Civilinės bylos Nr. e2S-1541-567/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03385-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.38; 3.5.14

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB)  „Brednet“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-8185-294/2021 pagal pareiškėjų UAB „Juris LT“ ir UAB „Brednet“ prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.       Pareiškėjos UAB „Juris LT“ ir UAB „Brednet“ kreipėsi į teismą su prašymu patvirtinti tarp jų 2021 m. sausio 26 d. sudarytą taikos sutartį. Nurodė, kad UAB „Juris LT“ ir UAB „Minordija“ 2021 m. sausio 14 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią UAB „Juris LT“ įgijo 4 726,36 Eur reikalavimo teisę į UAB „Brednet“ pagal neapmokėtas PVM sąskaitas–faktūras su visomis netesybomis, palūkanomis, nuostoliais. Pareiškėjos suinteresuotos taikiai išspręsti kilusius nesutarimus, todėl nutarė sudaryti taikos sutartį dėl skolos grąžinimo (CK 6.983 str.; CPK 579–582 str.).

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 8 d. nutartimi nutarė patvirtinti tarp UAB „Juris LT“ ir UAB „Brednet“ 2021 m. sausio 26 d. sudarytą taikos sutartį. Teismas nurodė, kad taikos sutartyje išreikšta suderinta šalių valia, šalys patvirtino savo ketinimą sudaryti taikos sutartį, joms yra žinomos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės (CK 6.983 str.).

3.       2021 m. kovo 8 d. pareiškėja UAB „Juris LT“ kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl 3 554,55 Eur išieškojimo ir įpareigoti UAB „Brednet“ mokėti taikos sutartyje numatytas 8 % dydžio metines palūkanas nuo taikos sutarties 3 punkte nurodytos skolos sumos už kiekvieną dieną nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Nurodė, kad skolininkė sumokėjo pirmas keturias įmokas bendrai 1 776 Eur sumai, tačiau toliau taikos sutartyje nustatyto mokėjimo grafiko nesilaiko. Pagal taikos sutarties nuostatas kreditorė įgijo teisę reikalauti, kad skolininkė sumokėtų likusią skolą ir palūkanas (CPK 646 str.).

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. kovo 10 d. išdavė vykdomąjį raštą.

5.       Pareiškėja UAB „Brednet“ pateikė atsiliepimą į UAB „Juris LT“ prašymą išduoti vykdomąjį raštą, prašydamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo spręsti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ir išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, leidžiant likusią 3 554,55 Eur skolos dalį sumokėti dalimis po 296,21 Eur, mokant kiekvieno mėnesio 15 dieną nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d. Nurodė, kad atliko pirmas 4 įmokas 1 776 Eur sumai, tačiau prievolių vykdyti negali dėl COVID-19 pandemijos apribojimų. Skolininkė turi ir kitą kreditorę – valstybę, kuri sutiko atidėti prievolių įvykdymą. Teismas turėtų atleisti skolininkę nuo atsakomybės už taikos sutarties neįvykdymą, nes skolininkė negalėjo įvykdyti taikos sutartį dėl ne nuo skolininkės priklausančių aplinkybių (CK 6.212 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. nutartimi nutarė panaikinti 2021 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą dalyje dėl 1 776 Eur skolos išieškojimo, t. y. vietoje 5 330,55 Eur skolos turi būti išieškoma 3 554,55 Eur skola.

7.       Teismas nustatė, kad pagal taikos sutarties nuostatas UAB „Brednet“ įsipareigojo nuo 2021 m. sausio 31 d. iki 2021 m. balandžio 18 d. sumokėti UAB „Juris LT“ 5 330,55 Eur sumą, taip pat sumokėti 8 procentus metinių palūkanų nuo skolos sumos už kiekvieną dieną nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Taikos sutarties šalys sutarė, kad skolininkei nesilaikant taikos sutartyje nurodytos mokėjimo tvarkos ir sąlygų, kreditorė turi teisę CPK 646 str. pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai skolininko nesumokėtai skolos ir/ar palūkanų sumai. Skolininkė sumokėjo pirmas 4 įmokas 1 776 Eur sumai ir šiai dienai yra praleidusi prievolę atlikti vėlesnes 5 įmokas 2 220 Eur sumai.

