Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-12-382/2019

Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00157-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.3; 21.11.10

 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. sausio 4 d. 

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Pocius, 

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo T. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimo,

n u s t a t ė :

2018 m. rugpjūčio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas UAB „M.“ surašytas už tai, jog:

1) statytoja UAB „M.“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio – 1 buto gyvenamojo namo (pirmas statinys sklype, pamatų išorės matmenys apie 7,35 m x 7,35 m) – statybos darbus žemės sklype, kadastrinis                                   Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Statytojo paaiškinimu, statybos darbai pradėti 2016 m. spalio – gruodžio mėn. Aplinkybės fiksuotos 2018 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. data 2018 m. gegužės 2 d.). Pažeidimas fiksuotas 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB „M.“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 24 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje;

2) statytoja UAB „M.“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio – 1 buto gyvenamojo namo (antras statinys sklype, pamatų išorės matmenys apie 7,35 m x 7,35 m) – statybos darbus žemės sklype, kadastrinis                                   Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Statytojo paaiškinimu, statybos darbai pradėti 2016 m. spalio – gruodžio mėn. Aplinkybės fiksuotos 2018 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. data 2018 m. gegužės 2 d.). Pažeidimas fiksuotas 2018 m. gegužės 17 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB „M.“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 24 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje;

3) statytoja UAB „M.“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio – 1 buto gyvenamojo namo (pirmas statinys sklype, pamatų išorės matmenys apie 7,40 m x 7,40 m) – statybos darbus žemės sklype, kadastrinis                                   Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Statytojo paaiškinimu, statybos darbai pradėti 2016 m. spalio – gruodžio mėn. Aplinkybės fiksuotos 2018 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. data 2018 m. gegužės 2 d.). Pažeidimas fiksuotas 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB „M.“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 24 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje;

4) statytoja UAB „M.“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio – 1 buto gyvenamojo namo (antras statinys sklype, pamatų išorės matmenys apie 7,40 m x 7,40 m) – statybos darbus žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Statytojo paaiškinimu, statybos darbai pradėti 2016 m. spalio – gruodžio mėn. Aplinkybės fiksuotos 2018 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. data 2018 m. gegužės 7 d.). Pažeidimas fiksuotas 2018 m. gegužės 17 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB „M.“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 24 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje;

5) statytoja UAB „M.“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio – 1 buto gyvenamojo namo (pirmas statinys) – statybos darbus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Statytojo paaiškinimu, statybos darbai pradėti 2015 m. spalio – gruodžio mėn. Aplinkybės fiksuotos 2018 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. data 2018 m. gegužės 7 d.). Pažeidimas fiksuotas 2018 m. gegužės 17 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB „M.“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 24 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje;

6) statytoja UAB „M.“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio – 1 buto gyvenamojo namo (antras statinys sklype, pastato išorės matmenys 7,25 m x 7,25 m) – statybos darbus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Statytojo paaiškinimu, statybos darbai pradėti 2015 m. spalio – gruodžio mėn. Aplinkybės fiksuotos 2018 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. data 2018 m. gegužės 7 d.). Pažeidimas fiksuotas 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB „M.“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 24 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje;

7) statytoja UAB „M.“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio – 1 buto gyvenamojo namo (pirmas statinys sklype, pastato išorės matmenys apie 7,05 m x 6,65 m, aukštis apie 4 m) – statybos darbus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Statytojo paaiškinimu, statybos darbai pradėti 2015 m. spalio – gruodžio mėn. Aplinkybės fiksuotos 2018 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. data 2018 m. gegužės 7 d.). Pažeidimas fiksuotas 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB „M.“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 24 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje;

8) statytoja UAB „M.“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio – 1 buto gyvenamojo namo (antras statinys sklype, pastato išorės matmenys apie 7,25 m x 6,66 m, aukštis apie 3,8 m) – statybos darbus žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Statytojo paaiškinimu, statybos darbai pradėti 2015 m. spalio – gruodžio mėn. Aplinkybės fiksuotos 2018 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. data 2018 m. gegužės 7 d.). Pažeidimas fiksuotas 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB „M.“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 24 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje;

