Civilinė byla Nr. e2A-76-390/2024

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13503-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.6.2; 2.6.8.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.12; 2.6.18.3; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio  22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Gintauto Koriagino, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilines bylas pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Pagalbinė ranga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovės likviduojamos dėl bankroto mažosios bendrijos „Pagalbinė ranga“ patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos slėnis“ ir mažajai bendrijai „Strokbet“ dėl nuostolių, skolos priteisimo ir įskaitymo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo D. B..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė likviduojama dėl bankroto mažoji bendrija (toliau – LMB) „Pagalbinė ranga“ ieškiniu prašė  jai priteisti: 1) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Investicijų slėnis“ 1 760,98 Eur palūkanas už naudojimąsi ieškovės lėšomis, 2) solidariai iš atsakovių UAB „Investicijos slėnis“ (toliau – atsakovė1) ir mažosios bendrijos (toliau – MB) „Strokbet“ (toliau – atsakovė2) 10 000 Eur negautas pajamas, 3) 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant palūkanas nuo ieškinio priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė1 2020 m. birželio 1 d. sudarė Barterio sutartį Nr. 20200601-01S (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatytomis sąlygomis atlikti darbus daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o atsakovė1 įsipareigojo už atliktus darbus parduoti ieškovei butą Nr. 4 su parkavimo vieta Nr. P28 ir sandėliuku Nr. 37 (toliau – Turtas) už 86 000 Eur su PVM sumą. Taip pat susitarė, jeigu darbų kaina bus didesnė nei Turto kaina, skirtumą ieškovei primokės atsakovė (Sutarties 1.3 punktas); jeigu Turto kaina bus didesnė nei atliktų darbų kaina, skirtumą atsakovei1 primokės ieškovė (Sutarties 1.4 punktas). Šalys Sutartimi numatė planuojamą turto pardavimo datą – iki 2021 m. vasario 28 d. Ieškovė atliko darbų už 44 323,36 Eur. Šalims susitarus pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį sudaryti 2021 m. vasario 25 d. Kauno 28-ajame notarų biure, atsakovės1 atstovas G. D. pareiškė, kad atsisako sudaryti pagrindinę Turto pirkimo–pardavimo sutartį, motyvuodamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. eL2-10417-1089/2021 dėl ieškovės skolos atsakovei2 MB „Strokbet“ ir keldamas klausimus dėl ieškovės mokumo. Turto pirkimo-pardavimo sandoris nebūtų pažeidęs nei ieškovės kreditorių, nei atsakovės1 teisių ir teisėtų interesų. Atsakovė1 būtų gavusi likusias lėšas iš UAB „Kibernetika“ suteikto finansavimo, o ieškovė, pardavusi Turtą brangiau, būtų turėjusi daugiau lėšų atsiskaityti su savo kreditoriais. Pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Atsakovė1, rengdama Sutartį, nė neketino jos įvykdyti, t. y. ieškovei Turtą parduoti, nes nenumatė nei savo, nei ieškovės atsakomybės (netesybų) už savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Kadangi ieškovė darbų atliko už 44 233,36 Eur, vadovaujantis Sutarties 1.2 ir 1.4 papunkčių nuostatomis, ieškovei kilo prievolė primokėti atsakovei1 41 766,64 Eur. 2021 m. kovo 4 d. atsakovė1 sumokėjo ieškovei 37 233,36 Eur už dalį atliktų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei priteistinos 1 760,98 Eur palūkanos už išrašytas sąskaitas nuo sąskaitoje nurodyto apmokėjimo termino pabaigos iki faktinio dalinio atsiskaitymo su ieškove (2021 m. kovo 4 d.). 2020 m. birželio 19 d. tarp ieškovės ir atsakovės2 buvo sudaryta Grindų betonavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė2 įsipareigojo atlikti grindų betonavimo, pagrindo paruošimo darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė2 sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. betonavimo darbus atliko, tačiau darbai buvo atlikti nekokybiškai. Atsakovė2 pateikė reikalavimą apmokėti 5 283,79 Eur dydžio sąskaitą. Ieškovė informavo atsakovę2 apie netinkamos kokybės darbus ir atsakovei2 2021 m. vasario 19 d. buvo išrašyta ir pateikta sąskaita faktūra 874,83 Eur už broką. Atsakovė2 kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. MB „Strokbet“ byloje nepateikė ieškinio, todėl teismo įsakymas buvo panaikintas. Atsakovės2 kreipimasis į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo yra susijęs su atsakovės1 atsisakymu sudaryti pagrindinę turto pirkimo pardavimo sutartį. Buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo atsakovė1 rėmėsi atsisakydama sudaryti Turto pirkimo–pardavimo sutartį, o gavus prieštaravimus, atsakovė2 taip ir nepareiškė ieškinio. Tokiais piktybiškais veiksmais atsakovė2 pažeidė atidumo ir rūpestingumo pareigą, ir todėl elgėsi neteisėtai.

