Baudžiamoji byla Nr. 1A-462-932/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00182-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.1.2.6; 1.2.29.1.1; 2.4.6.1

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Eglės Gruodienės ir Ugniaus Trumpulio, 

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,

dalyvaujant prokurorams Erikai Pudžmytei, Ritai Sabaitei ir Šarūnui Šimoniui,  

nuteistajam V. Š. ir jo gynėjai advokatei Agatai Aganauskienei,

vertėjoms Ingridai Petrulienei ir Boženai Seniut,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 8 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 25 dienų bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir V. Š. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams 3 mėnesiams 25 dienoms, bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1.       V. Š. nuteistas už tai, kad išleistas iš įkalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku į ją negrįžo, o būtent: jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pusiau atviro tipo sąlygomis, turėdamas jam suteiktą teisę gyventi už kalinimo įstaigos ribų Vilniaus kalėjime, esančiame Vilniuje, Sniego g. 2, Vilniaus kalėjimo 2023 m. kovo 29 d. paskyra Nr. SV-25-2125 buvo išleistas be pareigūnų apsaugos gydymui į Santaros klinikas, esančias adresu Vilniuje, Santariškių g. 2, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 29 d., 10.00 val., iki 2023 m. balandžio 3 d., tačiau 2023 m. balandžio 3 d., apie 15.33 val., išrašytas iš Santaros klinikų be pateisinamos priežasties nesugrįžo į Vilniaus kalėjimą nustatytu maršrutu ir laiku, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

II.                      Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai 

2.       Apeliaciniu skundu nuteistasis V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

2.1.       Nuteistasis skunde nurodo, kad 2023 m. balandžio 3 d. buvo išrašytas iš Santaros klinikų, tačiau tą dieną negrįžo į Vilniaus kalėjimą, o grįžo tik balandžio 4 d. Kitą dieną po išrašymo iš klinikų paskambino pareigūnui J. D. ir susitarė, kad atvažiavęs į geležinkelio stotį jam paskambins. Vėliau jis būtent taip ir padarė, po skambučio J. D. su kitu pareigūnu atvažiavo į stotį, paėmė jį ir pristatė į Vilniaus kalėjimą.

2.2.       Nuteistasis pabrėžia sąmoningai neplanavęs bėgti, pažymi, kad jam nebuvo nustatytas grįžimo maršrutas ir laikas, jis nebuvo informuotas apie tai, nepasirašė dėl supažindinimo su nustatytu maršrutu ir grįžimo laiku. Neneigia, kad laiku negrįžo, tačiau dar kartą akcentuoja niekur nepabėgęs. Nepraėjus parai nuo išrašymo iš klinikų paskambino pareigūnui ir atvyko į sutartą vietą.

3.       Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4.       Posėdžio metu nuteistasis ir gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorai prašė apeliacinį skundą atmesti. 

