Civilinė byla Nr. 3K-3-562/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 106.7.2; 130.1.3 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2009 m. gruodžio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. P. pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo; suinteresuotas asmuo Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamu atveju kilo bylos dėl civilinės būklės akto, išduoto užsienio valstybėje, įrašo ištaisymo teismingumo klausimas.
Pareiškėja 2009 m. vasario 11 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama ištaisyti jos senelės E. K., V. dukters, mirusios 1985 m. kovo 4 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, medicininiame mirties pažymėjime, išduotame 1985 m. kovo 5 d. Jungtinių Amerikos Valstijų Ilinojaus valstijos Sveikatos apsaugos departamento Springfilde, neteisingai nurodytą mirusiosios tėvo vardą iš Viktoro, į Vilhelmą.
Pareiškėja nurodė, kad jos senelė E. K. buvo Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau –JAV) pilietė, gyveno ir mirė Ilinojaus valstijoje, Winnebago apygardoje, Rockfordo mieste; po jos mirties liko gyvenamasis namas Kaune (duomenys neskelbtini); dėl to, kad pareiškėjos tėvas H. K. yra miręs 1957 m. liepos 14 d., t. y. anksčiau už savo motiną, pareiškėja yra vienintelė E. K. palikimo paveldėtoja. Pareiškėja 1985 m. rugsėjo 2 d. padavė Kauno miesto notarų biurui pareiškimą dėl senelės palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas iki šiol neišduotas, nes JAV Ilinojaus valstijos Sveikatos apsaugos departamento Springfilde 1985 m. kovo 5 d. išduotame medicininiame mirties pažymėjime neteisingai nurodytas mirusiosios tėvo vardas – Viktoras, kuris ištaisytinas į Vilhelmą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuras, į kurį kreipėsi pareiškėja, atsisakė ištaisyti nurodytą medicininį mirties pažymėjimą, nurodęs, kad JAV pilietės E. K. mirties įrašas Lietuvos Respublikoje neįrašytas, todėl Civilinės metrikacijos biuras Lietuvoje neturi teisinio pagrindo taisyti nesančio įrašo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui. Teismas nurodė, kad iš Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuro 2009 m. sausio 30 d. pažymos dėl prašomo ištaisyti medicininio mirties liudijimo matyti, kad E. K. mirties įrašas nebuvo įrašytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2008 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1R – 294 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – Civilinės metrikacijos taisyklės) nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje, todėl Civilinės metrikacijos biuras Lietuvoje neturi teisinio pagrindo jo ištaisyti. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos pareiškimas dėl įrašo civilinės būklės akte, išduotame JAV, Ilinojaus valstijoje, ištaisymo neteismingas Kauno miesto apylinkės teismui, todėl jį atsisakytina priimti (CK 1.15 straipsnio 2 dalis; CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o pareiškėjai nurodytina, kad ji turi teisę kreiptis dėl nurodyto įrašo ištaisymo į kompetentingą JAV įstaigą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. liepos 7 d. nutartimi atmetė pareiškėjos atskirąjį skundą ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 102 punktą tik po 1990 m. kovo 11 d. mirusio užsienio valstybėje Lietuvos Respublikos piliečio ar užsieniečio, turinčio gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, mirtis įtraukiama į apskaitą jų gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigoje, remiantis užsienio valstybės institucijos išduotu medicininiu mirties liudijimu arba mirties liudijimu (išrašu iš mirčių registro), įrašant mirties įrašą ir išduodant mirties liudijimą; jeigu mirusysis neturėjo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, mirtis įtraukiama į apskaitą paskutinės jo gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje civilinės metrikacijos įstaigoje arba Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje. Kolegija konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuras nepagrįstai įtrauktas į bylą; šioje byloje suinteresuotu asmeniu galėtų būti įtraukta tik institucija, įrašiusi galbūt neteisingą įrašą, t. y. JAV Ilinojaus Sveikatos apsaugos departamentas Springfilde; taigi pareiškėja, pažeisdama CPK 514 straipsnio 2 dalį, kreipėsi į instituciją, kuri nekompetentinga ištaisyti prašomą įrašą. Kolegija pažymėjo, kad atskirajame skunde teisingai nurodyta, jog pagal CPK 789 