9) statytoja UAB „M.“ savavališkai, neturėdama statybą leidžiančio dokumento, vykdo naujo neypatingosios kategorijos statinio – 1 buto gyvenamojo namo (trečias statinys sklype, pastato išorės matmenys apie 7,05 m x 6,65 m, aukštis apie 3,8 m) – statybos darbus žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. Statytojo paaiškinimu, statybos darbai pradėti 2015 m. spalio – gruodžio mėn. Aplinkybės fiksuotos 2018 m. balandžio 26 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. data 2018 m. gegužės 7 d.). Pažeidimas fiksuotas 2018 m. gegužės 18 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu UAB „M.“ pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 27 straipsnio 22 dalį, 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 24 straipsnio 3 dalį. Atsakomybė už tai numatyta Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimu administracinio nusižengimo byla UAB „M.“ pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalį nutraukta. Pirmosios instancijos teismas nutarime padarė išvadą, kad institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nepateikė nenuginčijamų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą apie padarytą nusižengimą. Konstatuota, jog asmens kaltė gali būti nustatoma, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Institucija) Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas T. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo byloje priimti naują nutarimą – paskirti UAB „M.“ baudą, nustatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintas nesudėtingojo statinio apibrėžimas, t. y. nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, 19 punkte nustatyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 m. Apeliaciniame skunde konstatuota, jog, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, išskirtina trijų požymių visuma, charakterizuojanti nesudėtinguosius statinius, t. y. statinių aukštis iki 8,5 m, plotas iki 80 m2 ir atstumas tarp atraminių konstrukcijų iki 6 m.

Nagrinėjamu atveju ginčo statiniai pradėti statyti 2015–2016 metais. Teisinis reglamentavimas, charakterizuojantis nesudėtinguosius statinius, buvo tapatus anksčiau aptartajam. Taigi ginčo statiniai turi atitikti aptartų parametrų visumą (aukštis, plotas ir atstumas tarp atraminių konstrukcijų), kad būtų galima teigti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vykdo nesudėtingosios kategorijos statinių statybą. Taigi statinys, kurio bent vienas parametras neatitinka nesudėtingųjų statinių požymių, priskirtinas neypatingiesiems arba ypatingiesiems statiniams.

Įvertinus duomenis, užfiksuotus savavališkos statybos aktuose, apeliaciniame skunde teigiama, kad penkiais iš devynių atvejų atstumas tarp atraminių konstrukcijų yra didesnis nei 7 metrai, tuo tarpu teisės aktai nustato, kad atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 metrų. Net jeigu nebūtų skaičiuojamas atraminių (išorinių) konstrukcijų plotis (F. blokelių mūro storis – 20 cm), tai atstumas tarp atraminių konstrukcijų vis tiek žymiai viršytų 6 metrus.

Apeliaciniame skunde pažymėta ir tai, kad Institucijos surašytuose savavališkos statybos aktuose, faktinių duomenų patikrinimo aktuose, protokole prielinksnio „apie“ vartojimas, aprašant statinių matmenis, nereiškia, jog Institucijos nustatyti pastatų parametrai yra abejotini ar neatitinka tikrovės. Institucija, įgyvendindama statybos valstybinės priežiūros funkcijas, neatlieka tiksliųjų kadastrinių matavimų, todėl pateiktų skaičiavimų ir matavimų paklaida gali siekti kelis centimetrus, bet tai nereiškia, kad pateiktais duomenimis reikia abejoti. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčijo Institucijos aktuose surašytų duomenų tikslumo.

Apeliaciniame skunde tvirtinama, jog argumentas, kad galbūt administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo dar nespėjo įrengti visų atraminių konstrukcijų, neatitinka statybos darbų eigos logikos, t. y. pirma įrengiami pamatai, paskui pirmas aukštas, perdangos, antras aukštas ir stogas. Iš pateiktų techninių projektų „Atraminių konstrukcijų išdėstymo schemos (2014)“ matyti, kad galbūt pamato konstrukcijas numatyta įrengti ir pastato viduje. Tačiau siekiant pastato viduje įrengti laikančiąją konstrukciją (naujus pamatus), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalės iškasti / išardyti įrengtą žvyro / smėlio pagrindą, norėdamas pamato konstrukcijas atremti į reikiamą pagrindą, o tai neatitiktų jau paminėtos statybos darbų eigos logikos. Vertinant išdėstytas aplinkybes, apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicija, kad neva dar nėra įrengtos visos laikančiosios (atraminės) konstrukcijos, yra tik pasirinkta gynybinė pozicija.

