Bylos Nr. 1S-1623-290/2015

              Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00063-2012-8

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1.; 2.5.19.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. rugsėjo 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo E. J. gynėjos advokatės D. J. skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2015-07-31 nutarties, kuria atmestas nuteistojo prašymas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatų taikymo, ir

           n u s t a t ė :

kad E. J. nuteistas Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė -  laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Nuteistasis E. J. 2015-06-18 pateikė prašymą Šakių rajono apylinkės teismui dėl pasikeitusio BK 75 straipsnio nuostatų jam taikymo.

Šakių rajono apylinkės teismas 2015-07-31 nutartimi nuteistojo prašymą atmetė motyvuodamas tuo, kad bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistojo E. J. gynėja advokatė D. J. skundžia šią Šakių rajono apylinkės teismo 2015-07-31 nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti. Skunde nurodo, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinus nuostatą, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas ir už sunkius nusikaltimus nuteistam asmeniui (šiuo atveju už BK 182 str. 2 d. numatytus nusikaltimus), todėl šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens, t.y. E. J., teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo E. J. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nevertino, jog BK 75 str. 1 d. įtvirtintu materialiu pagrindu bausmės vykdymo atidėjimui, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas tik deklaratyviai nurodo, jog E. J. buvo pagrindinis nusikalstamų veikų organizatorius ir vien dėl šios priežasties mano, jog tai nebus pakankamas pagrindas bausmės vykdymo atidėjimui. Teismas neanalizavo nuteistojo asmenybės, nevertino, jog jis padėjo nustatyti tiesą byloje, prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, pagal galimybes atlygino dalį priteistos žalos (apie 500 Lt/144,81 Eur), o tik formaliai nurodė, kad neva atidedant bausmės vykdymą nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, nevertino ir tos aplinkybės, jog E. J. nuteistas pirmą kartą, įkalinimo įstaigoje skatintas už gerą elgesį, todėl yra pagrindas manyti, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nepaneigs baudžiamosios teisės esmės ir paskirties ir tikrai neignoruos nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Atidedant bausmės vykdymą, bus sudaryta didesnė galimybė per kiek įmanomai trumpesnį laiką atlyginti civilinius ieškinius nukentėjusiesiems, kadangi šiuo metu solidariai iš bendrininkų priteista žala dar nėra pilnai atlyginta, o atliekant realią laisvės atėmimo bausmę atlyginti civilinius ieškinius didesne apimtimi pakankamai sudėtinga.

Nuteistojo E. J. gynėjos advokatės D. J. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3621 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Šio straipsnio 5 dalyje taip pat nurodyta, jog teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti.

Aukštesnysis teismas, išanalizavęs bylos medžiagą ir skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismo sprendimas netenkinti nuteistojo prašymo dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo yra pagrįstas ir teisingas. 2015 m. kovo 19 d. priimtu įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista, įtvirtinant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, antisocialinį elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas turi būti derinamas su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas motyvuotai išdėstė, kodėl nuteistajam negalima taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, apygardos teismas šiai motyvacijai pritaria, t. y. E. J. nuteistas pagal BK 215 str. 1 d. (apysunkis nusikaltimas), 182 str. 2 d. (sunkus nusikaltimas) už 10 epizodų tęstinę nusikalstamą veiką, padarytą kartu su bendrininkais, o tai rodo didesnį jo pavojingumą. Nors gynėjos skunde nurodoma, kad nepagrįsta teismo išvada, jog E. J. buvo pagrindinė grandis jungusi visus kitus jam nusikaltimuose padėjusius bendrininkus, tačiau tokią išvadą teismui leido padaryti Šakių rajono apylinkės teismo 2015-01-20 nuosprendyje bei jį keitusiame Kauno apygardos teismo 2014-11-14 nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės. Kitos gynėjos skunde nurodomos aplinkybės t.y. tai, kad nuteistasis prisipažino, gailėjosi, padėjo tirti padarytus nusikaltimus, kad anksčiau neteistas buvo įvertintos jam skiriant bausmę ir šių aplinkybių visuma lėmė tai, kad E. J. buvo paskirta bausmė, kuri ženkliai mažesnė nei sankcijoje numatytas jos vidurkis. Skunde nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis atlygino dalį padarytos žalos, bei išėjęs į laisvę galėtų greičiau atlyginti visą žalą, aukštesniojo teismo nuomone, nėra pakankamos taikyti E. J. BK 75 str. nuostatas. Nagrinėjamu atveju, nuteistajam paskirta pagrįsta laisvės atėmimo bausmė ir nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Remiantis išdėstytu, apygardos teismas daro išvadą, kad bausmės vykdymo atidėjimas E. J. nėra galimas, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta susiklosčiusios situacijos visapusišku įvertinimu, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo gynėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi teismas

n u t a r ė :

atmesti nuteistojo E. J. gynėjos advokatės D. J. skundą ir palikti galioti Šakių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas               Jurgis Kiškis