Civilinė byla Nr. e2-581-924/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00155-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6.; 2.6.1.6.1.; 2.6.7.; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 7 d.

Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Rasai Juronienei,

bylos šalims ir tretiesiems asmenims nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Metkonas“, tretieji asmenys Č. D., O. A. D., Ž. O., notarė R. S., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Ieškovės procesinių dokumentų ir reikalavimų esmė

1.                      Ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau - BUAB arba UAB) „Kortas“ patikslintu ieškiniu prašo: 1. pripažinti negaliojančia ab initio UAB „Kortas“ ir UAB „Metkonas“ 2018-10-08 Skolos padengimo sutartį; 2. pripažinus UAB „Kortas“ ir UAB „Metkonas“ 2018-10-08 Skolos padengimo sutartį (notarinio registro Nr. 5846) negaliojančia ab initio – taikyti restituciją: 2.1. priteisti BUAB „Kortas“ naudai iš atsakovės UAB „Metkonas“ 175 965,88 Eur skolą ir 27 850 Eur (automobilio MERCEDES BENZ, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio FORD RANGER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės ekvivalentą pinigais); 2.2. priteisti UAB „Metkonas“ iš BUAB „Kortas“ 36777/71552 (51/100) dalį administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė ieškinį grindžia šiais esminiais argumentais:

1.1.                       2018-10-08 sudaryta ieškovės ir atsakovės Skolos padengimo sutartimi (toliau – Ginčijamas sandoris arba Ginčijama sutartis): 1) atsakovė už 175 965,88 Eur skolą ieškovei perleido 36777/71552 (51/100) dalį administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu įkainotą 194 681,36 Eur (toliau – Daiktas Nr. 1); 2) ieškovė už užskaitytos skolos dydį (175 965,88 Eur) viršijusios Daikto Nr. 1 vertės dalies perleidimą atsakovės nuosavybėn (194 681,36 Eur – 175 965,88 Eur = 18 715,48 Eur) papildomai perleido ieškovės nuosavybės teise priklausiusias transporto priemones – MERCEDES BENZ, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas Nr. 2), ir FORD RANGER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas Nr. 3). Tokiu būdu Ginčijamu sandoriu atsakovė jai nuosavybės teise priklausiusį Daiktą Nr. 1 perleido ieškovės nuosavybėn, o ieškovė už tai užskaitė atsakovės skolą ieškovei 175 965,88 Eur sumai ir papildomai atsakovei perleido ieškovės nuosavybės teise priklausiusius Daiktą Nr. 2 ir Daiktą Nr. 3. Ginčijamu sandoriu jo šalių gauta nauda yra absoliučiai nelygiavertė, ginčijamas sandoris nenaudingas ieškovei ir pažeidžia ieškovės ir jos kreditorių interesus. Ginčijama sutartis buvo sudaryta 2018-10-08, nepaisant to, kad šios sutarties sudarymo metu ieškovė jau turėjo daug pradelstų įsipareigojimų savo kreditoriams ir buvo faktiškai nemoki (ieškovė nemokia tapo 2018 m. spalio mėnesį).

1.2.                      Ginčijamą sandorį sudarė tos pačios šeimos nariai, skirtingais statusais atstovaudami ieškovę ir atsakovę, abi Ginčijamo sandorio šalys buvo susijusios ir puikiai žinojo, kad Ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė buvo jau nemoki arba bent jau nepajėgi iš turimo turto atsiskaityti su visais ieškovės kreditoriais. Kadangi atsakovė priklausė D. šeimai, jos nariai buvo galutiniai naudos iš atsakovės vykdomos veiklos gavėjai (per paskirstytiną pelną, likusį po likvidavimo turtą ir pan.), todėl žinodami, kad ieškovė tapo nemokia ir skolą grąžinus ieškovei, būtų ne tęsiama ieškovės veikla ir uždirbamas pelnas jos akcininkams, grąžinamos skolos ieškovės kreditoriam, nusprendė atsakovės skolą ieškovei grąžinti ne pinigais, galėjusiais tapti priemone atsiskaityti su ieškovės kreditoriais, bet nekilnojamu turtu, patys jį įkainoję 2,5-3 kartus didesne verte, nei reali perleisto nekilnojamojo turto rinkos vertė.

1.3.                      Atsakovės 2016-08-29 visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė visą įsiskolinimą ieškovei grąžinti nekilnojamu turtu, kurio bendra kaina 189 105,61 Eur, ko pasekoje UAB „Kortas“ sumokėtų 13 140,02 Eur. 89 proc. balsų susirinkime suteikiančių atsakovės paprastųjų vardinių akcijų turėtojai buvo vienos šeimos nariai, o vienas iš jų - akcininkė O. A. D. turėjo akcijų, suteikiančių 60 proc. balsų, t. y. sprendimams priimti pakako jos vienos nuomonės atitinkamu klausimu pareiškimo.