3.       Atsakovė1 su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti atsakovės1 turėtas bylinėjimosi išlaidas.

4.       Nurodė, kad atsakovė sąžiningai vykdė savo ikisutartinius įsipareigojimus. Atsakovė1 2021 m. vasario 23 d. vakare gavo iš atsakovės2 atstovaujančios advokatės pranešimą, kad teisme yra priimtas teismo įsakymas dėl skolos iš ieškovės priteisimo atsakovės2 naudai ir kad esant tokiai situacijai ieškovės mokėjimas pagal Sutartį pažeistų atsakovės2 kaip kreditorės teises, t. y. CK 6.9301 straipsnyje nustatytą imperatyvų mokėjimų eiliškumą. Notaras 2021 m. vasario 25 d. iš ryto elektroniniu paštu informavo šalis, kad dėl atsakovės2 pretenzijų Sutarties 1.2 punkte numatyta pagrindinė sutartis negali būti sudaroma. Ieškovė nieko nepadarė atsakovės2 pretenzijoms išspręsti. Ieškovė taip pat atsisakė pateikti įrodymus, kad pagrindinės sutarties sudarymas nepažeis jos kreditorių teisių (pavyzdžiui, kreditorių pakvitavimas, finansinės atskaitomybės dokumentai). Esant tokiai situacijai pagrindinė sutartis negalėjo būti sudaryta. Ieškovė apskundė notaro atsisakymą atlikti veiksmus teismui, tačiau Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės skundą atmetė. Terminas šalims sudaryti pagrindinę sutartį suėjo 2021 m. kovo 1 d. Dėl šios priežasties atsakovės1 atstovas 2021 m. kovo 2 d. ieškovę informavo, jog pasibaigus iš Sutarties kylančiam įsipareigojimui sudaryti pagrindinę sutartį Sutarties 1.6 punkto nustatyta tvarka atsakovė atsiskaitys su ieškove už atliktus darbus, pervesdama mokėtiną sumą. Vykdant sutartinius įsipareigojimus atsakovė1 ieškovei 2021 m. kovo 4 d. pervedė 37 233,36 Eur. 2021 m. kovo 22 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis tarp atsakovės1 ir atsakovės2. Atsakovė 2021 m. kovo 29 d. pranešimu informavo ieškovę apie perimtą reikalavimo teisę iš atsakovės2 į ieškovę 5 485,44 Eur sumai. 2021 m. kovo 29 d. pranešimu apie įskaitymą atsakovė1 įskaitė 5 485,44 Eur perimto reikalavimo sumą į atsakovės įsipareigojimus ieškovei, bei 2021 m. kovo 30 d. sumokėjo darbų kainos likutį ieškovei (7 000 Eur - 5 485,44 Eur= 1 514,56 Eur). Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1631-653/2022 ieškovei iškėlė bankroto bylą. Taigi, atsakovės1 abejonės dėl ieškovės finansinių pajėgumų, buvo pagrįstos. Ieškovė Sutartimi suteikė pilną teisę atsakovei1 su ieškove už atliekamus darbus neatsiskaityti iki tol, kol nebus sudaryta pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis, arba nebus įgyvendintas Sutarties 1.6 punktas. Taigi, ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, jog atsakovė neteisėtai naudojosi ieškovės lėšomis.

