Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [2A-184-265-2013].doc
Bylos nr.: 2A-184-265/2013
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Klaipëdos apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Renavo durpynas kitas asmuo (ne proceso dalyvis)
Durpeta 164791927 pareiškėjas
Advokatas Aurelijus Gruodis pareiškėjo atstovas
Advokatas Gintaras Černiauskas pareiškėjo atstovas
PALANGOS MIESTO SAVIVALDYBĖ suinteresuotas asmuo
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM suinteresuotas asmuo
Registrų centras Klaipėdos filialas suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr

Pranešėjas A. Žerlauskas              Civilinė byla Nr. 2A-184-265/2013

Teisėja E. Žakevičiūtė               (Proceso Nr. 2-10-3-00620-2009-5)

              Procesinio sprendimo kategorija



              121.14; (S)

 

 

 

                                                                                                

 

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2013 m. kovo 1 d.

Klaipėda

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Irmos Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. N. ir UAB „Durpeta“ apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Durpeta“, A. N. ir J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

 

n  u  s  t  a  t  ė :

 

pareiškėjas UAB „Durpeta“ kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu,  prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, kad Kuršėnų valstybinei durpių įmonei, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, buvo išduotas leidimas statinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybai; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktą ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre, kad Kuršėnų valstybinės durpių įmonės, kurios teisių perėmėja yra UAB „Durpeta“, statiniai, inv. žymėjimas 1K1ž, 2K1ž, 3K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, 9K1ž, 11K1ž, 12K1ž, 14K1ž, 15K1ž, 16K1ž, 17K1ž, 21K1ž, 22K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 28K1ž, 29 K1ž, 30K1ž, kiemo statiniai K-1, K-2, K-4, esantys (duomenys neskelbtini), tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Nurodė, kad UAB „Durpeta“ yra visos eilės įmonių teisių ir pareigų perėmėja, pastatai pastatyti 1968-1969 m., turint visus tuo metu reikiamus dokumentus: statybos leidimą, projektą. Pastačius tie statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti, buvo išskirtas žemės sklypas, todėl sukūrus šį nekilnojamąjį turtą statybos būdu, norint jį teisiškai įregistruoti, reikia pateikti atitinkamus dokumentus: žemės įgijimą patvirtinančius dokumentus, statybos leidimą, projektą, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktą ir tik tada galima būtų tikėtis, jog šis nekilnojamas turtas būtų įregistruotas statytojo vardu. Nuo 1968 m. iki dabar nevisiškai išlikusių archyvinių dokumentų archyvuose nėra išlikę reikalingi dokumentai, todėl yra priversti kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus su tikslu įregistruoti tuos statinius ir teises į juos, kaip statytojo ir savininko.

Pareiškėjas A. N. 2012-05-14 patikslintu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti viešajame nekilnojamo turto registre daiktus ir daiktines teises į juos, kad 1) A. N. pagal 2006-12-18 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2006/12/18 ir priėmimo – perdavimo aktą nuosavybės teise priklausančių statinių ir jų priklausinių, plane žymimų indeksais 4K1/ž, 19K1/ž, 20K1/ž, 28K1/ž, 29C1/ž, 30K1/ž, 31K1/ž, 32H1/p,  pastatytų 1969 m., esančių valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype; 2) A. N. pagal 2006-12-18 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2006/12/18 ir priėmimo – perdavimo aktą nuosavybės teise priklausantys minėti statiniai ir jų priklausiniai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti; 3) A. N. pagal 2012-03-13 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/03/013 ir nuosavybės teise priklausančių statinių, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 11K1/ž, Nr. 2596-8001-3042, žymėjimas plane 17K1/ž ir Nr. 2596-8001-3050, žymėjimas plane 22K1/ž, pastatytų 1969 m., esančių valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype; 4) A. N. pagal 2012-03-13 pastatų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2012/03/013 nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurių unikalūs (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 11K1/ž, Nr. 2596-8001-3042, žymėjimas plane 17K1/ž ir Nr. 2596-8001-3050, žymėjimas plane 22K1/ž, pagal 1969 m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažinti tinkamais naudoti ir buvo leista šiuos statinius eksploatuoti; 5) Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre daiktus bei daiktines teises į juos, kad A. N. pagal pastato-vasarnamio pirkimo-pardavimo 2012-04-02 sutartį nuosavybės teise priklausančio pastato- vasarnamio unikalus (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3K1Ž pastatyto 1969m., esančiame valstybiniame žemės sklype (duomenys neskelbtini), statybai pagal 1969m. galiojusią tvarką tuometinių kompetentingų valstybinių institucijų buvo patvirtintas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti minėtus poilsio paskirties statinius valstybiniame žemės sklype; 6) Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti viešajame nekilnojamojo turto registre daiktus ir daiktines teises į juos, kad vasarnamis (3K1Ž) pagal 1969m. galiojusią tvarką tuometinės valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti ir buvo leista šį statinį eksploatuoti.

