Civilinė byla Nr. 2A-415-611/2011
(S)
Procesinio sprendimo kategorija: 30.2; 30.9.1; 121.15; 121.18.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2011 m. kovo 15 d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
teisėjų Dalios
Kačinskienės ir Tatjanos Žukauskienės,
sekretoriaujant
Silvijai Rimavičiūtei,
dalyvaujant ieškovams
J. M., atsakovo atstovui
adv. Michailui Sadovničiui,
viešame teismo
posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
P. K. apeliacinius skundus
dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimo ir 2010 m.
gegužės 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. M., D. M., N.
G., A. D., K. B. ir N. B. ieškinį atsakovui P. K. bei atsakovo P. K. priešieškinį ieškovams dėl žemės sklypo
naudojimosi tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
n
u s t a t ė :
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),
naudojimosi tvarką pagal korporacijos „Matininkai" parengtą planą bei
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jie kartu su atsakovu yra žemės sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovai užsakė ir korporacija
„Matininkai" parengė žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, su kuriuo
visi ieškovai sutinka. Šį planą norėta patvirtinti bendru žemės sklypo
savininkų sutarimu, tačiau atsakovas atsisako tokį susitarimą pasirašyti. Plane
nurodytų sklypų dalys skiriamos naudotis kiekvienam iš žemės sklypo
bendrasavininkų, o sklypo dalys, skiriamos naudotis bendrai, atitinka
bendrasavininkų dalis bendrojoje nuosavybėje. Ieškovų teigimu, atsakovas savo
pasiūlymo naudotis žemės sklypu nei su vienu iš ieškovų nederino, jį parengė
tik praėjus pusei metų po teismo sprendimo už akių priėmimo, kai kurios dalys
nepagrįstai išdidintos, numatyti nepatogūs privažiavimai prie kai kurių ieškovų
sklypo dalių. Atsakovo planas atitinka tik atsakovo interesus, pažeidžia
proporcingumo principą, bendraturčių interesus.
Atsakovas P. K. su ieškiniu
nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė patvirtinti jo parengtą ginčo
žemės sklypo naudojimosi tvarką. Nurodė, kad nustatant naudojimosi privačios
namų valdos žemės sklypu tvarką kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas
priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam
priklausančių statinių, kad būtų susisiekimas su viešaisiais keliais.
Vilniaus m. 1-as apylinkės teismas 2010 m. kovo 31 d. sprendimu ieškinį patenkino, o priešieškinį atmetė. Teismas nustatė tokią
žemės sklypo naudojimosi tvarką:
ieškovams J. M. ir D. M. paskyrė atskiram naudojimui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį,
plane pažymėtą raide H, 66 kv. m. ploto, bendram naudojimui - žemės sklypo
dalį, plane pažymėtą raide C, 109 kv. m. ploto ir raide A, 199 kv. m. ploto;
ieškovei N. G. paskyrė atskiram
naudojimui žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide G, 46
kv. m. ploto, ir raide GI, 27 kv. m., bendram naudojimui - žemės sklypo dalį,
plane pažymėtą raide C, 109 kv. m. ploto ir raide A, 199 kv. m. ploto;
ieškovei A. D. paskyrė atskiram
naudojimui žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide E, 67
kv. m. ploto, bendram naudojimui - žemės sklypo dalį plane pažymėtą raide C,
109 kv. m. ploto ir raide A, 199 kv. m. ploto;
ieškovams K. B. ir N. B. paskyrė atskiram naudojimui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),
dalį, plane pažymėtą raide D, 75 kv. m. ploto, bendram naudojimui - žemės
sklypo dalį, plane pažymėtą raide C, 109 kv. m. ploto ir raide A, 199 kv. m.
ploto;
atsakovui P. K. paskyrė atskiram
naudojimui žemės sklypo, esančio (duomenys
neskelbtini), dalį, plane pažymėtą raide B,
236 kv. m. ploto, bendram naudojimui - žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide
C, 109 kv. m. ploto;
priteisė iš atsakovo P. K. 100 Lt žyminio
mokesčio ieškovams J. M., D. M., N. G., A. D., K. B., N. B., priteisė iš atsakovo P. K. 100 Lt žyminio
mokesčio ieškovui J. M.; priteisė iš atsakovo P. K. 275,23Lt pašto
išlaidų į valstybės biudžetą.
Teismas nustatė,
kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),
savininkai. Bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko
nuosavybės teisės dalys: J.
