Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-652-574-2014].docx
Bylos nr.: 1A-652-574-2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Turto prievartavimas (BK 181 str. 1d.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas (BK III skyrius)
Tyčia (BK 15 str.)
Bausmė (BK VII skyrius)
Bausmių rūšys fiziniams asmenims (BK 42 str., 44-51 str.)
Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
Bausmės skyrimas (BK VIII skyrius)
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
Aplinkybės į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.)
Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei (BK XIX skyrius)
Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Turto prievartavimas (BK 181 str.)
Paprastas turto prievartavimas (BK 181 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Baudžiamojo proceso bendrosios nuostatos
Nušalinimas baudžiamajame procese
Nušalinimas teisme (BPK 59 str.)
Procesinės prievartos priemonės
Kardomosios priemonės
Kardomųjų priemonių rūšys ir jų skyrimo bendrosios nuostatos (BPK 44 str. 1 d., 119-121 str.)
Suėmimas
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos parengimas nagrinėti teisme ir bendrosios bylos nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XVIII-XIX skyriai)
Bylos parengimas nagrinėti teisme (BPK XVIII skyrius)
Bylos perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 233 str.)
Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos (BPK XIX skyrius)
Parengiamoji teisiamojo posėdžio dalis (BPK XX skyrius)
Įrodymų tyrimas (BPK XXI skyrius)
Baigiamosios kalbos ir kaltinamojo paskutinis žodis (BPK XXII skyrius)
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)

 

                                               Baudžiamoji byla Nr. 1A-571-574/2014

                                Teisminio proceso Nr. 1-13-1-01543-2012-4

      Procesinio sprendimo kategorija:

      1.2.4.6.8.; 2.12.4.

 

 

 

V I L N I A U S   A P Y G A R D O S    T E I S M A S

 

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

 

 

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jurgitos Mačionytės, teisėjų Artūro Šumsko, Daivos Kazlauskienės,

sekretoriaujant Agnei Lopuchinai,

dalyvaujant prokurorui Ramūnui Šileikai,

nuteistajam R. P. bei jo gynėjui adv. Aldevinui Švedui,

nuteistojo A. R. gynėjui adv. Arvydui Milučiui,

nukentėjusiajam J. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. P. bei A. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 str. 2 d. ir 181 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 ir 3 d., šiuo teismo nuosprendžiu R. P. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2011 m. kovo 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir R. P. paskirta galutinė bausmė – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas;

A. R. nuteistas pagal LR BK 145 str. 2 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir 181 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 ir 4 d., apėmimo būdu subendrintas bausmes, subendrinus tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, A. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė –3 metų laisvės atėmimas. LR BK 64 str. 1 ir 3 d. pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu A. R. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. R. paskirta galutinė bausmė – 8 metų laisvės atėmimas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

            n u s t a t ė :

 

R. P. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su kaltinamuoju A. R., surašė 2012 gegužės mėnesio nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 25 d., (duomenys pakeisti) pataisos namų patalpose, esančiose J. B. g. 14, (duomenys pakeisti), laišką, kuriame pagrasino susprogdinti prokuratūrą, o vėliau susidoroti su artimaisiais bei giminėmis ir šį laišką, adresuotą J. R., kaltinamasis A. R. išsiuntė į jo darbo vietą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir taip terorizavo nukentėjusįjį J. R. ir jo šeimos narius.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2012 gegužės mėnesio nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 25 d., (duomenys pakeisti) pataisos namų patalpose, esančiose J. B. g. 14, (duomenys pakeisti), veikdamas kartu su kaltinamuoju A. R., surašė laišką, kuriame neturėdamas teisėto pagrindo atvirai, savo naudai reikalavo J. R., perduoti turtą, t.y. jog šis norėdamas ramiai dirbti bei kad jo šeimos nariai gyventų, per dvi savaites pervestų į jo nurodytą sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) 20 000 tūkstančius litų, o to nepadarius, grasino susprogdinti prokuratūrą bei panaudoti prieš nukentėjusįjį, jo artimuosius ir gimines fizinį smurtą ir šį laišką, adresuotą J. R., kaltinamasis A. R. išsiuntė į jo darbo vietą, adresu(duomenys pakeisti), Vilnius ir tokiu būdu atvirai iš nukentėjusiojo J. R. prievartavo turtą.