8.       Teismas nurodė, kad pagal CK 646 str. nuostatas teismas turi diskrecijos teisę nagrinėti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo rašytinio arba žodinio proceso tvarka. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, nes nėra būtina apklausti liudytojus, daryti išvažiuojamąjį posėdį ir nėra kitų panašių priežasčių, todėl nutarė prašymą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

9.       Teismas nutarė atmesti skolininkės prašymą pakeisti taikos sutarties sąlygų vykdymo tvarką, atidėti taikos sutarties vykdymą pagal CPK 284 straipsnį. Aplinkybė, kad skolininkė turi kitą kreditorę (valstybę), kuri sutiko atidėti prievolių įvykdymą, nėra reikšminga, nes civilinėje teisėje galioja sutarčių uždarumo principas ir pareiškėjų tarpusavio teisių ir pareigų negali pakeisti skolininkės santykiai su trečiaisiais asmenimis.

10.       Teismas nesutiko su skolininkės argumentais, kad dėl COVID-19 pandemijos sukeltų apribojimų turėtų būti gerinama išimtinai skolininkės padėtis, nes pandemijos sukelti nepatogumai vienodai paveikia kreditorių ir skolininką. Kreditorius savo ruoštu gali norėti gauti prievolių įvykdymą prieš terminą dėl jo patiriamų nepatogumų, lygiai taip pat kaip ir skolininkas gali norėti savo prievolių įvykdymo terminus atidėti. Bet kurios šalies padėties gerinimas iškreiptų tarp jų esančią pusiausvyrą. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju taikos sutartimi kreditorė jau buvo padariusi nuolaidą skolininkei. Nors skolininkė nurodė, kad yra pajėgi mokėti dalimis po 296,21 Eur per mėnesį, tačiau jau yra praleidusi pagal taikos sutartį penkias įmokas ir pagal galimybes nemokėjo jokių sumų, t. y. skolininkė piktnaudžiauja, nes, kai kreditorė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, skolininkė prašė dar daugiau nuolaidų nei jau yra gavusi.

11.       Teismas nurodė, kad UAB „Juris LT“ prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra pagrįstas. 2021 m. kovo 10 d. buvo išduotas vykdomasis raštas dėl visos 5 330,55 Eur skolos ir palūkanų išieškojimo, nes teismas klaidingai įvertino aplinkybes dėl jau sumokėtos 1 776 Eur skolos dalies. Kadangi vykdomasis raštas jau yra išduotas ir buvo išduotas dėl per didelės sumos išieškojimo, teismas nutarė pakartotinai vykdomojo rašto neišduoti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2SP-8185-294/2021 2021 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą panaikinti dalyje dėl 1 776 Eur skolos išieškojimo (CPK 646 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Pareiškėja UAB „Brednet“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad didelę skolos dalį pagal taikos sutartį sumokėjo, todėl teismas nepagrįstai ignoravo aplinkybes, kad dėl sudėtingos finansinės situacijos, pasaulinės COVID-19 krizės, įplaukų negavimo, skolininkė neturi galimybės sumokėti visą skolą. Akivaizdu, kad skolininkė turėjo būti atleista nuo atsakomybės už taikos sutarties nevykdymą, nuo palūkanų mokėjimo. 2021 m. sausio mėn., derinant taikos sutarties nuostatas, skolininkė tikėjosi karantino švelninimo, apyvartos didėjimo, tačiau lūkesčiai nepasitvirtino. Įvertinus vykdomojo rašto išdavimo pasekmes skolininkei (naudojimosi banko sąskaita ribojimus), prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Prašymas buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, užkertant kelią rasti šalims tinkamą būdą dėl skolos apmokėjimo ir taikos sutarties vykdymo, išlaikyti gerus santykius, siekiant išvengti vykdomojo rašto išdavimo. Teismo posėdyje žodinio proceso tvarka skolininkė galėjo pateikti teisiškai reikšmingą informaciją dėl taikos sutarties eigos, atsiskaitymo terminų, o tai lemtų, kad vykdomasis procesas nebūtų pradėtas. Skolininkė neturi lėšų, nekilnojamojo turto, kito skubiai parduotino turto, iš kurio galėtų gauti lėšų atsiskaityti su kreditore. Teismas ignoravo faktą, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonomikos skatinimo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane nustatytą tikslą padėti verslui išsaugoti likvidumą, buvo nuspręsta atidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos taip pat patvirtino, kad UAB „Brednet“ yra nukentėjusi nuo COVID-19 (CK 6.212 str.; CPK 6.646 str.).