Palangos miesto apylinkės teismas 2012-08-14 sprendimu pareiškėjos UAB „Durpeta“ pareiškimo suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkino. Tuo tarpu civilinę bylą pagal pareiškėjų A. N. ir J. M. pareiškimus suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Palangos miesto savivaldybei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad

byloje nėra jokių duomenų, jog UAB „Durpeta“ į savo balansą perėmė pareiškime nurodytus ginčo poilsio namelius, priešingai, kiti byloje esantys duomenys patvirtina, jog nameliai reorganizuojant Kuršėnų VDĮ buvo paskirstyti privatizuotiniems objektams, kurie įsitraukė namelius į savo balansą, ką patvirtina ir pareiškėjų A. N. ir J. M. pateikti įrodymai apie poilsio namelių įsigijimą iš juridinių asmenų UAB „Dupra“, UAB „Šilutės durpės“. Kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, byloje taip pat nėra jokių patikimų duomenų apie pareiškėjo pareiškime nurodomų statinių perdavimą UAB „Durpeta“, bei apie jų pastatymo ir egzistavimo teisėtumą. UAB „Statybinių teismo ekspertizių centro“ ekspertizės akte Nr. 11/07-27 padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodyti statiniai nėra laikini ir atitinka viešajame registre registruotinų daiktų reikalavimus, prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Įvertinęs visus pareiškėjo į bylą pateiktus įrodymus teismas sprendė, jog pareiškėjo UAB „Durpeta“ pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, t.y. pareiškėja neįrodė, kad jos, kaip Kuršėnų valstybinės durpių įmonės teisių ir pareigų perėmėjos, pareiškime nurodyti statiniai - vasarnamiai buvo sukurti, pastatyti teisėtai, laikantis jų statybos metu galiojusių teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinės bylos dalį dėl pareiškėjų A. N. ir J. M. pareiškimų konstatavo, jog jų pareiškime minima aplinkybė, kad nurodyti dokumentai nėra išlikę, nepatvirtina tokių dokumentų egzistavimo fakto. Be to, teismas iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų negali konstatuoti, kad yra įvykdyta CPK 447 str. 3 p. nustatyta sąlyga, t.y. pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomus nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, taip pat įrodymų, patvirtinančių, kad negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negali tokių dokumentų atkurti. Negali būti nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kai pareiškėjai gali kitokia, ne teismo tvarka, gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinį faktą arba gali ne teismo tvarka atkurti prarastus dokumentus. Pareiškėjai nurodė, jog juridinę reikšmę turinčius faktus prašo nustatyti todėl, kad jokie dokumentai, susiję su įsigytų poilsio namelių statyba, nėra išlikę, tačiau nepateikė jokių dokumentų, įrodančių šį teiginį. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai kreipėsi į ankstesnius poilsio namelių savininkus su tikslu gauti susijusią dokumentaciją, taip pat nėra įrodymų, jog kreipėsi į atitinkamus archyvus ir iš jų gavo neigiamą atsakymą.

Pareiškėjas A. N. su skundžiama teismo sprendimo dalimi, kuria civilinė byla jo atžvilgiu buvo nutraukta, nesutiko. Prašė šią teismo sprendimo dalį panaikinti ir priimti naują sprendimą, – jo pareiškimą palikti nenagrinėtu. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, jog jo pareiškimas neatitiko CPK 445 ir 447 straipsnio 3 punkto reikalavimų, turėjo pareiškėjo pareiškimą palikti nenagrinėtu, o ne civilinę bylą nutraukti. Kaip nurodo pareiškėjas, teismas, nutraukdamas civilinę bylą, nepagrįstai apribojo jo teisę ateityje su analogišku pareiškimu kreiptis į teismą. Pasak pareiškėjo, jo pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte numatytais pagrindais, t .y. konstatuojant, jog pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka, bei konstatuoti, kad pareiškėjo pareiškimas neatitiko ieškinio turiniui keliamų reikalavimų.

Pareiškėja UAB „Durpeta“ su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir priimti naują, jos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti. Pareiškėja nurodo, jog teismui pateikė rašytinius įrodymus, kad pareiškėja yra teisių ir pareigų perėmėja poilsio statinių statytojo ir savininko. Taip pat pareiškėja nurodo, jog byloje svarbu nustatyti ryšį tarp Kuršėnų durpyno kontoros ir pareiškėjo. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai šį ryšį patvirtina. Be to, pareiškėja nurodo, kad VĮ Registrų centras neturi duomenų apie neteisėtą statybą, jos saugomuose dokumentuose apie šį objektą yra tik įrašai apie, tai kad statiniai neregistruoti. Nurodo, jog šiuo atveju būtina vadovautis principu, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to visi statiniai, kurie buvo pastatyti 1968–1969 m. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti turint statybos leidimą ir tarpžinybinės (valstybinės) komisijos aktu buvo pripažinti tinkamais naudoti. Taip pat pareiškėja nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, jog pastatai yra laikini. Pasak pareiškėjos, byloje atlikta ekspertizė nustatė, jog statiniai nėra laikini ir atitinka viešajame registre registruotinų daiktų reikalavimus.