A. R. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, pastarajam surašius ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 7 d. (duomenys pakeisti) pataisos namų patalpose, esančiose J. B. g. 14, (duomenys pakeisti), laišką, kuriame pagrasino susprogdinti A. R. priklausantį automobilį, ją kankinti, o vėliau pereiti prie jos šeimos, t.y. tuos pačius veiksmus atlikti ir šių asmenų atžvilgiu, ir šį laišką, adresuodamas (duomenys pakeisti) A. R., išsiuntė adresu (duomenys pakeisti), Vilnius, kuriame įsikūręs Vilniaus(duomenys pakeisti), ir taip terorizavo nukentėjusiąją A. R. bei jos šeimos narius.

Taip pat jis, nuteistas už tai, kad 2012 gegužės mėnesį, nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 7 d., (duomenys pakeisti) pataisos namų patalpose, esančiose J. B. g. 14, (duomenys pakeisti), veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, pastarajam surašius laišką, kuriame, neturėdamas teisėto pagrindo atvirai, savo naudai reikalavo A. R. perduoti turtą, t.y. per savaitę, pervesti į jo nurodytą sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) 10 000 (dešimt tūkstančių) litų, o to nepadarius, grasino susprogdinti nukentėjusiajai priklausantį automobilį bei panaudoti prieš nukentėjusiąją bei jos šeimą fizinį smurtą, šį laišką, adresuodamas A. R., išsiuntė adresu (duomenys pakeisti) Vilnius, kuriame įsikūręs(duomenys pakeisti), ir tokiu būdu atvirai iš nukentėjusiosios A. R. prievartavo turtą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su kaltinamuoju R. P., pastarajam surašius, 2012 gegužės mėnesio nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 25 d., (duomenys pakeisti) pataisos namų patalpose, esančiose J. B. g. 14, (duomenys pakeisti), laišką, kuriame pagrasino susprogdinti prokuratūrą, o vėliau susidoroti su artimaisiais bei giminėmis ir šį laišką, adresuodamas J. R., išsiuntė į jo darbo vietą, adresu(duomenys pakeisti), Vilnius, ir taip terorizavo nukentėjusįjį J. R. ir jo šeimos narius.

Taip pat jis, nuteistas už tai, kad 2012 gegužės mėnesio nenustatytą dieną, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės 25 d., (duomenys pakeisti) pataisos namų patalpose, esančiose J. B. g. 14, (duomenys pakeisti), veikdamas kartu su kaltinamuoju R. P., pastarajam surašius laišką, kuriame neturėdamas teisėto pagrindo atvirai, savo naudai J. R., perduoti turtą, t.y. jog šis, norėdamas ramiai dirbti bei kad jo šeimos nariai gyventų, per dvi savaites, pervestų į jo nurodytą sąskaitą AB Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini) 20 000 litų, o to nepadarius, grasino susprogdinti prokuratūrą bei panaudoti prieš nukentėjusįjį, jo artimuosius ir gimines fizinį smurtą ir šį laišką, adresuodamas J. R., išsiuntė į jo darbo vietą, adresu(duomenys pakeisti), Vilnius ir tokiu būdu atvirai iš nukentėjusiojo J. R. prievartavo turtą.

Apeliaciniu skundu R. P. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę arba ją pakeisti, taip pat prašo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę.

Nurodo, kad jis nukentėjusiojo prokuroro J. R. atsiprašė, prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, nors teismas sprendė, kad jis savo kaltę pripažino nepilnai, yra nenuoširdus.

Liudytojų E. G. bei E. K. parodymai yra nenuoseklūs, melagingi, nuolat keisdavosi, tačiau teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį jais vadovavosi.

Teismas neatsižvelgė į tai, kad jo gynėjas prašė jo atžvilgiu taikyti tik vieną straipsnį, t.y. LR BK 181 str. 1 d., nes minėtas straipsnis visiškai apima jo padarytą nusikalstamą veiką, o BK 145 str. 2 d. yra papildomas.