III.                      Apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai

5.       Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas dalinis įrodymų tyrimas, kurio metu apklaustas nuteistasis V. Š. Duodamas parodymus nuteistasis nurodė, kad po to, kai buvo išleistas iš Santaros klinikų, jis ruošėsi grįžti į bausmės atlikimo vietą, nuėjo į autobusų stotelę, tačiau, nesulaukęs autobuso, išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas draugą. Pats negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, tiesiog „užplaukė“ ir viskas. Nuteistasis pažymėjo, kad į Santaros klinikas jis buvo pristatytas ne iš bausmės atliko vietos, o iš miesto, kai netikėtai prarado sąmonę. Apie tai, kad paleistas iš klinikų jis nustatytu maršrutu ir laiku privalo sugrįžti į kalėjimą, jam niekas neaiškino, neįspėjo dėl baudžiamosios atsakomybės, jis niekur dėl to nepasirašinėjo, tačiau neneigia žinojęs, jog po to, kai jį paleis iš Santaros klinikų, jis privalo grįžti į kalėjimą. Jam yra aišku, kad jis yra nuteistasis, jam netaikomas lygtinis paleidimas, jis privalo sugrįžti į bausmės atlikimo vietą, yra pasirašęs Nuteistųjų taisykles (past. – Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė be sargybos arba be palydos, elgesio taisyklės ir laikymo sąlygos). Būdamas klinikose kasdien po du kartus skambino pareigūnams; tą darė savo iniciatyva, o ne dėl to, kad jam buvo nustatyta tokia pareiga. Jis atliko bausmę be sargybos, tokie nuteistieji turi budinčios dalies darbuotojų telefono numerį, kad iškilus nenumatytoms situacijoms būtų galima susisiekti, todėl šiuo atveju jis ir skambindavo. Nuteistojo teigimu, paleistas iš klinikų į bausmės atlikimo vietą negrįžo, kadangi nesuvokė, ką daro, tikrai neturėjo jokio tikslo pabėgti ar pasislėpti. Pernakvojęs pas draugą, ryte pasijuto geriau, suprato, kad negrįždamas prisivirė košės“, todėl pats paskambino pareigūnui Ženiai. Pastarajam nurodė, kad yra prastos savijautos, tačiau sutiko pats atvažiuoti iki geležinkelio stoties, kur jo turėjo laukti pareigūnai ir pristatyti į bausmės atlikimo vietą. Labai gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 153-156).

6.       Apeliacinės instancijos teisme liudytoja D. V. (Vilniaus kalėjimo jaunesnioji specialistė) parodė, kad nuteistasis V. Š. jai yra žinomas. Jai teko bendrauti su nuteistuoju dėl 2023 m. kovo 29 d. – 2023 m. balandžio 3 d. paskyros. Ši paskyra buvo sudaryta tuo metu, kai V. Š. buvo Santaros klinikų ligoninėje, dėl šios priežasties jis paskyros nebuvo pasirašęs. Nuteistasis kiekvieną rytą turėjo paskambinti ir informuoti apie situaciją (ar dar yra ligoninėje, ar nėra iš jos išrašomas); jei jis pats nepaskambindavo, tada patys su juo susisiekdavo. Tokie kontaktai telefonu vykdavo du kartus į dieną (ryte ir pavakary). Nuteistajam buvo sudarytas parvykimo iš medicinos įstaigos į kalėjimą maršrutas. Apie tai ji pokalbio metu informavo nuteistąjį, šiam buvo nurodyta, kad išleistas iš ligoninės jis nustatytu maršrutu privalo grįžti į bausmės atlikimo vietą, išaiškino, kad už šių pareigų nesilaikymą, gresia baudžiamoji atsakomybė. Yra tikra ir kategoriškai tvirtina, kad visą šią informaciją ji išaiškino nuteistajam, pastarasis dėl to klausimų neturėjo. Be to, liudytojos teigimu, V. Š. kaip ir kitiems nuteistiesiems, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos, ir anksčiau ne kartą buvo išaiškinta pareiga laiku sugrįžti į kalėjimą, gresianti baudžiamoji atsakomybė už tokios pareigos nevykdymą, tą ji išaiškina kaskart, kai nuteistieji išeina už įstaigos ribų (tą jiems pasako žodžiu, nuteistieji dar pasirašo ir paskyroje). Nuteistasis V. Š. už įstaigos ribų išėjo ne pirmą kartą, jis gerai žinojo tiek pareigas, tiek gresiančią baudžiamąją atsakomybę. Apie tai, kad 2023 m. balandžio 2 d. nuteistasis iš klinikų buvo sugrįžęs į kalėjimą, po ko vėl nuvažiavo į klinikas, jai nežinoma; tai turėjo būti poilsio dieną, kuomet ji nedirba (b. l. 192-198).

