Civilinė byla Nr. e2-2538-1005/2024

 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00602-2024-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.2.6.5.; 3.4.1.11.5.

(S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

G A L U T I N I S S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 10 d.

Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Raimundas Rakauskas,

sekretoriaujant Ramunei Čypienei,

dalyvaujant ieškovo UAB „Baltijos translogistika“ atstovui advokatui A. K.,

atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Baltijos translogistika“ ieškinį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas ieškiniu prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš atsakovo 2 500 Eur skolą, 499,73 Eur kompensacinių palūkanų, 40 Eur baudą, 12,5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas: 35 Eur žyminio mokesčio ir 363 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškinyje nurodoma, kad šalys per el. platformą „Infotrans 2021-07-13 sudarė transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau Sutartis), kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo suteikti atsakovui krovinių pervežimo paslaugas iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), o atsakovas sumokėti už tai 2500 Eur. Krovinius pervežimui ieškovas priėmė pervežimui 2021-07-13 ir 2021-07-17 pristatė į paskirties vietą. Atsakovas dėl suteiktų paslaugų pretenzijų ieškovui nereiškė, tačiau už jas per 30 dienų po paslaugų suteikimo neatsiskaitė bei nepaisant nuolatinių ieškovo raginimų neatsiskaitė iki šiol, todėl ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo. Laiku neatsiskaitęs atsakovas privalo sumokėti 8 proc. metines kompensacines palūkanas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, kas sudaro 499,73 Eur bei 40 Eur baudą (minėto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prievolė mokėti procesines palūkanas atsirado iškėlus bylą pirmąjį metų pusmetį, aktuali 2024-01-01 galiojusi Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, kuri buvo paskelbta 2023-09-20 ir kuri yra lygi 4,5 proc. Atitinkamai iš atsakovo priteistinų procesinių palūkanų dydis yra 12,5 proc. (8 proc. + 4,5 proc.).

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 18 d. preliminariu sprendimu ieškovo ieškinys buvo tenkintas visiškai.

Atsakovas dėl preliminaraus sprendimo pateikė prieštaravimus, kuriuose prašė taikyti ieškinio senatį ir preliminarų sprendimą panaikinti bei priteisti iš ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodoma, kad tarp šalių atsiradusius teisinius santykius reguliuoja Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR). Atsakovas patvirtina, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl krovinio pervežimo maršrutu (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), krovinio pakrovimo laikas – 2021-07-13, už pervežimą susitarta dėl 2500 Eur atlyginio. Tačiau šalys nepasirašė transporto užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nesusitarė, kad ieškovas „organizuos krovinio pervežimą“. Šalių susitarimas buvo toks, kad ieškovas įsipareigoja pervežti krovinį, t. y., ieškovas prisiima vežėjo pareigas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovas yra ne ekspeditorius, o vežėjas. Atsakovas visada vežėjams teikia pasirašyti savo sutarties projektą, kuriame visada numatomi tam tikri reikalavimai vežėjui, kuriam atsakovas patiki krovinį. Prieštaravimuose teigiama, jog net, jeigu šalys ir būtų pasirašiusios transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovo padėties tai nekeistų. Prieštaravimuose aiškinama, jog nėra ginčo, jog šalys dėl krovinio pervežimo susitarė 2021-07-13, todėl CMR 32 straipsnyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas prasideda praėjus 3 mėnesiams po susitarimo dėl krovinio pervežimo ir baigiasi 2022-10-14, o tuo pačiu pasibaigia ieškinio senaties terminai pareikšti išvestinius reikalavimus dėl palūkanų ir baudos priteisimo.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriame prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad ieškovo į bylą pateiktas dalykinis susirašinėjimas su atsakovu patvirtina, kad ieškinio senatis buvo sustabdyta ieškovui pareiškus reikalavimus dėl atsiskaitymo, o atsakovui šių pretenzijų neatmetus. Atsakovas ne kartą žodžiu ir raštu pripažino savo prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir savo veiksmais sukūrė ieškovui lūkestį, kad už paslaugas tikrai bus atsiskaityta. Taigi, atsakovo sąmoningas vengimas atsiskaityti su ieškovu pagal CMR 32 straipsnio 1 dalį vertintini, kaip tyčinis neveikimas, ir yra pagrindas taikyti CMR nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdžio metu