Savavališkos statybos aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) surašyti dėl įrengtų pamatų su atitvaromis (vidinėmis). Išorinės atitvarinės konstrukcijos (išorinės sienos) – laikančiosios pastato konstrukcijos – įrengtos iš 20 cm storio F. blokelių mūro, atitvarinės (vidinės) konstrukcijos pastato viduje įrengtos iš 10 cm storio F. blokelių mūro. Pastatuose įrengta I aukšto surenkamųjų gelžbetonio plokščių ir monolitinio gelžbetonio perdanga. Įrengtos trys perdangos plokštės yra atremtos į atramines konstrukcijas – išorės sienas. Atstumas tarp konstrukcijų, laikančių šią apkrovą, apie 7 m ir apie 6,82 m.

Pateikto 2015 m. parengto projekto „Dviejų II grupės nesudėtingų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., supaprastintas statybos projektas“ 2014 metais parengtame brėžinyje „Atraminių konstrukcijų išdėstymo schema“ numatyta patalpose pastato viduje įrenti 2 metalines sijas galbūt I aukšto perdangos konstrukcijai atremti (įrengimo aukštis neaiškus), kurios (sijos) remsis į pastato išorės laikančiąją konstrukciją (išorines sienas) ir viduje į nenustatytų matmenų laikančiąją sieną (atitvarą), taip užtikrinant brėžinio pastaboje išdėstytą sąlygą: „atstumai tarp atraminių konstrukcijų neviršija 6 m“. Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad, siekiant įgyvendinti numatytą projektinį sprendinį, sumontuotos surenkamosios gelžbetonio perdangos plokštės turėtų būti išardytos tam, jog po jomis būtų galima įrengti metalines sijas, kurios remtųsi į išorės sienas ir į numatytą vidaus laikančiąją konstrukciją (vidinė atitvara). Laikančioji konstrukcija pastato viduje patikrinimo metu nebuvo įrengta. Patikrinimo metu nustatyta, kad galimoje vietoje įrengta nelaikanti 10 cm storio F. blokelių mūro pertvaros konstrukcija (vidinė pertvara), pamatas būsimajai laikančiajai konstrukcijai taip pat neįrengtas. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad esamas pamatas tinkamas tik 10 cm storio pertvarai įrengti.

Apeliaciniame skunde atkreiptas dėmesys, jog, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovo paklausus, ar statybos darbai adresais (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vykdomi pagal tą patį projektą, pastarasis patikino, kad statinių koncepcija yra tapati, tik nežymiai skiriasi statinių išorės parametrai. Tai patvirtina faktinių duomenų patikrinimo aktuose užfiksuoti duomenys, t. y. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengti pastatų pamatai konstrukcine prasme yra identiški pamatams, įrengtiems adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įrengti pamatai, išorinės sienos ir pirmo aukšto perdangos. Iš vykdomų darbų akivaizdu, kad laikančiųjų konstrukcijų mažesniu nei 6 m atstumu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo net neketino įrengti. Be to, pats administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vadovas P. D. 2018 m. gegužės 15 d., teikdamas paaiškinimus, nurodė, kad jam nebuvo žinoma, jog nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriami statiniai turi atitikti trijų požymių visumą, t. y. aukščio, ploto ir atstumo tarp atraminių konstrukcijų.

Apeliaciniame skunde padaryta išvada, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vykdė neypatingosios kategorijos statinių statybos darbus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „M.“ atstovas advokatas Remigijus Bukėnas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutarimą, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, įrodomąją reikšmę suteikdamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens UAB „M.“ atstovo parodymams bei nepašalinęs tarp jų ir kitų rašytinėje bylos medžiagoje esančių duomenų prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl klausimo, ar UAB „M.“ vykdomuose statybos darbuose esama administracinio nusižengimo, numatyto Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių visumos.

Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek įrodymų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas.

Pagrindinis apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimą ir paskirti UAB „M.“ baudą, nustatytą Statybos įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17–18; 44–45); (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26–27; 62–63); (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–35; 52–53); (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 70–71; 80–81; 90–91), nuosavybės teise priklauso UAB „M.“. 2015 m. metais parengti techniniai projektai: dviejų II grupės nesudėtingų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., supaprastintas statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 110–121); trijų II grupės nesudėtingų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., supaprastintas statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 122–130); dviejų II grupės nesudėtingų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., supaprastintas statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 131–142); dviejų II grupės nesudėtingų vieno buto gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., supaprastintas statybos projektas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 143–154).

Pirmosios instancijos teismas nutarime yra teisingai konstatavęs, jog ginčas byloje iš esmės yra kilęs dėl to, kokius statinius stato UAB „M.“ ir prie kokios kategorijos jie turėtų būti priskirti. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, nurodė, jog UAB „M.“ statybos darbai pradėti 2015–2016 metais, tai nustatyta ir savavališkos statybos aktuose bei apylinkės teismo posėdžio metu. Pažymėtina, jog nei pagal tuo metu galiojusį Statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32–788, 2001, Nr. 101–3597; TAR 2016 m. liepos 13 d., Nr. 2016–20300), nei pagal šiuo metu galiojantį Statybos įstatymą statybą leidžiantys dokumentai nesudėtingiesiems statiniams nereikalingi, jei jie statomi ne mieste. Iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo reikalingas ir supaprastintas statybos projektas naujo nesudėtingojo statinio statybai. Statybos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtintas nesudėtingojo statinio apibrėžimas, t. y. nesudėtingasis statinys – paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma – ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (TAR, 2016 m. lapkričio 21 d., Nr. 2016–27168) 19 punkte numatyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6,0 m; II skirsnyje numatyta, kad nesudėtingųjų statinių – gyvenamosios paskirties (vieno, dviejų butų) pastato didžiausias aukštis 8,5 m, didžiausias plotas – 80 m2. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ (Žin., 2010, Nr. 115–5903) nustatyti statinių techniniai parametrai buvo tokie pat.

Taigi, apibendrindamas tai, kas aptarta, apygardos teismas pažymi, jog Institucija savo apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad išskirtina trijų požymių visuma, charakterizuojanti nesudėtinguosius statinius, kuriems statybą leidžiantis dokumentas yra nereikalingas, t. y. statinių aukštis iki 8,5 m, plotas iki 80 m2 ir atstumas tarp atraminių konstrukcijų iki 6 m. Pažymėtina, kad Institucija savo reikalavimą skirti UAB „M.“ baudą grindžia tuo, jog UAB „M.“ statomi statiniai neatitinka vieno iš trijų nesudėtinguosius statinius charakterizuojančių požymių, o būtent to, kad neva UAB „M.“ statomuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų viršija 6 m. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad UAB „M.“ statinių statyba yra tik prasidėjusi: penkiems iš devynių pradėtų statyti pastatų yra įrengti tik pamatai, o keturiuose iš devynių tik išmūrytos pirmo aukšto sienos. Kaip matyti iš apeliaciniame skunde dėstomų argumentų, Institucija mano, kad visų UAB „M.“ statomų statinių atstumai tarp atraminių konstrukcijų viršija 6 metrus todėl, kad penkių statomų pastatų pamatų išorės matmenys viršija 6 metrus, o keturių statomų pastatų išorės matmenys viršija 6 metrus. Apeliaciniame skunde yra cituojama Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtinta nuostata, kurioje numatyta, kas yra laikoma laikančiąja konstrukcija. Laikančioji konstrukcija – konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą. Teisės aktų prasme laikančioji konstrukcija yra tapati sąvokai atraminė konstrukcija. Tačiau šiuo atveju apygardos teismas sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog Institucija nepažymėjo, kad statinio laikančiąja (atramine) konstrukcija yra laikomi ne tik statinio pamatai ir sienos, tačiau bet koks konstrukcinis elementas, skirtas laikyti apkrovas (pvz., sijos, kolonos, santvaros, sąramos). Institucija, reikalaudama baudos skyrimo, ignoruoja faktą, kad UAB „M.“ visų devynių statinių statybą vykdė pagal UAB „P.“ projektuotojos D. Z. parengtus techninius projektus, kurių visų sudedamąja dalimi yra atraminių konstrukcijų išdėstymo schema. Vadovaujantis parengta atraminių konstrukcijų išdėstymo schema, visuose devyniuose statiniuose yra numatytos įrengti metalinės sijos, kurios turi atlikti laikančiosios konstrukcijos funkcijas.