1.4.                      2018-09-24 įvyko ieškovės valdybos posėdis, kuriame vienu iš klausimų buvo svarstyta nekilnojamojo turto įsigijimo iš atsakovės už jos skolą galimybė. Protokole nurodoma, kad UAB „Metkonas“ siūlo kitus atsiskaitymo būdus, todėl norint padengti įsiskolinimą, siūlo įsigyti nekilnojamą turtą, t. y. dalį administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) – 367,77 kv. m. kas sudaro 51/1000 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žymėjimas plane 1B 4p (pastato dalies kaina – 194 681,36 Eur); Perleisti UAB „Kortas“ priklausantį automobilį FORD RANGER valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina – 16 995,48 Eur su PVM); Perleisti UAB „Kortas“ priklausančią transporto priemonę savivartis su manipuliatorium, valst Nr. (duomenys neskelbtini) (kaina – 1720 Eur su PVM). Ieškovės valdybos vardu sprendimą dėl nekilnojamojo turto iš atsakovės įsigijimo už atsakovės skolą ieškovei priėmė valdybos nariai Č. D., O. A. D., ir tuo metu ieškovei vadovavusi Ž. O..

1.5.                      Ginčijamas sandoris sudarytas po to, kai ieškovė iš esmės tapo nemoki, buvo sudarytas dėl kito nekilnojamo turto įsigijimo, nei atsakovės 2016-08-29 neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu buvo nutarta. Be to Ginčijamo sandorio šalys, atstovautos tos pačios šeimos narių, ieškovei perleistą nekilnojamąjį turtą įvertino tris kartus brangiau, nei jo vidutinė rinkos vertė buvo nustatyta Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės bankroto administratorius, siekdamas nustatyti tikrąją ieškovei perleisto Daikto Nr. 1 rinkos vertę, užsakė nepriklausomą Daikto Nr. 1 rinkos vertės nustatymo paslaugą. Iš UAB „Alliance valuations“ atliktos 51/100 dalies 715,52 kv. m. bendro ploto administracinio pastato 1B4p Nekilnojamo turto įvertinimo ataskaitos Nr. VA-2019/10-5 matyti, kad vertės nustatymo dieną – 2019-10-07 - Daikto Nr. 1 rinkos vertė lyginamuoju metodu – 80 000 Eur ir pajamų metodu – 73 000 Eur, t. y. 2,5 karto mažesnė nei Ginčijamo sandorio šalys nustatė savo susitarimu.

1.6.                      Ginčijamu sandoriu ieškovė perleido atsakovei Daiktą Nr. 2 už 1 720 Eur su PVM, o Daiktą Nr. 3 – už 16 995,48 Eur su PVM kainą (abu kartu – už 18 715,48 Eur su PVM), kai tuo tarpu teismo paskirta ekspertė Ekspertizės akte nustatė, kad Ginčijamo sandorio sudarymo dieną Daikto Nr. 2 rinkos kaina buvo 5 900 Eur su PVM, o Daikto Nr. 3 rinkos kaina buvo 21 950 Eur su PVM, abiejų automobilių kartu rinkos vertė 2020-10-08 buvo 27 850 Eur su PVM, t. y. tikroji Daikto Nr. 2 ir Daikto Nr. 3 rinkos kaina buvo 9 134,52 Eur su PVM didesnė nei Ginčijamu sandoriu buvo susitarta.

I.       Atsakovės procesinių dokumentų esmė

2.                      Atsakovė atsiliepime į ieškinį/patikslintą ieškinį, triplike prašo atmesti ieškovės BUAB „Kortas” ieškinį. Atsakovė nurodo šiuos argumentus:

1.1.                       Ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį ab initio negaliojančia yra nepagristas, kadangi nėra visų būtinų sąlygų actio Pauliana pagrindu pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu. Visų pirma, atsakovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į ieškovę, o ieškovė neturi jokios galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę, nes 2018-10-08 skolos padengimo sutartimi ieškovės įsipareigojimai atsakovei buvo įvykdyti ir visi šalių reikalavimai buvo patenkinti. Taigi ieškovės prievolė grąžinti skolą atsakovei pasibaigė 2018-10-08 (prievolė buvo visiškai įvykdyta). Antra, ginčijamas sandoris nepažeidžia jokio kreditoriaus teisių, o tokių sandorių sudarymas nebuvo draudžiamas.