5.       Atsakovė2 su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6.       Nurodė, kad nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. ieškovė pradėjo vėluoti atsiskaityti su MB „Strokbet“ už atliktus darbus. Atsakovė2 gindama savo pažeistas civilines teises 2021 m. vasario 23 d. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Sužinojus, kad ieškovė ketina įsigyti nekilnojamojo turto, už kurį atsiskaitymą įvykdys įskaitydama gautiną sumą už atliktus darbus, tapo aišku, kad ieškovė galimai elgiasi nesąžiningai ir pažeidžia atsakovės2 interesus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė1 perėmė reikalavimo teisę į ieškovę ir savo jėgomis bei lėšomis įsipareigojo reikalauti skolos sumokėjimo, atsakovė2 nereiškė teismui ieškinio bendrąja ginčo teisenos tvarka ir teismo įsakymas buvo panaikintas. Nei kreipimasis į teismą, nei reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymas su atsakove1 negali būti laikomi neteisėtais veiksmais ieškovės atžvilgiu. Priešingai, ieškovė atliko neteisėtus veiksmus atsakovės2 atžvilgiu, t. y. pažeidė sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti su subrangovu už atliktus darbus, todėl prisiėmė visą riziką dėl pasekmių, kurias nulėmė atsakovės2 pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas, kilimo.

7.       Trečiasis asmuo D. B. teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

8.       Teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, kad buto pirkimo–pardavimo sandoris nebuvo sudarytas dėl atsakovių kaltės. Trečiasis asmuo nurodė, kad sutartą dieną buvo sudaromos dirbtinės kliūtys sandorio patvirtinimui. Jis turėjo grynųjų pinigų, buvo sudaręs paskolos sutartį buto pirkimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei UAB „Investicijos slėnis“ 3 236,75 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės LMB „Pagalbinė ranga“ bankroto administravimui skirtų lėšų. Priteisė atsakovei MB „Strokbet“ 2 000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti iš ieškovės LMB „Pagalbinė ranga“ bankroto administravimui skirtų lėšų.

10.       Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir šalių 2020 m. birželio 1 d. sudarytą sutartį, darė išvadą, kad šalys sudarė mišraus pobūdžio susitarimą, turintį statybos rangos, įskaitymo ir preliminarios sutarties požymių. Tarp šalių kilo ginčas iš susitarimo ateityje sudaryti kitą – pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl taikytinos preliminarias sutartis reglamentuojančios teisės normos.

11.       Teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktos ieškovės grynųjų pinigų išėmimo lentelės, matyti, jog nuo 2021 m. vasario 16 d., kuomet ieškovė pranešė apie pasirengimą sudaryti buto pirkimo–pardavimo pagrindinę sutartį, iki 2021 m. vasario 23 d., kuomet šalys susitiko pas notarą, iš ieškovės sąskaitos grynųjų pinigų nebuvo išimta. Trečiojo asmens paaiškinimai dėl ieškovės finansinių galimybių atsiskaityti pagal buto pirkimo–pardavimo sandorį už butą sumokant 41 676,64 Eur (86 000 Eur šalių sutarta buto kaina – 44 323,36 Eur ieškovės atliktų darbų vertė) yra prieštaringi. Trečiasis asmuo nurodė, kad nors ieškovės sąskaitoje piniginių lėšų nebuvo, tačiau jis turėjo grynųjų pinigų, taip pat, kad buvo sudaręs kreditavimo sutartį buto pirkimui ir pateikė į bylą 2021 m. vasario 25 d. būsto paskolos kreditavimo sutartį, kuria UAB „Kibernetika“ įsipareigojo suteikti paskolą ieškovei buto pirkimui, o ieškovė kita sutartimi įsipareigojo įkeisti butą UAB „Kibernetika“ naudai. Teismo vertinimu, ieškovė turėdama pakankamai lėšų, nebūtų sudariusi 2021 m. vasario 25 d. būsto paskolos kreditavimo sutarties įsipareigodama įkeisti perkamą būstą.

