Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-09-17][nuasmeninta nutartis byloje][e2A-417-739-2021].docx
Bylos nr.: e2A-417-739/2021
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Panevëþio apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
UAB "JPSF" 300088583 Ieškovas
UAB „Automobilių grupė“ 302541160 trečiasis asmuo
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Bylos dėl pirkimo-pardavimo
Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
Apeliacinis procesas
Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
CIVILINIS PROCESAS
Teismų procesinių sprendimų kontrolės formos ir proceso atnaujinimas
Prievolių teisė
Atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produktų ir paslaugų
Civilinė atsakomybė
Pirkimas-pardavimas
dėl motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo
Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą apeliacine tvarka, teisės
Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

?

Civilinė byla Nr. e2A-417-739/2021

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03658-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.1.; 3.3.1.18.1.

 (S)

 

 

  img1

 

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. rugsėjo 16 d.

Panevėžys

 

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Vyginto Mažuikos ir Dalios Pranckienės (pirmininkė ir pranešėja), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,JPSF“ ir atsakovės D. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-902/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,JPSF“ ieškinį atsakovei D. K., trečiajam asmeniui UAB ,,Automobilių grupė“ dėl išlaidų netinkamos kokybės daikto trūkumams ištaisyti atlyginimo.

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „JPSF“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės D. K. (toliau – ir atsakovė) 8203,16 Eur išlaidų automobilio trūkumams pašalinti, 57 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, 200 Eur už automobilio salono valymo paslaugas, 290 Eur už turto vertintojo paslaugas, 15,85 Eur už VĮ ,,Regitra“ paslaugas, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė už 10500 Eur kainą ieškovei pardavė transporto priemonę Nissan Pulsar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė sutartą kainą sumokėjo pardavėjai į ją atstovavusios jos dukros O. K. banko sąskaitą. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėja savo ranka pažymėjo, kad informacijos apie eismo įvykius ir trūkumus nėra. Automobilio ridai artėjant prie 60000 km ieškovė apsilankė autorizuotame Nissan automobilių centre planiniam techniniam aptarnavimui atlikti. Meistrai apžiūrėję automobilį nustatė, kad vienos iš neveikiančios išorinės vaizdo kameros laidai yra nutrūkę, kas galėjo nutikti automobiliui patyrus smūgį. Toliau eksploatuojant automobilį, apie 2020 m. sausio mėnesį jo salone pradėjo kauptis drėgmė. Kai ant galinių sėdinių atsirado pelėsių, automobilis buvo nuvarytas į valyklą. Valyklos darbuotojams išrinkus saloną, paaiškėjo, kad iki jį įsigyjant ieškovei, automobilis buvo apgadintas eismo įvykyje ir netinkamai suremontuotas, dėl ko į saloną patekdavo ir rinkosi vanduo, kuris paveikė automobilio kėbulą ir elektros instaliaciją.

3.       Teigė, kad ieškovei, gavus informaciją iš VĮ ,,Regitra“, paaiškėjo, jog automobilį atsakovė įsigijo 2018 m. liepos 18 d. iš UAB ,,Automobilių grupė“, šioje civilinėje byloje trečiojo asmens, už 3000 Eur kainą. Automobilis buvo po eismo įvykio, daužtas, jo techninė apžiūra panaikinta. Šie duomenys yra nurodyti 2018 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartyje, kurią atsakovė sudarė su UAB ,,Automobilių grupė“. Gavus duomenis iš VĮ ,,Regitra“, atsakovei buvo pateikta pretenzija ir pareikalauta ieškovei grąžinti už parduotą automobilį sumokėtą 10500 Eur kainą, kartu atlyginant nuostolius, atsiradusius dėl nekokybiškos prekės pardavimo.

4.       Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškovės reikalavimais nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad automobilis Nissan Pulsar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 1 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu buvo techniškai tvarkingas. Atsakovė ieškovei nebuvo sudariusi kliūčių apžiūrėti įsigyjamą automobilį, pristatyti jį autorizuotam ar kitam pasirinktam automobilių priežiūros, remonto centrui, įmonei. Nuo ieškovės nebuvo įmanoma nuslėpti jokių viešai prieinamų VĮ ,,Regitra“ duomenų. Atsakovei eksploatuojant automobilį, jokiame eismo įvykyje su šiuo automobiliu ji nėra dalyvavusi. Ji, kaip pardavėja, sąžiningai nurodė aplinkybes pirkimo-pardavimo sutartyje, kad automobilio eksploatacijos laikotarpiu jokių eismo įvykių nėra buvę. Atsakovė buvo įsitikinusi, kad tik dėl juridinio asmens UAB ,,JPSF“ kaltės, kuri pasireiškė netinkamu, ilgą laiką besitęsiančiu automobilio eksploatavimu, buvo padaryta žala iki tol naudotam automobiliui. Atsakovei ir jos dukrai naudojantis ginčo automobiliu, nebuvo jokios drėgmės kaupimosi automobilio viduje, pelėsio. Minėtos aplinkybės paaiškėjo ženkliai vėliau nei įvyko automobilio pirkimo-pardavimo sandoris.