M. ir D. M. bendros jungtinės
sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 136/834, N. G. - 142/834, A. D. - 138/834, K. B. ir N. B. bendros jungtinės
sutuoktinių nuosavybės teise - 146/834, o P. K. - 272/834 dalys.
Tarp šalių iškilo ginčas dėl minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo.
Su korporacijos „Matininkai“ parengtu žemės planu visi bendrasavininkai
sutinka. Teismas įvertino ieškovų ir atsakovo pateiktus žemės sklypo
naudojimosi tvarkos planus ir konstatavo, kad atsakovo pateiktas teismui jo
užsakymu UAB „Orleanas“ padarytas žemės sklypo naudojimo planas pažeidžia
ieškovų interesus, atsakovas juo siekia savo interesų kitų bendraturčių teisių
suvaržymo sąskaita. Nustatė, jog atsakovo plane daržas ir voljeras patenka ant
dalies, kuri turėtų būti naudojama visų bendraturčių bendrai, t.y. ant
įvažiavimo, o visas kiemas yra užstatytas automobiliais, kurių remontu, ieškovų
teigimu, užsiima atsakovas. Atsakovas pagal 2005-03-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį nupirko 272 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, tačiau
remiantis ieškovų paskaičiavimais, atsakovas faktiškai naudoja 329 kv. m. ploto
žemės sklypą. Atsakovo pateiktas planas neatitinka proporcingumo kriterijaus,
nes plane ieškovėms A. D. ir D. M. paskiriama naudotis mažesniu plotu nei joms priklausytų
atsižvelgiant į jų turimą bendrą dalinę nuosavybę.
Vilniaus m. 1-as
apylinkės teismas 2010 m. gegužės 3 d. priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo P. K. 700
Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. M.,
ir 2000 Lt ieškovui K. B.. Teismas ieškovių D. M., N. G. bei A. D. prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų
priteisimo atmetė.
Atsakovas apeliaciniu
skundu prašo panaikinti Vilniaus m. 1-o apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti.
Nurodo, kad pagal 2005-03-14 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PO 1/2005-38 įsigijo 272 kv. m. ploto žemės sklypo
dalį 834 kv. m žemės sklype, esančiame (duomenys
neskelbtini), ir nuo turto perdavimo momento įgijo
teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria naudojosi T. Š.. Pagal teismo
patvirtintą žemės sklypo naudojimosi tvarką atsakovas neteko įvažiavimo
(paklotas grindiniu) į jam teismo paskirtą žemės sklypo dalį. Atsakovo
teigimu, jis pateiktu projektu siekia išsaugoti įvažiavimą į žemės sklypą,
kuris ten buvo nuo 1985 metų ir yra su betono plytelių danga. Siekdamas
išvengti konfliktų su kaimynais, dalį savo naudojamo žemės sklypo (daržą)
atiduoda bendram naudojimui.
Atsakovo teigimu, korporacijos
„Matininkai" parengtame plane įvažiavimas į jam skiriamą naudotis žemės
sklypo dalį perkeliamas ir jam įrengti reikia papildomų lėšų. Kita vertus, negali
tinkamai naudoti (yra apsunkinamas) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo
turto, įgyto pagal 1996-04-85 buto dovanojimo sutartį. Laiko, kad teismas priimdamas sprendimą turėjo vertinti, ar naujai
nustatoma žemės sklypu naudojimosi tvarka nepažeis paminklotvarkos sąlygų.
Pažymėjo, kad tenkindamas ieškinį teismas, kaip įrodymais vadovavosi ieškovų
paaiškinimais ir ieškovų paskaičiavimais, o tai, atsakovo nuomone, nėra
objektyvu. Atsakovo teigimu, ieškovai, prašydami nustatyti žemės sklypo,
esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, tiksliai nenurodo projekto, pagal
kurį prašoma tai padaryti, t.y. nenurodo nei jo rekvizitų, nei pagaminimo
datos. Kita vertus, plane, pagal kurį ieškovai prašo nustatyti naudojimosi
žemės sklypu tvarką, yra įrašytas žemės sklypo naudotojas G. Š., nors nagrinėjamoje byloje jis nėra nei proceso šalis, nei dalyvis.