13.       Pareiškėja UAB „Juris LT“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydama jį atmesti. Nurodė, kad apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nutarties yra visiškai nepagrįsti. Vykdomojo rašto išdavimo procese nėra jokio teisinio pagrindo keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų.  

Teismas

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria išduotas vykdomasis raštas ir atmestas skolininkės prašymas dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Nei absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

15.       Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 str. 1 d.). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 str. 1 ir 2 d.; CPK 584 str. 1 d. 4 p.).

16.       Pagal CPK 646 str. 3 d. jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

17.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010).

18.       Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Kadangi taikos sutartis sukuria šalims ir materialinius teisinius santykius, tai tokios sutarties pasibaigimo, nutraukimo, pripažinimo negaliojančia pagrindus nustato galiojančios CK normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

19.       Teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų (CPK 284 str. 1 d., 646 str. 3 d.). Teismas gali keisti nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018).

20.       Pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

21.       Pagal CPK 284 str. 1 d. teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Skubiai vykdytino sprendimo ar jo dalies įvykdymą atidėti ar išdėstyti negalima.

22.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti keičiama tik laikantis CPK nustatytų procesinių reikalavimų. Keičiant sprendimo vykdymo tvarką, teismas negali jo vykdymo pakeisti taip, kad būtų pakeista sprendimo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali pakeisti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

23.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas UAB „Brednet“ įsipareigojo sumokėti UAB „Juris LT“ naudai 5 330,55 Eur skolą pagal grafiką: 2021 m. sausio 31 d. – 444 Eur, 2021 m. vasario 7 d. – 444 Eur, 2021 m. vasario 14 d. – 444 Eur, 2021 m. vasario 21 d. – 444 Eur, 2021 m. vasario 28 d. – 444 Eur, 2021 m. kovo 7 d. – 444 Eur, 2021 m. kovo 14 d. – 444 Eur, 2021 m. kovo 21 d. – 444 Eur, 2021 m. kovo 28 – 444 Eur, 2021 m. balandžio 4 d. – 444 Eur, 2021 m. balandžio 11 d. – 444 Eur, 2021 m. balandžio 18 d. – 446,55 Eur (taikos sutarties 3 p.). Skolininkė sutiko kreditorei mokėti 8 procentus metinių palūkanų nuo skolos sumos už kiekvieną dieną nuo 2021 m. sausio 26 d. iki visiško atsiskaitymo dienos. Palūkanos skaičiuojamos, atsižvelgiant į faktinį skolininkės atsiskaitymą su kreditore ir turėjo būti sumokėtos kartu su paskutine įmoka (4 p.). Šalys sutarė, kad skolininkei nesilaikant taikos sutarties 3–4 p. nurodytos mokėjimo tvarkos ir sąlygų, kreditorė turės teisę CPK 646 str. pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai skolininkės nesumokėtai skolos ir/ar palūkanų sumai. Skolininkė nesumokėjo 5 ir 6 įmokos taikos sutartyje nustatytais terminais, todėl kreditorė kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išvadavimo.

24.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantė neįvykdė šalių sudarytos ir 2021 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, t. y. atliko tik 4 įmokas bendrai 1 776 Eur sumai, likdama skolinga 3 554,55 Eur sumą. 2021 m. kovo 10 d. kreditorei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl visos 5 330,55 Eur skolos išieškojimo, tačiau, skundžiama nutartimi konstatavus, kad skolininkė atliko 4 įmokas 1 776 Eur sumai, nutarta panaikinti 2021 m. kovo 10 d. išduotą vykdomąjį raštą dalyje dėl 1 776 Eur skolos išieškojimo, t. y. išieškotina skolos suma – 3 554,55 Eur. Apeliantė nurodė, kad kitų mokėjimų neatliko dėl finansinių sunkumų, kuriuos lėmė COVID-19 pandemija, todėl skolą galėtų grąžinti iki 2022 m. rugsėjo 15 d., kiekvieną mėnesį mokant po 296,21 Eur.

25.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytą Lietuvos teismų praktiką, pažymi, kad tarp šalių sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3–3.12 p. yra aiškiai nustatyti periodiniai mokėjimai dėl 5 330,55 Eur skolos grąžinimo iki 2021 m. balandžio 18 d. Taikos sutartis buvo sudaryta su nuolaidomis, suteikiant skolininkei galimybę skolą grąžinti dalimis, t. y. taikos sutarties sąlygas dėl skolos mokėjimo pagal grafiką šalys laikė reikšmingomis, išsprendžiant taikiai skolos grąžinimo klausimą. Tokia sąlyga dėl skolos mokėjimo pagal grafiką yra esminė, kadangi jos nesilaikymas suteikė kreditorei teisę CPK 646 str. pagrindu kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo visai likusiai skolininkės nesumokėtai skolos ir/ar palūkanų sumai. 

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės nurodomos aplinkybės dėl blogos turtinės padėties, ją sąlygojusios COVID-19 pandemijos, kitų apeliantės kreditorių teikiamų nuolaidų, nepaneigia fakto, kad skolininkė atliko teismo tarp šalių patvirtintos taikos sutarties 3.5–3.6 p. (nesumokėjo dviejų įmokų pagal grafiką) pažeidimą, dėl kurio kreditorė įgijo teisę į vykdomojo rašto išdavimą dėl periodinių išmokų mokėjimų. Taikos sutartis tarp šalių sudaryta buvo 2021 m. sausio 26 d., o teismo patvirtinta 2021 m. vasario 8 d. nutartimi, t. y. tuo metu, kai egzistavo visos apeliantės nurodytos priežastys, kuriomis apeliantė argumentuoja savo prievolių pagal taikos sutartį nevykdymą, todėl tokios priežastys negali pateisinti taikos sutarties sąlygų nesilaikymo. Apeliantė, nesumokėdama įmokų pagal grafiką, pažeidė esminę taikos sutartyje numatytą pareigą, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą dėl likusios skolos ir palūkanų išieškojimo priverstine tvarka. 

27.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vykdomojo rašto išdavimo proceso metu teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, kadangi pagal CPK 646 str. 3 d. teismui nėra nustatyta galimybė pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką, įskaitant taikos sutartimi patvirtinto skolos mokėjimo grafiko pakeitimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama vykdomojo rašto išdavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018; 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1276-881/2020).

28.       Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus dėl jos galimybės mokėti mažesnes įmokas, t. y. po 296,21 Eur per mėnesį nuo 2021 m. balandžio 15 d. iki 2022 m. kovo 15 d., nes apeliantė neįrodė, kad po kreditorės pateikto prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo būtų atlikusi kreditorei bent vieną mokėjimą. Akivaizdu, kad apeliantės argumentai dėl jos galimybių mokėti mažesnes įmokas ilgesniu laikotarpiu yra deklaratyvaus pobūdžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pasirinkta pozicija nevykdyti taikos sutarties jokia apimtimi, akivaizdžiai patvirtina, jog mokėjimo grafiko pakeitimas iš esmės paneigtų teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties nuostatas, pažeistų kreditorės teises ir interesus bei teisėtus lūkesčius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino skolininkės atsiliepime nurodyto prašymo dėl skolos išdėstymo.

29.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo būti sprendžiamas pirmosios instancijos teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. CPK 646 str. 3 d. aiškiai nurodyta, kad, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuoto asmens prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tačiau pripažinus, kad tai yra būtina, prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo rašytinio proceso tvarka, procesinės teisės normų nepažeidė, juolab, skolininkei buvo suteikta reali galimybė pateikti atsiliepimą į prašymą. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui nenurodė svarbių priežasčių, iš kurių būtų galima preliminariai spręsti, jog žodinis klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimas buvo būtinas ir tai galėjo lemti kitokio teismo procesinio sprendimo dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmimą.  

30.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo atmestini, kaip nepagrįsti, paliekant skundžiamą nutartį nepakeistą. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina (CK 6.983 str., 6.985 str.; CPK 18 str., 282 str., 284 str., 279 str., 330 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja                                                  Neringa Švedienė