7.       Apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. B. (Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas dieninei pamainai) parodė, kad jis bendravo su nuteistuoju V. Š. tuo metu, kai pastarasis gulėjo Santaros klinikose. Nuteistasis telefonu skambindavo į kalėjimą „atsižymėti“, t. y. informuoti, ar viskas gerai, ar tebėra ligoninėje. Liudytojas pažymėjo pats nesupažindinęs nuteistojo su 2023 m. kovo 29 d. – 2023 m. balandžio 3 d. paskyroje (ji turėjo būti sudaryta tuo metu, kai nuteistasis buvo ligoninėje) nurodytu grįžimo iš klinikų į kalėjimą maršrutu, gresiančia atsakomybe už nesugrįžimą laiku į bausmės atlikimo vietą, tas nuteistajam jau turėjo būti žinoma. Kai nesulaukė V. Š. skambučio, pats bandė su pastaruoju susisiekti, tačiau to padaryti nepavyko. Apie tokią situaciją pranešė pamainos budinčiam, kalėjimo viršininkui. Paskambinus į klinikas, sužinojo, kad nuteistasis iš ligoninės išleistas dar prieš dieną. Atsakydamas į klausimus, liudytojas D. B. nurodė ir tai, kad 2023 m. balandžio 2 d. V. Š. iš Santaros klinikų buvo sugrįžęs į kalėjimą pasiimti daiktų, po ko vėl išvyko atgal į ligoninę. Atrodo, tai buvo savaitgalis. Nuteistąjį atvežė kažkoks draugas. Pamena, kad nuteistajam atėjus pasiimti daiktų, jis (D. B.) dar trumpai bendravo su juo, pasidomėjo jo sveikata. Negali atsakyti, kodėl tuo metu nuteistajam nebuvo pateikta pasirašyti minėta paskyra, jis pats (liudytojas) tuo metu dirbo dar tik savaitę (b. l. 192-198).

8.       Apeliacinės instancijos teisme liudytojas D. B. (šiuo metu Vilniaus kalėjime einantis specialisto pareigas, nagrinėjamos veikos metu – jaunesniojo specialisto pareigas) bylai reikšmingų aplinkybių nenurodė, jam su nuteistuoju V. Š. dėl 2023 m. kovo 29 d. – 2023 m. balandžio 3 d. paskyros bendrauti neteko (b. l. 192-198).

9.       Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 2023 m. lapkričio 6 d. rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 69 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog nuteistajam, kuriam yra suteikta teisė be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, „gali būti suteikiamas vienkartinis leidimas be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos, kai to reikia siekiant gauti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas, kurios neteikiamos bausmės atlikimo vietoje“. Suteikdamas nurodytą leidimą, „laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas nuteistajam nustato grįžimo į bausmės atlikimo vietą laiką, pasirašytinai supažindina jį su informacija apie vietovės arba teritorijos, kurioje išvykos metu jam leidžiama būti, ribas ir maršrutą, kuriuo leidžiama vykti“. Taip pat nurodyta, kad visi nuteistieji, kuriems yra suteikiama teisė išvykti už įstaigos teritorijos ribų be palydos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių 131, 140 ir 147 punktais, yra pasirašytinai supažindinami su išvykimo ir parvykimo į bausmės atlikimo vietą laiku, maršrutu arba jiems nustatytomis teritorijomis, kuriose išvykus iš bausmės atlikimo vietos Elektroninio dokumento nuorašas leidžiama lankytis, taip pat atsakomybe, kuri gresia už negrįžimą į bausmės atlikimo vietą nustatytu laiku. Tuo pačiu rašte atkreiptas dėmesys į tai, kad V. Š. leidimas išvykti be sargybos arba be palydos buvo suteiktas 2021 m. liepos 15 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu Nr. 93-8. Šiuo nutarimu nuteistajam buvo suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos maršrutais, nurodytais išvykimo už įstaigos teritorijos ribų paskyrose. Nuteistasis į Santaros klinikas vyko ne pirmą kartą ir žinojo vykimo ir parvykimo maršrutą bei buvo įspėtas apie gresiančią atsakomybę (b. l. 175).

