Administracinio nusižengimo byla Nr. eA6.-56-1078/2026
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00280-2026-1
Procesinio sprendimo kategorija 7.12
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2026 m. kovo 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), buvusi vadovė G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
G. P., būdama (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini), vadove ir žinodama apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, nes Bendrovė nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d. laikotarpiu turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams tenkinti, vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) kreditoriais, tuo pažeidė kreditoriaus VMI interesus. Šiais savo veiksmais G. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiama G. P. į teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. VMI savo pareiškime taip pat prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir pateikė prašymą bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir VMI atstovui.
VMI pareiškime, kuriuo prašoma pradėti administracinę teiseną G. P. atžvilgiu, nurodoma, jog Bendrovė yra VMI skolininkė. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2026 m. vasario 10 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 63 884,60 Eur. Bendrovė turėjo atsiskaitomąsias sąskaitas: 1) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta 2025 m. balandžio 25 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta 2025 m. balandžio 25 d.); 2) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta 2024 m. vasario 20 d.); 3) (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta 2025 m. balandžio 23 d.), Nr. (duomenys neskelbtini) (uždaryta 2020 m. spalio 8 d.). Didžiausi atsiskaitymai su kreditoriais buvo vykdomi iš atsiskaitomosios sąskaitos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus Bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d., nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su: G. P., (duomenys neskelbtini), A. S., E. P., R. S., kas pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovė G. P. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne su VMI. Dėl tokių vadovės veiksmų buvo pažeisti VMI interesai ir CK 6.9301 straipsnyje numatytas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, o mokestinė nepriemoka nepadengta.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai. Be to, atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-36-495/2023).
CK 6.9301 straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio pirmą dalį – skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Asmens atliktas mokėjimas/atsiskaitymas yra pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyvioms CK 6.9301 straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos – 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturėjo pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo.
VMI išanalizavus iš finansų įstaigų gautus Bendrovės sąskaitų duomenis nustatyta, kad analizuojamu laikotarpiu Bendrovės banko sąskaitose vyko piniginių lėšų judėjimas. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d. turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui, aktyviai vykdė atsiskaitymus su jau minėtais žemesnės eilės kreditoriais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; šis reguliavimas, priešingai negu įtvirtintas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme, nesiejamas su įmonės nemokumu ar situacija, kai yra pagrindas konstatuoti, kad įmonė ne tik šiuo metu negali, bet ir negalės ateityje atsiskaityti su kreditoriais (CK 6.9301 straipsnio 3 dalis). CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-7-278-469/2019, e3K-7-115-469/2020, e3K-3-319-969/2020, 2AT-36-495/2023 ir kt.).
Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, todėl teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir pateisinti savo elgesio tikslu išsaugoti/tęsti ūkinio subjekto veiklą, turėti laisvų apyvartinių lėšų ir pan. Į objektyvias mokėjimų eiliškumo pažeidimo priežastis paprastai atsižvelgiama skiriant nuobaudą sankcijos ribose.
Nagrinėjamu atveju Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką VMI, tai yra būdama skolinga valstybės biudžetui bei neturėdama pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, pirmenybę teikdama atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais. Bendrovės vadovė, žinodama apie Bendrovės įsiskolinimą VMI ir, kad Bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdama galimybę sumažinti Bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, to nedarė, sąmoningai neatsiskaitė su VMI, o atsiskaitė su kitais kreditoriais. Taigi Bendrovės vadovė, neužtikrindama, kad vykdant mokėjimus būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio nuostatų, padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.
Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. P., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjos kaltės formą ir rūšį. G. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su vadovaujamos Bendrovės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, bylos duomenimis bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui 63 884,60 Eur. Šioje byloje G. P. nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių – nenustatyta, tuo tarpu iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarimu ji jau buvo bausta už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, iš ko galima spręsti, kad šioje byloje nagrinėjamas administracinis nusižengimas nelaikytinas atsitiktiniu, tokie pakartotiniai kreditorių teisių pažeidimai vertintini kaip sistemingas G. P. elgesys, iš kurio darytina išvada, jog ji linkusi nepaisyti įstatyme nustatytų reikalavimų.
Teismas atkreipia dėmesį, jog Bendrovės atsiskaitymai buvo tikrinti laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. rugsėjo 24 d., kada būtent ir buvo, nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, vykdomi mokėjimai kitiems žemesnės eilės kreditoriams, įskaitant ir pačiai (duomenys neskelbtini) vadovei G. P. Pažymėtina, jog minėti mokėjimai buvo vykdomi jau po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 21 d. nutarimo, kai G. P. buvo nubausta už kreditorių teisių pažeidimą. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas buvo pažeistas išimtinai vien tik stengiantis atkurti Bendrovės veiklą ir mokumą. Akivaizdu, jog G. P., būdama Bendrovės vadovė ir jau nubausta už kreditorių teisių pažeidimą, toliau vadovavo Bendrovei, kuri vykdė mokėjimus, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, ir tokiais savo neteisėtais veiksmais vėl pažeidė kreditorių teises.
Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, apibūdinančias G. P. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jos asmenybę, sprendžia, kad G. P. skirtina VMI pareiškime prašoma ir ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam vidurkiui atitinkanti 2 200 Eur bauda.
n u t a r i a:
G. P. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.
Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke AB Luminor Bank, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke Swedbank, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Urbo bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Artea bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – eA6.-56-1078/2026.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ieva Narbutaitė