Skundas Nr. II-580-817/2019

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03668-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S  

2019 m. spalio 7 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,

sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei,

dalyvaujant skundą padavusio asmens atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Jucevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teismui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius persiuntė pareiškėjo R. G. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas), kuriuo jis prašo panaikinti Nutarimą. Skunde nurodoma, kad Nutarime nepagrįstai konstatuota, kad jis (R. G.) pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET) ir, kad būtent jis yra vienintelis eismo įvykio kaltininkas. Tokia išvada, R. G. nuomone, padaryta netinkamai pritaikius teisės aktus, nesivadovavus įrodymų visuma bei protingumo principu, neįsigilinus į įvykio priežastis, dėl kurių kilo pasekmės. Skunde nurodoma, kad kliūtis kelyje, t. y. galimai skilęs šulinio dangtis, buvo paženklintas netinkamai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų: vienoje greičiausių bei judriausių Vilniaus gatvių, trečiosios juostos viduryje, ant šulinio dangčio buvo tiesiog pastatyta nukreipiamoji gairė. Kadangi kliūtis buvo pažymėta netinkamai, už eismo įvykio metu kilusius padarinius ir žalos atlyginimą turi atsakyti UAB „Grinda”. Skunde taip pat nurodoma, kad KET 126 punkte įtvirtinta, jog „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais“. Šiuo atveju, skundą padavęs asmuo teigia, kad jis važiavo neviršydamas leistino greičio, be to, jis negalėjo iš anksto numatyti, jog priekyje važiavęs automobilis, važiuodamas trečia eismo juosta, staigiai (ekstremaliai) stabdys. Skunde taip pat nurodoma, kad KET 128 punkte įtvirtinta, jog „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Šiuo atveju automobilio Opel vairuotoja, ekstremaliai stabdydama ir visiškai sustojusi trečiojoje eismo juostoje, sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams ir dėl to įvyko eismo įvykis. Be to, KET 135.4. punkte įtvirtinta, kad draudžiama „staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui“. Skundą padavęs asmuo pažymi, kad automobilio Opel vairuotoja vietoje persirikiavimo į kitą eismo juostą ar stabdymo pamažu, stabdė staigiai, dėl ko buvo padaryta didesnė žala nei tuo atveju, jei ji būtų tiesiog atsitrenkusi į kelio ženklą. Skundą padavęs asmuo nurodė, kad UAB „G.“ netinkamai, eismo dalyvių saugumui grėsmę keliančiu būdu, pažymėjo kliūtį kelyje. Automobilio Opel vairuotoja per vėlai pamatė netinkamą kliūties pažymėjimą, todėl nusprendė, sukeldama pavojų, staigiai stabdyti ir visiškai sustoti trečiojoje eismo juostoje. R. G., nors neviršijo leistino greičio ir laikėsi rekomenduojamo saugaus atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio dėl didesnės masės ir inercijos dėl ko jis atsitrenkė į sustojusio lengvojo automobilio galą. R. G. vertinimu, šiuo atveju jo veiksmai laikytini kaip mažai pavojingi, todėl administracinė teisena jo atžvilgiu turėjo būti net nepradedama. Be viso to, skundą padavęs asmuo nurodė, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas pažeidžiant jo (R. G.) teisę į žodinį pažeidimo nagrinėjimą, nes Nutarimą priėmęs asmuo nurodė, jog neapmokėjus administraciniame nurodyme paskirtos nuobaudos, bus priimtas Nutarimas. Tuomet R. G. jau nėjo ir neteikė papildomų įrodymų dėl jam inkriminuoto pažeidimo.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, Nutarimas yra pagrįstas ir teisingas, todėl naikinti jo nėra pagrindo. Atsiliepime pažymima, kad prie medžiagos yra pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, jog Opel automobilis važiuoja (duomenys neskelbtini), trečia eismo juosta, jo važiavimo juostoje atsiranda kliūtis – nukreipiamoji gairė, tuomet automobilio Opel vairuotoja laiku sureaguoja į kliūtį, nes intensyviai lėtindama greitį beveik sustoja, kai tuo metu jai iš galo važiuojantis automobilis į ją atsitrenkia. Būtent šiame vaizdo įraše matyti, kad automobilio Volvo vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo ir prieš jį važiuojančiam automobiliui ėmus intensyviai stabdyti, jis nesustabdė automobilio ir trenkiasi į automobilį Opel. Prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą, R. G. buvo parodytas vaizdo įrašas. Taip pat jis paaiškino, kad jis prieš kontaktą važiavo apie 70-80m km/h greičiu, važiavo antra eismo juosta, po to persirikiavo į trečią eismo juostą, nukreipė dėmesį į antra eismo juostą važiavusią transporto priemonę (sunkvežimį), o atsisukęs pamatė, kad priekyje važiuojantis automobilis Opel staigiai stabdo, tuomet jis irgi pradėjo stabdyti, tačiau jam nepavyko išvengti kontakto. Nors tarp eismo įvykio dalyvių objektyviai kyla neaiškumas, dėl to, kuris iš jų turi atlyginti padarytą žalą, tačiau šiuos transporto priemonių valdytojų santykius turi spręsti draudėjas, o šioje byloje spręstinas klausimas tik dėl to, ar kuris nors iš dalyvių pažeidė KET reikalavimus, o žalos atlyginimo klausimas sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Išnagrinėjus surinktą medžiagą, nustatyta, kad R. G. pažeidė KET 126 punkto reikalavimus.

