Baudžiamoji byla Nr. 1-489-246/2016

Teisminio proceso Nr.01-1-50927-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

2.10.1.; 1.2.4.8.3; 1.1.7.2.5; 2.1.10.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro Dariaus Dziegoraičio 2016-01-04 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

V. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, LDB neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. padarymu,

              n u s t a t ė :

V. I. 2015 m. rugsėjo 11 d., apie 20.30 val. būdamas neblaivus, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), išplūsdamas įvairiais necenzūriniais žodžiais sutuoktinę A. I. bei panaudodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą, tai yra paimdamas jai už plaukų ją stūmė, ko pasėkoje atsitrenkdama į spintą užsigavo nugarą, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. I. fizinį skausmą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Kaltinamasis V. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kuo yra įtariamas supranta ir visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. bei parodė, kad 2015-09-11 tiksliai laiko neprisiminė, tačiau buvo vakare, jis grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su sutuoktine A. I.. Butas, kuriame gyvena su sutuoktine nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei A. I., kartu veda bendrą ūkį. Tą vakarą, tik jam parėjus į namus, netrukus į namus po darbo grįžo jo sutuoktinė. Tarp jo ir jos kilo žodinis konfliktas, jis ją išvadino įvairiais necenzūriniai žodžiais. Dėl ko kilo konfliktas tarp jo ir sutuoktinės A.. Jis neprisiminė, tačiau mano, kad konfliktas kilo dėl to, jog jis buvo labai girtas. Tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisiminė, nes buvo nemažai išgėręs, tačiau prisiminė, kad jis jai tempė už plaukų. Ar ją temdamas už plaukų pastūmė ir ji atsitrenkė į spintą, jis neprisiminė. Tačiau jeigu ji taip nurodo, vadinasi taip ir buvo. Kai būna girtas, jis visada būna agresyvus ir ne visada atsimenu, ką padarė. Ar sutuoktinė atsitrenkdama į spintą ką nors užsigavo ar ne, pasakyti negali, nes nežino ir kaip jau minėjo, šio momento neprisiminė. Tikslios įvykių sekos ir eigos nupasakoti negali, kadangi kaip jau minėjo buvau nemažai išgėręs. Namuose smurtauju nebe pirmą, kartą, tačiau sutuoktinė į policiją nesikreipė. Yra turėjęs baudžiamąją bylą dėl smurto prieš savo dukrą ir prieš sutuoktinę 2013 m. tačiau ji nutraukta jiems susitaikius. Dėl savo tokio poelgio jis nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau nesmurtauti, naujų nusikaltimų nedaryti. Jis savo sutuoktinės A. I. atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė (b. l. 25, 28).

Nukentėjusioji A. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, 2015-09-11 dieną, vakare, apie 20.30 val. grįžo iš darbo į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Butas, kuriame gyvena kartu su sutuoktiniu V. I. nuosavybės teisę priklauso jai. Su vyru veda bendrą ūkį, V. I. duoda pinigų buto išlaikymui iš invalidumo, kurį gauna. V. I. turi trečią invalidumo grupę, gali dirbti, tačiau nedirba. Tą dieną, kai grįžo į namus iš darbo, namuose rado girtą sutuoktinį V. I., kuris buvo tik grįžęs, dar net nespėjęs nusirengti. Tik jai grįžus V. I. pradėjo jai priekaištauti, ko ji čia grįžo, pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „sūka“, „kurva“ ir kt., kurių neprisiminė. Po to, iš karto griebė jai už plaukų ir už jų paėmęs ją pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į virtuvės durų spintos kampą. Atsitrenkusi į spintos kampą užsigavo nugarą ir tokiu būdu jai jis sukėlė fizinį skausmą. Po to, dar skeryčiojosi rankomis virtuvėje, tačiau paėmus šunį jai iš namų pavyko pabėgti į lauką. Būdama lauke paskambino savo dukros S.M. Z. vyrui V. Z. ir pasakė, kad vėl durniuoja V. I.. Buvo išsigandusi, verkė tuo metu. Atvažiavus V. su S. pasakė, kas nutiko, t.y. kad V. ją tampė už plaukų ir kad pastūmė ir ji užsigavo nugarą. Ar minėjo, kad jai buvo suduoti smūgiai į nugarą ar ne, neprisiminė. O jeigu minėjo, tai tik dėl to, kad tuo metu buvo išsigandusi ir jai taip atrodė. Galbūt ir policijos pareigūnams taip galėjo nurodyti, tačiau tikrai ne dėl to, kad realiai jai sudavė V. į nugarą, o dėl to kad tikrai buvo labai išsigandusi. Kai V. būna girtas, jis tampa nevaldomas, tą kartą toks ir buvo. Todėl dėl išgąsčio galėjo pasakyti, kad ne tik ją paėmęs už plaukų pastūmė ir dėl ko ji atsitrenkė ir užsigavo nugarą, bet kad dar ir sudavė smūgius. Dėl V. I. pastūmimo ir atsitrenkimo su nugara į spintą pas ją ant nugaros buvo raudona ir įdrėskimas, kuris po keturių dienų užgijo. Tą dieną jai buvo išduota užduotis kreiptis pas teismo medikus, tačiau ji iš karto policijos pareigūnams sakė, kad nesikreips ir nesikreipė, kadangi jai sukėlė tik fizinį skausmą ir kad greitai užgis įbrėžimas ir išnyks raudonumas. Dėl šio įvykio jai nei turtinė, nei neturinė žala nepadaryta, civilinio ieškinio nereikš. V. I. jos atsiprašė, ji jam atleido, todėl nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jai su V. I. susitaikius (b. l. 2, 17-18).