5.       Trečiasis asmuo UAB ,,Automobilių grupė“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog nesutinka su atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais. Bendrovės pardavimų vadovas atvykusius pirkti ginčo automobilį asmenis supažindino su automobilio defektais, aprodė jiems automobilį, klientai sutiko iš bendrovės nupirkti daužtą, su panaikinta technine apžiūra automobilį. Atsakovė laisva valia sutiko su sandorio sąlygomis, jog automobilis yra po eismo įvykio, daužtas, su panaikinta technine apžiūra ir taip sudarė sutartį. Atitinkamai bendrovė suformavo ir jai pateikė sąskaitą-faktūrą 3000 Eur sumai, kurią atsakovė patvirtino savo parašu, kasos pajamų orderį taip pat pasirašė atsakovė. Teismo nuožiūrai paliko spręsti ieškinio reikalavimų tenkinimo klausimą.

 

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

6.       Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai

rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti ieškovei UAB ,,JPSF“ iš atsakovės D. K. 4520 Eur sumą išlaidų automobilio trūkumams pašalinti, 57 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidų, 200 Eur už automobilio salono valymo paslaugas, 290 Eur už turto vertintojo paslaugas, 15,85 Eur už VĮ ,,Regitra“ paslaugas, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 5082,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 856,36 Eur bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš ieškovės UAB ,,JPSF“ 10,38 Eur, o iš atsakovės D. K. 14,32 Eur teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

7.       Teismas nenustatė,  kad atsakovei nebuvo žinoma ir negalėjo (neturėjo) būti žinoma apie tai, jog Nissan Pulsar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavo eismo įvykyje ir buvo labai apgadintas, panaikinant automobiliui ir techninę apžiūrą, dėl ko ji neturėjo pareigos apie tai informuoti ieškovės UAB ,,JPSF“ ginčo automobilio pardavimo metu 2019 m. lapkričio 1 d. Teismo vertinimu, liko neįrodytas atsakovės teiginys, jog ji ginčo automobilį įsigijo ne iš byloje trečiojo asmens UAB ,,Automobilių grupė“, o iš asmens vardu V. pagal žodinę sutartį, su kuriuo atsakovė nesudarė rašytinės transporto priemonės įsigijimo sutarties. Teismas sprendė, kad lieka nepaneigta, jog būtent atsakovė D. K. pasirašė ant 2018 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties, taipogi kitų susijusių dokumentų, kuriuos kartu su atsiliepimu pateikė trečiasis asmuo (2018 m. liepos 18 d. PVM sąskaitos-faktūros, kasos pajamų orderio), nes šiuose dokumentuose su atsakovės asmeniu susiję duomenys (vardas, pavardė, parašas, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas) buvo teisingai nurodyti, be to, šie duomenys (kartu su atsakovės parašu) nebuvo nuginčyti nei CPK, nei BPK nustatyta tvarka.

8.       Apibendrinęs teismas konstatavo, kad automobilį Nissan Pulsar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė įsigijo iš trečiojo asmens UAB ,,Automobilių grupė“ ir jai buvo žinoma, jog šis automobilis dalyvavo eismo įvykyje, dėl ko buvo labai apgadintas, jam buvo panaikinta techninė apžiūra, tokius duomenis pardavėjui (byloje trečiajam asmeniui) nurodžius 2018 m. liepos 18 d. sutartyje, prieš įsigyjant pirkėjui (ar kitam įgaliotam asmeniui, pvz., pirkėjos dukrai) apžiūrint šio automobilio būklę (daužtas, su apgadinimais), derinant palyginti nedidelę automobilio įsigijimo kainą – 3000 Eur.

9.       Teismas padarė išvadą, jog tai, kad atsakovei eksploatuojant ginčo automobilį, jis nedalyvavo eismo įvykyje, jog ji pardavimo ieškovei metu, nesudarė kliūčių automobilį apžiūrėti servise, jog automobilį įsigijo juridinis asmuo, neatleido atsakovės nuo pareigos nurodyti teisingus duomenis 2019  m. lapkričio 1 d. rašytinėje pirkimo-pardavimo sutartyje apie tai, jog iki atsakovei įsigyjant automobilį, jis dalyvavo eismo įvykyje. Šiuo atveju, būtent atsakovė nebuvo sąžininga teisinių santykių su ieškove dalyvė, t. y. automobilio pardavėja, nes aukščiau nurodytą faktą ji nuslėpė dėl nepateisinamų priežasčių. Teismas pažymėjo, kad ieškovei įsigijus automobilį, jo trūkumai buvo nustatyti automobilį dalinai išardžius, nuėmus jo apdailas, ieškovė negalėjo matyti automobilio defektų jo įsigijimo metu, todėl teismas neturėjo abejonių, jog automobiliui nustatyti trūkumai nebuvo akivaizdūs ir pastebimi, o buvo užslėpti.

