Civilinė byla Nr.e2VP-2485-802/2018

Teisminio proceso Nr.2-28-3-00655-2018-2

      Procesinio sprendimo kategorijos:

  3.5.1; 3.5.20.1; 3.5.26. (S)

MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. balandžio 23 d.

Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Eridana Paltanavičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą skolininkui A. A., suinteresuotiems asmenims J. A., antstolei Svajonei Žukaitienei dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkui A. A. priklauso ½ dalis kartu su sutuoktine J. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys A. A., J. A. ir antstolė Svajonė Žukaitienė atsiliepimų į pareiškėjos prašymą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Prašymas tenkintinas.

Įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinių turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. (...) Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. (...). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi.

Tai, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), reiškia, kad teismas nustato bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą, tai būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-17 nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-484/2005). Pažymėtina, kad sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (dalinės ar solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Pažymėtina, kad šiuo atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Sprendžiant klausimą dėl išieškojimo iš bendrojoje jungtinėje nuosavybėje esančio turto, svarbu nustatyti turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012). Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Nustatyta, kad antstolės Svajonės Žukaitienės žinioje yra vykdomoji byla Nr.0076/14/02072 užvesta pagal 2014-06-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.A2.6-1105-537/2014 dėl 1158,48 Eur skolos išieškojimo iš skolininko  A. A. trečios eilės išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Antstolės vykdomas skolos išieškojimas nurodyto vykdomojo dokumento pagrindu, laikytina asmenine skolininko A. A. prievole, todėl pirmiausiai turėtų būti nukreipiamas į skolininkui priklausantį asmeninį turtą. Tačiau tuo atveju, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka skolininko turto, kuris yra asmeninė nuosavybė, įstatymas numato galimybę skolos išieškojimą nukreipti į bendrąja jungtine nuosavybe priklausantį turtą (CK 3.112 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Antstolė nustatė bei byloje papildomai pateikti duomenys patvirtina, jog skolos išieškojimas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nėra galimas, šiuo metu skolininkas niekur nedirba.

Antstolė, 2018 m. sausio 3 d. priimtu turto arešto aktu Nr.S-7, areštavo sutuoktinių A. A. ir J. A. santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

2018-01-04 priimtas patvarkymas dėl turto arešto Nr.S-18-76-493, kuris kartu su sutikimu dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka išsiųstas skolininkui A. A., pasiūlant skolininkui užpildyti sutikimą ir ne vėliau kaip per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo ar pakartotinio išsiutimo dienos (2018-01-03) pateikti jį antstolei. Sutinkamai su CPK 644 straipsnio 2 punkte nustatytu, skolininkui A. A. apie antstolio procesinius veiksmus pranešta tinkamai. Skolininkui per antstolio nustatytą terminą sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine, nepateikus, antstolė, 2018-02-09 priėmė siūlymą pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo (CPK 667 straipsnio  2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. A. ir J. A. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Turtas, kuriame prašoma individualizuoti skolininko dalį, įgytas santuokos metu. Lietuvos Respublikos Vedybų sutarčių registre duomenų apie sutuoktinių sudarytas galiojančias vedybų ir turto padalijimo sutartis nėra. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, jog bylų dėl santuokos tarp A. A. ir J. A. nutraukimo užvesta nėra.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio nuosavybė. Taigi, esant sudarytai santuokai tarp A. A. ir J. A. bei nesant sudarytos vedybų sutarties, kuria būtų pakeistas įstatyminis turto teisinis režimas, jų turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Kadangi teismui nėra nurodytų aplinkybių bei pateikta šią prezumpciją paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių bendrame turte principo.

Todėl, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytus teisinius argumentus bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjos prašymas nustatyti, kad skolininkui su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinės nuosavybės teise priklausančio turto dalis sudaro ½ turto dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tenkintinas (CK 3.88 str. 1d. 1 p.; CPK 667 str. 2 d., 593 str. 3 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

n u t a r i a:

              pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.

              Nustatyti, kad skolininkui A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su sutuoktine J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalis sudaro ½ dalį buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

              Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

              Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

          Teisėja                     [pasirašyta elektroniniu parašu]                                Eridana Paltanavičienė