Bylos Nr. 1S-753-579/2015
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 27 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo J. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir
n u s t a t ė :
J. V. nuteistas 2007-12-27 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pabaiga 2017-01-10.
Komisijos 2015-02-10 nutarimu Nr. 93-108 nutarta nuteistajam J. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo J. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog išvadai, kad nuteistasis jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir, kad toliau taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės bus pasiekti bausmės tikslai, nėra pagrindo.
Nuteistasis J. V. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutartį ir patvirtinti 2015-02-10 Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismo nutartis pažeidžia BK 2 straipsnio 6 dalį, prieštarauja ES Komisijos rekomendacijoms dėl lygtinio paleidimo taikymo, diskredituoja Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją. Nuteistasis nurodo, kad jis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, skatintas. Tai, kad jis atlieka bausmę už sunkaus nusikaltimo padarymą, nesudaro pagrindo atsisakyti patvirtinti Komijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi nusikaltimo sunkumas jau įvertintas nuosprendžiu skiriant bausmę. Bausmę jis atlieka jau ilgą laiko tarpą, todėl šiuo pagrindu taip pat nepagrįstai atsisakyta patvirtinti Komijos nutarimą.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Nuteistojo J. V. skundas atmestinas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti. Ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, asmenybės vertinimo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt. Apylinkės teismas paminėtas aplinkybes įvertino ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. V. atitinka formalias sąlygas, kurioms esant, gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro lygtinio paleidimo pagrindo. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodytos jo mąstymą ir elgesį bausmės atlikimo metu teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl aplinkybės, kad J. V. bausmės atlikimo metu buvo skatintas, mokėsi, rodo, kad jis savo elgesį siekia koreguoti teigiama linkme, tačiau nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, pastebėtina, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu visgi nebuvo nepriekaištingas. J. V. padarė 8 režimo reikalavimų pažeidimus, 5 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau į jas svarbu atsižvelgti sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kadangi tai yra nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančios aplinkybės. J. V. bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje atlieka nuo 2008-06-12, tačiau dėl įdarbinimo kreipėsi tik 2014-02-27. Psichologinės tarnybos išvadoje užfiksuota, kad laiką jis leido pagal savo interesus. Kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, palaiko jas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje jo lūkesčius atitinkantį statusą. Turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą.
Priešingai nei teigiama skunde, svarstant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į jo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad J. V. bausmę atlieka už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turėdamas tikslą jas platinti. Jo pakartotinių nusikalstamų veiksmų riziką didinantys veiksniai yra netinkamas elgesio strategijų naudojimas siekiant materialinės naudos, nuostatos, ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai, o socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės. Sprendimus stengiasi priimti atsakingai, tačiau ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, nes linkęs greitai veikti, pernelyg pasitiki sėkmės tikimybe.
Apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, pagrįstai atsižvelgė į likusią neatliktos bausmės dalį. Nors likusi didelė bausmės dalis įstatyme nėra nurodyta kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau ši aplinkybė priskiriama BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitais duomenimis, kuriuos įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Teismas paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą vertina savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų kiekį, jų pavojingumą ir nuteistojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad likusi neatliktos bausmės, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, dar yra gana didelė. Tokia neatlikta bausmė dalis, įvertinus ją kartu su kitomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui reikšmingomis aukščiau aptartomis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, kad J. V. jau patyrė reikiamos trukmės suvaržymus ir šiuo metu jį paleidus lygtinai bus pasiekti probacijos ir bausmės tikslai. Pažymėtina, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas ne nuosprendžio paskelbimu, kaip teigia nuteistasis, tačiau tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų.
Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, jog apylinkės teismas nepažeidė įstatymų reikalavimų tikrinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino visas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-03-25 nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r i a :
nuteistojo J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Evaldas Gražys