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė preliminarų sprendimą panaikinti prieštaravimuose išdėstytais motyvais. Parodė, kad į bylą pateikė įrodymus, kad krovinio užsakovas OOO „Ekspedicija“ su atsakovu turi atsiskaityti per 30 dienų po originalaus CMR važtaraščio gavimo. Šioje situacijoje atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik ekspeditorius ir kadangi ieškovas nepateikė atsakovui originalaus CMR važtaraščio, atsakovas savo ruoštu nepateikė jo užsakovui ir šiai dienai atsakovas nėra gavęs atlygio iš užsakovo (duomenys neskelbtini) įmonės OOO „Ekspedicija“. Atsakovas iš savo pusės nereiškė pretenzijų ieškovui, taip pat, negavo pretenzijų dėl krovinio pristatymo iš savo užsakovo OOO „Ekspedicija“. Pažymėjo, kad ieškovo 2021-12-29 atsakovui siųstas el. laiškas nėra laikytina pretenzija atsakovui, todėl ieškinio senaties terminas nebuvo sustabdytas ir pasibaigė 2022-10-14.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistu.

Nagrinėjami bylos santykiai susiję su tarptautiniais krovinių pervežimais, todėl jų teisiniam kvalifikavimui, be kita ko, aktualios 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) nuostatos ir jos taikymą aiškinanti teismų praktika. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės. Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme, jeigu jų sutartis atitinka Konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus požymius. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu ir kurį kaip vežėją suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas kaip vežėjas, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis), ieškinio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti, jeigu kita ginčo šalis to reikalauja ir teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126, 1.131 straipsniai).

Kai ieškinys reiškiamas dėl reikalavimų, patenkančių į CMR konvencijos reglamentavimo sritį, teismas turi taikyti ne CK, o CMR konvencijoje įtvirtintus ieškinio senaties terminus. CMR konvencijos 32 straipsnyje įtvirtinti specialūs ieškinio senaties terminai ir jų taikymo nuostatos. Teisė pateikti ieškinį dėl vežimo taikant CMR konvenciją dėl senaties prarandama po vienerių metų; tyčinių veiksmų atveju arba kaltinimo, kuris pagal teismo, nagrinėjančio šį atvejį, taikomus įstatymus prilygsta tyčiniams veiksmams, atveju senaties terminas yra treji metai. Senaties terminas prasideda: a) krovinio dalinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo atvejais – nuo krovinio pristatymo dienos; b) visiškai praradus krovinį, senaties terminas pradedamas skaičiuoti trisdešimtąją dieną praėjus sutartam pristatymo terminui, o jeigu dėl pristatymo termino nebuvo susitarta, tai šešiasdešimtąją dieną po to, kai vežėjas priėmė krovinį; c) visais kitais atvejais – praėjus trims mėnesiams po vežimo sutarties pasirašymo; diena, kuria prasideda senaties terminas, į jį neįskaitoma. Pretenzijų pateikimas raštu pristabdo senaties termino veikimą iki tos dienos, kai vežėjas raštu atmeta pretenziją ir grąžina prie jos pridėtus dokumentus. Jeigu pretenzija pripažįstama tik iš dalies, tai senaties terminas atnaujinamas tik ginčytinai pretenzijos daliai. Įrodyti pretenzijos ar atsakymo į ją gavimo faktą, taip pat dokumentų grąžinimą privalo ta pusė, kuri remiasi tuo faktu. Kitos pretenzijos, pateiktos tuo pačiu pagrindu, senaties termino nepristabdo. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 punkto nuostatų, pristabdyti senaties terminą, kaip ir jį nutraukti, turi teisę teismas, nagrinėjantis bylą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui, pretenzijos negali būti pateiktos priešieškinio arba prieštaravimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-363-469/2015).