1.2.                      Ieškovė klaidingai nurodo, jog Sutarties sudarymo metu ieškovė buvo nemoki. Ieškovė nemokumo apibrėžimą vertina išimtinai formaliai ir neatsižvelgia į tikrąją nemokumo reikšmę, t. y. nevertina faktinio įmonės nemokumo. Pats ieškovės vadovas pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė, kad nuo 2019 metų balandžio mėn. bendrovė nebevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Bendrovė nuo 2019 metų balandžio mėn. nebėra pajėgi vykdyti savo veiklą ir ateityje nebus pajėgi vykdyti savo prisiimtus įsipareigojimus bei vykdyti toliau veiklą. Taigi, ieškovė gali būti laikoma nemokia tik nuo 2019 metų balandžio mėn. Ieškovė tuo tarpu nemokumo momentą įrodinėja pateikdama kartu su ieškiniu UAB „Added Value“ ataskaitą apie UAB „Kortas“ nemokumą, kuria konstatuotas ieškovės nemokumas nuo 2018 metų spalio mėn., tačiau šia ataskaita byloje remtis negalima.

1.3.                      Iš ginčijamo sandorio gautas turtas - Pastato dalis gali būti panaudojama atsiskaitymui su kreditoriais. Neginčytina, jog kreditoriams išliko galimybė patenkinti savo reikalavimus. Priešingai, nesudarius 2018-10-08 sandorio ieškovė šiuo metu būtų vis dar skolinga atsakovei didelę pinigų sumą, ir tokia situacija neabejotinai sumažintų kitų kreditorių galimybes tikėtis jų reikalavimų patenkinimo.

1.4.                      Ieškovė, ginčydama Pastato dalies vertę, ieškinyje nurodo, jog remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis viso Pastato vidutinė rinkos vertė buvo 128 000 Eur. Dėl šio svarbu pažymėti, jog Nekilnojamojo turto registro išrašuose visada nurodomos gerokai mažesnės turto vertės, nei jos iš tikrųjų yra. Ieškovė siekdama nustatyti tikrąją Pastato dalies vertę užsakė nepriklausomą Pastato dalies rinkos vertės nustatymo paslaugą ir į bylą pateikė Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitą Nr. VA-2019/10-5 (toliau - Ataskaita). Tačiau svarbu pabrėžti, jog kaip matyti iš Ataskaitos Pastato dalies vertės nustatymo diena - 2019-10-07, tuo tarpu ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2018-10-08, t. y. prieš metus. Atitinkamai, minėta Ataskaita yra niekinė, kadangi nepagrindžia Pastato dalies vertės ginčijamo sandorio sudarymo dienai. Atsakovė ir ieškovė įkainojo tiek pastato dalį, tiek automobilius vertindami tuo metu buvusias rinkos kainas ir tikrai neturėjo jokio siekio dirbtinai padidinti Pastato dalies vertę ir dirbtinai sumažinti perleidžiamų automobilių vertes.

1.5.                      Vadovaujantis 2018-02-23 Turto rinkos vertės nustatymo konsultacine išvada Nr. 18-02/02, vertinamo objekto – administracinis pastatas 1B4p (administracinės paskirties), 715,52 kv.m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), stovintis 3,4493 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), - rinkos vertė galėtų siekti 384 000 Eur, t.y. 1 kv.m. kaina galėtų siekti iki 537 Eur. Pažymėtina, kad ginčo turto rinkos vertė buvo nustatinėjama naudojantis turima pirkimo – pardavimo sandorių informacija, įvertinus objekto fizinę būklę, statybos metus, analogiško turto pasiūlos ir paklausos lygį bei analogiško nekilnojamojo turto rinkos konjunktūros sąlygas. Atitinkamai ginčo turto vertinimą atliko turto vertintojas, turintis teismo eksperto statusą, kurio išvadų teisingumu abejoti nėra pagrindo.

3.                      Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį/patikslintą ieškinį nepateikė.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II.       Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  Dėl byloje nustatytų esminių aplinkybių

4.                      2016-08-29 įvyko atsakovės UAB „Metkonas“ neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame vienu iš klausimų buvo svarstytas ieškovės UAB „Kortas“ 2016-08-25 raštas – pretenzija dėl 155 113,24 Eur pagal sąskaitą faktūrą Nr. KOR500609 ir 20 852,64 Eur paskolos dalies grąžinimo ieškovei. Kadangi UAB „Kortas“ rašte nurodė, jog jai priimtini ir kiti atsiskaitymo būdai, UAB „Metkonas“ visuotinis akcininkų susirinkimas nusprendė visą įsiskolinimą grąžinti nekilnojamu turtu - Buitinis administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 6B1p, kaina 32 253,99 Eur ir 0,29 Eur, taip pat Statybinių medžiagų sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) žymėjimas plane 17F1g, kaina 156 851,62 Eur, ko pasekoje UAB „Kortas“ sumokėtų 13 140,02 Eur už jai perduotą didesnės vertės turtą nei atsakovės skola. 89 proc. balsų susirinkime suteikiančių atsakovės paprastųjų vardinių akcijų turėtojai buvo vienos šeimos nariai, t.y. O. A. D., R. D., L. D., o viena iš jų akcininkė – O. A. D., turėjo akcijų, suteikiančių 60 proc. balsų.

