Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2024-02-14][nuasmenintas sprendimas byloje][e2-1941-1101-2024].docx
Bylos nr.: e2-1941-1101/2024
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus miesto apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Valstybinis studijų fondas 191722967 Ieškovas
Kategorijos:
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
Netesybos
Bendrosios nuostatos.
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
SU PRIEVOLIŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Prievolių įvykdymo užtikrinimas
Procesas pirmosios instancijos teisme
Sprendimo už akių turinys
kitos bylos dėl paskolos
CIVILINIS PROCESAS
Prievolių teisė
Teismo sprendimas
Sprendimas už akių
Bylinėjimosi išlaidos
Sutarčių teisė
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
Bylos dėl paskolos



Civilinė byla Nr. e2-1941-1101/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15533-2023-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 

2.6.8.10; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2

 

(S)

img1 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė,

sekretoriaujant Karolinai Petniūnienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei S. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį, pareikštą atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo.

 

Teismas

 

nustatė:

 

1.       Ieškovas Valstybinis studijų fondas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui D. B., prašydamas priteisti iš atsakovo 679,88 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, 24,48 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2011 m. liepos 29 d. atsakovas sudarė studijų sutartį su (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2012 m. vasario 15 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos, jis turi prievolę grąžinti į valstybės biudžetą už jo mokslą valstybės sumokėtas lėšas.

3.       Atsiliepime į ieškinį atsakovas D. B. nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsakovas pažymėjo, kad 2011 m. liepos 29 d. su (duomenys neskelbtini) pasirašė sutartį dėl valstybės finansuojamų studijų, tačiau susiklosčius sunkiai finansinei situacijai šeimoje, turėjo išvykti dirbti į (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo pradėti studijuoti (duomenys neskelbtini). 2012 metais gavo raštą, kuriame buvo nurodyta, jog turi susimokėti už studijas, kurių iš tikrųjų nelankė. Be to, atsakovas nurodo, jog ieškinys yra nepagrįstas, nes praėjo daugiau kaip 10 metų.

4.       Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad, atsižvelgęs į atsakovo atsiliepime nurodytus argumentus, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl aplinkybių, susijusių su atsakovo pašalinimu pagal 2011 m. liepos 29 d. studijų sutartį, patikslinimu. (Duomenys neskelbtini) nurodė, kad atsakovas buvo priimtas į pirmosios pakopos pirmą kursą nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. studijuoti (duomenys neskelbtini) studijų programą. 2012 m. vasario 15 d. atsakovas buvo išbrauktas už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Ieškovas nurodė, kad informacijos, paneigiančios atsakovo pašalinimo iš aukštosios mokyklos faktą nuo 2012 m. vasario 15 d., ieškovas iš aukštosios mokyklos nėra gavęs. Atsakovas nepateikė jokių dokumentų, kurie paneigtų jo pašalinimo iš aukštosios mokyklos faktą. Atsakovui 2012 m. kovo 29 d. buvo išsiųstas įspėjimas, kuriame nurodytas prievolės įvykdymo terminas – 3 metai nuo įspėjimo išsiuntimo. Taigi paskutinė diena grąžinti skirtas lėšas buvo 2015 m. kovo 29 d., kaip nurodyta įspėjime. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 30 d. pagal CK 1.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę. Taigi ieškovas ieškinio senaties termino nepraleido.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir reikalavimus.

6.       Atsakovas atvyko į 2023 m. gruodžio 12 d. parengiamąjį teismo posėdį, tačiau perėjus į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išklausius ieškovo atstovės paaiškinimus, atsakovas paprašė atidėti teismo posėdį, suteikiant jam galimybę pasitelkti byloje advokatą. Atsižvelgiant į tai, 2023 m. gruodžio 12 d. teismo posėdis buvo atidėtas sudarant galimybę atsakovui pasirūpinti atstovavimu byloje ir nustatyta kita teismo posėdžio data – 2024 m. sausio 30 d. 14 val. Į šį teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką atsakovui buvo žinoma, atsakovas neatvyko, jokių neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

 

Ieškinys tenkintinas.