Apeliaciniu skundu dėl papildomo teismo sprendimo atsakovas prašė pakeisti
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. papildomą sprendimą
dalyje, kurioje K. B. buvo
priteista 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų suma, sumažinant ją iki 1280 Lt, o
likusioje dalyje prašo sprendimą palikti nepakeistu. Nurodė, kad byloje nėra
pateikta nei vieno dokumento, patvirtinančio apmokėjimą už susipažinimą su byla
(atstovavimą teisme). Byloje yra vienintelis mokėjimas už atstovavimą teisme,
kurį 2008-04-15 atliko J. M..
Už dviejų dokumentų surašymą K. B. sumokėjo
1600 Lt, o J. M. už vieną tik 200 Lt. Atsakovo nuomone, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais K. B. turėtų būti sumažintas
priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis už dokumentų surašymą tokiu būdu: vidurkis
tarp vieno J. M. mokėjimo
(200 Lt) ir K. B. ( 800 Lt) už dokumento paruošimą yra 800 + 200 = 1000 : 2 = 500 Lt. Nurodė, kad bendra K. B. priteistina suma yra 280 +
1000 = 1280 Lt.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Vilniaus m. 1-o apylinkės
teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą ir 2010 m. gegužės 3 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus. Nurodo, kad žemės sklypo dalį, kurios plotas 272 kv. m.,
atsakovas įsigijo 2005-03-14 ir iki šiol nėra išskirta bei nustatyta, kur yra
apeliantui tenkanti žemės sklypo dalis, kurios plotas yra 272 kv. m. Taigi,
akivaizdu, kad nuosavybės teisę į žemės sklypo dalį apeliantas galėjo įgyti ir
įgijo tik 2005-03-14. Apelianto pateikta 1985 m. inventorinio plano kopija taip
pat neleidžia nustatyti žemės sklypo dalies, kuria naudojosi T. Š., ar, juo labiau, apeliantas. Ieškovų
teigimu, nei CK 4.75 bei 4.81 straipsniai, nei jokios kitos teisės normos
nenustato, kad naudojimosi bendru turtu tvarka, kurią, vadovaujantis CK 4.75
straipsniu nustato teismas, kuomet kyla nesutarimas tarp bendraturčių, turi
atitikti tikrovę, t.y., faktinę naudojimosi turtu situaciją. Byloje yra
įrodymai, kurie leidžia pagrįstai teigti, kad šiuo metu susiklosčiusi faktinė
naudojimosi bendru turtu situacija yra neteisinga ir neteisėta (apeliantas
faktiškai naudojasi didesne žemės sklypo dalimi negu jam priklausytų
atsižvelgiant į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje). Tokias išvadas
ieškovai daro iš apelianto pateikto UAB „Orkanas“ žemės sklypo vidaus dalių
naudojimosi tvarkos projekto, iš kurio galima nustatyti, kad apelianto daržas
bei voljeras patenka ant dalies, kuri turėtų būti naudojama visų bendraturčių
bendrai, t.y., ant įvažiavimo. Iš apelianto pateikto antstolio faktinių aplinkybių
konstatavimo protokolo matyti, kad visas kiemas yra užstatytas apeliantui
priklausančiais automobiliais. Be to, apelianto tvora ir voljeras yra pastatyti
savavališkai. Ieškovų teigimu, apeliantas pagal 2005-03-14 valstybinės žemės
pirkimo-pardavimo sutartį nusipirko 272 kv. m. ploto žemės sklypo dalį. Tačiau šiuo
metu apeliantas faktiškai naudoja 329 kv. m. ploto žemės sklypo dalį.
Pažymėjo, jog į
apelianto naudojamą žemės sklypo dalį galima patekti per žemės sklypo dalį,
kurios ilgis 9.86 m, todėl akivaizdu, kad jokio įvažiavimo į apeliantui
tenkančią žemės sklypo dalį jis neprarado. Taip pat, ieškovams nesuprantama,
kodėl ir kaip apeliantas negali tinkamai naudoti jam nuosavybės teise
priklausančio nekilnojamojo turto, esančio apeliantui tenkančioje žemės sklypo
dalyje, kadangi apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, kurios leistų nustatyti,
kokiu būdu naudojimasis jo nekilnojamuoju turtu tampa apsunkintas.