5.                      2018-09-24 įvyko UAB „Kortas“ valdybos posėdis, kuriame vienu iš klausimų buvo svarstyta nekilnojamojo turto įsigijimo iš atsakovės už jos skolą ieškovei galimybė. Iš UAB „Kortas“ 2018-09-24 valdybos posėdžio protokolo Nr. 4 matyti, kad UAB „Metkonas“ UAB „Kortas“ pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KOR500609 skolinga 155 113,24 Eur, o pagal 2007-04-16 paskolos sutartį – 20 852,64 Eur, iš viso 175 965,88 Eur. Protokole taip pat nurodoma, kad UAB „Metkonas“ siūlo kitus atsiskaitymo būdus, todėl norint padengti įsiskolinimą, siūloma: 1) įsigyti nekilnojamą turtą, t. y. dalį administracinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini) – 367,77 kv. m. kas sudaro 51/1000 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1B 4p. Pastato dalies kaina – 194 681,36 Eur; 2) Perleisti UAB „Kortas“ priklausantį automobilį FORD RANGER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina 16 995,48 Eur su PVM; 3) Perleisti UAB „Kortas“ priklausančią transporto priemonę savivartis su manipuliatorium, valst Nr. (duomenys neskelbtini), kaina        1 720 Eur su PVM. UAB „Kortas“ valdybos vardu sprendimą dėl nekilnojamojo turto iš atsakovės įsigijimo už atsakovės skolą priėmė valdybos nariai Č. D., O. A. D., ir tuo metu bendrovei vadovavusi Ž. O..

6.                      2018-10-08 tarp ieškovės UAB „Kortas“ ir atsakovės UAB „Metkonas“ sudaryta Skolos padengimo sutartis (notarinio registro Nr. 5846), kuria: 1) atsakovė už 175 965,88 Eur skolą perleido ieškovės nuosavybėn atsakovei nuosavybės teise priklausiusią 36777/71552 (51/100) dalį administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šalių susitarimu įkainotą 194 681,36 Eur; 2) ieškovė už užskaitytos skolos dydį (175 965,88 Eur) viršijusios pastato vertės dalies perleidimą atsakovės nuosavybėn (194 681,36 Eur – 175 965,88 Eur = 18 715,48 Eur) papildomai perleido ieškovei nuosavybės teise priklausiusias transporto priemones – MERCEDES BENZ, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir FORD RANGER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

7.                      Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas bankrutuojančios UAB „Kortas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus, ieškinio dėl sandorio (2018-10-08 Skolos padengimo sutarties) pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindais ir restitucijos taikymo pagrįstumo klausimas.

Dėl actio Pauliana sąlygų taikymo

8.                      Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, reikšdamas actio Pauliana ieškinį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana skirtas ginti kreditoriui nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas).

Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės

9.                      Kaip minėta, viena iš būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų yra ta, kad kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Kasacinio teismo konstatuota, kad kreditorius, reikšdamas actio Pauliana, privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį. Actio Pauliana gali būti taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba yra įvykdęs ją netinkamai. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016).

10.                      Taigi actio Pauliana gali būti taikomas, ne tik kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui, bet ir tada kai ją yra įvykdęs netinkamai. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Kortas“, bankroto administratoriumi paskirtas P. P. (civilinės bylos Nr. eB2-266-924/2021). Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bankroto administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte įtvirtinta viena iš bankroto administratoriaus pareigų – ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Atsižvelgdamas į šią nuostatą, bankroto administratorius, gindamas bankrutavusios bendrovės kreditorių interesus, pateikė ieškinį dėl sandorio negaliojimo. Byloje nėra ginčo, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovė turėjo kreditorinių įsipareigojimų, taip pat dėl to, kad UAB „Kortas“ iki šiol su kreditoriais nėra atsiskaičiusi, todėl teismas sprendžia, kad pirmoji būtinoji actio Pauliana sąlyga yra nustatyta.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

11.                      CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

12.                      Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Įrodyti šias aplinkybes pareiga tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017).

13.                      Teismas pažymi, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam, kad būtų konstatuotas kreditorių teisių pažeidimas turi būti nustatyta, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą, ir kreditorius dėl to negali išsiieškoti skolos arba galimybės ją išsiieškoti reikšmingai pasunkėjo. Tačiau nustačius, kad turtas parduotas už rinkos vertę atitinkančią kainą, o gautos lėšos panaudotos atsiskaityti su kreditoriais, nebūtų pagrindo konstatuoti kreditorių teisių pažeidimo, kadangi skolininko turto struktūros pasikeitimas nesudaro pagrindo teigti, kad sumažėjo skolininko turto vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-384-611/2017).

