės pasirūpinti jo neįgalia močiute, laiko deklaratyviu, nes nuteistasis nepateikė jokių duomenų (dokumentų), kurie pagrįstų šią jo nurodytą aplinkybę.

4.       Apeliacinis skundas atmestinas.

5.       Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo išvados dėl nuteistojo A. T. kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikavimo, nesutinkama tik su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme ir prašoma ją švelninti (paskirti švelnesnę bausmės rūšį arba sutrumpinti laisvės atėmimo bausmės terminą), todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

6.       Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam A. T. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ir tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, matyti, kad bausmė A. T. paskirta teisingai.

7.       Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-06-10 nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.

8.       Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visumos. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

9.       Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, ir vadovaujasi BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį. Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-222/2018).

10.       Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-210-222/2018). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018). Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-361/2014, 2K-447/2014, 2K-186-942/2015).

11.       Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės apeliantui skyrimo klausimą, išsamiai išnagrinėjo ir tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas teisingos ir BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytus tikslus atitinkančios bausmės paskyrimui (BK 54 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, parenkant konkrečią bausmę, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas (Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, 2K-210-222/2018). 

12.       Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistajam A. T. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei 260 straipsnio 1 dalį skirtinų bausmių, atsižvelgė į visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus. Apylinkės teismas įvertino tai, kad A. T. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes už minėtas nusikalstamas veikas subendrino apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas bausmei). Atsižvelgdamas į tai, kad A. T. kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, teismas pagrįstai taikė BK 641 straipsnį ir nuteistajam paskirtą galutinę bausmę sumažino vienu trečdaliu. 

13.       A. T. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 1 dalis). BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmės. Už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus nusikaltimo padarymą gali būti skiriama vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Šios nusikalstamos veikos yra tyčinės. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta į A. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo klausimo (nes BK 75 straipsnis nenumato tokios galimybės padarius sunkų nusikaltimą), tačiau skirdamas bausmę A. T. už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelnino bausmę, paskirdamas jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra mažesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumas. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. T. yra jauno amžiaus, neteistas, perdavus bylą į teismą pradėjo dirbti, o net ir minimalios minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismo nuomone, paskyrus realią ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę tokiam neteistam, jaunam, socialiai pakankamai nesubrendusiam asmeniui ir nesuteikus progos pasitaisyti, galima padaryti neigiamą įtaką jo gyvenimui. Vis dėlto apylinkės teismas įvertino ir tai, kad A. T. nors ir neteistas, tačiau yra baustas administracine tvarka, o jo padaryta nusikalstama veika (sunkus nusikaltimas) nėra vienkartinio pobūdžio, yra savanaudiška, iš anksto apmąstyta ir suplanuota, todėl padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam bus pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bausmės A. T. individualizavimo.

14.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo padaryti išvadą, jog A. T. galėtų būti dar kartą taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir dar labiau švelninama skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra perpus mažesnė nei BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės minimumas. Apelianto nurodomos aplinkybės, jog jis teisiamas pirmą kartą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, jau buvo išsamiai įvertintos apylinkės teismo, kuris į jas atsižvelgė taikydamas jam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirdamas jam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytas minimumas. Jokių naujų teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliantas nenurodė. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog nuteistojo padaryti nusikaltimai (vienas iš jų – sunkus) yra tyčinio pobūdžio, iš anksto suplanuoti, savanaudiški (skirti pasipelnyti), tęstiniai, o ne vienkartiniai, kuriuos asmuo galėtų spontaniškai atlikti iš liūdesio ar gedėdamas, o tai rodo didesnį nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, bet ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15.       Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistasis padeda išgyventi savo neįgaliai močiutei, su kuria kartu gyvena, yra vienintelis jos pagalbininkas, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti šią nuteistojo nurodomą aplinkybę, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl šios aplinkybės nepasisako.

16.       Atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. T. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę, nepažeidė BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį ar mažinant laisvės atėmimo bausmės trukmę A. T. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

17.       Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą A. T. ir J. B. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskyrė švelnesnes bausmes negu numatyta sankcijoje, tačiau rezoliucinėje dalyje šio straipsnio nenurodė. Darytina išvada, jog apylinkės teismas šiuo atveju padarė klaidą, kuri neturi įtakos paskirtoms bausmėms, nekeičia nuosprendžio esmės, todėl šis netikslumas gali būti ištaisytas nekeičiant nuosprendžio, rezoliucinėje dalyje nurodant, kad A. T. ir J. B. skiriant bausmes už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks nustatytos klaidos skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisymas (tikslinimas) nelaikytinas A. T. ir J. B. teisės į gynybą suvaržymu ar teisinės padėties pabloginimu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019 m. liepos 16 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytą klaidą, nustatant, kad A. T. skiriama bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį ir J. B. skiriama bausmė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį.

Teisėjai           Regina Bertašienė

      Eduardas Maškevičius

                                                                                                                       Aurelija Sadauskaitė