10.       Teismas taip pat nesutiko su atsakove, kad nustatyti apgadinimai/automobilio trūkumai yra kilę dėl ieškovės automobilio eksploatavimo, t. y. po to, kai ieškovė įsigijo automobilį, nes šiai aplinkybei pagrįsti atsakovė teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų ir to neįrodė (CPK 178 straipsnis).

11.       Spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, teismas konstatavo, kad automobilis nėra suremontuotas, taip pat nėra ieškovės sudarytos rašytinės sutarties su atitinkamu servisu ar kitu juridiniu asmeniu dėl automobilio remonto ištaisant ieškinyje nurodytus automobilio trūkumus, todėl nėra teisinio pagrindo manyti, jog nurodyta PVM suma (1423,69 Eur) bet kuriuo atveju ieškovės bus patirta ir jai nebus kompensuota bet kokiu kitu būdu valstybės, grąžinant šį mokestį. Todėl teismas darė išvadą, jog ieškovė nepagrįstai prašė iš atsakovės priteisti PVM sumą.

12.       Teismas taip pat nurodė, kad ieškovės reikalavimas atsakovei atlyginti transporto priemonės remonto kaštus (be PVM) 6779,47 Eur sumą, o su PVM – 8203,16 Eur, yra neproporcingo dydžio atsižvelgiant į padarytą pažeidimą atsakovei pardavus ginčo automobilį su trūkumais, taip pat atsižvelgiant į parduoto automobilio (arba sandorio) kainą – 10500 Eur. Teismo vertinimu, ieškovė, įsigydama ginčo automobilį už mažesnę nei rinkos kainą (10500 Eur sumą), pagrįstai tikėjosi įsigyti prekę (automobilį) mažesnės kokybės nei įsigydama automobilį pagal tuo metu buvusią rinkos kainą (pagal išvadą vidutinė rinkos vertė – 12760,18). Todėl teismas, atsižvelgdamas į pačios ieškovės lūkesčius dėl automobilio kokybės jo įsigijimo metu, į tai, jog iki šios dienos automobilis nesuremontuotas šalinant jo trūkumus, remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darė išvadą, jog ieškovės reikalaujama suma turi būti sumažinta iki 4520 Eur (10500 Eur – 5980 Eur). Sprendė, kad ši suma yra pakankama pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti.

13.       Dėl kitų ieškovės turėtų išlaidų, teismas laikė, jog ieškovės nurodytos papildomai patirtos išlaidos buvo būtinos, pagrįstos ir yra protingo dydžio, todėl iš atsakovės priteisė pakaitinio automobilio nuomos, automobilio salono valymo paslaugų, turto vertintojo paslaugų, VĮ ,,Regitra“ paslaugų išlaidas (CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 6.251 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo teisiniai argumentai

 

14.       Apeliaciniu skundu atsakovė D. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14.1.                      Atsakovė teigia, kad automobilis viešame internetiniame skelbimų portale buvo parduodamas (siūlomas) už 12500 Eur. Nesulaukus potencialių pirkėjų srauto, kaina buvo koreguojama mažėjimo linkme. Automobilio kaina buvo mažinama kas 200 – 300 Eur kas dvi savaitės, t. y. tol, kol atsirado pirkėjų skambučių. Nusistovėjus kainai – 10900 Eur, buvo sulaukta ieškovės dėmesio. Po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo automobilis ieškovės buvo du kartus pristatytas į automobilių saloną. Pirmąjį kartą – tik įsigijus, kuomet buvo iškilusi problema su lango valytuvu, kuri paaiškėjo lengvai sprendžiama; antrą kartą – jau po mėnesio, kuomet buvo kreiptasi dėl eilinio automobilio serviso aptarnavimo. Pastarąjį kartą autorizuotame Nissan salone dirbantys asmenys informavo, kad neveikia kamera dėl smūgio, kurį turėjo patirti automobilis, kitų trūkumų nebuvo pastebėta. Dėl vaizdo kameros gedimo ieškovė reikalavo ją nupirkti, jokio siūlymo grąžinti automobilį nebuvo.