Pabrėžė, jog apelianto
paklotas grindiniu įvažiavimas buvo įrengtas savavališkai, be kitų bendraturčių
sutikimo. Taigi, nederindamas savo veiksmų su kitais teisėtais žemės sklypo
savininkais, apeliantas elgėsi nesąžiningai, nerūpestingai ir neteisingai, turi
pilnai prisiimti tokio elgesio pasekmes. Nurodė, kad apelianto pateiktas UAB
„Orkanas“ žemės sklypo vidaus dalių naudojimosi tvarkos projektas neatitinka CK
4.81 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo kriterijaus, kadangi ieškovėms A. D. ir D. M. paskiriamos naudotis mažesnės bendro turto
dalys negu tos, kurios faktiškai turėtų jiems priklausyti atsižvelgiant į jų
dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Ieškovai nurodė,
kad byloje yra atstovavimo sutartis, pagal kurią ieškovų atstovas advokato
padėjėjas V.Račys atstovavo ieškovams nagrinėjant bylą teisme ir turėjo teisę
atlikti ieškovų vardu visus procesinius veiksmus. Už atstovavimą (kuris apėmė
ir susipažinimą su bylos medžiaga), atstovui buvo sumokėta 500 Lt, ko neneigia ir pats apeliantas. Apeliantas dėl nesuprantamų priežasčių nevertina aplinkybės, kad advokato padėjėjas V.Račys atstovavo ir procesinius dokumentus
rengė visiems šešiems ieškovams. Sudarydami teisinių paslaugų sutartis su
advokato padėjėju V.Račiu, ieškovai tapo bendraskoliais ir jiems atsirado
solidari prievolė atsiskaityti už suteiktas teisines paslaugas. K. B. ir J. M. įvykdė ieškovų, kaip solidarių bendraskolių,
prievolę atstovui. Dėl to, ieškovai, kaip solidarūs bendraskoliai, atlygino
lygiomis dalimis K. B. ir
J. M. tai, ką jie
sumokėjo, atskaičius jiems tenkančias dalis. Pažymėjo, kad nėra jokio pagrindo
mažinti pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi
išlaidų, kadangi jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėje bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų rekomenduojamų
priteisti maksimalių užmokesčio dydžių už teisines paslaugas.
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Apeliacinio
proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų,
neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios
instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip
pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų
absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Nagrinėjamoje
byloje tarp ieškovų ir atsakovo kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos
nustatymo. LR CK 4.75 str. nenustato kriterijų, į kuriuos reikia
atsižvelgti naudojimosi tvarkos daiktu nustatymo atveju. Tačiau pagal Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nustatant naudojimosi žemės
sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi tokiais kriterijais, kaip racionalumas,
patogumas ir faktinis naudojimas. Jie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinio
santykių reguliavimo principų (LR žemės įstatymo 1 str.), yra pripažinti teismų
praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis
civilinėje byloje Nr.3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis
civilinėje byloje Nr.3K-3-1050/2003; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje
byloje Nr.3K-3-13/2010). Be to, teismui teikiamas naudojimosi bendru žemės
sklypu tvarkos projektas turi būti parengtas žemės santykius reglamentuojančių
teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas, vertindamas, ar prašoma nustatyti
naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą
ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus,
turi tam tikrą diskrecijos teisę; ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5
straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos
taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam
tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės
naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų
interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai,
ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį. Nustatoma naudojimosi žemės
sklypu tvarka turi būti maksimaliai patogi naudotis visiems bendraturčiams
pagal tiesioginę paskirtį, neiškeliant nei vieno bendraturčio interesų aukščiau
už kitų. Nustatant naudojimosi tvarką atsižvelgimas į faktinį žemės naudojimą
nereiškia, kad nustatoma naudojimosi tvarka turi visiškai atitikti faktinį
naudojimą, ypač jeigu tai neįmanoma arba vienas iš bendraturčių naudojasi
didesne žemės sklypo dalimi nei jam priklauso nuosavybės teise. Jeigu neįmanoma
nustatyti naudojimosi tvarkos pagal faktinį naudojimą dėl to, kad būtų pažeisti
aukščiau minėti racionalumo ir patogumo principai, tuomet taip pat galima
nukrypti nuo faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Nagrinėjamu atveju
teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esamus įrodymus, šalių pateiktus ginčo
žemės sklypo naudojimosi tvarkos planus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos
teismas pagrįstai patvirtino ieškovų parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarką, kaip
labiausiai atitinkantį minėtus kriterijus, dėl žemiau nurodomų argumentų.
