Administracinė byla Nr. A.2.6.-1011 -834/2015

                                     Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00754-2015-8

               Procesinio sprendimo kategorijos:

               39.2; 45.4; 45.4.2; 52.3

                          VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

                 N U T A R I M A S

                                                         2015 m. rugsėjo 21 d.

                                                     Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

Sekretoriaujant Romui Karmazai, Almai Buinovskienei, Daivai Šuopienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. R.,

viešame posėdyje išnagrinėjo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim., (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, Ukmergės r., vedusio, nedirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

n u s t a t ė:

                 2015 m. balandžio 28 d. Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-29796103-15, už tai, kad V. R., pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 9, 14, 16  punktų reikalavimus, 2015 m. balandžio 28 d., apie 16:00 val., Vilniaus r., Skirgiškių k., Skirgiškių g., ties namu Nr. 49, vairavo automobilį FIAT (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neblaivus, kai nustatytas po paklaidos vidutinis 2,45 prom., girtumo laipsnis. Važiuodamas buvo neatidus, nuvažiavo nuo kelio į griovį ir apgadino kelio dangą –„trinkeles“, vairuotojo pažymėjimo nepateikė. V. R. veika surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo kvalifikuota pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalį, ATPK 1241 straipsnio 8 dalį.

  Posėdžio metu V. R. nepripažino jog vairavo neblaivus. Paaiškino, kad nevairavo girtas. Norėjo nuvažiuoti į parduotuvę, netoliese buvo iškastas griovelis, jis jo nepastebėjo ir priekinis automobilio ratas įsmuko į griovelį. Vėliau nuėjo į parduotuvę, kuri yra netoli nuo įvykio vietos. Paskambino žentui, kad atvažiuotų jį ištraukti arba parvežtų namo. Atvykus policijai pateikė visus dokumentus. Parduotuvėje nusipirko mažą „starkos“ butelį, kurį išgėrė, nes kai atvažiavo policijos pareigūnai jau buvo neblaivus. Laukdamas žento vartojo alkoholį. Gailisi padaręs pažeidimą, taip įvyko pirmą kartą gyvenime per 40 metų, prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo.

Liudytojas A. A. parodė, kad gavo pranešimą, kad Vilniaus rajono gyvenvietėje, sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvažiavęs į įvykio vietą pamatė automobilį, kuris buvo įvažiavęs į griovį, automobilyje sėdėjo pažeidėjas. Netoliese buvo liudininkas, kuris matė įvykį. Remiantis liudininko paaiškinimu buvo surašytas protokolas. Automobilis buvo užvažiavęs ant trinkelių, tačiau su savininku nebuvo galimybės susisiekti. Buvo apgadintas šaligatvis ir trinkelės. Kai buvo surašomas protokolas vairuotojas gailėjosi. Buvo patikrintas jo blaivumas, nustatyta, kad vairuotojas buvo neblaivus.

Liudytojas D. K. parodė, kad buvo gautas pranešimas, kad piliečiai sulaikė neblaivų vairuotoją. Atvažiavus į įvykio vietą pamatė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį neblaivų miegantį automobilyje. Pažeidėjas aiškino, kad nevairavo automobilio, jis tuo metu buvo gan stipriai neblaivus. Ant trinkelių matėsi juodi dryžiai, kurie atsirado nuo ratų slydimo.

L. M. K. parodė, kad kelio danga – trinkelės buvo apgadintos minimaliai. Tiesiog pažeista šiek tiek, nuo padangų liko juoda stabdymo juosta, o mechaniškai jos nepažeistos. Žala nebuvo padaryta. Trinkelės priklauso jam, jos yra jo sklypo ribose. Turtinė žala nepadaryta.

Liudytojas K. G. parodė, kad iškvietė policiją jog girtas vairuotojas vairavo automobilį, nes matė kaip mašina nuvažiavo į griovį. Vairuotojas sėdėjo automobilyje. Važiuojančio vairuotojo nematė tik girdėjo didelį garsą. Išėjęs pamatė automobilį griovyje. Su vairuotoju nebendravo. Jis buvo objekte tvarkėsi, o išėjęs į kiemą parūkyti pamatė automobilį. Automobilyje, vairuotojo vietoje, matė sėdintį žmogų, durelės buvo atidarytos.

Pagal LR ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį (Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini)255/2014).

    LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

    Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, pareigūnų parodymus, liudytojų parodymus, ištyrus administracinę bylos medžiagą teismas daro išvadą, jog nesurinkta neginčytinų įrodymų, kad V. R. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Liudytoju apklaustas K. G. parodė, kad mašina buvo nuvažiavusi į griovį, vairuotojas sėdėjo automobilyje. Važiuojančio nematė, tik girdėjo didelį garsą. Mašina buvo pasvirusi. Iškvietė policiją. Policijos pareigūnai atvyko po įvykio. Atvykus pareigūnams V. R. buvo neblaivus, kaip pats aiškina išlipęs iš automobilio nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko butelį alkoholio ir jį išgėrė, todėl atvykus policijos pareigūnams buvo neblaivus. Liudytoju apklaustas M. K. parodė, jog jam priklauso žemės sklypas kur buvo nuvažiavęs V. R. automobilis. Nurodo, jog danga mechaniškai nebuvo sugadinta, žala nebuvo padaryta jokia, tik nuo padangų buvo likusi juoda žymė.