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

10.       Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. Š. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje.

11.       BK 242 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas, būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

12.       Nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistojo V. Š. veiksmai pagrįstai pripažinti atitinkančiais BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymius. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. Š. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo sąlygomis Vilniaus kalėjime (Vilnius, Sniego g. 2), jam suteikta teisė gyventi už kalinimo įstaigos ribų, 2023 m. kovo 29 d. buvo išleistas be pareigūnų apsaugos gydymui į Santaros klinikas, iš kurių buvo išrašytas 2023 m. balandžio 3 d. ir po to be pateisinamos priežasties laiku negrįžo į bausmės atlikimo vietą. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis ir prašo jį išteisinti, akcentuodamas, jog neketino niekur bėgti, tačiau iš paties apelianto parodymų matyti, kad esminių jam inkriminuotos veikos aplinkybių jis neneigia, t. y. pripažįsta, kad išleistas iš gydymo įstaigos, jis tą pačią dieną negrįžo į Vilniaus kalėjimą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o galiausiai ir apeliaciniame skunde, taip pat bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu V. Š. nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl nevykdė pareigos laiku grįžti į bausmės atlikimo vietą. Apklaustas kaip įtariamasis pastarasis teigė tiesiog svečiavęsis pas savo draugą (jo pavardę nurodyti atsisakė), tvirtino pats negalintis sau atsakyti į klausimą, kodėl taip pasielgė (b. l. 34-38), teisiamajame posėdyje, pripažinęs savo kaltę, tvirtino padaręs kvailystę, dėl kurios labai gailisi (b. l. 76-77), apeliaciniame skunde lakoniškai pažymi, kad 2023 m. balandžio 3 d. išleistas iš klinikų, į kalėjimą grįžo tik kitą dieną, t. y. 2023 m. balandžio 4 d., apeliacinės instancijos teisme teigė esą jam tiesiog kažkas užėjo, greičiausiai po gydymo, taikytų cheminių procedūrų, suvartotų vaistų nesuvokė, ką daro (b. l. 153-156, 192-198). Taigi matyti, kad nuteistasis iš esmės negalėjo paaiškinti savo elgesio, nors ir užsiminė, kad jo veiksmams įtakos galėjo turėti vaistai ir gydymas, tačiau tokie nuteistojo teiginiai yra deklaratyvūs ir objektyviai nepagrįsti. Įvertinus sveikatos būklę, nuteistasis buvo išrašytas iš ligoninės, nėra jokių duomenų, kad pastarojo elgesys galėjo būti paveiktas paskirtų ir vartojamų medikamentų.  Tai, kad V. Š. be svarbios priežasties laiku negrįžo į bausmės atlikimo vietą, patvirtina ir byloje surinkti įrodymai.