7.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. liepos 29 d. tarp atsakovo ir aukštosios mokyklos (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir valstybės finansuojamo studento studijų sutartis Nr. EI S13-2046 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) studijų programos pirmąjį kursą, nuolatine studijų forma valstybės finansuojamoje vietoje (Sutarties preambulė). Remiantis (duomenys neskelbtini) sudarytu nutraukusių studijas ar pašalintų asmenų sąrašu, nustatyta, kad nuo 2012 m. vasario 15 d. atsakovas buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo.

8.       Atsakovas, nesutikdamas su ieškiniu, atsiliepime nurodė, kad, nors 2011 m. liepos 29 d. pasirašė studijų sutartį su (duomenys neskelbtini), tačiau dėl sunkios finansinės situacijos išvyko į užsienį ir nepradėjo studijuoti. Šis atsakovo argumentas nepaneigia byloje esančių įrodymų, iš kurių matyti, kad atsakovas 2012 m. vasario 15 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos nepažangumą. Atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, paneigiančių šį faktą, pavyzdžiui, kad buvo pateikęs prašymą nutraukti studijų sutartį iki jų pradžios ar kt. Tuo atveju, jei atsakovas, sudaręs sutartį su (duomenys neskelbtini), išvyko į užsienį ir nepradėjo studijuoti, tačiau neinformavo apie tai (duomenys neskelbtini), neigiamos tokio elgesio pasekmės, susijusios su studijų nutraukimu dėl nepažangumo, tenka pačiam atsakovui.

9.       Vadovaujantis ginčui aktualiu metu galiojusios Mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalies redakcijos (galiojo nuo 2009 m. gegužės 12 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nuostatomis pažymėtina, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį. Detalią lėšų, skirtų studijų kainai finansuoti valstybės finansuojamose studijų vietose, grąžinimo tvarką ginčui aktualiu laikotarpiu nustatė 2009 m. rugsėjo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1228 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), galiojęs iki 2017 m. gruodžio 22 d. Vadovaujantis Aprašo 4 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšos, skirtos studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalis grąžinamos į valstybės biudžetą, jeigu asmenys nutraukia studijas savo noru, išskyrus tuos atvejus, kai studijos nutraukiamos per pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą (4.1 punktas); asmenys pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka (4.2 punktas). Aprašo 4 punkte nurodyti asmenys į valstybės biudžetą turi grąžinti 50 procentų einamųjų studijų metų studijų programos metinės kainos, ne didesnės už švietimo ir mokslo ministro patvirtintą norminę studijų kainą, bet ne daugiau nei nurodyta Apraše (Aprašo 5 punktas). Iš asmenų, studijavusių pagal pirmosios studijų programas, negali būti išieškoma daugiau nei 30 bazinės socialinės išmokos dydžių (Aprašo 5.1 punktas).

10.       Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo pasirinktos studijų programos pagal Sutartį metinė kaina sudaro 1 359,77 Eur (4 695 Lt). Vadovaujantis anksčiau nurodytu teisiniu reguliavimu, atsakovas, pašalinus jį iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo, turėjo grąžinti 679,88 Eur (1 359,77 Eur / 2 = 679,88 Eur) (2 347,50 Lt) sumą. Vadovaujantis Aprašo 3 punkto nuostatomis, valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą administruoja Valstybinis studijų fondas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Valstybinio studijų fondo nuostatais ir Aprašu.