Iš LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, matyti, kad eismo įvykis apibūdinamas, kaip įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. V. R. vairuojamas automobilis įvažiavo į griovį, kurio metu buvo apgadintas jo paties automobilis, V. R. paaiškino, jog smuko priekinis ratas ir priekis pakibo ant trinkelių nutrūko stabdžių žarnelė. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilis buvo nuvažiavęs į griovį ir apgadinta transporto priemonė, tai yra buvo padarytas eismo įvykis. V. R. patvirtino, jog išlipęs iš automobilio nuėjo į parduotuvę, ten nusipirko butelį alkoholio ir jį išgėrė, todėl atvykus policijos pareigūnams buvo neblaivus. Posėdžio metu surinkti įrodymai patvirtina, jog V. R. vartojo alkoholį po eismo įvykio. LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatyta atsakomybė tiek už vairavimą neblaiviems, kai nustatytas vidutinis arba sunkus neblaivumo laipsnis, tiek alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Nagrinėjimo metu nustatyta, jog V. R. vartojo alkoholį po eismo įvykio.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taigi, įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Taigi, pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą. (duomenys neskelbtini) str. 3 d. administracinėn atsakomybėn gali būti patrauktas asmuo už kelių eismo taisyklių pažeidimą, jei tai nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą ir kai tai padarė tame tarpe ir neblaivus asmuo. Nagrinėjant bylą nustatyta, kad eismo įvykio metu kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto nebuvo sugadinta. Policijos pareigūnai posėdžio metu parodė, jog buvo juodas dryžis nuo rato, pats trinkelių savininkas, posėdžio metu patvirtino, jog jam jokia žala nebuvo padaryta, mechaninių pakenkimų nebuvo padaryta. Tik eismo įvykio metu nuvažiavus nuo šaligatvio buvo sugadintas paties V. R. automobilis, tačiau  iki atvažiuos policija ir nustatys įvykio aplinkybes V. R. vartojo alkoholį. Pats posėdžio metu pavirtino, jog paskambino žentui, kad jį ištrauktų ar parvežtų namo, parduotuvėje nusipirko mažą Starkos butelį išgėrė, kai atvažiavo policininkai jau buvo išgėręs. Kadangi V. R. vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, jo veiksmai atitinka LR (duomenys neskelbtini) str. 4 d. ir yra perkvalifikuotini iš (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies į 126 straipsnio 4 dalį. Kadangi nepateikė vairuotojo pažymėjimo pagal ATPK 1241 str. 8 d. jo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.

V. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kadangi V. R. 2014-12-05 buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimas), todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina jog pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d.5p.).

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir didelį pavojingumą visuomenei, kad jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, į pažeidėjo asmenybę,  į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybe sunkinanti aplinkybė.

Posėdžio metu V. R. prašė neatimti vairuotojo pažymėjimo.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog darbo pobūdis ar šeimyniniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Nors V. R. baigiamojoje kalba teigė, jog gailisi dėl padaryto pažeidimo, tai nutiko pirmą kartą per jo 40 m. darbo stažą laikytina tik jį teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose, tačiau jų nepakanka, jog būtų galima taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Taigi šiuo atveju V. R. turėdama didelę vairavimo patirtį elgėsi neatsakingai, įvykus įvykiui, nesiaiškino aplinkybių, po įvykio nesusisiekė su trinkelių savininkų aiškintis ar buvo padaryta žala, nelaukė policijos iki bus nustatyto įvykio aplinkybės, o išsikvietęs žentą, kad ištemptų jo automobilį vartojo alkoholį. Taigi, šios aplinkybės rodo vairuotojo, turinčio didelį vairavimo stažą, neatsakingą požiūrį. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nutartys Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014, (duomenys neskelbtini)172/2015). P. V. R. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Todėl teismo nuomone, aukščiau išdėstytos V. R. charakterizuojančios aplinkybės visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo  konstatuoti išimtinį atvejį ir taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Tačiau skiriant nuobaudą atsižvelgtina ir į tai, jog turėdamas didelį vairavimo stažą V. R. nuo 2004 m. iki 2014 m. yra baustas tik 5 kartus, todėl jam skirtinos mažiausios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos piniginės nuobaudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam laikui. Paskirtos nuobaudos bendrintinos ATPK 33 str. numatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 str. ir  287 str. 1 p., teismas

n u t a r ė :

V. R. pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d., 1241 str. 8 d. ir skirti:

- pagal 126 str. 4 d. – 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams;

- pagal ATPK 1241 str. 8 d. – įspėjimą;

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę nuobaudą paskirti 579 (penkių šimtų septyniasdešimt devynių) eurų baudą su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti administracinės bylos numerį A2.6.-1011 -834/2015 ir ROIK :07-15-9253750.

I. V. R., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Vaida Sinkevičienė