Teismo posėdyje skundą padavusio asmens atstovas advokato padėjėjas Ramūnas Jucevičius prašė skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais bei papildomai nurodė, kad šiuo atveju tyrimas buvo atliktas neišsamiai, buvo būtina įvertinti visų vairuotojų stabdymą. Dėl įvykusios eismo įvykio kalta valstybinė institucija. Byloje nėra ginčo, kad buvo kelio ženklas, žymintis kliūtį, tačiau tas ženklas buvo nurodytas ant šulinio be papildomų įspėjamųjų ženklų. Be to, pats administracinio nusižengimo bylos tyrimas vyko šiurkščiai pažeidžiant administracine tvarka traukiamo asmens teises, kadangi R. G. nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka. Akcentavo, kad buvo kreiptasi į tyrimą kuruojantį specialistą su prašymu dalyvauti žodiniame nagrinėjime, tačiau buvo atrašyta, jog bus priimtas sprendimas, nenurodant, kad bylos nagrinėjime laukiamas ir suinteresuotas asmuo.

Skundas netenkintinas

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 13 d., apie 19.23 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeisdamas KET 9, punkto, 126 punkto reikalavimus, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje važiuojančio ir staiga (dėl atsiradusios kliūties) stabdančio automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir į jį atsitrenkė. Jam paskirta administracinė nuobauda – 10 Eur bauda (b. l. 10).

Foto nuotraukoje užfiksuota kliūtis kelyje, t. y. galimai skilęs šulinio dangtis, kuri paženklinta nukreipiamąja gaire, kuri pastatyta ant šulinio dangčio (b. l. 6).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 – osios kuopos 5 – ojo būrio vyriausiosios patrulės I. P. 2019 m. balandžio 13 d. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2019 m. balandžio 13 d., apie 19.20 val. patruliuojant Vilniaus mieste kartu su Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu E. P., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), neprivažiavus tunelio (važiuojant link (duomenys neskelbtini)), susidūrė du automobiliai Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjo 4 žmonės. GMP informacija, prispaustų nėra. Pranešė pravažiuojantis. Laukia (ROIK: (duomenys neskelbtini)). Atvykus į įvykio vietą, vietoje buvo GMP 0801 brigada, pabendravus su automobilio Volvo XC 60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoju R. G., jis paaiškino, kad priešais ta pačia kryptimi važiavo automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir staiga pradėjo stabdyti, Volvo vairuotojas nespėjo sustabdyti ir rėžėsi į automobilį Opel. Pabendravus su automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja V. P., ji paaiškino, kad ji staiga pradėjo stabdyti, nes važiuojamojoje kelio dalyje pamatė kliūtį ir norėjo persirikiuoti į kitą juostą, tik staiga pajuto stiprų smūgį į automobilio galą. Ji važiavo su seserimi L. L. bei vaikais. Bendraujant su nėščia Opel automobilio vairuotoja, ji buvo labai išsigandusi ir jautėsi blogai. Ji GMP 0801 buvo iškarto išvežta su seserimi ir vaiku į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Patikrinus alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKB-0102, automobilių Volvo ir Opel vairuotojų blaivumą, nustatyta, kad abu automobilių vairuotojai blaivūs. Automobilyje Opel yra vaizdo registratorius, kuris galimai nufilmavo įvykį (b. l. 13).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2019 m. balandžio 13 d., apie 19.23 val., pranešta, jog neprivažiavus tunelio (važiuojant link (duomenys neskelbtini)), susidūrė du automobiliai Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjo 4 žmonės. GMP informacija, prispaustų nėra. Pranešė pravažiuojantis. Laukia (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (b. l. 15).

Eismo įvykio vietos schema nustatyta automobilių Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykusių apgadinimų vieta po eismo įvykio, šių automobilių išbėgusių skysčių vieta, ženklas dėl kliūties kelyje, automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdymo žymės (b. l. 16).

Papildomais duomenimis apie eismo įvykį nustatyti automobilių Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 17).

Vaizdo įraše, esančiame administracinio nusižengimo byloje, užfiksuota, kaip automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja (duomenys neskelbtini), trečia eismo juosta, jo važiavimo juostoje matoma kliūtis – nukreipiamoji gairė, tuomet automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja sureaguoja į kliūtį, t. y. intensyviai lėtindama greitį beveik sustoja, o tuo metu jai iš galo važiuojantis automobilis į ją atsitrenkia, po ko automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pavažiuoja į priekį, nutrenkdamas kelyje buvusią kliūtį – kelio ženklą (b. l. 18).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas patvirtina, kad automobilio Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra R. G. (b. l. 34).

V. P. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, kad ji 2019 m. balandžio 13 d. važiavo (duomenys neskelbtini), vežė sesę ir jos dukrą į traukinių stotį. Ties nuvažiavimu link traukinių stoties, ji persirikiavo į trečiąją vieno eismo juostą ir netikėtai kelio priekyje išvydo kelio kliūtį žymintį ženklą. Tuomet pradėjo mažinti greitį, norėdama persirikiuoti į antrąją eismo juostą, tačiau po 1-2 sekundžių į jos automobilio galą atsitrenkė paskui ją gale važiavęs automobilis. Sustojęs kito automobilio vairuotojas jos paklausė, kodėl jai staiga teko stabdyti. Tuomet ji jam paaiškino, kad ji taip pasielgė dėl kliūties kelyje – kelio ženklo, žyminčio netvarkingą šulinį. Buvo iškviesta greitoji pagalba, policija. Patikrinus blaivumą, ji su sese buvo išvežtos į (duomenys neskelbtini) klinikas apžiūrai. Pareigūnams buvo atiduotas jos vaizdo registratoriaus medžiaga, o vėliau grąžinta (b. l. 25).

R. G. rašytiniuose paaiškinimuose užfiksuota, kad jis 2019 m. balandžio 13 d. apie 19.10 val. važiavo jam priklausančiu automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)  link (duomenys neskelbtini). Oro sąlygos buvo geros. Visą kelią važiavo antrąja eismo juosta, vėliau persirikiavo į trečiąją eismo juostą. Važiavo 70-80 km/h. Prieš jį važiavo lengvasis automobilis, kurio greitis buvo panašus į jo. Tarp automobilių buvo apie 50 m atstumas. Netikėtai priekyje važiuojantis automobilis praktiškai sustojo vietoje. Jis iš karto maksimaliai pradėjo stabdyti, tačiau reikėjo laiko sustojimui. Be to, automobilis Volvo yra sunkus, todėl jo slydimo kelias yra ilgesnis, dėl to jis atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio galą. Trenkėsi į stovintį automobilį trečioje eismo juostoje. Automobilį vėliau užnešė ant kairėje pusėje buvusio bordiūro. Jam išlipus ir paklausus vairuotojos, kodėl ji taip staigiai sustojo, ji verkdama atsakė, jog norėjo praleisti antrąja eismo juosta važiavusius automobilius ir persirikiuoti į antrąją eismo juostą. Tai jį nustebino, nes KET draudžia stabdyti, jeigu nėra priežasties, dėl kurios būtų grėsmė eismo saugumui. Įvykio metus niekas nebuvo sužaloti, nors trys asmenys buvo išvežti su greitąja patikrai (b. l. 33).

R. G. elektroniniame laiške, siųstame skundžiamą Nutarimą priėmusiai pareigūnei, nurodyti analogiški paaiškinimai, kurie nurodyti ir jo skunde (b. l. 39).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus kodekse numatytuosius. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pareiškėjas ir jo atstovas nesutikimą su Nutarimu iš esmės grindžia kelio kliūties, t. y. galimai skilusio šulinio dangčio, netinkamu paženklinimu, t. y. nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų, bei kitos eismo įvykio dalyvės V. P. galimu KET 128 punkto, 135.5 punkto  reikalavimų pažeidimu, pasireiškusiu nesaugiu jos vairuojamo automobilio staigiu stabdymu, sukėlusiu pavojų kitiems eismo dalyviams.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), 2019 m. balandžio 13 d. analizuojamo eismo įvykio metu buvo pastatytas įspėjamasis kelio ženklas Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ (b. l. 6, 16, 18). Šis ženklas buvo pastatytas ant kelyje esančio šulinio dangčio (b. l. 6). KET įtvirtina, kad įspėjamasis kelio ženklas Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“ yra statoma kelio darbų vietoje, pažymint eismo juostos ribas ir važiavimo trajektoriją. Šio įspėjamojo kelio ženklo, kaip ir kitų įspėjamųjų kelio ženklų, tikslas yra įspėti vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Tačiau iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad minėtu ženklu buvo pažymėta ne būsima pavojinga kelio atkarpa, o konkreti kliūties vieta, ženklą pastatant tiesiai ant kelyje esančio šulinio ir eismo dalyvių apie šią kliūtį iš anksto neįspėjant jokiais kitais kelio ženklais (iš byloje pateikto vaizdo įrašo nenustatyta, kad apie kliūtį vairuotojai būti buvę informuoti kitais ženklais ar priemonėmis, tokie ženklai nepažymėti ir Eismo įvykio vietos schemoje). Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, aplinkybę, jog eismas Vilniaus (duomenys neskelbtini) yra intensyvus, leidžiamas važiavimo greitis yra pakankamai didelis, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad šio kelio savininkas (valdytojas), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 3 punkte įtvirtintos pareigos užtikrinti, kad nedelsiant būtų panaikintos kliūtys, trukdančios eismui ir keliančios pavojų, o jei to padaryti neįmanoma, užtikrinti, kad pavojingose vietose būtų įrengtos atitinkamos techninės eismo organizavimo priemonės tol, kol šios kliūtys bus panaikintos, neužtikrino, jog byloje nagrinėjamu atveju kelyje atsiradusi kliūtis būtų tinkamai paženklinta, o vairuotojai apie šią kliūtį būtų buvę iš anksto įspėti.

Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas ir jo atstovas nesutikimą su Nutarimu taip pat grindžia ir kitos eismo įvykyje dalyvavusios vairuotojos – V. P. – veiksmų neteisėtumu vairuojant transporto priemonę, o būtent: jog automobilio Opel vairuotoja per vėlai pamatė kliūties pažymėjimą, todėl nusprendė, sukeldama pavojų, staigiai stabdyti ir visiškai sustoti trečiojoje eismo juostoje, dėl ko R. G., nors ir neviršijo leistino greičio bei laikėsi rekomenduojamo saugaus atstumo, nesugebėjo sustabdyti automobilio dėl didesnės masės ir inercijos ir atsitrenkė į sustojusio lengvojo automobilio galą.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjo vairuojamas automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stabdantį V. P. vairuojamą automobilį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Analizuojant vaizdo įrašą, matyti, kad automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gana ilgą laiko tarpą važiuoja (duomenys neskelbtini) trečiąją eismo juosta tolygiu greičiu paskui kitas transporto priemones iki tol, kol vairuotoja šioje eismo juostoje pamato kliūtį – kelio ženklą Nr. 149 „Nukreipiamoji gairė“. Tuomet automobilio Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja, reaguodama į šią kliūtį, intensyviai lėtina greitį ir beveik sustoja iki minėto kelio ženklo likus tam tikram nedideliam atstumui, į jį neatsitrenkdama. Iš vaizdo įrašo matyti, jog tuo metu antrąją eismo juosta nuolat važiuoja kitos transporto priemonės, todėl akivaizdu, jog iš karto persirikiuoti iš trečiosios eismo juostos į antrąją eismo juostą ir taip saugiai apvažiuoti kliūtį Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja neturėjo galimybės. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog V. P. stabdydama vairuojamą automobilį dėl kelyje jos važiuojamoje eismo juostoje pamatytos kliūties šiuo atveju pažeidė KET reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojai V. P. dėl kelyje pastebėtos kliūties stabdant vairuojamą automobilį, į jį atsitrenkė jai iš galo važiavęs R. G. vairuotas automobilis. Iš R. G. 2019 m. balandžio 13 d. paaiškinimo nustatyta, jog iki eismo įvykio jis matė prieš jį važiuojantį V. P. vairuojamą automobilį, atstumas tarp automobilių, jo vertinimu, buvo apie 50 metrų, tačiau dėl to, kad priešais važiavęs automobilis praktiškai sustojo vietoje, R. G. nespėjo sustabdyti ir atsitrenkė į minėtą automobilį (b. l. 33). KET 126 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. KET 9 punktas įpareigoja vairuotojus laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui. Taigi šie KET punktai įpareigoja vairuotojus kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai įvertinti automobilių greitį, eismo intensyvumą ir kitas aplinkybes ir nuo kitų transporto priemonių laikytis tokio atstumo, kad į jas neatsitrenktų bei nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui. Iš byloje surinktų įrodymų, teismo vertinimu, yra matyti, kad R. G. tokio saugaus atstumo šiuo atveju nesilaikė ir būtent todėl atsitrenkė į priekyje staigiai dėl atsiradusios kliūties stabdantį automobilį.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad nepaisant to, jog kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininkas (valdytojas), neužtikrino, jog byloje nagrinėjamu atveju kelyje atsiradusi kliūtis būtų tinkamai paženklinta, o vairuotojai apie šią kliūtį būtų buvę iš anksto įspėti, R. G. kaltė dėl KET 9 ir 126 punktų reikalavimų pažeidimo bei  ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta.

Dėl pareiškėjo nurodytų procesinių pažeidimų.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, jog jam nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime ne teismo tvarka, dėl ko buvo šiurkščiai pažeista jo teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą. ANK 616 straipsnio 1 dalis nustato, jog administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka. Jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka. Byloje įrodymų, kad pareiškėjas būtų pateikęs bylą nagrinėjančiai pareigūnei rašytinį prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka byloje nėra. Byloje yra tik susirašinėjimas elektroniniais laiškais, iš kurių turinio matyti, jog iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini)  buvo išsiųstas R. G. prisistačiusio asmens prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tačiau Iš Nutarimo turinio matyti, jog R. G. į bylos nagrinėjimą protokolą surašiusioje Institucijoje neatvyko, nors apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam buvo pasirašytinai pranešta administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 9). Kadangi į bylos nagrinėjimą R. G. neatvyko, byloje nėra duomenų, kad R. G. būtų pateikęs prašymą atidėti bylos, Nutarimas buvo priimtas nedalyvaujant R. G. rašytinio proceso tvarka ir vertinant iki Nutarimo priėmimo byloje surinktus įrodymus. Apibendrinant konstatuotina, kad pareigūnei nagrinėjant bylą ne teismo tvarka, nebuvo padaryta jokių esminių procesinių pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos priimto sprendimo teisingumui ar pažeistų pareiškėjo procesines teises.

Apibendrinant darytina išvada, kad Nutarimą priėmusi pareigūnė atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisingą bei pagrįstą išvadą dėl R. G. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, todėl naikinti ar keisti skundžiamą Nutarimą nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės A. G. 2019 m. liepos 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir R. G. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                     Ieva Gavelytė-Kalytienė