Pagal byloje
esančius duomenis ieškovai ir atsakovas yra 834 kv.m. žemės sklypo, esančio
adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai
(c.b.l.5-7), valdantys žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. J. M. ir D. M. bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės
teise priklauso 136/834 dalys, N.
G. - 142/834 dalys, A.
D. – 138/834 dalys, K.
B. ir N. B. bendros
jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise – 146/834 dalys, o atsakovui P. K. – 272/834 dalys. Šiame
žemės sklype yra atsakovo nuosavybės teise valdomas namas ir gyvenamasis namas,
kuriame butus nuosavybės teise valdo ieškovai. Tarp ieškovų ir atsakovo kilo
ginčas dėl minėto žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, savo planus
pateikė teismui tiek ieškovai, tiek atsakovas. Pirmosios instancijos teismas pripažino,
kad ieškovų parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas labiausiai
atitinka bendraturčių interesus, o atsakovo parengtas planas pažeidžia kitų
bendraturčių interesus. Atsakovas mano, kad jo parengta tvarka yra tinkamesnė,
kadangi atitinka faktinį naudojimą.
Kaip matyti iš
bylos duomenų, atsakovas faktiškai naudojo didesnę minėto sklypo dalį savo
asmeniniams poreikiams nei jam tenkanti dalis bendroje nuosavybėje (II t.,
b.l.88-89, 94, 164 ir kt.), tai pripažino ir pats atsakovas savo procesiniuose
dokumentuose ir pateiktuose įrodymuose. Taigi, pirmosios instancijos teismas
atsakovo naudojimąsi didesne nei jam priklauso sklypo dalimi padarė ne tik iš
ieškovų paaiškinimų, bet ir iš kitų aukščiau minėtų įrodymų, šie įrodymai yra
pakankami padaryti tokiai teismo išvadai. Atsakovas teigia, kad tokia
naudojimosi tvarka susiformavo nuo 1985 m., tačiau teisėjų kolegija
konstatuoja, kad tokia tvarka pažeidė kitų bendraturčių teises ir teisėtus
interesus, jų nuosavybės teises, nes atsakovas naudojosi didesne žemės klypo
dalimi nei jam priklauso nuosavybės teise. Todėl nepagrįstas apelianto
argumentas, kad jis turi teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kuria naudojosi
buvusi jo namo savininkė T. Š..
Pagal bylos duomenis įstatymo nustatyta tvarka šalims priklausančio žemės
sklypo naudojimosi tvarka nėra nustatyta, šalims priklausančios dalyje natūroje
nėra nustatytos, jos valdo idealiąsias dalis. Dėl minėtų priežasčių neįmanoma
nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, atitinkančią faktinį naudojimą,
tačiau įmanoma iš dalies atsižvelgti į faktinį naudojimą. Ieškovų parengta
žemės sklypo naudojimosi tvarka iš dalies atsižvelgia į šalių faktinį bendro
žemės sklypo naudojimą, ieškovų parengta tvarka yra racionalesnė ir patogesnė
naudotis visiems bendraturčiams nei atsakovo, nes visiems bendraturčiams bus
patogu patekti į jiems paskirtas žemės sklypo dalis, bendro naudojimo kelias
formuojamas be stataus posūkio, be to, mažiau žemės paliekama bendram
naudojimui. Ieškovų parengta tvarka, be to, yra tikslesnė ir proporcinga
nuosavybės dalims bendroje nuosavybėje. Tuo tarpu atsakovo parengta žemės
sklypo naudojimosi tvarka iš esmės užtikrina tik jam tenkančios sklypo dalies
patogų naudojimą. Pagal atsakovo parengtą žemės naudojimosi tvarką ieškovams
Marcinkevičiams ir A. D. faktiškai
tenkančios žemės sklypo dalys neatitinka jiems nuosavybės teise priklausančių
dalių. Nors atsakovo parengtoje tvarkoje šiems ieškovams tenkančios dalys nurodytos
teisingai, tačiau pagal faktą ir atliktus matavimus, jiems tenka mažesnės
sklypo dalys nei priklausytų. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad pagal
ieškovų parengtą naudojimosi tvarką jis neteko įvažiavimo į jam tenkančią
sklypo dalį. Atsakovo pastatyti voljeras ir tvora yra savavališki statiniai,
todėl neteisėti (II t., b.l.105), atsakovas buvo įpareigotas juos nugriauti ar
įteisinti, tačiau šių įpareigojimų neįvykdė, todėl nustatant naudojimosi
tvarką, atsižvelgti į šiuos statinius neprivaloma. Betono plytelių dangą, iš
kurios suformuotas įvažiavimas į atsakovo naudojamą žemės sklypo dalį, galima
perkelti į kitą vietą be didesnių išlaidų ir sunkumų, nes įrodymų, kad ją
įrengiant buvo laikomasi visų technologinių reikalavimų, nėra, be to, nėra duomenų,
kad tai įrengta įstatymų nustatyta tvarka. Daržui naudojamą žemės sklypo dalį
atsakovas taip pat galės persikelti. Atsakovas, nurodydamas, kad negalės
tinkamai naudoti jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, jokių kitų
argumentų, išskyrus argumentą dėl įvažiavimo prie jo namo, nenurodo kodėl bus
apsunkintas naudojimas ir kuo tai pasireikš, t.y. iš esmės nepagrindė tokio
savo argumento. Atsakovo nurodomas LR statybos įstatymo 6 str. 4 p.