12.       Teismas pažymėjo, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, sandorių sudarymas yra įprasta verslo praktika, todėl ieškovė turėjo įvertinti sutarties sąlygas.

13.       Teismas nurodė, kad lemianti priežastis dėl ko sandoris nebuvo sudarytas, tai ieškovės neatsiskaitymas su atsakove2. Ieškovė nenurodė jokių aplinkybių, kodėl neatsiskaitė su atsakove2 sumokėdama jai 5 485,44 Eur. Sandoris pažeidžia kreditorės teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Vienas iš actio Pauliana pagrindų - pažeistas imperatyvus kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumas (CK 6.9301 straipsnis). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad atskovė1 atsisakė sudaryti pagrindinę buto pirkimo–pardavimo sutartį nepagrįstai.

14.       Teismas nurodė, kad sutarties 1.6 punktas leido atsakovei1 už atliktus darbus neatsiskaityti iki tol, kol nebus sudaryta pagrindinė buto pirkimo–pardavimo sutartis, arba nebus įgyvendintas sutarties 1.6 punktas.

15.       Pažymėjo, kad pati ieškovė pažeidė pareigą tinkamai ir laiku atsiskaityti su atsakove2. Atsakovė2 pasirinko civilines teises apginti perleidžiant reikalavimo teises į skolininkę naujam kreditoriui, t. y. atsakovei1. Nesant atsakovės2 neteisėtų veiksmų, jai negali būti taikoma civilinė atsakomybė.

16.       Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės1 neteisėtų veiksmų. Pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės finansinių galimybių nebuvimo vykdyti sandorį ir atsiskaityti su atsakove2, todėl nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę atsakovei1 pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį. Todėl patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovės1 atžvilgiu atmetė, kaip nepagrįstus. Dėl patikslinto ieškinio reikalavimo atsakovės2 atžvilgiu, teismas pažymėjo, kad neegzistuoja visos CK numatytos žalos atlyginimo sąlygos - nėra atsakovės2 neteisėtų veiksmų ir kaltės, todėl patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovės2 atžvilgiu taip pat atmetė kaip nepagrįstus.

17.       Ieškinį atmetęs, teismas atsakovėms iš ieškovės priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. 

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

18.1.                      Teismas nepagrįstai pripažino, kad ieškovė 2021 m. vasario 25 d. buvo skolinga Atsakovei2, o su ja neatsiskaičiusi - negalėjo sudaryti pagrindinės sutarties, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. įsakymas nebuvo įsiteisėjęs. Ieškovė turėjo teisę įsigyti Turtą ir tam buvo pateikusi visus būtinus dokumentus. Be to, Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-9312-435/2021 konstatavo, kad atsakovei1 atsisakius perleisti turtą, notaras pagrįstai atsisakė patvirtinti sandorį. Taigi, dėl atsakovės1 nepagrįsto atsisakymo pagrindinė Turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta.

18.2.                       Teismas neįvertino, kad ieškovė yra mažoji bendrija, kuriai vadovavo mažosios bendrijos vadovas, kuris turėjo teisę mažosios bendrijos vardu vienvaldiškai sudaryti sandorius (Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas)  22 straipsnio 7 dalis) ir buvo (yra) atsakingas už Įstatyme nustatytų pareigų vykdymą (Įstatymo 22 straipsnio 10 dalis). Pagal šias nuostatas ieškovės vadovui nebuvo draudžiama skolintis ieškovės vardu lėšų ir būtent už šias lėšas įsigyti Turtą.

