Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-2540-119/2015
Proceso Nr. 4-68-3-01754-2015-6
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4; 45.4.5.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
NUTARIMAS
2015 m. vasario 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Mickevičienė,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam Vilniuje, (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį bei 130 straipsnio 1 dalį,
n u s t a t ė :
R. B. 2015-02-01 apie 6.00 val. Vilniuje, Didžioji g. 35, vairuodamas automobilį Ford Focus, valstybinis (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį M. B. E 280, valstybinis (duomenys neskelbtini),, ir jį apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 9, 101, 220 p. reikalavimus. Šiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje bei 130 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str.1 d. pripažino ir paaiškino, jog išties užkabino mašiną, bet nesudaužė. Didžiojoje gatvėje sutemus vežė keleivius, pajudėjo atbulas ir užkabino automobilį M. B.. Buvo streso būsenoje, todėl nuvažiavo nesupratęs kas įvyko. Po kiek laiko sugrįžo prie automobilio M. B., susirado savininką, užpildė įvykio deklaraciją, automobilio M. B. savininkas pretenzijų neturi. Prašo griežtai nebausti.
Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį atsako tas, kad padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą. R. B. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio R. B. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame užfiksuotos visos jos padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės. Apgadintos transporto priemonės savininkas V. M. 2015-02-01 rašytiniame paaiškinime teigė, jog 2015-02-01 apie 06.00 val. įvyko eismo įvykis, kai automobilis Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į jo stovintį automobilį M. B. E 280, valst. Nr. (duomenys neskelbtini),. Nurodė, kad vairuotojas streso būsenoje išvažiavo, bet vėliau sugrįžęs užpildė eismo įvykio deklaraciją, dėl įvykio gailėjosi, pretenzijų Ford savininkui neturi. Šiuos įrodymus detalizuoja kita bylos medžiaga: 2015 m. vasario 01 d. policijos pareigūno tarnybinis pranešima, papildomi duomenys apie eismo įvykį, policijos įvykio registro išrašas, eismo įvykio vietos schema, VĮ „Regitra“ informacija, iš kurios matyti, jog taksi automobilis Ford Focus (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini), techninės apžiūros aktas ir nuotraukos, kur užfiksuoti abiejų transporto priemonių apgadinimai. Pirmiau išdėstyti įrodymai visiškai patvirtina, kad A. B., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 9,101,220 punktų reikalavimus, kliudė kitą automobilį ir jį apgadino. Tokia R. B. veika atitinka 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Pažymėtina, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog eismo įvykio dalyviai vėliau vis tik užpildė eismo įvykio deklaraciją nepašalina R. B. administracinė atsakomybės. Kelių eismo taisyklės, įtvirtindamos eismo įvykio deklaracijos institutą ir sudarydamos galimybę išvengti administracinės atsakomybės už kaltą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, imperatyviai nustato ir deklaracijos surašymo teisėtumo sąlygas: 1) eismo įvykio metu neturi būti žuvusio ar sužeisto žmogaus; 2) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių; 3) minėti dalyviai sutaria nekviesti policijos į įvykio vietą; 4) su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes; 5) visi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo pasirašyti minėtą deklaraciją (KET 220 punktas). Taigi, eismo įvykio deklaracijos teisiniame reguliavime pabrėžta ne tik tai, kad deklaracija turi būti užpildoma (surašoma) eismo įvykio vietoje ir visų su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių, bet ir tai, kad tai turi būti padaryta nedelsiant, nėra nustatyta galimybės šios deklaracijos surašymą atidėti vėlesniam laikui, po su eismo įvykiu susijusių asmenų, tarp jų ir nukentėjusiųjų, paieškos, tarimosi su jais ir ne eismo įvykio vietoje ar pan. Elgiantis priešingai, tokios deklaracijos užpildymas ir pati deklaracija laikytina nesukeliančia pagrindinės, jos tikslą atitinkančios teisinės paskirties – sudaryti prielaidas išvengti administracinės teisenos dėl sukelto eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje 2AT-7-47-2014). Reikalavimas deklaraciją užpildyti tuojau pat po eismo įvykio ir įvykio vietoje tiesiogiai kyla iš Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio, nustatančio eismo dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų. Atsižvelgus į pirmiau aptartą teisinį reguliavimą bei į tai, jog nagrinėjamu atveju eismo įvykio deklaracija tarp eismo dalyvių buvo užpildyta ne eismo įvykio vietoje ir ne tuojau pat po įvykio, o praėjus kelioms dienoms, t.y. 2015 m. sausio 13 d., R. B. pagrįstai trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal 127 straipsnio 2 dalį.
R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir dėl to, kad jis 2015-02-01 apie 6.00 val. Vilniuje, Didžioji g. 35, vairuodamas automobilį Ford Focus, valstybinis Nr(duomenys neskelbtini),, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai bus saugu, pavažiavo atbulas, atsitrenkė į stovintį automobilį M. B. E 280, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Bei abu automobilius apgadinęs, pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo ji susijusi vietos pažeisdamas KET 220 punkto reikalavimus ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį, administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis, susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2011). R. B. nuosekliai paaiškino, jog įvykio metu važiuodamas atbulas kliudė automobilį M. B., tik streso būsenoje nesuprato kas įvyko, todėl nuvažiavo, nesuvokė kontakto esmės. Įvykio metu buvo tamsu. Tai, jog kita transporto priemonė buvo išties apgadinta, suprato tik vėliau, kuomet sugrįžo prie jos ir susirado automobilio M. B. savininką. Šias aplinkybes patvirtino ir automobilio M. B. savininkas V. M.. Pirmiau nustatytų aplinkybių kontekste svarbu ir tai, jog nukentėjusio automobilio savininkui su R. B. susisiekti pavyko, todėl eismo dalyviai užpildė eismo įvykio deklaraciją ir tai tik patvirtina, jog R. B. atsakomybės nevengė. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, išvada, jog R. B. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, būtų nepagrįsta, todėl konstatuotina, jog jo veiksmuose nėra ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgus į tai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal šį ATPK straipsnį R. B. nutrauktina (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).
Teismas, skirdamas R. B. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (nežymiai apgadintas kito asmens automobilis, tai matyti ir iš byloje esančių nuotraukų), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka anksčiau baustas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimą ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog yra baustas kitais administracinės teisės pažeidimais. Atsižvelgiant į tai, R. B. skirtina ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei minimalus šios rūšies nuobaudos dydis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 302, 127 straipsnio 2 dalimi, 224 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 bei 2 punktais,
n u t a r i a:
R. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 34 eurų (trisdešimt keturių eurų) dydžio baudą.
R. B. pradėtą administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Danutė Mickevičienė
(parašas)