Teismingumo byla Nr. T-73/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00424-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

 (S)

NUTARTIS

2019 m. spalio 22 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjas J. Ž. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Kretingos skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 14SK-1073-(14.14.110); 2) panaikinti Tarnybos 2019 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 1SS-634-(5.59E) netenkinti jo skundo dėl Tarnybos Kretingos skyriaus 2015 m. rugsėjo 10 d. sprendimo.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog nuosavybės teise valdo kitos paskirties 0,2320 ha ploto žemės sklypą, esantį Kretingos r. sav., Darbėnai, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Žemės sklypas buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus ir 2000 m. rugsėjo 7 d. įregistruotas nekilnojamojo turto registre. Teigė, jog 2019 metų pradžioje kreipėsi į matininkų įmonę, prašydamas atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių metu buvo nustatyta, jog Žemės sklypą perdengia gretimas valstybinės žemės sklypas (toliau – ir Ginčo sklypas), patikėjimo teise valdomas Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Pareiškėjas nurodė, jog Ginčo sklypo ribos buvo įbraižytos nekilnojamojo turto registre taip, kad pateko į Žemės sklypą, todėl šis sklypas buvo suformuotas pažeidžiant jo nuosavybės teisę.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas suformuotas neatlikus tikslių kadastrinių matavimų, todėl nėra pagrindo teigti, kad žemės sklypai persidengia. Tvirtino, jog Tarnybos Kretingos skyrius priėmė teisingą sprendimą suformuoti kelio juostos žemės sklypą ir patvirtino matininko nustatytus šio žemės sklypo kadastro duomenis.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, nagrinėdami administracinę bylą, nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydami išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimai panaikinti ginčijamus Tarnybos sprendimus yra susiję su viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimu. Tačiau ginčas iš esmės kyla dėl atitinkamų žemės sklypų ribų nustatymo. Specialiosios teisėjų kolegijos formuojamoje praktikoje ne kartą nurodyta, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymų, visų pirma yra civilinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Pagal teisinio reglamentavimo nuostatas, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš skundo bei jame nurodomų faktinių aplinkybių, ginčas, visų pirma, kilo dėl to, kad ginčijamu Tarnybos Kretingos skyriaus sprendimu suformavus Ginčo žemės sklypą (rajoninis kelias Nr. 2311 Darbėnai – Grūšlaukė ruožas 0,006 km – 1,835 km Darbėnų kadastrų vietovėje, Kretingos rajone) bei patvirtinus šio sklypo kadastro duomenis, Ginčo sklypo ribos buvo įbraižytos Nekilnojamojo turto registre taip, kad į Ginčo žemės sklypą pateko dalis pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo.

Vertinant pareikštų reikalavimų visumą, darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su privačių asmenų žemės sklypo ribų nustatymu. Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje pripažįstama, jog tokie ginčai yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį byloje Nr. T-103/2018; 2016 m. gegužės 2 d. nutartį byloje Nr. T-40/2016; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį byloje Nr. T-146/2015; 2015 m. spalio 15 d. nutartį byloje Nr. T-121/2015; 2013 m. vasario 18 d. nutartį byloje Nr. T-32/2013). 

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Bylą pagal pareiškėjo J. Ž. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos) perduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams įstatymų nustatyta tvarka spręsti skundo priėmimo klausimą.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.