18.3.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad šalims sudarius Turto pirkimo- pardavimo sutartį kreditoriui būtų kilęs CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana teisinis pagrindas ginčyti skolininko (ieškovės) sudarytus sandorius. Byloje nebuvo nustatyta, kad Atsakovė2 turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Nebuvo nagrinėjama ir tai, kokiu būdu sudarytas Turto pirkimo-pardavimo sandoris būtų pažeidęs Atsakovės2 teises. Ieškovės kreditoriams Turto pirkimo-pardavimo sandoris buvo (netiesiogiai) naudingas, o tai nepažeidžia kreditoriaus teisių. Be to, neaišku, kokiu būdu būtų pasireiškęs atsakovės1 nesąžiningumas.

18.4.                      Nepagrįsta teismo išvada, kad šalims sudarius Turto pirkimo pardavimo sutartį būtų pažeistas CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų ar buvo nemoki.

18.5.                      Ieškovės nuomone, Atsakovė1, siekdama nevykdyti Sutarties nuostatų, turėjo inicijuoti jos pakeitimą ar nutraukimą, tačiau šia teise nesinaudojo. Pagal Sutarties 7.23 papunktį Atsakovė1 turėjo teisę Sutartyje nustatytais pagrindais vienašališkai ją nutraukti, tačiau ir šia teise nepasinaudojo. Tai reiškia, kad Atsakovė1 turėjo vykdyti Sutartį.

19.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė1 prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

19.1.                      Teismas pagrįstai priėjo išvados, kad atsakovė1 turėjo pagrįstą teisinį pagrindą atsisakyti sudaryti Turto pirkimo-pardavimo sutartį, nes prieš sudarant šią sutartį (1) atsakovė gavo informaciją apie ieškovės įsiskolinimą atsakovei2 bei (2) paaiškėjo daugiau aplinkybių apie ieškovės prastą finansinę būklę. Atsakovės1 atsisakymas yra pateisinamas siekiu išvengti situacijos, kai ieškovė Turto pirkimo-pardavimo sandoriu pažeidžia kitų kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir ieškovės sudaryto sandorio suma dėl šios priežasties vėliau yra išreikalaujama iš atsakovo actio Pauliana instituto pagrindu. Nesant atsakovės1 neteisėtų veiksmų, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių priteisimo atmestas pagrįstai.

19.2.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė2 buvo ieškovo kreditorius, nes tą patvirtinto byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ieškovė neįrodė, kad atsakovės2 piniginis reikalavimas būtų buvęs nepagrįstas.

19.3.                      Ieškovės argumentai, kad ji neva Turto pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti numatytą dieną turėjo piniginių lėšų, yra deklaratyvaus pobūdžio. Iš pradžių ieškovė byloje teigė, neva turi finansinių lėšų grynaisiais pinigais, o vėliau teigė, kad buvo sudariusi būsto kreditavimo sutartį. Taigi, tiek rašytiniai įrodymai byloje, tiek ieškovės prieštaringi teiginiai iš esmės patvirtino ieškovės pozicijos nepagrįstumą. Teismas teisingai konstatavo, kad jeigu ieškovė būtų turėjusi pakankamai lėšų, tai nebūtų sudariusi paskolos kreditavimo sutarties. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovui iškelta nemokumo byla tik patvirtina ieškovo prastą finansinę padėtį.

20.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė2 prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad palaiko pirmosios instancijos teisme nurodytus argumentus.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės

22.       Ieškovė 2021m. rugpjūčio 25d. pareiškė ieškinį atsakovėms UAB „Investicijų slėnis“ ir MB „Strokbet“ prašydama iš atsakovės UAB „Investicijų slėnis“ priteisti 1760,98Eur nuostolių už naudojimąsi ieškovės lėšomis; pripažinti atsakovės UAB „Investicijų slėnis“ įskaitymą negaliojančiu dalyje dėl 1076,48 Eur, taikyti vienašalę restituciją ir iš minėtos atsakovės priteisti 1076,48Eur be pagrindo įgytų lėšų; priteisti 24,14 Eur metinių palūkanų sumą, kurią sumokėti praleistas terminas; solidariai iš atsakovų priteisti 10000 Eur nuostoliams atlyginti.