14.                      Teismo vertinimu ieškovė byloje įrodė, kad UAB „Kortas“ sandorio sudarymo metu buvo faktiškai nemoki. Iš į bankroto bylą pateikto UAB „Kortas“ balanso, sudaryto 2019 m. balandžio 18 d., matyti, kad į įmonės balansą įrašyto turto vertė viso sudaro 1 761 228,00 Eur, iš kurio ilgalaikio turto – 282 148,00 Eur (materialus turtas – 222 523,00 Eur), trumpalaikio turto – 1 208 026,00 Eur (atsargos – 56 643,00 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 1 132 952,00 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 18 431,00 Eur). Įmonės mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 011 311,00 Eur. Vien pagal įmonės vadovės tuo metu pateiktą kreditorių sąrašą pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams 2019 m. balandžio 1 d. duomenimis sudarė 849 864,55 Eur, t.y. UAB „Kortas“ pradelsti finansiniai įsipareigojimai kreditoriams viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė negalėjo įvykdyti savo finansinių prievolių kreditoriams. Byloje patvirtinta netoli vieno šimto kreditorinių reikalavimų, tarp kurių yra VSDFV, VMI, o visų kreditorinių reikalavimų bendra suma viršija atsakovės skolos ieškovei sumą. Ieškovės į bylą pateikta UAB „Added Value“ ataskaita apie UAB „Kortas“ nemokumą, patvirtina, kad ieškovės nemokumas buvo jau nuo 2018 metų spalio mėnesio - 2018-10-31 turėjo turto (iš turto atėmus ilgiau nei vienus metus neapmokėtas klientų skolas pagal išrašytas sąskaitas ir atėmus debitorinius reikalavimus pagal išrašytas sąskaitas rangovams dėl apmokėjimų vėlavimo) už 1 785 597,78 Eur, o pradelstų įsipareigojimų kreditoriams už 1 072 458,65 Eur. Nors atsakovė teigia, kad šia ataskaita negali būti vadovaujamasi, nes ji parengta atsižvelgiant tik į bankroto administratoriaus gautus duomenis, tačiau jokių įrodymų, kad šie bankroto administratoriaus duomenys būtų neteisingi į bylą nepateikė. Be to teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad įmonės veikla 2018 metais buvo nuostolinga, dėl ko pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams metų pabaigoje viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės, o 2019 metų pirmąją pusę, t.y. pusės metų laikotarpyje po ginčijamo sandorio sudarymo, UAB „Kortas“ vadovė ėmėsi veiksmų dėl bankroto bylos iškėlimo, juolab kai iki šiol didžiosios dalies bankroto byloje pareikštų kreditorinių reikalavimų nėra galimybės patenkinti, patvirtina ieškovės atstovo teiginius, kad nagrinėjamu sandoriu kreditorių interesai buvo pažeisti. Taigi teismas sprendžia, jog UAB „Kortas“ sandorio sudarymo metu faktiškai buvo nemoki ar bent turėjo finansinių sunkumų dėl kurių negalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad ginčijamas sandoris pažeidė UAB „Kortas“ kreditorių interesus.

15.                      Atsakovė teigia, kad iš ginčijamo sandorio gautas nekilnojamas turtas (Pastato dalis) gali būti panaudojamas atsiskaitymui su kreditoriais, be to nesudarius 2018-10-08 sandorio ieškovė šiuo metu būtų vis dar skolinga atsakovei didelę pinigų sumą, ir tokia situacija neabejotinai sumažintų kitų kreditorių galimybes tikėtis jų reikalavimų patenkinimo. Teismas visų pirma atkreipia dėmesį, kad byloje nekilo ginčo dėl to jog, ne ieškovė, o būtent atsakovė buvo skolinga ieškovei 175 965,88 Eur. Todėl atsakovės atstovo teiginys, jog jei nebūtų sudarytas Ginčijamas sandoris, ieškovė iki šiol būtų skolinga atsakovei, o tai mažintų jos kreditorių galimybes į jų finansinių reikalavimų patenkinimą, laikytinas visiškai nepagrįstu bei neatitinkančiu byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

16.                      Teismas nesutinka su atsakove, kad ginčijamas sandoris buvo lygiavertis skolos dydžio ieškovei bei ieškovės perleistų atsakovės nuosavybėn transporto priemonių vertės sumai bei, kad juo nebuvo pažeisti kreditorių interesai.