13.       Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo sudarytoje nuteistojo V. Š., kuriam suteikta teisė išvykti už įstaigos teritorijos ribų be sargybos ar be palydos, 2023 m. kovo 29 d. – balandžio 3 d. buvimo Santaros klinikose grįžimo iš jų į įstaigą paskyroje Nr. SV-25-2125 nustatyta, kad nuteistajam, jį išrašius iš gydymo įstaigos, buvo sudarytas vykimo į Vilniaus kalėjimą, kurio adresas Vilnius, Sniego g. 2, maršrutas. Paskyroje taip pat užfiksuota, jog nuteistasis skambino 2023 m. kovo 29 – balandžio 1 d., taip pat balandžio 3 d. (kasdien susisiekta po du kartus), 2023 m. balandžio 2 d. buvo parvykęs į įstaigą ir grįžo atgal į gydymo įstaigą (b. l. 16). 2023 m. balandžio 4 d. nuteistasis su pareigūnais jau nebesusiekė. Iš D. B. surašyto tarnybinio pranešimo, taip pat jo parodymų matyti, kad 2023 m. balandžio 4 d. nesulaukus nuteistojo skambučio pastarajam buvo skambinta kelis kartus, tačiau V. Š. neatsiliepė (b. l. 14, 27, 192-198). Susisiekus su Santaros klinikomis, paaiškėjo, kad V. Š. iš gydymo įstaigos buvo paleistas dar 2023 m. balandžio 3 d., apie 15.33 val., tačiau, kaip matyti, nei pranešė apie savo paleidimą, nei laiku sugrįžo į bausmės atlikimo vietą. Nesulaukus nuteistojo Vilniaus kalėjime, šiam neatsiliepiant į skambučius, buvo informuota policija ir 2023 m. balandžio 4 d., apie 13.00 val., paskelbta V. Š. paieška (b. l. 13). Pradėjus paiešką, nuteistajam vėl buvo skambinta telefonu, atsiliepęs pastarasis aiškino esantis ligoninėje (primintina, kad iš jos buvo paleistas dar prieš parą), pasiūlius atvažiuoti pasiimti, nuteistasis atsisakė, teigė, jog dar nesusirinko daiktų ir nutraukė pokalbį, vėliau bandant susisiekti telefonu, į skambučius nebeatsiliepė (b. l. 10).

14.       Taigi tokie įrodymai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis nevykdė savo pareigos ir be svarbios priežasties laiku negrįžo į Vilniaus kalėjimą. Tai, kad vėliau, 2023 m. balandžio 4 d., apie 14.54 val., pastarasis paskambino pareigūnams, nurodė savo buvimo vietą, į kurią nuvykus buvo sulaikytas ir pristatytas į kalėjimą, nešalina nuteistojo kaltės. Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja neturėjęs tikslo pabėgti, tačiau pažymėtina, kad toks tikslas veiką kvalifikuojant pagal BK 242 straipsnį nėra reikalingas. Pagal šį straipsnį atsako ir asmuo, kuris be pateisinamų svarbių priežasčių nustatytu laiku negrįžo į pataisos įstaigą, būdamas laikinai išleistas iš įkalinimo įstaigos, kas ir nustatyta nagrinėjamu atveju. Galima pastebėti, kad apeliantas teisingai nurodo, jog jis pasirašytinai nebuvo supažindintas su grįžimo į bausmės atlikimo vietą maršrutu ir laiku, byloje esančioje anksčiau nurodytoje paskyroje Nr. SV-25-2125 dėl anksčiau nurodytų priežasčių – būdamas už įkalinimo įstaigos ribų neteko sąmonės ir buvo pristatytas į ligoninę – nėra pastarojo parašo (b. l. 16), tačiau dėl to nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam nebuvo žinoma pareiga laiku grįžti į pataisos įstaigą. Kaip matyti iš minėtos paskyros, nuteistasis, būdamas gydymo įstaigoje, kasdien po du kartus skambino pareigūnams, 2023 m. balandžio 2 d. buvo parvykęs į kalėjimą ir grįžo atgal į klinikas, visi šie duomenys buvo fiksuojami, nuteistasis laikėsi kontrolės. Tai, kad pastarajam buvo žinoma, jog iš Santaros klinikų jis turi vykti į kalėjimą, nuteistasis neneigė viso proceso metu, tokia aplinkybė iš esmės nėra ginčijama ir apeliaciniame skunde, be to, apklausiamas apeliacinės instancijos teisme V. Š. parodė: „žinojau, kad išėjęs iš ligoninės turėjau grįžti į pataisos namus, nes aš puikiausiai žinau, kad esu nuteistas, nesu paleistas nei lygtinai, nei visiškai; esu nuteistas ir mano bausmės vieta yra Sniego gatvė“ (b. l. 153-156). Taigi vien tai, kad nuteistasis nepasirašė atitinkame dokumente, savaime nereiškia, kad jam nebuvo žinoma pareiga laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą (juo labiau, minėtoje paskyroje yra nurodytas sugrįžimo maršrutas, o ne pati pareiga nustatytu laiku grįžti į įkalinimo vietą). Čia dar papildomai pažymėtina, kad V. Š. buvo pasirašytinai supažindintas su Nuteistųjų, kuriems suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio taisyklėmis ir laikymo sąlygomis (toliau – Taisyklės), kurios, be kita ko, nustato nuteistiesiems pareigą būti pataisos įstaigos zonoje ir laikytis bausmės atlikimo režimo reikalavimų bei elgesio taisyklių visu laisvu nuo darbo, socialinės reabilitacijos, kūrybinės ir kitokios veiklos laiku. Vadinasi, ir po to, kai jam buvo baigtos teikti medicininės paslaugos, nuteistasis turėjo tik vieną pasirinkimą – nedelsiant grįžti į Vilniaus kalėjimą, o ne važiuoti pas savo draugą, nes tai, be kita ko, taip pat draudžia minėtos Taisyklės (juose įtvirtintas draudimas lankytis privačių asmenų butuose) (asmens bylos II dalis, b. l. 146). 