Prokuroras nurodė, kad jis (R. P.) iš nusikalstamos veikos norėjo pasipelnyti, tačiau laiške yra nurodytas ne jo, o A. R. sąskaitos, esančios banke, numeris.

Jis norėjo pakenkti ir atkeršyti už visas skriaudas tik A. R..

A. R. buvo teisiamas už kelis tokio pobūdžio nusikaltimus, savo kaltės nepripažino, tuo tarpu jiems paskirtų bausmių skirtumas yra tik du mėnesiai. Mano, kad jo atžvilgiu paskirta bausmė yra neteisinga.

Jis neseniai įregistravo santuoką, nori pakeisti savo gyvenimo būdą, turėti šeimą, auklėti savo sutuoktinės 3 mažamečius vaikus. Jo žmona nedirba, nes vaikai yra maži.

Sumažinus jam paskirtą bausmę bei jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitus švelnesne kardomąją priemone, jis galėtų susirasti darbą ir padėti savo šeimai.

Apeliaciniu skundu A. R. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą iš esmės, iš naujo apklausti liudytojus, išreikalauti iš Kybartų pataisos namų pažymą apie nuteistųjų, tuo metu, t.y. nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio, buvusių 4 būryje, 405 kambaryje, skaičių, bei jį išteisinti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti.

Nurodo, kad ne visų liudytojų parodymai yra teisingi. E. G. ne kartą keitė savo parodymus, tuo tarpu teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, į šią aplinkybę neatsižvelgė, rėmėsi liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tuo tarpu, teisme jo duoti parodymai neatitiko parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu, remtis liudytojo E. G. parodymais negalima. Tačiau tuo atveju, jei teismas nuspręs toliau remtis ikiteisminio tyrimo metu duotais E. G. parodymais, prašo atkreipti dėmesį į E. G. žodžius, kad jis (A. R.) jam (E. G.) pasakojo, kad buvo parašęs kažkam grasinamojo pobūdžio laišką, tačiau nei kam, nei kada jis (E. G.) nežino. Taip pat E. G. nurodė, kad garsinamojo pobūdžio laišką jo (A. R.) prašomas buvo surašęs R. P.. Čia jau atsiranda prieštaravimai. Taip pa E. G. teigė, kad jis (A. R.) pats parašė laiškus, vėliau teigė, kad nežino, kas parašė teisėjai, o prokurorui rašė R. P.. Čia taip pat yra prieštaravimų. Tokie E. G. parodymai turėtų būti laikomi melagingais.

P. R. P. teigia, kad jis laišką rašė prašomas jo (A. R.) vardu norėdamas jam pakenkti.

Teismas, pagarsino neatvykusio į teismo posėdį liudytojo E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Minėto liudytojo parodymai prieštarauja bendrai visumai, nes jo parodymai yra tokie patys kaip ir E. G., taip pat jis teigė, kad jis (A. R.) rašė laiškus, kad raštas panašus kaip jo ir kad jis taip daro nuolat. Tuo tarpu ekspertų nustatyta, kad raštas, esantis laiškuose, yra ne jo (A. R.).

Liudytojai nurodė, kad jis (A. R.) versdavo juos rašyti grasinamojo pobūdžio laiškus, darydamas jiems spaudimą, tačiau liudytojai galėjo kreiptis į administraciją dėl tokio jo elgesio, tuo tarpu kreiptasi į administraciją nebuvo. Jis neturi nei vienos nuobaudos už smurto prieš kitus nuteistuosius panaudojimą.

E. K. nevyko į teismo posėdžius, galimai bijodamas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjas nepilnai ištyrė visas įvykio aplinkybes, apklausė tik jam naudingus liudytojus, neapklausė visų nuteistųjų. Pastarąją aplinkybę gali patvirtinti iš (duomenys pakeisti) pataisos namų pažyma apie nuteistųjų, tuo metu, t.y. nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki 2012 m. birželio mėnesio, buvusių 4 būryje, 405 kambaryje, skaičių.

E. G. bei E. K., norėdami jam (A. R.) pakenkti išsiuntė jo vardu laiškus. E. K. dirbdamas laisvės atėmimo įstaigoje turėjo galimybę pakeisti laiškus, tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.