Ieškovas su ieškiniu pateikė teismui transporto užsakymą Nr. L00068, pagal kurį ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo organizuoti užsakovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) krovinio pervežimą pagal šias sąlygas: siuntėjas – (duomenys neskelbtini); gavėjas (išsikrovimo adresas) – (duomenys neskelbtini); pasikrovimo data 2023-07-13; išsikrovimo data 2021-07-26; transporto priemonės numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini); pervežimo kaina 2500 Eur; apmokėjimas mokestiniu pavedimu per 30 kalendorinių dienų po krovinio pristatymo. Transporto užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pasirašytas šalių atstovų, tačiau iš jo matyti, kad ieškovą (vykdytoją) atstovauja UAB „Baltijos translogistika“ darbuotoja S. M.. Iš teismui pateikto tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (CMR) matyti, kad pagal transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) krovinys 2023-07-13 buvo paimtas iš siuntėjo (duomenys neskelbtini), ir 2023-07-17 buvo pristatytas (duomenys neskelbtini), vilkiko numeris (duomenys neskelbtini)/ (duomenys neskelbtini). Aptarti duomenys patvirtina, kad krovinio pervežimą ieškovas pagal transporto užsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) yra realiai įvykdęs, todėl turi teisę gauti atlyginimą už šią paslaugą. Ieškovas pagal užsakymą (duomenys neskelbtini) 2021-07-29 atsakovui išrašė 2500 Eur PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) su apmokėjimo terminu iki 2021-08-28. Iš į bylą pateikto susirašinėjimo el. paštu matyti, kad ieškovo direktorius A. S. 2021-12-29 el. paštu (duomenys neskelbtini) nusiuntė neapmokėtą sąskaitą atsakovui, prašydamas informuoti, kada bus apmokėjimas (teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, jog šiuo el. paštu rašantis P. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. V.). Ieškovo direktorius A. S. 2021-12-30 tuo pačiu el. paštu nusiuntė ir CMR bei parašė, kad „originalą perduos po švenčių“. Iš el. pašto (duomenys neskelbtini) 2022-02-04 ieškovo direktoriui A. S. buvo parašyta „siųskit laišką (duomenys neskelbtini)“, į ką ieškovo direktorius A. S. tą pačią dieną atrašė „originalą siunčiame nurodytu adresu“. Taip pat, ieškovas į bylą pateikė susirašinėjimą el. paštu savo darbuotojos S. M. ir atsakovo direktoriaus P. V. 2023 metais. 2023-07-11 el. laiške P. V. prašė atsiųsti sąskaitos numerį, užsakymo numerį, nurodydamas, kad „neranda tokios skolos“, ką S. M. nusiuntė 2023-07-12 el. laišku. 2023-09-26 el. laišku S. M. vėl ragino P. V. apmokėti sąskaitą. 2023-11-07 el. laišku P. V. prašė S. M. atsiųsti banko rekvizitus, ką S. M. nedelsiant padarė.

Atsakovo manymu ieškovo 2021-12-29 atsakovui siųstas el. laiškas nėra laikytina pretenzija atsakovui, su kuo teismas neturi pagrindo sutikti. Iš šio laiško turinio matyti, kad tarpusavyje vyksta dviejų asmenų, kurie pagal užimamas pareigas (įmonių direktoriai) turi teisę veikti juridinio asmens vardu dalykinis susirašinėjimas. Taip pat, yra aišku, jog atsakovui buvo siunčiama sąskaita, kurią yra prašoma apmokėti. Taip pat, iš laiško matyti, kad prieš tai ieškovo direktorius A. S. ir atsakovo direktorius P. V. kalbėjosi šiuo klausimu. Ir galiausiai - ieškovo direktorius A. S. rašo „informuokite kada bus mokėjimas“. Tokia sakinio formuluotė akivaizdžiai rodo, kad nėra keliamas klausimas ar sąskaita turi būti apmokėta ar neturi, o yra tik prašymas informuoti, kada bus vykdomas mokėjimas. Tai patvirtina, jog ieškovas išreiškė aiškią pretenziją dėl nepamokėtos sąskaitos. Byloje esantis tolesnis šalių susirašinėjimas patvirtina, jog atsakovas visą laiką suprato dėl ko ta pretenzija jam yra reiškiama ir dėl jos prieštaravimų neteikė. Nagrinėjamu atveju pretenzijos pateikimas raštu pristabdė senaties termino veikimą. Be to, aptartas šalių susirašinėjimas ir aplinkybė, kad ginčas atsidūrė teisme, patvirtina, jog atsakovas savo prašymais teikti CMR originalą, atsiųsti sąskaitos numerį, užsakymo numerį, banko rekvizitus, tiesiog bandė kurti regimybę, jog egzistuoja tam tikri trukdžiai atsiskaityti su ieškovu, kuriuos pašalinus su ieškovu bus atsiskaityta. Tokius atsakovo veiksmus teismas laiko tyčiniais ir nesąžiningais, todėl nagrinėjame atveju taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas yra ieškovo nepraleistas. Savo ruoštu, atsakovo prašymas ieškinį atmesti dėl senaties yra netenkintinas.

Taip pat, teismas atmeta atsakovo motyvus, kad neturi pagrindo atsiskaityti su ieškovu, kadangi jam ieškovas neperdavė CMR originalo. Visų pirma, transporto užsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ieškovas iš savo pusės įvykdė, išvis nėra reikalavimo perduoti CMR originalą. Nagrinėjamu atveju matyti, kad atsakovo direktorius išties paprašė atsiųsti CMR originalą paštu ir nurodė adresą, kuriuo turi būti siunčiama. Ieškovas atsakovui pranešė, kad dokumentai yra siunčiami nurodytu adresu. Byloje, nesant duomenų, kad atsakovas ieškovo siųsto CMR originalo negavo, įvertinus tai, kad nėra duomenų, jog šis klausimas šalių dalykiniame susirašinėjime toliau būtų keliamas, teismas laiko, jog yra labiau tikėtina, kad atsakovas CMR originalą yra gavęs. Antra, atsakovas bylą nagrinėjant teisme bandė įrodinėti, kad su vežėjais visada pasirašo savo pavyzdinę sutartį, kurioje yra numatyta sąlyga dėl CMR originalo perdavimo ir pateikė tokios sutarties pavyzdį. Atsakovas yra verslo subjektas, todėl sutartiniuose santykiuose yra lankstus ir gali veikti savo nuožiūra daugelyje situacijų, kai pavyzdžiui, valstybės įstaigos ar institucijos yra ribojamos teisės norminių aktų ir veikia pagal imperatyvius jų reikalavimus ar instrukcijas. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, jog egzistuoja aplinkybės dėl kurių tokio turinio transporto užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo pusės išvis negalėjo būti sudarytas. Taigi, esant įvykdytam transporto užsakymui Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas turi pareigą apmokėti ieškovui už suteiktą paslaugą.

Atsakovas pateiktuose prieštaravimuose neginčijo ieškovo reikalautų bei priteistų sumų ir/ar palūkanų pagrįstumo, todėl teismas plačiau dėl jų (nei kad buvo pasisakyta 2024 m. kovo 18 d. preliminariame sprendime) nepasisako.         Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju keisti ar naikinti priimto preliminaraus teismo sprendimo nėra pagrindo, todėl teismo 2024 m. kovo 18 d. preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos CPK 430 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.

Nagrinėjamu atveju paliekant teismo preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys tenkintas visiškai, nepakeistą, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas papildomai patyrė 1497,38 Eur teisinės pagalbos išlaidų (1043,63 Eur už atsiliepimo į prieštaravimus parengimą ir 453,75 Eur už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje), kurios teismo preliminarų sprendimą paliekant nepakeistą yra priteistinos iš atsakovo (Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybė nepatyrė, kadangi dokumentai buvo siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis.

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270, 430 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. kovo 18 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui UAB „Baltijos translogistika“, juridinio asmens kodas 303190547, 1497,38 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.

Teisėjas                                                                    Raimundas Rakauskas