15.       Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo apklausti Vilniaus kalėjimo pareigūnai, iš kurių du (D. V. ir D. B.) telefonu bendravo su nuteistuoju V. Š., kai šis buvo gydomas Santaros klinikose ir turėjo pareigą kasdien po du kartus susisiekti su pareigūnais bei informuoti apie savo buvimo vietą (pranešti, ar tebėra gydomas, laikomas toje pačioje vietoje, ar jam viskas gerai ir pan.). Liudytojas D. B. nurodė, kad paskambinęs nuteistasis tiesiog „atsižymėdavo“, jis nuteistajam neaiškino paskyroje Nr. SV-25-2125 nurodyto maršruto, nekalbėjo dėl gresiančios atsakomybės. Anot liudytojo, V. Š. turėjo žinoti, kad išleistas iš klinikų privalo iš karto grįžti į kalėjimo patalpas, žinoti gresiančią atsakomybę už nesugrįžimą laiku, kadangi bausmę atliko be sargybos sąlygomis (b. l. 192-198). Tuo tarpu liudytoja D. V. kategoriškai patvirtino, kad telefonu kalbėdama su nuteistuoju V. Š. tuo metu, kai šis buvo gydomas Santaros klinikose, pati žodžiu jam išaiškino tiek tai, kad išleistas jis privalo sugrįžti, nurodė sugrįžimo maršrutą, tiek  ir tai, kad už negrįžimą laiku jam gresia baudžiamoji atsakomybė (b. l. 192-198). Tokie liudytojos D. V. parodymai kartu su kitais anksčiau aptartais duomenimis, tarp jų ir paties nuteistojo parodymais, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistajam buvo žinoma pareiga nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą, jam buvo žinoma ir už tokios pareigos nevykdymą gresianti baudžiamoji atsakomybė. Nuteistasis tokios pareigos sąmoningai nesilaikė, nepateikė jokių savo elgesį pateisinančių priežasčių. Pabrėžtina, kad 2023 m. balandžio 4 d. , t. y. po to, kai buvo išleistas iš Santaros klinikų, V. Š. neatsiliepė į skambučius (užfiksuota D. B. tarnybiniame pranešime ir parodymuose), pradėjus pastarojo paiešką ir pareigūnui J. D. 2023 m. balandžio 4 d. pavykus susisiekti su nuteistuoju, šis melagingai aiškino vis dar tebesantis ligoninėje, minėjo, kad neva yra ruošiamasi jį išleisti, o pasiūlius atvažiuoti jį pasiimti, atsisakė, aiškino, kad dar nesusirinko daiktų ir nutraukė pokalbį, paskui į skambučius neatsiliepė (užfiksuota J. D. tarnybiniame pranešime). Be to, iš byloje esančių duomenų, kuriame užfiksuotos nuteistojo ir nenustatyto asmens (manytina, kad tai nuteistojo parodymuose minimas jo draugas) susirašinėjimas SMS žinutėmis, matyti, kad V. Š., net ir matydamas, kad jam skambina pareigūnas, suprasdamas, kad jam gresia atsakomybė, vis tiek prašo suteikti galimybę jam pernakvoti, siūlo už tai pinigus (b. l. 11-12), tai patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia.