nagrinėjamoje byloje netaikytinas, nes nesusijęs su nagrinėjamu ginču. Atsakovo
argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ar nustatoma
naudojimosi tvarka nepažeis paminklotvarkos sąlygų, yra deklaratyvaus pobūdžio,
nes jis nenurodo, kuo teismo nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka minėtų
sąlygų, o pirmosios instancijos teismas bei teisėjų kolegija tokių nenustatė,
atsakovo reikalingi atlikti įvažiavimo ir daržo perkėlimo darbai nepažeis šių
sąlygų. Apibendrindama tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad
ieškovų parengta naudojimosi tvarka labiau atitinka racionalumo, patogumo ir
faktinio naudojimosi kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo
principus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino ieškovų
siūlomą žemės sklypo naudojimosi tvarką, atitinkamai atmesdamas atsakovo
priešieškinį. Atsakovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kokių taisyklių turi
būti laikomasi nustatant žemės sklypo naudojimosi tvarką, iš esmės nenurodė,
kuo pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia minėtas
taisykles, išskyrus, kad nustatyta tvarka pažeidžia jo faktinį naudojimą bei
dėl tokios tvarkos jis turės persikelti įvažiavimą į jam tenkančią sklypo dalį,
dėl šių argumentų teisėjų kolegija pasisakė, o kiti argumentai yra
deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiais įrodymais.
Atsakovas
apeliaciniame skunde nurodo, kad yra absoliutus pirmosios instancijos teismo sprendimo
negaliojimo pagrindas, nurodytas LR CPK 329 str. 2d. 2 p., t.y. teismas
pasisakė dėl neįtrauktų byloje asmenų teisių ir pareigų, be to, ieškovų
ieškinys neatitinka LR CPK 135 str. 1 d. 4 p., nes ieškovai nenurodo projekto,
pagal kurį prašoma nustatyti naudojimosi tvarką, rekvizitų, pagaminimo datos.
Tokie apelianto argumentai atmestini. Nors ieškovų parengtame žemės sklypo
naudojimosi tvarkos projekte bendraturčiu nurodomas G. Š., tačiau šis projektas buvo parengtas 2004
metais, o 2005-02-02 iš G. Š. nuosavybės
teises į jam priklausantį butą ir žemės sklypo dalį nupirko ieškovai N. B. ir K. B. (II t., b.l.106-110), būtent jie įstojo į
bylą bendraieškiais su kitais ieškovais ir pirmosios instancijos teismas
nustatė naudojimosi tvarką šiems ieškovams. Dėl G. Š. teisių ir pareigų pirmosios instancijos
teismas dėl nurodytų motyvų nepasisakė, nes ieškovai N. B. ir K. B. įstojo byloje vietoj G. Š.. Ieškovų reikalavimas atitinka LR CPK 135
str. 2 d. 4 p., nes ieškinio dalykas yra aiškiai nurodytas, t.y. yra nurodoma,
kieno parengtą naudojimosi tvarką prašoma tvirtinti, ieškovai pateikė tik vieną
naudojimosi tvarkos projektą, todėl identifikuoti ji nėra sudėtinga, aiškiai
nurodė, kokias sklypo dalis prašo skirti naudotis kiekvienam iš bendraturčių.
Įstatymas nereikalauja nurodyti naudojimosi tvarkos parengimo datą ir kitus
rekvizitus ieškinio dalyke, esminis reikalavimas – ieškinio dalykas turi būti
aiškus ir suprantamas, šiems reikalavimams ieškovų ieškinio dalykas atitinka.