11.       Aprašo 6 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.) įtvirtintas išsamus (baigtinis) sąrašas atvejų, kuomet asmenys nurodyti Aprašo 4 punkte yra atleidžiami nuo valstybės biudžeto lėšų grąžinimo. Tai yra, jeigu: 1) asmuo studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą; 2) asmuo neteko valstybės finansavimo Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, studijų semestrą baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų rezultatų palyginimo paskelbimo aukštojoje mokykloje (arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka) raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą; 3) asmeniui sesija buvo pratęsta, ir studijų semestrą jis baigė aukštosios mokyklos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pratęstos sesijos termino pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą; 4) asmuo buvo išvykęs dalinių studijų užsienyje pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų semestro užsienio aukštojoje mokykloje pabaigos raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą; 5) asmuo buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus arba nėštumo ir gimdymo arba vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė aukštajai mokyklai apie studijų nutraukimą; 6) asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikia pažymą apie savo neįgalumą; 7) asmuo miršta. Nagrinėjamu atveju atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodytos priežastys, jog pasirašęs Sutartį jis susidūrė su finansiniais sunkumais šeimoje, išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini), o studijų net nepradėjo, nepatenka į pirmiau nurodytą Aprašo įtvirtinamą priežasčių sąrašą, kurioms esant yra pagrindas pripažinti, jog asmuo yra atleidžiamas nuo valstybės biudžeto lėšų grąžinimo. Todėl minėtieji atsakovo argumentai ginčijant prievolę grąžinti valstybės biudžeto lėšas yra nepagrįsti.

 

12.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ieškovo reikalavimas dėl 679,88 Eur valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, yra pagrįstas.

13.       Atsakovas atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, kad ieškinys reiškiamas praėjus daugiau kaip 10 metų. Toks atsakovo argumentas traktuotinas kaip prašymas ieškovo reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą.

14.       Vadovaujantis Aprašo 9 punktu (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.) ieškovas, gavęs Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų nuo šio sąrašo gavimo kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus Aprašo 6 punkto pagrindu nuo lėšų grąžinimo atleistus asmenis ir tuos, kurie savo iniciatyva yra gražinę lėšas) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Nustatyta, kad ieškovas 2012 m. kovo 29 d. ir 2014 m. rugpjūčio 5 d. siuntė atsakovui raginimus atsiskaityti. Todėl ieškovui 2012 m. kovo 29 d. atsakovui išsiuntus įspėjimą „Dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą“, terminas atsakovui grąžinti lėšas baigėsi 2015 m. kovo 29 d.

15.       CK 1.125 straipsnio 1 dalis numato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų. CK 1.127 straipsnio 2 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio senaties skaičiavimo pradžią, įtvirtinta, jog jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Todėl byloje nustačius, kad atsakovui trijų metų termino grąžinti valstybei lėšas paskutinė diena buvo 2015 m. kovo 29 d., spręstina, jog ieškovui ieškinio senaties terminas pareikšti ieškiniui prasidėjo 2015 m. kovo 30 d., o jo pabaiga yra 2025 m. kovo 30 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas, jog nagrinėjamu atveju yra suėjęs ieškinio pareiškimo senaties terminas, atmestinas kaip nepagrįstas.

16.       CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Aprašo 10 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.) nustatyta, kad už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Fondas skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną. Pagal Aprašo 9 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.), asmuo per 3 metus nuo įspėjimo išsiuntimo dienos privalo grąžinti visą sumą arba dalimis į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą. Nagrinėjamu atveju atsakovas lėšas į valstybės biudžetą pagal Sutartį turėjo grąžinti iki 2015 m. kovo 29 d. Atsakovui šios prievolės neįvykdžius, ieškovui iš atsakovo priteistina 24,48 Eur delspinigių, paskaičiuotų už 180 dienų, taikant Aprašo 10 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 30 d.) nurodytą delspinigių dydį.

17.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 704,36 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2023 m. spalio 25 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18.       Patenkinus ieškinį, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, iš atsakovo ieškovui priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos. CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiamos valstybės ir savivaldybių institucijos, kai ieškinys pareiškiamas siekiant apginti valstybės arba savivaldybės interesus. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, o teismas ieškinį patenkino visiškai, valstybei iš atsakovo priteistinas 22 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

19.       Byloje patirtos 10,68 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (8 Eur), todėl yra priteistinos iš atsakovo. 

20.       Taigi iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 32,68 Eur bylinėjimosi išlaidų.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovui Valstybiniam studijų fondui, juridinio asmens kodas 191722967, iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 679,88 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt devynių eurų 88 ct) skolą, 24,48 Eur (dvidešimt keturių eurų 48 ct) delspinigius ir 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (704,36 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 32,68 Eur (trisdešimt dviejų eurų 68 ct) bylinėjimosi išlaidas. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

Teisėja                       Laura Matusevičiūtė