14.2.                      Aiškina, kad atsakovė jokių eismo įvykių su šiuo automobiliu neturėjo, apie eismo įvykius, kuriuos buvo patyrę ankstesni savininkai jokių duomenų neturėjo. Atsakovė 2018 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, ant sutarties esantis parašas yra ne jos. Tik dėl savo sudėtingos turtinės padėties – ji vieniša, viena prižiūrinti savo suaugusį, psichinę negalią turintį, savimi negalintį pasirūpinti, neįgalų sūnų (35 proc. darbingumas), todėl neturinti pakankamai lėšų pragyvenimui, ji negalėjo susimokėti už rašysenos ekspertizės paskyrimą teisme (550 Eur).

14.3.                      Pasak atsakovės, ieškovė sausio mėnesį pastebėjo, kad automobilyje kaupiasi drėgmė, tačiau niekur nesikreipė ir toliau automobilį eksploatavo. Tik vasario 22 d. nuvažiavo automobiliu į automobilių valymo įmonę, kur šio automobilių valymo serviso darbuotojai (ne automobilių remonto meistrai) išardė automobilį, ir buvo konstatuota, kad automobilyje pelėsis. Atkreipia dėmesį, jog galimai dėl pačios ieškovės kaltės susidarė situacija, susijusi su vandens atsiradimu salone ar pelėsio susikaupimu dėl netinkamo automobilio eksploatavimo, kadangi atsakovė ilgą laiką eksploatavusi šį automobilį neturėjo jokių problemų, susijusių su drėgmės kaupimusi automobilio salone. Todėl ieškovės elgesys niekaip nekoreliuoja su materialinės teisės normos reikalavimu apie protingą laiką dėl pranešimo apie pastebėtus daikto neatitikimus.

14.4.                      Teigia, kad ieškovei kaip juridiniam asmeniui įstatymo yra keliami aukštesni atidumo reikalavimai. Remiantis teismine praktika, pvz. civ. byloje Nr. 2A-25-544/2016 Panevėžio apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo pirkėjo ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, kad ieškovas, pastebėjęs automobilio gedimus, nesikreipė į techninės apžiūros įmonę, kur būtų galima nustatyti transporto priemonės trūkumus, bei nesiėmė visų įmanomų priemonių tą pačią ar sekančią dieną, išskyrus telefoninius skambučius, skubiai informuoti pardavėją apie automobilio gedimus. Naujasis automobilio savininkas turėtų nedelsdamas kreiptis į autoservisą automobilio apžiūrai ir defektų nustatymui ir, jeigu specialistai nustatys, kad defektai yra atsiradę iki automobilio pirkimo, apie tai informuoti automobilio pardavėją ir reikalauti pašalinti šiuos trūkumus arba atlyginti jų pašalinimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė pirko naudotą transporto priemonę, turėdama tikslą ją naudoti komerciniams (įmonės veiklos) poreikiams. Iš bylos duomenų buvo nustatyta, kad ieškovė, prieš pirkdama transporto priemonę, ją ne tik išbandė, bet ir intensyviai eksploatavo.

14.5.                      Be to, pasak atsakovės, pirkėjas, įsigydamas tokį automobilį antrinėje rinkoje, moka ženkliai mažesnę kainą, todėl turi prisiimti su tuo susijusią riziką. Kas yra ir šiuo atveju, atsakovė D. K. įsigijo automobilį ne iš automobilių pardavimo salono, kas ieškovei puikiausiai buvo žinoma ir jai buvo priimtina tokia situacija.

14.6.                      Atsakovė pabrėžia, kad automobilis, jai esant savininke, buvo naudojamas metus laiko ir su juo nebuvo atsiradę jokių problemų. Taip pat, būdamas puikios būklės jis buvo parduotas ieškovei ir eksploatuotas 4 mėnesius. Per šį laikotarpį neatsitiko jokių problemų, susijusių su automobilio varikliu ar kitais sudėtingais automobilio mechanizmais. Tad yra nesuprantama, kaip ieškovė per 4 mėnesius naudojimosi ja, sugebėjo padaryti ją nepataisoma dėl vandens patekimo į saloną.

15.       Ieškovė UAB ,,JPSF“ taip pat pateikė apeliacinį skundą ir prašo papildomai priteisti iš atsakovės D. K. 2259,47 Eur, 5 procentų metines palūkanas už bendrą priteistą 7342,29 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, UAB „JPSF“ turėtas apeliacinės instancijos teisme ir naujai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, UAB „JPSF“ turėtas pirmosios instancijos teisme.