Pažymėtina, kad 2018 m. liepos 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 94–104) ir 2018 m. rugpjūčio 9 d. administracinio nusižengimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. APS-29 (16.11) (b. l. 4–9) buvo surašyti statinių statybos darbų pradžioje, t. y. statytojui UAB „M.“ dar neįgyvendinus statinių techniniuose projektuose numatytų sprendinių, įskaitant ir visų numatytų atraminių konstrukcijų įrengimo. Atkreiptinas dėmesys, jog atsiliepime į apeliacinį skundą yra pažymėtas administracinio nusižengimo byloje esantis Institucijos 2018 m. liepos 27 d. raštas Nr. 2D-10468 (16.51) „Dėl paaiškinimų ir papildomų dokumentų pateikimo“ (b. l. 155–156), kurio 2 lapo 5 pastraipoje Institucija nurodė, jog „pateiktuose Projektuose 2 numatyti sprendiniai, įvedant naujas laikančiąsias konstrukcijas ir taip sumažinant atstumus tarp laikančiųjų konstrukcijų, kad statomi gyvenamieji namai atitiktų visus nesudėtingųjų statinių požymius ir jiems keliamus reikalavimus, statytojo pageidavimu galėtų būti laikomi vienu iš galimų fiksuotos savavališkos statybos padarinių pašalinimu“. Taigi, remiantis pačios Institucijos dėstoma pozicija, techniniuose projektuose numatytas atraminių konstrukcijų išdėstymas (ir atitinkamai jų įrengimas statybų proceso metu) leidžia įgyvendinti statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ keliamą reikalavimą, kad UAB „M.“ statomuose nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neviršytų 6 metrų. Būtina pažymėti, jog atsiliepime į apeliacinį skundą yra atkreiptas dėmesys, kad minėtame Institucijos rašte vartojami tokie žodžiai (terminai), kurie suponuoja išvadą, jog UAB „M.“ neva atliko projekto pakeitimus tam, kad atitiktų keliamus reikalavimus (pvz., „įvedant naujas laikančiąsias konstrukcijas“, „galėtų būti laikomi vienu iš galimų fiksuotos savavališkos statybos padarinių pašalinimu“). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, jog UAB „M.“ techniniai projektai buvo parengti dar 2015 metais (b. l. 110–121; 122–130; 131–142; 143–154), todėl joks naujų laikančiųjų konstrukcijų nustatymas („įvedimas“) nebuvo padarytas. Šiuo atveju sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, jog Institucija, konstatuodama pažeidimus, rėmėsi vien tik savo atliktais pamatų ir pirmo aukšto sienų išoriniais matmenų fiksavimais (matavimais).

Apeliaciniame skunde yra pateikiamas argumentas, jog, siekdamas pastato viduje įrengti laikančiąją konstrukciją (naujus pamatus), administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo privalės iškasti / išardyti įrengtą žvyro / smėlio pagrindą, kad galėtų pamato konstrukcijas atremti į reikiamą pagrindą. Anot Institucijos, tai neatitiktų statybos darbų eigos logikos. Atraminių konstrukcijų išdėstymo schemoje yra numatytas metalinių sijų įrengimas (b. l. 119, 129, 140, 152). Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, jog metalinėms sijoms įrengti jokių „naujų pamatų“ nereikia, lygiai taip pat nereikalingas žvyro / smėlio pagrindo „iškasimas / išardymas“. Šiuo atveju apygardos teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo padaryta išvada, jog atitinkamas apeliacinio skundo argumentas rodo, kad Institucija atraminėmis konstrukcijomis pripažįsta esant tik pamatus ir sienas, o tai nevisapusiškai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtintas nuostatas, nustatančias, kas yra laikančioji konstrukcija.