16.       Atsižvelgiant į visus anksčiau aptartus argumentus, darytina išvada, kad nuteistojo V. Š. kaltė padarius BK 242 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Papildomai pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu V. Š. kaltė konstatuota ne tik dėl to, jog jis nustatytu laiku be pateisinamos priežasties nesugrįžo į Vilniaus kalėjimą, bet ir dėl to, kad nesugrįžo nustatytu maršrutu. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamasis įstatymas atsakomybę už vengimą sugrįžti į įkalinimo vietą sieja su pareiga būtent nustatytu laiku sugrįžti į bausmės atlikimo vietą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip įrodyta pripažintos veikos aplinkybę nurodė, tai, jog V. Š. BK 242 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė, be kita ko, ir nesugrįždamas į Vilniaus kalėjimą nustatytu maršrutu. Tokia aplinkybė yra perteklinė, todėl iš įrodytų pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių šalintina, tačiau tokia nuosprendžio nurodytos aprašomosios dalies korekcija neturi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai.

17.       Nuteistojo V. Š. apeliaciniame skunde paskirta bausmė nors ir nėra ginčijama, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir dėl bausmės skyrimo, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai ir paskyrė teisingą bausmę. Iš nuosprendžio dalies, kurioje dėstomi bausmės skyrimo motyvai, matyti, kad teismas atsižvelgė į tai, kad buvo padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, susijęs su laisvės atėmimo bausmės vykdymo pažeidimu, pažymėta, kad nors nuteistasis nustatytu laiku į bausmės atlikimo vietą ir negrįžo be pateisinamos priežasties, tačiau kitą dieną pats paskambino, nurodė savo buvimo vietą ir į įkalinimo vietą sugrįžo savanoriškai, nustatyta po vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), aplinkybes taip pat įvertinti nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys (anksčiau du kartus teistas, administracine tvarka nebaustas, bausmę atliekantis atvirojo tipo sąlygomis, dirbantis, 61 metų amžiaus, turintis sveikatos problemų). Kadangi nagrinėjamą nusikaltimą V. Š. padarė bausmės, paskirtos ankstesniu teismo nuosprendžiu, atlikimo metu, bausmės buvo bendrinamos, tinkamai vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalies nuostatomis, be to, pabrėžtina, kad bendrinant bausmes pasirinktas nuteistajam palankesnis būdas – bausmių dalinis sudėjimas (prie ankstesnės bausmės pridėtas minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam V. Š. tiek pagal BK 242 straipsnį paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas ženkliai mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį, taip pat kuris, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, sumažintas vienu trečdaliu, tiek galutinė subendrinta bausmė, yra tinkamos ir teisingos.

18.       Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2023 m. rugsėjo 28 d., spalio 12 d., spalio 23 d. pateikė teismui pažymas (pirminę ir patikslintą), iš kurių matyti, kad iš V. Š. valstybės naudai prašoma priteisti 190 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (b. l. 121, 149, 158).

19.       Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

20.       Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo pasirinkęs gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. Š. parinko advokatę Agatą Aganauskienę, kurią teismas paskyrė nuteistojo gynėja advokate (b. l. 112). Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra suderinamas su jo teise į gynybą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, nuteistasis atlieka bausmę, turi sveikatos problemų, yra gydomas įkalinimo įstaigos sveikatos priežiūros padalinyje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti, kad V. Š. nustatytu maršrutu nesugrįžo į Vilniaus kalėjimą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš V. Š. nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai                                                Julita Dabulskytė-Raizgienė

        Eglė Gruodienė

        Ugnius Trumpulis