15.1.                      Pasak ieškovės ji sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu mažinti prašomas priteisti išlaidas netinkamos kokybės daikto trūkumams ištaisyti PVM dydžio suma, tai yra nuo 8203,16 Eur iki 6779,47 Eur. Tačiau skundžiamo sprendimo argumentus, kuriais priteistos išlaidos buvo sumažintos dar 2259,47 eurais iki 4520 Eur laiko visiškai nepagrįstais. Ieškovė ginčo automobilį surado per specializuotą transporto priemonių pardavimo platformą internete – autoplius.lt. Skelbime apie parduodamą automobilį nebuvo nurodyta, kad šis turi trūkumų ir todėl parduodamas žemesne nei rinkos kaina. Priešingai, skelbime automobilis buvo apibūdintas „beveik kaip naujas“. Bendraujant su pardavėja, pastaroji taip pat nepaminėjo, kad ginčo automobilis dėl vienokių ar kitokių priežasčių parduodamas pigiau, nei rinkos kaina. Taigi ieškovė neturėjo jokio faktinio pagrindo manyti, kad nurodyta kaina – 10500 Eur yra žemesnė nei rinkos. Aktualu, jog ieškovė nebuvo ir nėra kompetentinga spręsti apie naudotų transporto priemonių rinkos kainas ir tikslią ginčo automobilio rinkos kainą sužinojo tik iš turto vertintojo ataskaitos, kuri buvo pateikta teismui. Taip pat pažymi, kad eksperto apskaičiuota kaina – 12760,18 Eur tik neženkliai skiriasi nuo tos, kuria jis buvo parduotas ieškovei – 10500 Eur. Tai leidžia pagristai tvirtinti, jog neturint specialiųjų žinių nuspręsti, kad nagrinėjamu atveju ginčo automobilis buvo parduodamas ir parduotas pigiau nei bendrai rinkoje, ieškovė iš esmės negalėjo.

15.2.                      Teigia, kad įsigydama naudotą transporto priemonę, ieškovė nesitikėjo naujojo daikto kokybės, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Tačiau atsakovės nuslėpti trūkumai atsirado ne dėl natūralios ginčo automobilio eksploatacijos, bet eismo įvykio metu. Ieškovė neturėjo lūkesčių įsigyti automobilį, kuris dalyvavo autoavarijoje, buvo apgadintas ir netinkamai suremontuotas. Priešingai, jei jai butų žinomos atsakovės nuslėptos aplinkybės, ieškovė ginčo automobilio apskritai nebūtų pirkusi.

16.       Atsiliepime į atsakovės D. K. apeliacinį skundą ieškovė UAB ,,JPSF“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

16.1.                      Ieškovė nurodo, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme atsakovė nebuvo nurodžiusi apeliaciniame skunde iškeltos aplinkybės, jog ginčo automobilis viešame internetiniame skelbimų portale pirmiausia buvo siūlomas už 12500 Eur, o vėliau, nesulaukus potencialių pirkėjų, jo kaina buvo nuolat mažinama. Pirmosios instancijos teismui atsakovė nepateikė ir jokių su šia faktine aplinkybe susijusių įrodymų, jų neteikia ir dabar.

16.2.                      Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nesiėmė jokių procesinių veiksmų įrodyti pačios iškeltą aplinkybę, kad automobilį tikrai įsigijo iš seno pažįstamo, fizinio asmens vardu V.. Šiam faktui patvirtinti į bylą atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų.

16.3.                      Ieškovės manymu, nelaikytini priimtinais apeliantės argumentai dėl jos sunkios turtinės padėties, kuri sutrukdė padengti išlaidas, reikalingas atsakovės prašymu teismo paskirtai rašysenos ekspertizei atlikti. Pirmosios instancijos teisme atsakovė nebuvo nurodžiusi ir nesirėmė aplinkybėmis, susijusiomis su jos turtine padėtimi. Antra, rimtų abejonių kelia teiginiai apie materialinius nepriteklius asmens, kuris savo dukrai kaip dovaną perka apynaujį automobilį už 12000 Eur ir civilinės bylos nagrinėjimo metu naudojasi ne valstybės garantuojama teisine pagalba, bet privataus advokato paslaugomis.

16.4.                      Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be pagrindo netaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.327 straipsnio 5 dalies nuostatas. Eksploatuojamo automobilio salone atsirandanti drėgmė ne visuomet byloja apie buvusias autoavarijas ir netinkamai atlikto remonto faktą. Juolab, kad nagrinėjamu atveju tiek atsakovė, tiek jos vardu veikusi dukra ne kartą buvo patikinusios ieškovės atstovus, jog jokiuose eismo įvykiuose ginčo automobilis nedalyvavo. Reikšminga yra ir tai, kad trūkumai, dėl kurių pašalinimo išlaidų atlyginimo kilo ginčas buvo paslėpti, ką savo sprendime aiškiai konstatavo pirmosios instancijos teismas – jiems nustatyti reikėjo pilnai išardyti ginčo automobilio saloną. Defektams išaiškėjus, pardavėja apie tai buvo informuota nedelsiant.