Institucija savo reikalavimą skirti baudą UAB „M.“ grindžia pamatų išorės matmenimis, kurie yra nustatyti tik apytiksliais skaičiais ir 6 metrų ribą tariamai viršija nuo 0,65 m iki 1,40 m. Pažymėtina, kad statybos techninio reglamento STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 19 punkte nustatyta, kad nesudėtinguosiuose statiniuose atstumas tarp atraminių konstrukcijų neturi viršyti 6 m, todėl laikytina, kad Institucija nepagrįstai šios normos pažeidimą konstatuoja, remdamasi vien pamatų išorės matmenimis. Iš anksčiau paminėtos teisės normos turinio akivaizdu, kad atstumas turi būti matuojamas nuo vienos atraminės konstrukcijos iki kitos, t. y. turi būti matuojamas tarpas tarp atraminių konstrukcijų. Pamatų išorės matmenys savaime negali būti laikomi atstumu tarp atraminių konstrukcijų. Atkreiptinas dėmesys, jog, remdamasi apytiksliais pamatų išorės matmenimis, Institucija daro išvadą apie atstumą tarp būsimų (net nesamų) sienų, kaip laikančiųjų konstrukcijų. Kadangi pamatų išorės matmenys, kaip jau minėta, savaime nelaikytini atstumu tarp atraminių konstrukcijų, būtina pažymėti, jog objektyviai sudėtinga pastatyti pastatą (gyvenamąjį namą), kuriame, be išorinių sienų, nebūtų jokių kitų atraminių konstrukcijų (pertvarų), nepriklausomai nuo jų storio (20 cm ar 10 cm F. blokelių mūras). Tokia situacija nėra susidariusi ir nagrinėjamu atveju. Iš prie administracinio nusižengimo bylos medžiagos pridėtų pačios Institucijos padarytų fotonuotraukų kopijų matyti, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) statomame pastate patikrinimo metu buvo vykdomi pasiruošimo vidaus pertvarų įrengimui darbai (b. l. 73, 83, 93). Kitos byloje esančios fotonuotraukų kopijos patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) statomuose pastatuose vidaus pertvaros buvo įrengtos (b. l. 98, 99, 103, 104). Kadangi pačiame apeliaciniame skunde yra nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) įrengti pastatų pamatai konstrukcine prasme yra identiški įrengtiems (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), remdamasis anksčiau aptartais administracinio nusižengimo bylos medžiagoje užfiksuotais duomenimis, apygardos teismas daro išvadą, jog apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai konstatuota, kad iš vykdomų darbų matyti, jog laikančiųjų konstrukcijų mažesniu nei 6 m atstumu neketinta įrengti.

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog atsiliepime į apeliacinį skundą konstruktyviai pažymėta, kad šiuo metu objektyviai negalima būtų net nustatyti, ar apskritai visi trys nesudėtingus statinius charakterizuojantys reikalavimai (aukštis, plotas ir atstumas tarp atraminių konstrukcijų) bus tenkinami UAB „M.“ statomuose pastatuose. Juk pastatyti statiniai gali viršyti 8,5 m aukštį, taip pat gali viršyti 80 m2 plotą. Tai sudaro pagrindą išvadai, jog nuspręsti apie būsimo statinio charakteristikas vien tik iš pamatų ar dalies pastatytų sienų negalima, tuo labiau, jog statybų metu kažkurios iš charakteristikų gali neatitikti nustatytųjų nesudėtingiesiems pastatams, tačiau statybų eigoje charakteristikos dėl įgyvendinamų iš anksto numatytų techninių sprendinių pasikeičia. Šiuo atveju svarbu, ar UAB „M.“, vykdydama statinių statybos darbus, juos vykdė remdamasi techniniais projektais, ar nenukrypo nuo projektinėje dokumentacijoje nustatytų statinio sprendinių. Institucija nenustatė nukrypimo nuo statinių projektų, nes atsiribojo nuo pateiktų techninių projektų, neįvertino, kokie statybos darbai dar bus atliekami.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo T. B. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                   Zigmas Pocius