Žurnale, kuriame siunčiant laiškus į valstybines institucijas turi būti pasirašoma, jo parašo, kad tokie laiškai buvo siunčiami jo vardu nėra. Jo susirašinėjimo kortelėje yra užfiksuota (pažymėta), kad laiškai buvo išsiųsti, tačiau, jo parašo nėra. Tokiu būdu jis daro prielaidą, kad tuos laiškus jam galėjo primesti E. K..

Teismo posėdžio metu nuteistasis R. P. bei jo gynėjas, taip pat nuteistojo A. R. gynėjas prašė jų apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras bei nukentėjusysis J. R. prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

 

Apeliaciniai skundai atmestini.

 

            Dėl nuteistojo A. R. apeliacinio skundo

 

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 2 d. ir BK 181 str. 1 d., jį išteisinti.

Tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad jokių grasinančio pobūdžio laiškų niekam nerašė ir nesiuntė, turto neprievartavo, o kiti nuteistieji jį gali apkalbėti. Tokie jo parodymai apylinkės teismo pagrįstai atmesti, kaip prieštaraujantys nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams, kurie pripažinti patikimais bei kitiems byloje esantiems įrodymams.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų bei įvertinęs surinktų įrodymų visumą, pagrįstai A. R. pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 145 str. 2 d., BK 181 str. 1 d., padarymo.

  Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Pagal teismų praktiką sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi būti realūs — turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veiką pagal LR BK 145 str. 2 d., pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-542/2011).

Pagal LR BK 181 str. 1 d. atsako tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. LR BK 181 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos – turto prievartavimo esmė yra neteisėtas reikalavimas, kuris pareiškiamas nukentėjusiajam. Reikalavimo esmė – perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti. Reikalaudamas perduoti turtą, kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, t.y. „mokėti ar perduoti daiktą už kažką“. Be to, turto prievartavimo atveju dažniausiai reikalaujama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Pagrindiniai momentai, lemiantys veikos kvalifikavimą pagal LR BK 181 str. kaip turto prievartavimą yra šie: 1) reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę, atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus ar nuo jų susilaikyti; 2) grasinimas, t.y. psichinės prievartos prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudojimas; 3) grasinimo pobūdis – grasinama panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas; 4) reikalaujama turtą perduoti dabar ar ateityje; 5) grasinama panaudoti smurtą ateityje, jei nebus įvykdytas reikalavimas. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal LR BK 181 str. neturi reikšmės ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Esant turto prievartavimui, nukentėjusysis verčiamas suteikti neteisėtą turtinę naudą kaltininkui, kurio turtinės pretenzijos nepagrįstos jokia teise, kitaip tariant reikalavimas perduoti turtą neturi jokio pagrindo. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203/2011).

   Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinimas A. R. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iš esmės yra grindžiamas liudytojų parodymais ir nuteistojo A. R. susirašinėjimo (duomenys pakeisti) pataisos namuose apskaitos kortelės įrašais.

           Liudytojai A. K. ir J. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, parodė, kad (duomenys pakeisti) pataisos namuose yra patvirtinta nuteistųjų laiškų išsiuntimo tvarka, pagal kurią nuteistojo laiškas gali būti priimtas ir išsiųstas tik tuo atveju, jeigu laišką išsiuntimui atneša pats laiško siuntėjas, ir tik dalyvaujant siunčiamą laišką atnešusiam nuteistajam, laiškas patikrinamas ir vėliau užklijuojamas bei užregistruojamas į nuteistųjų būrio laiškų registravimo žurnalą. Be to, liudytojų A. K. ir J. K. parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai E. G. ir E. K., kurie patvirtino žinoję apie A. R. rašytus grasinančius laiškus (t. 1, b.l. 121-122, 143-144) bei jų išsiuntimo tvarką Kybartų pataisos namuose, kur kartu su A. R. atlieka paskirtas bausmes. Kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojų nuosekliais parodymais apie įvykio aplinkybes, jais netikėti teismas neturėjo pagrindo, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pastarieji būtų suinteresuoti bylos baigtimi ir duotų melagingus parodymus.

          Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais, kadangi jie yra melagingi. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, todėl vertinant liudytojų parodymus bei pripažįstant juos patikimu įrodymu, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.

              Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai liudytojo E. G. teismo posėdyje duotus parodymus, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolo jis nepasirašė, ir nerašė, kad „Perskaičiau surašyta teisingai E. G.“, įvertino kritiškai. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, N. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad liudytojas E. G. parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė gera valia, niekieno neverčiamas ir perskaitė savo apklausos protokolą, po kuriuo pasirašė, neturėdamas jokių pastabų dėl apklausos protokolo turinio. Po apklausos liudytojas E. G. sutiko duoti savo rašysenos pavyzdžius, lietuvių kalba parašydamas tekstą ir skaičius keliuose popieriaus lapuose, todėl ši aplinkybė duoda pakankamą pagrindą manyti, kad liudytojas E. G. moka lietuvių kalbą ir žinojo, kas yra parašyta jo apklausos protokole (t.4, b.l. 7). Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojos N. L. parodymais. Kad liudytojas E. G. pakankamai gerai moka lietuvių kalbą, patvirtinama ir byloje esančiomis jo rašytų prašymų ir pareiškimų pataisos namų administracijai kopijomis (T.1., b.l. 133-140). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog liudytojo E. G. teismo posėdžio metu duoti parodymai neatitinka tikrovės bei konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje, pagrįstai vadovavosi liudytojo E. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

Iš  A. R. susirašinėjimo Kybartų pataisos namuose apskaitos kortelės matyti, kad nuteistasis A. R. 2012-05-07 išsiuntė laišką, adresuotą A. R., adresu(duomenys pakeisti), Vilnius, o 2012-05-25 jis išsiuntė laišką adresuotą J. R., adresu(duomenys pakeisti), Vilnius (t. 1, b.l. 99). Baudžiamojoje byloje (T. 1., b.l. 19-21, 22-23) esantys laiškai, gauti  Lietuvos (duomenys pakeisti) ir (duomenys pakeisti) prokuratūroje, adresuoti A. R. ir Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojui J. R., patvirtina, jog jų siuntėjas – A. R., jie siųsti iš (duomenys pakeisti) pataisos namų, juose pavartoti žodžiai, žodžių junginiai ir sakiniai, turintys siekimo pakenkti sveikatai bei kėsinimosi į jų ir šeimos narių gyvybę reikšmes bei reikalaujama į nuteistojo A. R. naudojamą banko sąskaitą, priklausančią (duomenys pakeisti) pataisos namams, pervesti atitinkamai 10 000 ir 20 000 litų.

Iš AB banko „Swedbank“ 2012 m. birželio 8 d. rašto matyti, kad banko sąskaita (duomenys neskelbtini), į kurią buvo reikalaujama pervesti pinigus laiškuose, adresuotuose nukentėjusiesiems A. R. ir J. R., yra (duomenys pakeisti) pataisos namų depozitinė sąskaita (T. 1., b.l. 84).

Nukentėjusysis J. R., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2012 metais (duomenys pakeisti) prokuratūroje buvo gautas jam adresuotas grasinamojo pobūdžio laiškas, gavus laišką, jį užplūdo neigiamos emocijos, jis patyrė didelius išgyvenimus, bijodamas dėl savo šeimos ir artimųjų. Ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji A. R. parodė, kad ji dirba (duomenys pakeisti) teisėja. 2012-05-17 jos darbovietėje buvo gautas jai asmeniškai adresuotas laiškas iš (duomenys pakeisti) pataisos namų, kur asmuo, pasirašęs A. R., grasino jai, bei jos šeimos nariams ketinimais susprogdinti jos automobilį, bei reikalavo 10 000 Lt., laiške išreikštą grasinimą ji suprato kaip realų, nerimą sukėlė ir tai, kad grasinimai buvo skirti ne tik jai, bet ir jos šeimos nariams. Taigi, nukentėjusieji suprato A. R. siųstus laiškus kaip grasinamojo pobūdžio, tuo pačiu kaip neteisėtą reikalavimą iš nukentėjusiųjų pinigų.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad iš pataisos namų nuteistojo A. R. vardu buvo išsiųsti du grasinamojo pobūdžio laiškai nukentėjusiesiems A. R. ir J. R., kuriais reikalaujama į banko sąskaitą pervesti atitinkamai 10 000 ir 20 000 litų, priešingu atveju, grasinama panaudoti smurtą nukentėjusiųjų ir jų šeimos narių atžvilgiu bei susprogdinti prokuratūros pastatą. 