Liudytojas V. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-09-11, apie 21.00 val. jis nuvažiavo į PC „Savas“ paimti žmonos S.M. Z.. Įlipus S. į automobilį, ji pasakė, kad reikės važiuoti pas jos mamą, kadangi tėvas vėl girtas daro nesąmones. Apie 21.10 val. nuvažiavo į žmonos tėvų namus. Privažiavus žmonos tėvų namų, adresu (duomenys neskelbtini), prie namo, ant akmens pamatė sėdinčią žmonos mamą A. I.. Žmonos mama A. buvo apsiverkusi, išsigandusi. A. pasakė, kad vyras V. bute, ją tampė už plaukų, porą kartų rankos kumščiu sudavė į nugarą. Pakalbėjęs su A. ei pasitikslinęs, ar V. namuose, jis iškvietė policiją. Iškvietęs policiją, jis pirmiausiai užlipo į jų žmonos S. tėvų butą. Atėjęs į butą kambaryje rado V., jis garsiai klausėsi televizoriaus. V. buvo neblaivus, kadangi užėjus į kambarį jautėsi alkoholio kvapas, kai atsistojo sunkiai pastovėjo ant kojų, svirduliavo, nerišli kalba buvo. Klausė V., ką čia darai, jis pasakė, kad nieko. Jam atsakius, kad nieko, pasakė, kad sėsk ir lauk policijos, kadangi iškvietė. V. atsisėdo, agresyviai nesielgė, kadangi jo prisibijo. Pasakęs V., kad sėdėtų į butą sugrįžo jo žmona S. ir jos mama A.. Po 10 minučių atvyko policijos pareigūnai (patruliai), Asta paminėjo, kad ją V. tampė už plaukų, bei kad sudavė į nugarą ir kad rašys pareiškimą. Po to, jiems išvykus ir išsivežus V., jis kalbėjosi su A., klausė, kur sudavė V., ar matosi. A. pasakė, kad buvo keli smūgiai į nugarą, kad tampė už plaukų bei kad V. ją pastūmė ir ji užsigavo nugarą. Tačiau nesakė, ar ji nukrito po pastūmimo ir taip užsigavo nugarą, ar atsitrenkė po pastūmimo kur nors. Po to, pakėlė palaidinę ir parodė nugarą, matėsi nugaroje nubrozdinimas. Dėl ko V. jai sudavė, kada tiksliai sudavė ir įvykių eigos ji nepasakojo, o jis ir neklausė. Taip pat A. nesakė, kad ją V. vadino necenzūriniais žodžiais. Jis mano, kad A. V. sudavė, dėl to, kad visada Astos atžvilgiu V. būna agresyvus. Konfliktas A. ir V. namuose nebe pirmas, taip pat nebe pirmą kartą V. smurtauja A. atžvilgiu, tačiau ankščiau į policiją nesikreipė. 2013 metais buvo pradėtas V. atžvilgius ikiteisminis tyrimas dėl smurto, tačiau smurtas buvo prieš dukrą S. (jo žmoną S.) ir kiek jam žinoma nutrauktas jiems susitaikius. V. gauna invalidumą, niekur nedirba. Namuose viskas buvo tvarkinga, daiktai neišvartyti (b. l. 21).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiklą ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad A. I. nurodė, kad neblaivus vyras V. I. ją užsipuolė, išvadino necenzūriniais žodžiais, tampė už plaukų, ji parkritusi užsigavo nugarą. Apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 2-6).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad A. I. nurodė, kad jai buvo kelis kartus buvo trenkta renka į nugarą (b. l. 12-13).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo matyti, kad V. I. 2015-09-11, 21.41 val. nustatytas 5,10 promilės girtumas (b. l. 30).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad V. I. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str. ir sumažinti bausmę trečdaliu.

V. I. prisipažino kaltas, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme sutiko (b. l. 76).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

Procesas šioje byloje gali būti pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, paskiriant V. I. bausmę – laisvės apribojimą, kuri numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. sankcijoje.

Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems tyčiniams nusikaltimams. Kaltinamasis V. I. neteistas, 2013-04-11 Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtintas Kauno apylinkės prokuratūros 2013-04-10 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir atleisti V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymo kaltininkui ir nukentėjusiosioms susitaikius (b. l. 43-48), administracine tvarka baustas (b. l. 41-42), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje buvo atlikta stebėjimo paslauga. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį. Kiti psichikos ir elgesio sutrikimai. Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. I. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymų, V. I. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 50-53, 67), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 57), nedirba (b. l. 68, 69).

Teismas konstatuoja, kad, skiriant bausmę kaltinamajam, yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos BK 641 str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis V. I. buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 140 str. 2 d. pagrindu nuo 2015-09-11, 21.25 val. iki 2015-09-13, 12.05 val. (b. l. 29, 33), tai yra 2 (dvi) paros, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

n u s p r e n d ž i a :

V. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per tris mėnesius dalyvauti smurtą artimoje aplinkoje ribojančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. I. galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei per tris mėnesius dalyvauti smurtą artimoje aplinkoje ribojančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-09-11, 21.25 val. iki 2015-09-13, 12.05 val., tai yra 2 (dvi) paros, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos, turi teisę raštu prašyti Kauno apylinkės teismo surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                                                       Rimantas Sipavičius