23.       Vėliau, nagrinėjant bylą ieškovė 2022m. liepos 14d. pareiškė kitą ieškinį atsakovams, nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (faktinį ieškinio pagrindą ) ir pakeisdama ieškinio dalyką ( CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas) prašė teismą iš atsakovės UAB „Investicijų slėnis“ priteisti 1760,98 Eur palūkanas už naudojimąsi ieškovo lėšomis; priteisti iš atsakovų solidariai 10 000 Eur negautų pajamų.

24.       Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškovės pareikšto ieškinio netenkino. Teismas padarė išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl atsakovės 1 neteisėtų veiksmų, o dėl pačios ieškovės finansinių galimybių nebuvimo sudaryti sandorį ir atsiskaityti su atsakove 2. Nenustatęs ir atsakovės 2 atžvilgiu civilinei atsakomybei kilti sąlygų - neteisėtų veiksmų ir kaltės, teismas ieškinio reikalavimus pareikštus atsakovei 2 taip pat netenkino.

25.       Apeliantė su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad dėl atsakovės 1 nepagrįsto atsisakymo buvo nesudaryta turto pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Apeliantės vertinimu, byloje nebuvo nustatyta, kad ieškovė neturėjo pakankamai lėšų ar buvo nemoki, atsakovė 1 turėjo vykdyti šalių sutartį, tačiau tokios ji pareigos neatliko ir turi atlyginti ieškovei nuostolius.

26.       Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, kad 2020m. birželio 1d. tarp šalių buvo sudaryta mišraus pobūdžio sutartis, turinti statybos rangos, įskaitymo ir preliminariosios sutarties elementų. Kadangi tarp šalių ginčas kyla iš susitarimo sudaryti pagrindinę buto pirkimo-pardavimo sutartį, todėl visiškai pagrįstas apylinkės teismo sprendime nurodymas, kad tarp šalių atsiradusiems teisiniams santykiams taikytinos preliminarias sutartis reglamentuojančios teisės normos.

27.       Ieškovė įrodinėjo, kad dėl atsakovės 1 neįvykdyto įsipareigojimo už atliktus darbus perleisti ieškovei butą su sandėliuku ir parkavimu ji patyrė 10 000 Eur nuostolius, o atsakovė atsikirtinėja, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl pačios ieškovės kaltės, nes kilo abejonių dėl jos mokumo ir įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Atsakovė 2 įrodinėjo, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu ir pažeidė sutartinius įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti už atliktus darbus, todėl prisiėmė riziką dėl pasekmių.

28.       Taigi, nagrinėjamoje byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl atsakovų civilinės atsakomybės nesudarius pagrindinės turto pirkimo-pardavimo sutarties. Pagal ieškovės suformuluotą reikalavimą ieškinio dalykas yra nuostolių ir palūkanų už naudojimosi ieškovo lėšomis priteisimas. Dėl to, visų pirma būtina atsakyti į klausimą, dėl kurios sandorio šalies: ieškovės ar atsakovių kaltės pagrindinis sandoris buvo nesudarytas ir tik nustačius, kad dėl sandorio sudarymo kalti atsakovai, spręstinas ieškovei nuostolių atlyginimo klausimas.

29.       Šalims derantis dėl sutarties sudarymo, galioja principas, kad jos turi teisę laisvai derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas susitarimas (CK 6.163 straipsnio 2 dalis). Tačiau ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo elgtis sąžiningai, be kita ko, pradėti derybas ir derėtis sąžiningai. Laikoma, kad derybos pradedamos ar deramasi nesąžiningai, kai derybų šalis apskritai neturi tikslo sudaryti sutartį, taip pat kai atlieka kitus sąžiningumo kriterijų neatitinkančius veiksmus (CK 6.163 straipsnio 3 dalis).