17.                      Teismo paskirta ekspertė 2020-10-02 Turto ekspertizės akte Nr. 2020/KTE-10-02 (toliau – Ekspertizės aktas) padarė išvadą, kad 2018-10-08 automobilio MERCEDES BENZ, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo 5 900 Eur su PVM, o automobilio FORD RANGER, identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos kaina buvo 21 950 Eur su PVM, abiejų automobilių kartu rinkos vertė 2018-10-08 buvo 27 850 Eur su PVM. Tuo tarpu Ginčijamu sandoriu UAB „Kortas“ perleido atsakovei Daiktą Nr. 2 už 1 720 Eur su PVM, o Daiktą Nr. 3 – už 16 995,48 Eur su PVM kainą (abu kartu – už 18 715,48 Eur su PVM), t.y. 9 134,52 Eur mažesne kaina nei tuo metu buvo jų rinkos vertė. Atsakovė šią išvadą paneigiančių įrodymų nepateikė.

18.                      Ieškovės atstovas pateikė įrodymus, kad Ginčijamu sandoriu atsakovės UAB „Kortas“ perleisto 51/1000 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis – 65 280 Eur (vidutinės turto rinkos nustatymo data 2018-10-03), pagal turto vertintojo UAB „Alliance valuations“ vertinimą – 80 000 Eur (vidutinės turto rinkos nustatymo data 2019 m. spalio 7 d.). Nepaisant to, kad šio Pastato dalies vertės nustatymo data yra 2019-10-07, tuo tarpu ginčijamas sandoris buvo sudarytas 2018-10-08, teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti. Kaip matyti iš šios Ataskaitos (8 lentelės), lyginamųjų objektų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 pardavimo data buvo 2017 m. spalio – 2018 m. gegužės mėn., o pajamų metodu vertinant, įvertinti administracinės paskirties pastatų dalių nuomos sandoriai įvykę laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo iki 2019 m. rugsėjo mėn. (11 lentelė), t.y. sandorių datos artimos ginčijamo sandorio sudarymo datai. Skirtingais vertės nustatymo metodais apskaičiuota vertinamo objekto rinkos vertė yra: 80 000 Eur lyginamuoju metodu ir 73 000 Eur pajamų metodu. 

19.                      Neabejotina, kad faktiška parduoto turto kaina gali skirtis nuo šių apskaičiuotų, tačiau atsakovė pagrįstų įrodymų šioms vertėms paneigti nepateikė. Atsakovės kartu su tripliku pateikta 2018-02-23 turto rinkos vertės konsultacine išvada, kurioje nustatyta, kad administracinio pastato kaina gali siekti net iki 384 000 Eur (51/100 dalies pastato rinkos vertė atitinkamai 195 840 Eur) nesiremia, nes ji neatitinka vertinimo dokumentų turinio bei formos, nėra turto vertinimo dokumentas, o yra tik informacinio konsultacinio pobūdžio dokumentas skirtas užsakovui (t.y. UAB „Metkonas“). Tą pažymėjo pati turto vertintoja savo išvadoje (9 lapas). Taigi šioje 2018-02-23 konsultacinėje išvadoje pateiktas nekilnojamojo turto vertinimas negali būti prilygintas Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme reglamentuojamam turto vertės nustatymui (turto vertinimo ataskaitai). Pažymėtina ir tai, kad teismo vertinimu, tai, kad konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad visas Pastatas gali būti parduodamas už 384 000 Eur nereiškia, jog dalies turto rinkos vertė būtų reali ginčo turto pardavimo kainai, juolab kai iš ieškovės pateiktos Ataskaitos (8 lentelės) lyginamųjų objektų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, kurie yra būtent (duomenys neskelbtini), 1 kv.m. rinkos turto vertė yra nustatyta 219 Eur, o ne kaip nurodyta konsultacinėje išvadoje – „1 kv.m. kaina galėtų siekti iki 537 Eur“. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ginčo turtas rinkoje yra paklausus, bei jo dalį (51/100), kai nenustatyta net naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarka (tokių duomenų byloje nėra), bankroto administratorius galėtų parduoti ne mažiau kaip už 194 681,36 Eur, t.y. ginčijamu sandoriu šalių įkainotą turto vertę (CPK 178 straipsnis).

20.                      Akcentuotina, kad teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl ieškovės nuosavybėn perleisto nekilnojamojo turto rinkos vertės bei pateiktų šalių įrodymų, pasiūlė bylos šalims iki 2020-11-24 pateikti papildomus įrodymus, tačiau jokių įrodymų ar prašymų, tame tarpe dėl ekspertizės paskyrimo, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo gauta.

Dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorio

21.                      Viena iš nurodytų būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininko neprivalėjimas sudaryti ginčijamo sandorio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016, 20, 22 punktai; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

22.                      Byloje nenustatyta, kad būtų egzistavusi kokia nors ieškovės pareiga sudaryti ginčijamą sandorį su atsakove, siekiant iš jos atgauti 175 965,88 Eur piniginį įsiskolinimą, ar atsakovės pareiga sudaryti ginčijamą sandorį su ieškove, siekiant padengti 175 965,88 Eur piniginį įsiskolinimą. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčijamas sandoris buvo šalims privalomas, šio sandorio sudaryti neįpareigojo nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei kitos aplinkybės. Priešingai, ieškovė gavusi iš atsakovės skolą pinigais, būtų galėjusi atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimo terminai buvo suėję. Šios actio Pauliana sąlygos egzistavimo neginčijo ir atsakovė, neteikė jokių atsikirtimų šiuo pagrindu. Todėl teismas daro išvadą, kad neprivalomumas sudaryti sandorį yra nustatytas bei plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Dėl nesąžiningumo

23.                      Kitos CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos actio Pauliana taikymo sąlygos yra skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas, t. y. kreditoriaus teises pažeidžiantys sandoriai gali būti nuginčyti tik tuomet, kai nustatoma, kad: skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Taigi, taikant actio Pauliana turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

24.                      CK 6.67

25.                      Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2016-08-29 neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime, kuriame nuspręsta siūlyti grąžinti ieškovei skolą ne pinigais, o nekilnojamu turtu, dalyvavo ir vienbalsiai sprendimą priėmė atsakovės akcininkai O. A. D. (60,64 % balsų skaičius), R. D. (14,18 % balsų skaičius), L. D. (14,18 % balsų skaičius), UAB „Č. ir kompanija“ (11 % balsų skaičius). Mažiausio atsakovės dalyvio UAB „Č. ir kompanija“ didžiausias akcininkas yra Č. D., o viena iš šios įmonės akcininkių yra ir ta pati O. A. D.. Taigi, sprendimus dėl Ginčijamo sandorio sudarymo iš atsakovės (trečiojo asmens) pusės priiminėjo išimtinai vienos šeimos (D.) nariai. Iš ieškovės (skolininkės) pusės sprendimą priimti trečiojo asmens atsiskaitymą ne pinigais, o nekilnojamu turtu, papildomai trečiajam asmeniui perleidžiant Daiktą Nr. 2 ir Daiktą Nr. 3, 2018-09-24 vykusio posėdžio metu priėmė ieškovės valdyba, kuriame dalyvavo valdybos nariai Č. D., O. A. D. ir ieškovei tuo metu vadovavusi Ž. O.. Taigi tiek iš trečiojo asmens, tiek iš skolininko pusės sprendimus sudaryti Ginčijamą sandorį priėmė tos pačios šeimos nariai/artimi giminaičiai, abi Ginčijamo sandorio šalys yra susijusios artimais giminystės ryšiais ir žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymo metu ieškovė buvo jau faktiškai nemoki arba bent jau nepajėgi iš turimo turto atsiskaityti su visais ieškovės kreditoriais. Nepaisant to tarpusavyje artimais giminystės ryšiais susijusios ginčijamo sandorio šalys nusprendė atsakovės skolą ieškovei grąžinti ne pinigais, galėjusiais tapti priemone atsiskaityti su kreditoriais, tačiau nekilnojamuoju turtu, kurį patys įkainoję didesne verte, nei tuo metu buvusi jo rinkos vertė, ieškovei papildomai atsakovei dar perleidžiant savo turtą (transporto priemones), kurį įkainojo mažesne verte, nei tuo metu buvusi jo rinkos vertė. Sumažinusi ieškovės turtą, ji buvo nesąžininga kitų ieškovės kreditorių atžvilgiu, todėl tokiu ginčijamu sandoriu buvo pažeisti tiek pačios ieškovės, tiek jos kreditorių interesai. Teismo vertinimu, šie byloje esantys duomenys teikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad šalys, sudarydamos ginčijamą sandorį, buvo nesąžiningos, o tai reiškia, kad dar viena actio Pauliana taikymo sąlyga yra nustatyta.

26.                      Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje įrodytos visos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y. ieškovė BUAB „Kortas“ turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovę UAB „Metkonas“, ginčijamas sandoris pažeidė BUAB „Kortas“ bei jos kreditorių teises, skolininkė neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, be to, abi ginčijamo sandorio šalys buvo nesąžiningos. Taigi BUAB „Kortas“ ir UAB „Metkonas“ 2018-10-08 Skolos padengimo sutartis pripažintina negaliojančia (CK 6.66 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl restitucijos taikymo

27.                      Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti, išieškojimą pagal kreditoriaus reikalavimą nukreipiant į perduotą pagal skolininko sudarytą sandorį turtą, jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis). Kai įmonei iškelta bankroto byla, teisinių pasekmių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Dėl to, Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui (tik tų kreditorių, kurių interesai buvo pažeisti atžvilgiu). Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2014; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 30.3 punktas).