Palangos miesto savivaldybė ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimus į pareiškėjų apeliacinius skundus, kuriais prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

              Apeliaciniai skundai netenkintini.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Teisiniai faktai – tai tokie realios tikrovės reiškiniai, su kuriais teisės normos sieja teisinio santykio atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Pareiškėjai iš esmės prašė nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos įgytiems pastatams statyti pagal 1968–1969 metais galiojusią tvarką buvo išduoti statybos leidimai ir jie buvo pripažinti tinkamais naudoti. Kaip matyti iš pareiškėjų procesinių dokumentų turinio, pareiškėjai reikalauja ne nustatyti realiai egzistavusius faktus, o juos sukurti, tai yra kad būtų galima jos nurodytam tikslui pasiekti – įsigytus pastatus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, t. y. įteisinti. Esant šių aplinkybių visetui konstatuotina, kad pareiškėjai siekia spėjamų faktų jiems palankaus teisinio įvertinimo. Statinių teisėtumas, tiek kiek jis susijęs ne su privatine teise, o su administracinėmis procedūromis, turi būti nustatinėjamas administracine tvarka. Patys pareiškėjai nurodė, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas jiems reikalingas, jog galėtų daiktą ir daiktines teises įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra įrodymų, jog pareiškėjai būtų kreipėsi į teritorinį registratorių dėl minėtų pastatų įregistravimo. Pažymėtina, jog pastarojo atsisakymas įregistruoti pastatus skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.). Pareiškėjai nepateikė duomenų, kad pastatų įteisinimui išnaudojo šias galimybes. Teisėjų kolegija pažymi, jog aplinkybę. kad tokio pobūdžio klausimai sprendžiami administracine tvarka, įrodo administracinių teismų praktika. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, jog pastatų, pastatytų iki Statybos įstatymo įsigaliojimo, įregistravimo klausimas, registratoriui atsisakius juos registruoti analogiškomis kaip ir pareiškėjų atveju sąlygomis, sprendžiamas administracine tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-17 nutartyje (administracinė byla Nr. A2-571-03) išaiškinta, jog jei kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai formuojami statiniai, kuriems statyti ar kitaip pertvarkyti įstatymų nustatyta tvarka nebuvo išduoti leidimai, tie statiniai pastatyti tada, kai šių reikalavimų nebuvo, arba tokie leidimai pagal įstatymus nebūtini, statinių savininkai ar juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą patikėjimo teise, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikia nuosavybės teisę ar valdymo teisę patvirtinančius dokumentus. To paties teismo 2005-06-23 nutartyje (administracinė byla Nr. A8-746-5) išaiškinta, kad nors byloje nėra duomenų, kad ginčo statinys pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo tinkamai teisiškai įformintas, tačiau yra preziumuojama, kad šis statinys pirminio jos savininko – valstybės – buvo pastatytas bei valdomas teisėtai. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. 3 punktą, rašytinio sandorio pateikimas registratoriui yra teisinis pagrindas nekilnojamojo daikto kadastro duomenis įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą.

Esant šių aplinkybių visetui pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo nagrinėjo bylą pareiškėjos UAB „Durpeta“ atžvilgiu. Jis šią civilinę bylą, kaip ir kitų pareiškėjų atžvilgiu, turėjo nutraukti, kadangi pareiškėjai prašo ne nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, o juos sukurti. Tuo tarpu pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas juridiniai faktai tik nustatomi, o ne sukuriami. Tokio pobūdžio pareiškimai, kuriuos pateikė pareiškėjai, nenagrinėtini teisme civilinio proceso tvarka. Dėl to nėra teisinio pagrindo pripažinti pagrįstu pareiškėjo A. N. apeliacinio skundo motyvą, kuriuo jis nurodo, jog jo pareiškimas turėjo būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas šiuos pareiškimus turėjo atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o iškėlęs civilinę bylą - visą ją nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, o ne tik dalį dėl pareiškėjų A. N. ir J. M. pareiškimų. Šių aplinkybių visetas įpareigoja apeliacinės instancijos teismą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą - panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjos UAB „Durpeta“ pareiškimas dėl juridinė reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas ir šią bylos dalį nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

 

              Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

             

n  u  t  a  r  i  a :

 

              Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria pareiškėjos UAB „Durpeta“ pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo atmestas, panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

              Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

 

 

Kolegijos pirmininkas                                                                       Alvydas Žerlauskas

 

Kolegijos teisėjai                                                                                Danguolė Martinavičienė

 

                                                                                                            Irma Čuchraj