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai taip pat yra priskiriamos ir kitos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pagal CPK 442 straipsnio 1 dalies 7 punktą bylos dėl civilinės būklės aktų įrašų ištaisymo nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Tačiau kolegija nurodė, kad teismas, nustatęs, kad suinteresuotu asmeniu byloje turėtų būti užsienio valstybės institucija, ir spręsdamas, ar byla su tarptautiniu (užsienio) elementu teisminga Lietuvos Respublikos teismams, turi apsvarstyti, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažintas ir vykdomas užsienio valstybėje. Teismo sprendimą dėl įrašo JAV Ilinojaus Sveikatos apsaugos departamento Springfilde išduotame 1985 m. kovo 5 d. medicininiame mirties pažymėjime ištaisymo tektų pripažinti JAV. Kolegija konstatavo, kad su nurodyta valstybe Lietuvos Respublika nesudariusi tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos, taigi teismo sprendimas gali likti neįvykdytas; dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėja dėl nurodyto įrašo ištaisymo turi kreiptis į kompetentingą užsienio valstybės teismą. Kolegija taip pat pažymėjo, kad pagal CPK 789 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinės būklės akto įrašo ištaisymo bylos nepriskirtos nagrinėti išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismams; dėl šios bylos teismingumo nėra pagrindo spręsti pagal pareiškėjos nurodytą CPK 3 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais; nustatant bylos teismingumą taip pat nereikšmingos atskirojo skundo aplinkybės dėl pareiškėjos turimų įrodymų pareiškimui pagrįsti bei dėl kitų iškeltų civilinių bylų, susijusių su E. K. palikimo priėmimu. Kartu kolegija pažymėjo, kad iš pridėtos Kauno miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-17233-329/2008 galima daryti išvadą, jog palikėja E. K. JAV turėjo giminaičių pagal šoninės giminystės liniją, jos palikimo atsiradimo vieta yra nurodytoje užsienio valstybėje; byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų E. K. testamentinė įpėdinė, todėl gali būti daugiau byloje suinteresuotų asmenų, gyvenančių JAV, priėmusių E. K. palikimą, taigi ginčo įrašo ištaisymas gali turėti tiesioginės įtakos jų interesams, todėl, jeigu tokių asmenų yra, jie būtų įtraukiami į bylą suinteresuotais asmenimis.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismai pažeidė CPK 789 straipsnio 3 dalį, pagal kurią Lietuvos teismams yra teismingos bylos, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pareiškėja yra Lietuvos Respublikos pilietė, nuolat gyvenanti Lietuvoje, čia yra ir paveldimas turtas, todėl teismai, atsisakę priimti pareiškimą, neteisėtai apribojo jos teisę kreiptis į Lietuvos teismą.
2. Teismai neteisingai aiškino ir taikė CPK 514 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, pagal kurias bylos dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo nagrinėjamos pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismo, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės būklės aktą ištaisyti arba jeigu šie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini. Pareiškėja yra Lietuvos pilietė, gyvenanti Kaune, todėl pagal CPK 514 straipsnio 1 dalį pareiškimą dėl civilinės būklės akto ištaisymo turi teisę paduoti pagal savo gyvenamąją vietą. Dėl to, kad pagal Civilinės metrikacijos taisyklių 117 punktą Kauno miesto civilinės metrikacijos biuras negali ištaisyti pareiškėjos nurodyto mirties pažymėjimo, tai pagal CPK 514 straipsnio 2 dalį civilinės metrikacijos akto įrašą privalo ištaisyti teismas.
3. Teismai neteisingai aiškino ir taikė Senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 28 14 punktą, kuriame nurodyta, kad teismai, spręsdami klausimą, ar byla su tarptautiniu elementu yra teisminga Lietuvos teismui, turi spręsti, ar teismo priimtas sprendimas būtų pripažintas ir vykdomas užsienio valstybėje; tokiu atveju teismai turi aiškintis, ar byla nėra teisminga atsakovo gyvenamosios vietos teismui; taip pat jeigu įrodymai ir atsakovas yra užsienio valstybėje, tai bylos išnagrinėjimas, kai nėra teisinės pagalbos sutarties, būtų sudėtingas. Iš nurodytų nuostatų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turi omenyje ginčo teisenos bylas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimas nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka ir yra teismingas Lietuvos teismams (CPK 514 straipsnis, 798 straipsnio 3 dalis).
4. Teismai turėjo vadovautis nurodyto Senato nutarimo Nr. 28 19 punktu, pagal kurį civilinė byla yra teisminga Lietuvos teismams, kai ginčo turtas yra Lietuvoje ir pareikštas ieškinys, kylantis iš paveldėjimo teisinių santykių, o palikimas yra Lietuvoje. Turtas, likęs po pareiškėjos senelės mirties, yra Lietuvoje, civilinės būklės akto ištaisyti reikia tam, kad pareiškėja galėtų paveldėti palikimą Lietuvoje, todėl jeigu teismas ištaisytų nurodytą įrašą, notaras išduotų paveldėjimo teisės liudijimą ir teismo sprendimo nereikėtų vykdyti JAV.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos biuro atsiliepimą į pareiškėjos kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2009 m. spalio 8 d. nutartimi atsisakyta priimti dėl neatitikties CPK 351 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl reikalavimo ištaisyti civilinės būklės akto, išduoto užsienio valstybėje, įrašą teismingumo
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją teismas ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga (CPK 782 straipsnis). Prireikus teismas turi pareikalauti iš ieškovo (pareiškėjo) pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jis pagrįstai kreipiasi į Lietuvos, o ne į užsienio valstybės teismus. Jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos Lietuvos vidaus teisėje (CPK 780 straipsnis). Taigi bylą nagrinėjantis teismas pirmiausia turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumo klausimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje I. T. v. M. L. B., bylos Nr. 3K-3-275/2009).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama ištaisyti JAV Ilinojaus valstijos Sveikatos apsaugos departamento Springfilde išduotame 1985 m. kovo 5 d. medicininiame mirties pažymėjime neteisingai nurodytą jos senelės E. K. tėvo vardą. Suinteresuotu asmeniu byloje įtrauktas dalyvauti Kauno miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos biuras, į kurį kreipėsi pareiškėja, atsisakė ištaisyti įvardytą pažymėjimą, nurodęs, kad JAV pilietės E. K. mirties įrašas Lietuvos Respublikoje neįrašytas, todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 117 punktą Lietuvos civilinės metrikacijos biuras neturi teisinio pagrindo taisyti nesančio įrašo.
Nurodyto pareiškimo priėmimo klausimą sprendęs teismas atsisakė priimti šį pareiškimą kaip neteismingą Lietuvos teismams, remdamasis tuo, kad prašoma ištaisyti civilinės būklės akto įrašą, padarytą užsienio valstybės institucijos (įstaigos), ši institucija turi dalyvauti byloje suinteresuotu asmeniu, be to, priimtą teismo sprendimą tektų pripažinti ir vykdyti JAV, o su šia valstybe Lietuva nesudariusi dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos, todėl teismo priimtas sprendimas gali likti neįvykdytas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškimo dėl medicininio mirties pažymėjimo, išduoto JAV, Ilinojaus valstijoje, įrašo ištaisymo teismingumo klausimui išspręsti nėra tarptautinės sutarties, reguliuojančios teismingumo klausimus. Dėl to bylos pagal nurodytą pareiškimą teismingumo klausimas spręstinas pagal Lietuvos vidaus teisės normų, reglamentuojančių tarptautinį civilinį procesą, nustatytas teismingumo taisykles (CPK 780–792 straipsniai).
Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 798 straipsnio 3 dalies pažeidimo atmetami. Kasatorės teisingai nurodyta, kad pagal CPK 789 straipsnio 3 dalį Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai priskiriamos ypatingosios teisenos bylos, jeigu nors vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal nacionalinio teismingumo ypatingosios teisenos bylose taisykles išimtinai tik Lietuvos Respublikos teismai gali nagrinėti bylas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, paskelbimo mirusiu ar pripažinimo nežinia kur esančiu, jeigu šis asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės, bet jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje (CPK 789 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 789 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas civilinės būklės aktų ištaisymo bylos, kaip bylos, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, nepriskirtos išimtinei Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad jurisdikcijos taisyklės turi būti taikomos atsižvelgiant į tarptautinį bylos pobūdį ir bylų su užsienio (tarptautiniu) elementu specifiką. Civilinės bylos užsienio (tarptautinis) elementas lemia, kad byla priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu yra tam tikras šalių ginčo (reikalavimo) ryšys su Lietuva. Teismas, spręsdamas dėl tarptautinės jurisdikcijos (išskyrus Europos Sąjungos) turi atsižvelgti į šalių, įrodymų buvimo vietą, juridinių faktų, sudarančių reikalavimo pagrindą, įvykimo ar atsiradimo vietą, kitas aplinkybes, iš kurių nustatoma, ar byla turi ryšį su teismo vietos valstybe. Jeigu asmuo, kuriam reiškiamas reikalavimas, ir dauguma įrodymų, susijusių su reikalavimu yra užsienio valstybėje, su kuria Lietuva nesudariusi dvišalės teisinės pagalbos sutarties, tokią bylą būtų labai sudėtinga išnagrinėti Lietuvos teisme. Be to, teismas, spręsdamas, ar byla, turinti užsienio (tarptautinį) elementą, priklauso Lietuvos teismų kompetencijai, turi apsvarstyti tai, ar priimtas byloje sprendimas būtų pripažįstamas ir vykdomas užsienio valstybėje. Jeigu byla būtų išnagrinėta Lietuvos teismo ir jo priimtą sprendimą tektų pripažinti ir vykdyti užsienio valstybėje, su kuria nėra sudarytos dvišalės teisinės pagalbos sutarties, Lietuvos teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Dėl nurodytų priežasčių teismas, išsiaiškinęs, kad byloje pareikštas reikalavimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso normas nepriskirtas išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai ir kad toks reikalavimas priklauso ir atitinkamos užsienio valstybės teismo jurisdikcijai, gali atsisakyti priimti pareiškimą bei pasiūlyti ieškovui (pareiškėjui) kreiptis į užsienio valstybės, su kuria labiau susijęs pareikštas reikalavimas ir kurioje reikės vykdyti būsimą teismo sprendimą, teismą.
Nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai atsižvelgė į tai, kad prašoma ištaisyti įrašą dokumente, išduotame užsienio valstybės institucijos, kuri turėtų būti įtraukta byloje suinteresuotu asmeniu, į tai, kad dauguma įrodymų, susijusių su prašomu ištaisyti įrašu, yra nurodytoje užsienio valstybėje, su kuria, be kita ko, Lietuva nėra sudariusi tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos. Tokiomis aplinkybėmis būtų labai sudėtinga išnagrinėti bylą Lietuvos teisme.
Kasatorės argumentai, kad byla pagal jos pareiškimą dėl civilinės būklės akto, išduoto užsienio valstybėje, įrašo ištaisymo teisminga Lietuvos teismui, nes prašymas ištaisyti šį įrašą susijęs su paveldėjimo santykiais, paveldėtinas nekilnojamasis turtas yra Lietuvoje, be to, kad jeigu teismas ištaisytų įvardytą įrašą, notaras išduotų paveldėjimo teisės liudijimą ir teismo sprendimo nereikėtų vykdyti JAV, teisiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija nurodo, kad bylos dėl civilinės būklės akto įrašo ištaisymo teismingumo klausimui išspręsti nėra teisinio pagrindo remtis taisyklėmis, reglamentuojančiomis ginčų, kylančių iš paveldėjimo teisinių santykių, kai palikimas yra Lietuvoje, teismingumą (CPK 787 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nes šiuo atveju nėra kilusio tokio ginčo. Antra vertus, minėta, kad prašomas ištaisyti civilinės būklės akto įrašas padarytas užsienio valstybės institucijos. Teismas netaiso civilinės būklės aktų įrašų. Tai, remdamasi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atlieka atitinkama valstybės įstaiga. Dėl to kasatorė neturi teisinio pagrindo teigti, kad Lietuvos teismo priimto sprendimo dėl įrašo mirties pažymėjime, išduotame JAV Ilinojaus valstijos Sveikatos apsaugos departamento Springfilde, ištaisymo nereikėtų vykdyti užsienio valstybėje, t. y. JAV.
Pažymėtina, kad teismo sprendimas savaime neįgyja eksteritorialumo savybės, t. y. jis neturi tiesioginės teisinės galios už savo valstybės sienų. Teismo sprendimas įgyja teisinę galią ir sukelia teisines pasekmes užsienio valstybėje, jeigu jis toje užsienio valstybėje pripažįstamas, t. y. jam suteikiama tokia pati teisinė galia kaip ir nacionalinio teismo sprendimui, bei leidžiama jį vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad teismo sprendimą dėl pareiškėjos nurodyto įrašo ištaisymo tektų pripažinti ir vykdyti nurodytoje užsienio valstybėje, su kuria, be kita ko, Lietuva neturi sudarytos tarptautinės dvišalės sutarties dėl teisinės pagalbos, taigi teismo sprendimas gali likti ir neįvykdytas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla dėl įrašo nurodytame civilinės būklės akte ištaisymo nepriklauso išimtinei Lietuvos teismų jurisdikcijai, sprendžia, jog apskųstas nutartis priėmę teismai turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą kaip neteismingą Lietuvos teismams, nes byla pagal nurodytą pareiškimą labiau susijusi su prašomą ištaisyti įrašą padariusios institucijos ir su šio įrašo padarymu susijusių įrodymų buvimo vietos valstybe, kurioje be kita ko, šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą tektų vykdyti.
Kasatorės argumentai, kad pagal CPK 514 straipsnio 2 dalį, jeigu klausimas dėl civilinės būklės akto ištaisymo nenagrinėtinas civilinės metrikacijos įstaigoje, šį klausimą nagrinėja teismas, todėl teismai neteisėtai atsisakė priimti jos pareiškimą, atmetami kaip teisiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamu atveju teismas atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą ne dėl to, jog pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o dėl to, kad reikalavimas dėl civilinės būklės akto įrašo, padaryto užsienio valstybės institucijos, ištaisymo neteismingas Lietuvos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), nes neturi tam tikro objektyvaus ryšio su teismo, į kurį kreipėsi pareiškėja, valstybe, t. y. Lietuva.
Kasatorės argumentai, kad teismai turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2000 m. gruodžio 21d. nutarimo Nr. 28 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant tarptautinės privatinės teisės normas“ 19 punktu, atmestini.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą nurodyta, kad teismai, taikydami teisę, turi atsižvelgti į teisės taikymo išaiškinimus, esančius kasacine tvarka priimtose nutartyse (CPK 4 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimuose ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus apžvalgose pateikti išaiškinimai yra metodinė medžiaga, o ne teisės aiškinimo ir taikymo praktika. Be to, pažymėtina, kad dėl pirmiau nurodytų motyvų teismai, atsisakydami priimti kasatorės pareiškimą kaip neteismingą Lietuvos teismams, nenukrypo nuo kasaciniame skunde įvardytos metodikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje R. S. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-374/2008; 2009 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje D. M., L. M. v. UAB „Ekstra žinios“, bylos Nr. 3K-3-26/2009, kt.).
Išnagrinėjusi kasacinę bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai turėjo teisinį pagrindą atsisakyti priimti pareiškimą dėl medicininio mirties pažymėjimo, išduoto JAV Ilinojaus valstijoje, įrašo ištaisymo kaip neteismingą Lietuvos teismams dėl tam tikro objektyvaus ryšio su teismo, į kurį kreipėsi pareiškėja, valstybe, t. y. Lietuva, nebuvimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja siekia ištaisyti nurodytą civilinės būklės akto įrašą tam, jog įgytų nuosavybės teisę į turtą, kurį valdo nuo 1983 m., ir niekas nekvestionuoja jos teisių naudotis šiuo turtu. CK 4.47 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosavybės teisės įgijimo teisinius pagrindus, be paveldėjimo, įtvirtinta ir kitų nuosavybės teisės įgijimo būdų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Janina Januškienė
Algis Norkūnas