Kolegijos vertinimu, byloje surinkti įrodymai, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, patvirtina, kad apeliantas A. R. padarė nusikalstamas veikas ir jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 145 str. 2 d., 181 str. 1 d. Vien tai, kad apeliantas skunde nesutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir vertindamas juos savo naudai, nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nuosprendį.

 

Dėl nuteistojo R. P. apeliacinio skundo

 

N. R. P. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad jo veika kvalifikuotina tik pagal BK 181 str. 1 d., nes šis straipsnis visiškai apima jo padarytą nusikalstamą veiką. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 2 d. ir 181 str. 1 d., kai nukentėjusiojo J. R. terorizavimu buvo prievartaujamas jo turtas, buvo padarytos vieninga tyčia, nuteistiesiems A. R. ir R. P. siekiant vieningo nusikalstamo tikslo – neteisėtai priversti nukentėjusįjį suteikti jiems turtinę naudą (pervesti pinigus į banko sąskaitą), o grasinimas susprogdinti prokuratūros pastatą, J. R. bei jo šeimos narių atžvilgiu fizinį smurtą, pavojingą jų gyvybei ir sveikatai, šiuo konkrečiu atveju, nebuvo savitikslis dalykas, o buvo tik sudėtinė dalis veiksmų, kuriais buvo siekiama pagrindinio tikslo – turto prievartavimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai R. P. veiksmus kvalifikavo kaip dviejų nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 145 str. 2 d. ir 181 str. 1 d., sutaptį.

Apeliaciniame skunde R. P. nesutinka su jam paskirta bausme, nurodydamas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės paskirtis yra galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti LR BK 54 str. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. P. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str., nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nuteistojo asmenybę bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės skyrimui.

LR BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Pirmos instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė bausmės rūšies parinkimo nuteistajam ir parinktos bausmės dydžio nustatymo motyvus. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei nustatydamas parinktos bausmės trukmę, atsižvelgė į tai, kad R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat teismas atsižvelgė į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę. R. P., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas (BK 181 str. 1 d.) priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, praeityje ne kartą teistas (t. 3,b.l.63-70), taip pat ir už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus nuosavybei, nusikalstamas veikas padarė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, anksčiau paskirtos bausmės nuteistojo nuo nusikalstamų veikų nesustabdė. Be to, R. P. baustas administracine tvarka (t.3, b.l. 94-96), iš ko darytina išvada, kad R. P. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų ir sistemingai pažeidinėti įstatymus.

Įvertinus aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik R. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Kolegijos nuomone, paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl švelninti jas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Nepagrįstas nuteistojo R. P. argumentas, esą pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pagal teismų praktiką ši atsakomybę lengvinantį aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nes nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nebuvo nuoširdus, neigė kai kurias nustatytas aplinkybes, klaidino teismą, siekdamas palengvinti savo padėtį. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada atitinka bylos medžiagą, baudžiamojo įstatymo ir teismų praktikos reikalavimus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad teismas be pagrindo nenustatė šios apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliantų A. R. ir R. P. apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

            Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

            n u t a r ė:

 

            nuteistųjų A. R. ir R. P. apeliacinius skundus atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                                                                                                       Jurgita Mačionytė

 

 

Teisėjai:                                                                                                            Daiva Kazlauskienė

 

 

                                                                                                                           Artūras Šumskas                                                                                                                                                                                                                                  

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 64 str. Bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika
  • BK 63 str. Bausmės skyrimas už kelias nusikalstamas veikas
  • BK 181 str. Turto prievartavimas
  • BK 145 str. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas
  • BPK
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • 2K-542/2011
  • BK 41 str. Bausmė ir jos paskirtis
  • BK 54 str. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai
  • BK 61 str. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių
  • BK 59 str. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės