Civilinė byla Nr. 2-218-186/2016

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00251-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.2.3.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria civilinė byla perduota pagal teismingumą, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-905-569/2015 pagal ieškovo R. R. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,

n u s t a t y t a :

1. Ginčo esmė

Ieškovas R. R. pateikė Šiaulių apygardos teismui ieškinį, kuriame prašo jam iš Lietuvos valstybės priteisti 9 750,38 Eur turtinės žalos atlyginimo, 45 000 Eur neturinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesinės palūkanas. Ieškinys yra grindžiamas žalos padarymu teisėsaugos institucijų pareigūnų neteisėtais veiksmais baudžiamojo proceso srityje. Ieškinį Šiaulių apygardos teismas priėmė nagrinėti 2015 m. rugpjūčio 28 d. teisėjo rezoliucija.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinę bylą perdavė pagal teismingumą Šiaulių apylinkės teismui.

Teismas nurodė, kad ieškinyje reiškiami du reikalavimai, t. y. priteisti 9 750,38 Eur turtinės žalos ir 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 26 straipsnio 1 dalis numato bendrąją taisyklę, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus išimtis, nurodytas CPK 27-28 straipsniuose. CPK 27 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, be kitų nurodytų atvejų, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 43500 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai reikalaujama atlyginti ir neturtinę, ir turtinę žalą, rūšinį bylos teismingumą lemia tik turtinės žalos dydis, t. y. neturtinės ir turtinės žalos dydžiai nėra sumuojami sprendžiant teismingumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1305/2014). Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, darė išvadą, kad šiuo atveju ieškovo R. R. ieškinys nėra teismingas Šiaulių apygardos teismui, nes ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala yra mažesnė už 43500 Eur sumą. Kadangi jau po bylos iškėlimo paaiškėjo, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas bylą perdavė nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantas (ieškovas) padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo išvada perduoti bylą kitam teismui yra skubota ir nepagrįsta. Prieš priimdamas sprendimą perduoti bylą Šiaulių apylinkės teismui, teismas nesiaiškino, ar ieškovo reikalavimai yra iki galo suformuluoti ir nebus keičiami CPK 141 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliantas nurodo, kad jis naudosis teise keisti ieškinio dalyką, reikalavimas atlyginti žalą viršys 43 500 Eur. Tokiu atveju vėl turės būti sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo, o tai vilkins bylos nagrinėjimą ir prieštaraus ekonomiškumo principui. Po ieškinio pateikimo atsirado papildomas pagrindas didinti turtinės žalos sumą, t. y. ieškinio suma didės 24 668,67 Eur (negrąžintų ūdrų kailiukų vertė) ir 10 000 Eur (iš elnio ragų realizavimo negautos pajamos).

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, pateiktu atsiliepimu prašo skundą atmesti, apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad pagal egzistuojantį teisinį reguliavimą neturtinės žalos dydis neturi įtakos rūšiniam bylos teismingumui. Prašoma priteisti turtinė žalą yra mažesnė nei 43 500 Eur, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad šioje byloje ieškovo ieškinys teismingas ne apygardos, o apylinkės teismui. Pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo iki apeliacine tvarka skundžiamos nutarties priėmimo nebuvo pateiktas. Be to, ieškovo suformuluoti ir pareikšti ieškinio reikalavimai kildinami iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo, teismo veiksmų, o planuojamas reikšti 24 668,67 Eur reikalavimas, kurį sudaro negrąžintų ūdrų kailiukų vertė, kyla iš kitų institucijų (Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros) veiksmų, todėl nesikoreliuoja su ieškinio esamu pagrindu.

4. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta.

Byloje sprendžiama dėl bylos perdavimo pagal teismingumą.

Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą perdavė nagrinėti Šiaulių miesto apylinkės teismui, nes nustatė, kad ieškiniu prašoma priteisti turtinės žalos suma yra mažesnė nei 43 500 Eur, o prašoma priteisti neturtinės žalos suma nelemia rūšinio bylos teismingumo. Ieškovas skunde neginčija aplinkybės, kad Šiaulių apygardos teismui paduotame ir priimtame ieškinyje pareikšta turtinės žalos atlyginimo suma nesiekia 43 500 Eur. Visgi, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pasidomėti, ar ateityje neketinama didinti reikalaujamos priteisti turtinės žalos, o ieškovas byloje būtent ir ketina naudotis teise keisti ieškinio dalyką. Argumentas nepagrįstas, nes ieškinio teismingumo klausimas sprendžiamas pagal nutarties priėmimo metu byloje suformuluotus reikalavimus. Šiuo atveju ieškinyje ieškovas buvo nurodęs 54 750,38 Eur ieškinio sumą, iš kurios tik 9 750,38 Eur sudaro turtinę žalą, likusi suma (45 000 Eur) yra neturtinė žala, kurios dydis neturi įtakos bylos teismingumui. Esant tokiems ieškinyje pareikštiems reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byla apygardos teisme buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Tai, kad po nutarties perduoti bylą nagrinėti Šiaulių apylinkės teismui ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo, kuriame ieškinio suma nurodyta 95 911,61 Eur ir kurio priėmimo klausimas šiuo metu nėra išspręstas, nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui jos priėmimo momentu.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybės, dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo keisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                    Egidijus Žironas