28.                      Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustatyta, todėl taikytina dvišalė restitucija. Iš ieškovės BUAB „Kortas“ atsakovei UAB „Metkonas“ priteistina 36777/71552 (51/100) dalys administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovė transporto priemones, įgytas ginčo sandorio pagrindu, yra realizavusi, t.y. už jas gavo finansinę naudą, iš atsakovės ieškovei priteistina šių transporto priemonių rinkos vertė (buvusi sandorio sudarymo metu) pinigais –   27 850 Eur.

29.                      Be to byloje nekilo ginčo dėl atsakovės 175 965,88 Eur skolos ieškovei, susidariusios iki nagrinėjamoje byloje pripažinto negaliojančiu sandorio sudarymo. Šią skolą taip pat patvirtina 2006-12-01 PVM sąskaita-faktūra 535 575 Lt (ekvivalentas eurais – 155 113,24 Eur) sumai, 2016-09-18 skolų suderinimo aktas, 2007-04-16 paskolos sutartis bei 2014-08-01 tarpusavio finansinių įsipareigojimų užskaitymo aktas (negrąžintos paskolos dalis 72 000 Lt/20 852,64 Eur). Teismui pripažinus negaliojančia ab initio ieškovės ir atsakovės 2018-10-08 Skolos padengimo sutartį, 175 965,88 Eur skola priteistina iš atsakovės ieškovei.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30.                      Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad šios kategorijos bylose ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

31.                      Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinas žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, t. y. 2 435 Eur žyminio mokesčio (paskaičiuotą nuo sandorio vertės - 194 681,36 Eur) ir 82,86 Eur išlaidų, susijusių procesinių dokumentų siuntimu (iš viso 2 517,86 Eur), (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

32.                      Ieškovės atstovas 2020-12-16 pateikė prašymą priteisti teisinės pagalbos teikimo išlaidas ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Ieškovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme yra 1 668 Eur, kurias sudaro 700 Eur išlaidos už atliktą ekspertizę, 968 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas ieškovės patirtas prašomas priteisti išlaidas pripažįsta būtinomis, pagrįstomis ir protingomis, teisinės pagalbos išlaidos rengiant ieškinį, kitus dokumentus, susijusius su atstovavimu procese, renkant bylai reikšmingus įrodymus, atstovaujant ieškovę teismo posėdyje, neviršija Rekomendacijose nustatyto jų maksimalaus dydžio, todėl priteisia jas iš bylą pralaimėjusios atsakovės.

33.                      Bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovės atstovas pateikė dar vieną prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (2021-01-06), kuriame nurodo, kad iš viso bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 4056,44 Eur: 1815 Eur už teisinę pagalbą, 1089 Eur išlaidos už nekilnojamojo turto vertinimą; 1000 Eur už finansinę konsultaciją dėl UAB „Kortas“ nemokumo; 152,44 Eur išlaidos antstoliui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nors šis prašymas pateiktas po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau teismas įvertinęs, kad bankrutuojanti įmonė išlaidas už nekilnojamojo turto vertinimą, už finansinę konsultaciją dėl UAB „Kortas“ nemokumo, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patirtos dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šios išlaidos buvo būtinos ir yra pagrįstos, taip pat jos susijusios su bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų gynimu, o atsisakius jas priteisti nukentėtų kreditorinių interesai, jas priteisia iš bylą pralaimėjusios atsakovės. Taigi iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 3909,44 Eur (1668 Eur + 2241,44 Eur).

34.                      Kitaip vertintinas ieškovės atstovo pateiktas papildomas prašymas dėl didesnių nei buvo nurodyta 2020-12-16 prašyme patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, nes prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismas laiko nepagrįstu ieškovės atstovo aiškinimą, kad negalėjo šio prašymo pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Akcentuotina, kad ieškovė buvo tinkamai informuota apie vyksiantį teismo posėdį, pati teikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant bei kartu ir prašymą dėl susidariusių išlaidų advokato pagalbai apmokėti, o jos dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu. Be to, teismo vertinimu, 968 Eur išlaidų, nurodytų 2020-12-16 prašyme, advokato pagalbai apmokėti priteisimas, įvertinus šioje civilinėje byloje nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, taip pat tai, kad ieškovės advokatas dalyvauja ir kitose bylose atstovaujant bankrutuojančios bendrovės interesus, yra pakankamas.

35.                      Ieškinį tenkinus visiškai, atsakovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia ab initio uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Metkonas“ 2018 m. spalio 8 d. Skolos padengimo sutartį ir taikyti restituciją.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Metkonas“ iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kortas“ 36777/71552 (51/100) dalį administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metkonas“ 175 965,88 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt penkis tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 88 ct) skolą ir 27 850 Eur (dvidešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) ieškovės perleistų automobilių vertės ekvivalentą pinigais.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metkonas“ ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Kortas“ 3909,44 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devynis eurus 44 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Metkonas“ valstybei 2 517,86 Eur (du tūkstančius penkis šimtus septyniolika eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                Edvardas Paliokas