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumo kriterijų neatitinka atvejai, kai be pakankamos priežasties nutraukiamos toli pažengusios derybos, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Minėtame nutarime kasacinis teismas išaiškino, kad šioje normoje įtvirtintas ikisutartinės civilinės atsakomybės atvejis.

31.       Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

32.       Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas remdamasis bylos duomenimis savo sprendimo 32-35 punktuose nustatė reikšmingas ginčui spręsti aplinkybes. Kadangi trečiojo asmens D. B. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu buvo prieštaringi dėl nurodytų ieškinyje ginčo aplinkybių, tai apylinkės teismas pagrįstai tokiais parodymais priimdamas sprendimą nesivadovavo.

33.       Teisėjų kolegijos vertinimu, analizuojant bylos faktines aplinkybes, kurias nustatė apylinkės teismas savo sprendimu bei visą bylos medžiagą tikėtina, kad esmine priežastimi dėl ko pagrindinis sandoris nebuvo sudarytas buvo ieškovės neatsiskaitymas su atsakove 2. Bylos duomenimis nustatyta, kad notarui ieškovė nebuvo pateikusi patvirtinančių dokumentų apie atsiskaitymus su trečiaisiais asmenimis. Tokiu būdu, atsakovė 1 pagrįstai nesutiko perleisti nekilnojamąjį turtą. Byloje įrodymų, kad atsakovai būtų vengią sudaryti pagrindinę sutartį ar elgęsi nesąžiningai pirmosios instancijos teismas nenustatė. Tokių faktų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė yra verslininkė ir turėjo patirties versle, todėl galimai su atsakovais ikisutartiniuose santykiuose derėjosi nesąžiningai ir neatskleidė visos informacijos bei visų svarbių aplinkybių pagrindinei sutarčiai sudaryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys leidžia spręsti, kad ieškovės elgesys ikisutartiniuose santykiuose neatitiko sąžiningumo kriterijų, todėl įvertinus pirmosios instancijos teisme nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas darė pagrįstą išvadą, kad atsakovų kaltės dėl pagrindinės turto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo nėra ( CK 6. 163straipsnio 4 dalis).

34.       Teisėjų kolegija pritaria ir kitiems pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems argumentams, kuriais remiantis buvo netenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pakankamai motyvuotos ir argumentuotos ( CPK 270 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014, 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35.       Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008).

36.       Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2016).

37.       Kiti apeliantės apeliacinio argumentai tarp šalių ginčui spręsti nėra reikšmingi, todėl neanalizuotini.

38.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atskleidžia, kad teismas šalių pateiktus įrodymus vertino laikydamasis pirmiau paminėtų kasacinio teismo praktikoje suformuluotų vertinimo taisyklių, jų nepažeidė. Apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

39.       Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos priteisiamos atsakovei 1 UAB “Investicijos slėnis“ turėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovė už tokias teisines paslaugas turėjo 1452 Eur išlaidas. Atsakovės 1 UAB “Investicijos slėnis“  prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos – 1452 Eur neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ patvirtintų maksimalių atlygintinų dydžių, todėl priteistinos. (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija). Šios bylinėjimosi išlaidos iš likviduojamos dėl bankroto ieškovės priteistinos iš bankroto administravimui skirtų lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2019m. spalio 10d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-611/2019 ir kt.).

      Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

        Kauno apylinkės teismo 2023m. rugpjūčio 1d. sprendimą palikti nepakeistą.

            Iš ieškovės likviduojamos dėl bankroto MB „Pagalbinė ranga“ j/k 304990392 administravimui skirtų lėšų priteisti 1452 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei 1 UAB „Investicijos slėnis“ j/k305238503.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Gintautas Koriaginas

Algimantas Kukalis

                                                                        Albina Rimdeikaitė