Nagrinėjamoje
byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatyto
tarp bendraturčių, todėl atsakovo ir ieškovės D. M. ginčas dėl rūsio atsakovo name nuosavybės
neturi teisinės reikšmės ginčui.
Vilniaus
miesto 1 apylinkės teismas 2010-05-03 papildomu sprendimu išsprendė šalių
patirtų teisinės pagalbos išlaidų paskirstymą, nes to nepadarė 2010 m. kovo 31
d. sprendime. Atsakovas nesutinka su papildomu sprendimu dalyje dėl 2000 Lt
bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovui K. B. ir prašo priteistą sumą sumažinti iki 1280
Lt. Ieškovui K. B. priteistos
išlaidos advokato padėjėjo pagalbai neviršija LR teisingumo ministro 2004-04-02
įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino
užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių,
net yra žymiai mažesnės nei yra leidžiamos priteisti, atitinka LR CPK 98 str. 2
d. numatytus kriterijus, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei bylos
sudėtingumą. Byla yra sudėtinga, didelės apimties, atsakovas kelis kartus
tikslino priešieškinį, šalys pateikė daug surašytų procesinių dokumentų, tarp
jų atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
(rekomendacijų 8.2 p.), atsiliepimą į atsakovo patikslintą priešieškinį
(rekomendacijų 8.2 p.), tripliką (atsiliepimą į atsakovo dubliką)
(rekomendacijų 8.3 p.), visą advokato padėjėjo pagalbos išlaidų apmokėjimo
naštą prisiėmė ieškovai J. M. ir
K. B., K. B. didesne apimtimi, todėl pirmosios
instancijos teismas pagrįstai ieškovui K. B. priteisė 2000 Lt išlaidų advokato padėjėjo
pagalbai apmokėti. Apeliantas nepagrįstai nurodo minimalią mėnesinę algą 700
Lt, nes teismo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta minimali mėnesinė alga
800 Lt, o bylinėjimosi išlaidų pagrįstumas vertinamas teismo sprendimo priėmimo
dieną pagal tuo metu galiojantį minimalios mėnesinės algos dydį.
Atsižvelgdama
į aukščiau minėtus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios
instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčui taikytinas materialinės
teisės normas, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas,
teisingai nustatė faktines aplinkybes ir įvertino byloje esamus įrodymus, todėl
priėmė teisėtą ir pagrįstą tiek 2010 m. kovo 31 d. sprendimą, tiek 2010 m.
gegužės 3 d. papildomą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo apeliaciniai
skundai dėl minėtų teismo sprendimų atmetami, o pirmosios instancijos teismo 2010
m. kovo 31 d. sprendimas ir 2010 m. gegužės 3 d. papildomas sprendimas paliekami
nepakeisti (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios
instancijos teismas motyvuose nurodo, kad tvirtina ieškovų pateiktą žemės
sklypo naudojimosi tvarką, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodo kiekvienai
šaliai tenkančias naudotis žemės sklypo dalis pagal ieškovų pateiktą tvarką,
tačiau neidentifikuoja šios tvarkos. Todėl teisėjų kolegija patikslina
pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad
naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal korporacijos „Matininkai“
parengtą planą (I t., b.l.8).
Ieškovas J. M. prašo priteisti iš
atsakovo 1500 Lt advokato padėjėjo pagalbos išlaidas už procesinio dokumento
surašymą apeliacinės instancijos teisme. Kadangi atsakovo apeliaciniai skundai
atmetami, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovui J. M. iš atsakovo priteistinos šio patirtos
bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į LR
CPK 98 str. 2 d., LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85
patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už
advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 5 p., 8.11 p.,
ieškovui priteistinos advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos mažintinos
iki 960 Lt. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jos valstybei priteistinos 16,55
Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos (LR
CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1
dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 31 d. sprendimą palikti
nepakeistą. Patikslinti šio teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad
naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma pagal korporacijos „Matininkai“
parengtą planą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 3 d. papildomą sprendimą
palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. K. 16,55
Lt (šešiolika litų 55 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą ir 960
(devynis šimtus šešiasdešimt) litų bylinėjimosi išlaidų ieškovui J. M..
Kolegijos
pirmininkas Andžej
Maciejevski
Teisėjos Dalia Kačinskienė
Tatjana
Žukauskienė