16.5.                      Teigia, kad nei civilinio kodekso normos nei aktuali teismų praktika niekaip nesieja būtent pirkėjo asmens ypatumus (juridinis ar fizinis asmuo) su pardavėjo pareiga perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 str. 1 d.) ir juo labiau tokios pareigos neeliminuoja. Apeliaciniame skunde minima Panevėžio apygardos teismo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-25-544/2016 šiuo atveju taip pat negali būti vertinama kaip precedentas dėl akivaizdžiai skirtingų joje nagrinėtų ir šios bylos faktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

17.       Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

18.       Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas pirkėjo ieškinys dėl nuostolių, reikalingų prekės trūkumams pašalinti, atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinius skundus byloje pateikė abi šalys, atsakovė nesutinka su teismo sprendimu iš esmės, nepripažįsta savo kaltės, o ieškovė nesutinka su priteistos žalos dydžiu, mano, kad teismas nepagrįstai ją sumažino. Taigi apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pardavėjo atsakomybės už parduoto naudoto daikto (transporto priemonės) trūkumus.

19.       Byloje nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 1 d. tarp ieškovės UAB ,,JPSF“ ir atsakovės D. K. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė iš atsakovės už 10500 Eur įsigijo transporto priemonę Nissan Pulsar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje pardavėja pažymėjo, kad informacijos apie eismo įvykius ir trūkumus nėra.

20.       Byloje taip pat yra 2018 m. liepos 18 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp UAB ,,Automobilių grupė“ (trečiasis asmuo šioje byloje) ir atsakovės D. K., pagal kurią D. K. už 3000 Eur nusipirko iš UAB ,,Automobilių grupė“ automobilį Nissan Pulsar, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyta, kad transporto priemonė yra su trūkumais: vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos elementų pažeidimai, automobilis po eismo įvykio, daužtas, techninė apžiūra panaikinta.

21.       Ieškovė ieškinyje teigė, kad autorizuotame Nissan automobilių centre atlikus planinį techninį aptarnavimą,  meistrai apžiūrėję automobilį nustatė, kad vienos iš neveikiančios išorinės vaizdo kameros laidai yra nutrūkę, kas galėjo nutikti automobiliui patyrus smūgį. Vėliau, apie 2020 m. sausio mėnesį automobilio salone pradėjo kauptis drėgmė, automobilis buvo nuvežtas į valyklą, o valyklos darbuotojams išrinkus saloną, paaiškėjo, kad iki jį įsigyjant ieškovei, automobilis buvo apgadintas eismo įvykyje ir netinkamai suremontuotas, dėl ko į saloną patekdavo ir rinkosi vanduo, kuris paveikė automobilio kėbulą ir elektros instaliaciją. Ieškovė teigė, kad UAB ,,Asistavita“ parengė konsultacinę išvadą, kurioje apskaičiuota automobilio rinkos kaina yra 5980 Eur, o reikalingi automobilio remonto kaštai yra 8203,16 Eur.

 

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

 

22.       Apeliaciniame skunde atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad galimai pati ieškovė yra kalta dėl susidariusios situacijos, nes atsakovė, ilgą laiką eksploatavusi šį automobilį, neturėjo jokių problemų, susijusių su drėgmės kaupimusi automobilio salone. Be to, teigia, kad atsakovė jokių eismo įvykių su šiuo automobiliu neturėjo, apie eismo įvykius, kuriuos buvo patyrę ankstesni savininkai jokių duomenų neturėjo, juo labiau kad atsakovė 2018 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, ant sutarties yra ne jos parašas, nurodo, jog neturėjo lėšų apmokėti rašysenos ekspertizei.

23.       Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). 2020 m. lapkričio 30 d. byloje pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašymu, paskyrė rašysenos ekspertizę, tačiau atsakovė iki teismo nurodyto termino nesumokėjo avanso už ekspertizę, neatliko kitų teismo įpareigojimų, todėl ekspertizę buvo atsisakyta atlikti. Nors atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ji neturėjo lėšų sumokėti už ekspertizę, tačiau iš pradžių teismo pati prašiusi byloje skirti rašysenos ekspertizę, po teismo įpareigojimų jokių paaiškinimų ir prašymų neteikė, nors buvo atstovaujama advokato.

24.       Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). 

25.       Kadangi byloje nebuvo paneigta, jog automobilį 2018 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi iš trečiojo asmens UAB „Automobilių grupė“ pirko atsakovė, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesiremti byloje esančia 2018 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Svarbu ir tai, kad nors atsakovė nuosekliai viso proceso metu teigė, kad 2018 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, tačiau jokios kitos sutarties, patvirtinančios ginčo automobilio įsigijimą savo nuosavybėn, kuri patvirtintų priešingas aplinkybes, nei nurodoma 2018 m. liepos 18 d. sutartyje, kad įsigyjant ginčo automobilį ji nežinojo apie jo defektus ir įvykius, į bylą neteikė.

26.       Pagal CK 6.333 straipsnį, įtvirtinantį pirkimo – pardavimo sutartimi perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

27.       Byloje esantys duomenys tiek apie ginčo automobilio dalyvavimą eismo įvykyje (DOK-30491), tiek 2018 m. liepos 18 d. pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje nurodomi visi automobilio trūkumai ir tai, kad jis daužtas ir neeksploatuotinas, patvirtina faktą, kad įsigydama ginčo automobilį atsakovė aiškiai žinojo jo būklę, o jį suremontavus, atliko techninę apžiūrą ir 2018 m. lapkričio 29 d. užregistravo jį savo vardu (DOK-45029).

28.       Tiek pardavimo skelbime, tiek 2019 m. pirkimo pardavimo sutartyje atsakovė nuslėpė, kad automobilis yra dalyvavęs eismo įvykyje, ir ne bet kokiame, o tokiame, po kurio automobilis buvo nebetinkamas eksploatuoti, nurodydama, kad automobilis yra kaip naujas ir be defektų.

29.       Kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, naudoto daikto pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas turi užtikrinti, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Be to, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345-248/2017; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020).

30.       Nors apeliantė teigia, kad galimai dėl pačios ieškovės veiksmų automobilio salone atsirado pelėsis, byloje esantys duomenys tvirtina priešingai, juo labiau kad ginčas byloje yra ne dėl pelėsio automobilio salone atsiradimo, bet dėl nuslėptų automobilio defektų, dėl kurių transporto priemonės negalima saugiai eksploatuoti. Ieškovės užsakytoje konsultacinėje išvadoje nurodomi visi automobilio defektai, o jų buvimą patvirtina išvadoje esančios automobilio nuotraukos. Be to, aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-1075/2018), tačiau atsakovė šioje byloje tokių aplinkybių neįrodinėjo.

31.       Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad ginčo automobilis yra su defektais, kad toks jis buvo ieškovei perkant automobilį iš atsakovės, kadangi jis 2018 m. dalyvavo eismo įvykyje, buvo stipriai apgadintas ir nebeeksploatuojamas, ir, akivaizdu, atsakovės lėšomis suremontuotas, kadangi 2018 m. liepos 18 d. atsakovė ginčo automobilį įsigijo kaip daužtą ir su įvairiais defektais, už 3000 Eur sumą, o 2019 m. lapkričio 1 d. ieškovei pardavė už 10500 Eur, kaip automobilį be jokių defektų.

32.       Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie daiktą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl pirkimo – pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-695/2018; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-193-421/2020). Tuo atveju, kai parduodamo naudoto daikto trūkumai nebuvo tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo, pardavėjas, garantuodamas parduodamo naudoto daikto kokybę, yra atsakingas ir už šio daikto paslėptus trūkumus, jei parduoto naudoto daikto negalima naudoti pagal paskirtį ir jis neatitinka tokio daikto kokybės savybių (CK 6.333 straipsnio 2 dalis). Parduodamo naudoto daikto neatitikimai turi būti nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu jie paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis).

33.       Nors atsakovė teigia, kad ieškovė kreipėsi dėl atsiradusių defektų ne per protingą terminą, o ilgą laiką jį intensyviai eksploatavusi, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė, po kiekvieno išaiškėjusio defekto iš karto kreipdavosi į atsakovę – pirmiausia, dėl kameros gedimo, vėliau, dėl paaiškėjusių defektų po automobilio salono valymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad defektai išaiškėjo tik po kelių mėnesių naujam pirkėjui naudojantis automobiliu, atsižvelgus į 32 nutarties punkte išdėstytą reglamentavimą, nepaneigia fakto, kad defektai jau egzistavo atsakovei parduodant automobilį, tik jie buvo užslėpti. Tai, kad perkant automobilį ir jį apžiūrint, nesimatė jokių automobilio trūkumų, nepagrindžia aplinkybės, kad automobilis, jį parduodant, buvo be esminių trūkumų, nes esminiams automobilio trūkumams nustatyti reikėjo išardyti visą saloną. Kaip matyti iš kilnojamojo turto vertintojo konsultacijos, parengtos pagal automobilių sugadinimo įvertinimo programą „Audatex“, automobilis turi daug defektų, kai kurios dalys remontuotinos, kai kurios keistinos, pvz. šoninė, stogo rėmas ir kt. Konsultacijoje nurodoma, kad transporto priemonė apžiūros metu apgadinta, vizualiai matomi nepataisyti arba netinkamai pataisyti apgadinimas. Byloje nustačius, kad ieškovės iš atsakovės įsigyta transporto priemonė 2018 m. dalyvavo eismo įvykyje ir buvo stipriai apgadinta, kilnojamojo turto vertintojo konsultacijoje nurodomi automobilio trūkumai ir defektai iš esmės patvirtina, kad  trūkumai atsirado jau iki ginčo šalių sutarties sudarymo, jie negalėjo atsirasti dėl ieškovės veiksmų ir dėl ieškovės kaltės, trūkumai vizualiai nesimatė, nebuvo akivaizdūs, jie buvo paslėpti, nes išaiškėjo tik iš dalies išardžius automobilį, todėl bet koks atidus pirkėjas nebūtų galėjęs jų pastebėti be specialios apžiūros, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė reikalavimas CK 6.334 straipsnio 3 dalį yra pagrįstas. 

 

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

 

34.       Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės ginčo automobilio trūkumų šalinimo išlaidas, vadovaudamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu, ir savo reikalavimus grįsdama UAB „Asistavita“ atestuoto turto vertintojo M. S. 2020 m. vasario 24 d. parengta konsultacinė išvada, kurioje apskaičiuota automobilio rinkos kaina nurodyta 5980 Eur bei nurodyti 8203,16 Eur (su PVM) automobiliui reikalingo remonto kaštai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą patenkino iš dalies, atėmęs iš prašomos priteisti sumos pridėtinės vertės mokestį (šios skundžiamo sprendimo dalies ieškovė neskundžia). Tuo pačiu konstatavo, kad ieškovės reikalavimas yra neproporcingo dydžio atsižvelgiant į padarytą pažeidimą atsakovei pardavus ginčo automobilį su trūkumais, taip pat atsižvelgiant į parduoto automobilio (arba sandorio) kainą, todėl sumažino automobilio trūkumų išlaidas iki 4520 Eur. Ieškovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka, teigia, kad ieškovė nebuvo ir nėra kompetentinga spręsti apie naudotų transporto priemonių rinkos kainas, o eksperto apskaičiuota kaina – 12760,18 Eur tik neženkliai skiriasi nuo tos, kuria jis buvo parduotas ieškovei – 10500 Eur.

35.       Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė iš atsakovės automobilį įsigijo už 10500 Eur, atsakovei neginčijant UAB „Asistavita“ atestuoto turto vertintojo M. S. 2020 m. vasario 24 d. parengtos konsultacinės išvados, ginčo, kad automobilio (su trūkumais) rinkos kaina šiuo metu yra 5980 Eur, nėra. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, automobilis bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo suremontuotas, todėl ieškovė, grįsdama ieškinį, remiasi ne faktiškai patirtomis remonto išlaidomis, bet konsultacinėje išvadoje nurodytais automobiliui reikalingo remonto kaštais. Kaip galima suprasti iš teismui pateiktos konsultacinės išvados, ieškovė, siekdama susiremontuoti automobilį už 6779,47 Eur sumą, jį suremontavusi, iš atsakovės įgyto turto vertę padidintų iki 12759,47 Eur. Tai reiškia, kad priteisus ieškovei visą jos prašomą sumą automobilio remontui, ji praturėtų atsakovės sąskaita, nes pirkusi automobilį iš atsakovės už 10500 Eur, po remonto nuosavybės teise valdytų 12759,47 Eur vertės automobilį. Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai ieškovei priteisė tik tą sumą, kuri reikalinga remonto išlaidomis atkurti tą automobilio vertę, kurios ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, pirkdama automobilį už 10500 Eur.

36.       Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovei iš atsakovės priteistiną automobilio trūkumų šalinimo išlaidų sumą priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo principus.

 

Dėl bylos procesinės baigties

37.       Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir padarytas išvadas, apeliacinių skundų argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, nepažeisdamas ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialiosios teisės normų ir teisingai taikydamas procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą tokio pobūdžio bylose, sprendė dėl dalies ieškinio reikalavimų priteisti automobilio remonto išlaidas tenkinimo. Remiantis tuo, tiek atsakovės, tiek ieškovės apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

 

38.       Apeliacinius skundus atmetus, apeliančių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliaciniame teisme joms neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Nors ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, įrodymų apie turėtas išlaidas, susijusias su atsiliepimo parengimu, teismui nepateikė (CPK 98 straipsnis).

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

                 

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

 

 

Teisėjai

Ramunė Čeknienė

 

Vygintas Mažuika

 

Dalia Pranckienė

 

                                                                        

 


Paminėta tekste:
  • CPK
  • BPK
  • CPK 178 str. Įrodinėjimo pareiga
  • CK6 6.249 str. Žala ir nuostoliai
  • 2A-25-544/2016
  • CK6 6.333 str. Daiktų kokybė
  • CK
  • CK6 6.334 str. Netinkamos kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisės
  • CPK 93 str. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
  • CPK 98 str. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas