8.       Vadovaudamasi sudarytu Susitarimu Nr. 2, ieškovė atliko dalį užteršto grunto darbų (14 384 kub. m) už 2 840 552,32 Eur (plius PVM). Užsakovė šiuos užteršto grunto darbus (14 384 kub. m) priėmė, pretenzijų neturėjo ir už juos atsiskaitė, būtent: 2020 m. rugsėjo 16 d. AB „LTG Infra“ pervedė atsakovei 329 180,23 Eur, 2021 m. balandžio 23 d. – 531 080,01 Eur, 2021 m. balandžio 23 d. – 3 009 453,39 Eur.

9.       Civilinėje byloje Nr. e2-1618-273/2023 ieškovė 2020 m. birželio 4 d. pareiškė ieškinį atsakovei, prašydama priteisti 41 920 Eur nuostolių (negautų pajamų už atliktus darbus) atlyginimą bei 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Civilinėje byloje Nr. e2-1760-896/2020 ieškovė 2020 m. rugpjūčio 6 d. pateikė teismui ieškinį dėl 2 152 532 Eur (negautų pajamų už atliktus darbus) nuostolių atlyginimo (vėliau reikalavimas patikslintas iki 2 820 804,32 Eur) bei 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Civilinės bylos buvo sujungtos paliekant bylai Nr. e2-1618-273/2023. Civilinę bylą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 ieškinį tenkino ir, be kita ko, priteisė ieškovei iš atsakovės 41 920 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 2 820 804,32 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, tenkino tik dalį ieškinio – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 820 804,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi nustatė faktus, kurie yra prejudiciniai šioje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 punktas): 1) ieškovės reiškiamas reikalavimas dėl negautų pajamų atlyginimo savo esme yra reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę natūra – sumokėti sutartą kainą už ieškovės atliktus darbus; 2) užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovei 3 540 533,40 Eur už užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus; 3) atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė pareigos paskirstyti iš užsakovės gautas lėšas nevykdymu.

10.       Tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties aiškinimo: ieškovė teigė, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo Nr. 1 4 punktu šalys susitarė, jog palūkanos turi būti mokamos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško prievolės įvykdymo; atsakovė teigia, kad šalys dėl palūkanų mokėjimo iki visiško prievolės įvykdymo nesusitarė. Teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, t. y. minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, – kompensacijos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą; tikslas – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.261 straipsnis). Teismo vertinimu, 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo Nr. 1 4 punktu šalys nesusitarė, jog palūkanos bus mokamos iki visiško prievolės įvykdymo, tokia sąlyga nebuvo įrašyta į sutartį. Abi šalys yra juridiniai asmenys, daug metų rinkoje dirbantys verslo subjektai, turintys sutarčių sudarymo ir derybų patirties. Nėra duomenų, kad kuri nors iš jų būtų silpnesnė ar sutartį būtų sudariusi prisijungimo būdu, todėl nėra pagrindo sutartį aiškinti plačiai. Dėl to delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik iki kreipimosi į teismą dienos.

11.       Teismas atkreipė dėmesį į situacijos specifiką, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2020 m. rugpjūčio 6 d., prašydama priteisti 2 820 804,32 Eur, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o atsakovės teisės pažeidimas pasireiškė pareigos paskirstyti iš užsakovo gautas (2021 m. balandžio 23 d.) lėšas nevykdymu. Tai reiškia, kad tik nuo 2021 m. balandžio 26 d. ieškovė įgijo teisę į delspinigius.

12.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 priteisė ieškovei iš atsakovės 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 820 804,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už pareigos paskirstyti iš užsakovės gautas lėšas nevykdymą, t. y. už tą patį pažeidimą, už kurį ieškovė prašo priteisti delspinigius ir šioje byloje. Taigi, ieškovė į teismą kreipėsi anksčiau, nei įgijo teisę į nuostolių atlyginimą. Kadangi ieškovė teisę į nuostolių atlyginimą įgijo tik 2021 m. balandžio 23 d., o tik nuo 2021 m. balandžio 26 d., atsakovei nepaskirsčius gautų lėšų, ieškovė įgijo teisę skaičiuoti delspinigius, ji būtų galėjusi delspinigius skaičiuoti iki kreipimosi į teismą dienos. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi anksčiau ir kitoje byloje teismas jau už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos jai priteisė procesines palūkanas, nusprendė, kad ieškovė neturi teisės į sutartinius delspinigius, o jos minimalūs nuostoliai yra priteisti procesinių palūkanų forma, todėl ieškinys atmestinas.

13.       Teismas, nusprendęs, jog ieškovei nepriteistini jos reikalaujami delspinigiai, šalių argumentų dėl delspinigių (ne)mažinimo pagrindų nenagrinėjo.

14.       CK 6.261 straipsnyje įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos yra skirtos tik minimaliems kreditoriaus nuostoliams padengti, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu. Kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CK 6.261 straipsnį, minimalių nuostolių priteisimas neatima kreditoriui teisės išreikalauti ir papildomų nuostolių, jei jis jų patyrė didesnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003). Ieškiniu ieškovė prašė priteisti ne nuostolių atlyginimą, o delspinigius, todėl teismas konstatavo, kad neturi pagrindo spręsti dėl galimų ieškovės nuostolių, patirtų dėl atsakovės veiksmų, atlyginimo.

15.       Teismas taip pat nenagrinėjo ir klausimo dėl procesinių palūkanų už ieškovės prašomus priteisti delspinigius priteisimo, nes šis reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, teigdama, jog procesinės palūkanos už užteršto grunto darbus ieškovei jau yra priteistos kitoje byloje, vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, civilinę bylą prašė nutraukti. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo civilinę bylą nutraukti, nes ieškovė įrodinėjo teisę į sutartinius delspinigius, o šis reikalavimas nebuvo išnagrinėtas teismo.

16.       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 27 d. sprendimą.

17.       Teismas nurodė, kad nors netesybos ir palūkanos yra skirtingi prievolių užtikrinimo būdai, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad Susitarime Nr. 1 vartodamos palūkanų terminą šalys susitarė dėl netesybų (delspinigių), kurių skaičiavimo pradžios momentas yra to paties Susitarimo Nr. 1 3 punkte nurodytos prievolės pažeidimas.

18.       Kolegija, be kitų faktinių aplinkybių, nurodė, kad ieškovė Susitarimo Nr. 2 pagrindu 2020 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais atliko dalį užteršto grunto darbų (14 384 kub. m) už 2 840 552,32 Eur (be PVM) ir įtraukė juos į atsakovei teikiamą ataskaitą, tačiau atsakovė ieškovės atlikus darbus priimti atsisakė, motyvuodama tuo, kad ieškovė neturėjo teisės jų atlikti. Ginčas dėl ieškovės teisės atlikti Susitarime Nr. 2 nurodytus darbus ir atsakovės pareigos pervesti ieškovei priklausantį atlygį už atliktus darbus išspręstas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2021 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 (toliau – ir Užteršto grunto byla) – ieškovei iš atsakovės priteista 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimo, 8 proc. metinės palūkanos už priteistą sumą (2 820 804,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19.       Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 nustatytas pagrindinės prievolės pervesti ieškovei priklausantį užmokestį už atliktus užteršto grunto darbus atsiradimo momentas yra reikšmingas nustatant netesybų, kaip šalutinės prievolės, skaičiavimo pradžios momentą. Šalių susitarimas dėl netesybų (delspinigių) yra išvestinė prievolė, kurios įvykdymo pareiga atsiranda tik tuo atveju, kai nevykdoma ar netinkamai vykdoma pagrindinė prievolė (CK 6.205 straipsnis).

20.       Pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus Užteršto grunto bylą iš esmės ir atidėjus procesinio sprendimo priėmimą bei paskelbimą, ieškovė 2021 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą nurodydama, kad paaiškėjo naujos aplinkybės – objekto užsakovė priėmė iš atsakovės visus jungtinės veiklos partnerių atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, kurių bendra vertė 3 933 926 Eur (be PVM). Ieškovė taip pat nurodė, kad užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovei 3 540 553,40 Eur už užteršto grunto darbus, pervesdama pinigus į atsakovės atsiskaitomąją sąskaitą Estijos banke. Kauno apygardos teismas nurodytas naujas aplinkybes pripažino reikšmingomis ir 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi bylos nagrinėjimą iš esmės atnaujino. Taigi, Užteršto grunto byloje ieškovė, be kita ko, įrodinėjo, kad atsakovė gavo iš užsakovės lėšas už atliktus užteršto grunto darbus ir ši aplinkybė buvo įvertinta teismų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

21.       Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartyje pripažino, kad ieškovė turėjo teisę atlikti Susitarime Nr. 2 nurodytus užteršto grunto darbus, kad užsakovė priėmė iš atsakovės visus jungtinės veiklos partnerių atliktus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, patvirtino ieškovės atliktų darbų priėmimo aktus ir priėmė jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Objekto užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovei 3 540 533,40 Eur už užteršto grunto darbus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LWOU00043 ir Nr. LWOU00062, pervesdama pinigus į atsakovės vardu atidarytą atsiskaitomąją sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo motyvus dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė Susitarimo Nr. 1 3 punkte nustatytos pareigos pažeidimu, t. y. atsakovė, gavusi iš užsakovės užmokestį už ieškovės atliktus ir užsakovės priimtus užteršto grunto darbus, nepervedė ieškovei jai priklausančio atlygio. Taigi, atsakovės prievolės pervesti ieškovei priklausantį atlygį atsiradimo momentas (2021 m. balandžio 23 d.), jos įvykdymo terminas ir atsakovės neteisėti veiksmai nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje. Ši nutartis yra įsiteisėjusi ir joje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

22.       Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad teisę skaičiuoti netesybas ji įgijo tik nuo 2021 m. balandžio 26 d., padaryta neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, t. y. 2020 m. liepos 31 d. atliktų darbų priėmimo akto Nr. 148, 2020 m. rugpjūčio 3 d. tarpinio mokėjimo pažymos Nr. 24 ir užsakovės 2020 m. rugsėjo 16 d. mokėjimo nurodymo. Kolegija nurodė, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šie dokumentai buvo pateikti Užteršto grunto byloje ir priimti Kauno apygardos teisme 2021 m. gegužės 31 d. vykusio posėdžio metu. Teismų nustatytos aplinkybės, kad užsakovė 2021 m. balandžio 23 d. sumokėjo atsakovei 3 540 533,40 Eur už užteršto grunto darbus pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. LWOU00043 ir Nr. LWOU00062, ieškovė neginčijo, taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kitaip vertinti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių (CPK 18 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje nustatytus prejudicinius faktus dėl Susitarimo Nr. 1 3 punkte nustatytos prievolės atsiradimo momento ir jos pažeidimo, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas priteisti netesybas taip pat grindžiamas Susitarimo Nr. 1 3 punkto pažeidimu, konstatavo, kad ieškovė teisę į delspinigius, atsakovei pažeidus Susitarimo Nr. 1 3 punkte nustatytą prievolę, įgijo nuo 2021 m. balandžio 26 d. (Susitarimo Nr. 1 3.1 punktas).

23.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad netesybos (delspinigiai) ir (arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme nustatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Ginčo atveju Susitarimo Nr. 1 3.2 punkte nėra įtvirtintos nuostatos, kad netesybos būtų skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Abi ginčo šalys yra juridiniai asmenys, daug metų rinkoje dirbantys verslo subjektai, turintys sutarčių sudarymo ir derybų patirties, todėl nėra pagrindo susitarimo aiškinti plačiai. Kolegija reikšminga aplinkybe pripažino kitose bylose ieškovės išreikštą valią priteisti iš atsakovės netesybas pagal to paties Susitarimo Nr. 1 3.2 punktą, apskaičiuotas tik iki kreipimosi į teismą dienos (Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-561-896/2022).

24.       Apeliaciniame skunde nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 išaiškinimai ginčo šalių susitarimo turinio vertinimo nekeičia, nes nagrinėjamos bylos ir kasacinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Kasacinėje byloje susitarimo dėl netesybų skaičiavimo pabaigos turinys buvo aiškinamas sprendžiant ginčą, kilusį iš paskolos teisinių santykių. Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo iš jungtinės veiklos ir rangos teisinių santykių. Kiekviena sutartis yra individualaus pobūdžio šalių susitarimas, todėl panašios lingvistinės sutarties formuluotės gali būti aiškinamos skirtingai, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, teisinių santykių prigimtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.

25.       Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė netesybų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentus.

26.       Ieškovės reikalavimai yra priteisti iš atsakovės nuostolių atlyginimą (Užteršto grunto byloje) ir netesybas išnagrinėti atskirose bylose. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje konstatuota, kad ieškovė teisę į 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimą, atsakovei pažeidus prievolę pervesti ieškovei priklausantį užmokestį už atliktus užteršto grunto darbus, įgijo tik 2021 m. balandžio 23 d., civilinė byla iškelta 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir nuo šios datos ieškovei priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisto 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimo. Teisę į sutartines netesybas ieškovė įgijo nuo 2021 m. balandžio 26 d. Taigi, ieškovė į teismą kreipėsi anksčiau ir teismas už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos jai priteisė procesines palūkanas. Nagrinėjamo ginčo atveju ieškovė neturi teisės į sutartinius delspinigius, nes jos minimalių nuostolių atlyginimas priteistas procesinių palūkanų forma.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

27.       Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti ieškovei iš atsakovės 1 148 366,46 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisti iš atsakovės visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                       Nei CK, nei CPK nereglamentuoja delspinigių skaičiavimo pabaigos momento. Remiantis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015), nustatant delspinigių skaičiavimo pabaigos momentą, esminis kriterijus yra šalių susitarimas, t. y. ar šalys susitarė, kad netesybos (delspinigiai) ar palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Susitarimo Nr. 1 3.2 punkte buvo aiškiai įtvirtinta, kad, delsiant ar vengiant atlikti bet kokius mokėjimo paskirstymo (išmokėjimo) veiksmus, yra mokamos 0,1 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo neišmokėtos sumos už kiekvieną delsimo (vengimo) dieną, t. y. delspinigiai turi būti skaičiuojami iki prievolės įvykdymo dienos (mokėjimo atlikimo). Nėra pagrindo teigti, kad šalys susitarė dėl delspinigių, skaičiuojamų tik iki kreipimosi į teismą dienos, nes tai nėra įvardyta susitarimo tekste, toks aiškinimas neatitinka šalių valios. Net ir inicijavus bylą dėl delspinigių priteisimo, delsimo (vengimo) paskirstyti gautą mokėjimą veiksmai nesibaigė (pareigos pažeidimas tęsėsi). Taigi, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių 2017 m. rugpjūčio 1 d. susitarimo turinį.

27.2.                      Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 išaiškinimų nurodydamas, kad ši praktika suformuota dėl paskolos, o ne jungtinės veiklos teisinių santykių. Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktas delspinigių apibrėžimo formuluotės, identiškos nustatytai ir Susitarime Nr. 1, interpretavimas. Delspinigių formuluotės aiškinimas ir vertinimas nepriklauso nuo teisinio santykio, ar tai būtų paskolos, ar rangos ar jungtinės veiklos teisiniai santykiai, kadangi analizuojamas sutartyje sulygtas delspinigių apibrėžimas ir sulygtos delspinigių sąlygos reikšmė. Net ir laikantis apeliacinės instancijos teismo aiškinimo, kad delspinigiai skaičiuotini iki kreipimosi į teismą dienos, atkreiptinas dėmesys, kad byloje dėl nuostolių atlyginimo ieškovė kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus, padidindama prašomų priteisti delspinigių sumą atsižvelgiant į laikotarpį, už kurį jie yra skaičiuojami.

27.3.                      Remiantis kasacinio teismo praktika, netesybos ir palūkanos yra skirtingi institutai ir negali būti tapatinami (2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1 (toliau – ir Apžvalga). Teismas palūkanų ir netesybų sumas, priklausomai nuo to, kuri suma didesnė, įskaito vieną į kitą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2012). Kai netesybos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, kreditoriaus teisė į netesybas po bylos iškėlimo teisme neprarandama. Teismas sprendžia netesybų ir procesinių palūkanų įskaitymo klausimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-631/2001; Apžvalgą). Apeliacinės instancijos teismas procesinių palūkanų, priteistų Užteršto grunto byloje, ir delspinigių, prašomų priteisti šioje byloje, teisinius institutus sutapatino, t. y. nurodė, kad ieškovė neturi teisės į sutartinius delspinigius, nes jos minimalių nuostolių atlyginimas priteistas procesinių palūkanų forma Užteršto grunto byloje, kurioje buvo nagrinėjami skirtingi reikalavimai nei šioje byloje, ir nesprendė dėl priteistų procesinių palūkanų įskaitymo į prašomus priteisti delspinigius. Tokia išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2012). Ieškovės nuomone, jeigu būtų buvę sprendžiama dėl procesinių palūkanų ir delspinigių įskaitymo, tai šios bylos rezultatas būtų priešingas – jai būtų priteista 1 148 366,46 Eur netesybų. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra susiklosčiusi išskirtinė situacija – ieškovė neturėjo galimybės reikšti reikalavimo dėl delspinigių priteisimo civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo, nes joje buvo sprendžiamas ne skolos klausimas. Be to, atskiruoju skundu neskundžiama Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-632-273/2020 buvo atsisakyta tenkinti ieškovės pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų padidinimo, nurodant ieškovei inicijuoti atskirą civilinę bylą dėl delspinigių priteisimo.

28.       Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinį skundą, priteisti kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

28.1.                       Kasacinis skundas grindžiamas nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos bylose dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, tačiau tarp šalių kilo ginčas dėl palūkanų dydžio bei skaičiavimo tvarkos. Susitarime Nr. 1 nustatyta, kad šalys tariasi dėl palūkanų mokėjimo pagrindų ir skaičiavimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, netesybos ir palūkanos yra skirtingi institutai ir negali būti tapatinami (žr. Apžvalgą). Tiek palūkanos, tiek delspinigiai gali atlikti kompensuojamąją funkciją, tačiau kuris institutas bus taikomas šalių teisiniams santykiams, priklauso išimtinai nuo to, kas yra įtvirtinta šalių susitarime, o šiuo atveju susitarimas buvo dėl palūkanų. 

28.2.                      Procesinės palūkanos atlieka tą pačią kompensuojamąją funkciją kaip ir palūkanos, dėl kurių susitarė šalys. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos taip pat priskirtinos prie kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų (žr. Apžvalgą). Ieškovė prašo kompensuojamųjų palūkanų, skaičiuojamų nuo kitoje byloje jai priteistos sumos, tačiau kompensuojamųjų palūkanų priteisimo klausimas jau išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje. Ieškovei buvo priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (2 820 804,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, šias palūkanas atsakovė jau sumokėjo. Papildomai reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už tą patį laikotarpį nėra pagrindo.

28.3.                      Ieškovė kelia klausimus, susijusius tik su Susitarimo Nr. 1 sąlygų bei jose esančių šalių teisių ir pareigų nustatymu. Pagal kasacinio teismo praktiką, konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 48 punktą; 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-398-687/2019 39 punktą; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020 22 punktą; kt.). Ieškovės prašomo nustatyti Susitarimo Nr. 1 punkto turinį jau nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Byloje nėra keliamas klausimas dėl netinkamo sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo.

28.4.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022 nagrinėjamam atvejui neturi precedentinės reikšmės, nes joje buvo nagrinėjamas klausimas dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos, o šioje byloje šalys buvo susitarusios dėl palūkanų. Ginčo atveju nesvarbus santykio tarp delspinigių ir procesinių palūkanų klausimas, nes šalių susitarimas nenustatė delspinigių skaičiavimo. Nurodytoje kasacinio teismo byloje delspinigių skaičiavimo pabaigos momentą iki prievolės įvykdymo buvo nustatę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, todėl atitinkamai ir kasaciniame teisme, vadovaujantis šiomis faktinėmis aplinkybėmis, buvo galima spręsti ginčą dėl tokio delspinigių skaičiavimo pabaigos momento. Nesant nustatyto delspinigių (palūkanų) skaičiavimo pabaigos momento iki prievolės įvykdymo ir delspinigius (palūkanas) skaičiuojant tik iki kreipimosi į teismą dienos, objektyviai nekyla delspinigių (palūkanų) įskaitymo į procesines palūkanas klausimas, kadangi šių nuostolių kompensavimo priemonių taikymo laikotarpiai nesutampa.

28.5.                      Ieškovė prašo kasacinio teismo priteisti jai konkrečią netesybų sumą, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką netesybų dydis taip pat yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013). Atsakovė byloje kėlė palūkanų dydžio klausimą, kuris teismų nebuvo spręstas, nes nustatę, kad šalys susitarė tik dėl palūkanų skaičiavimo iki kreipimosi į teismą, teismai klausimo dėl jų dydžio nenagrinėjo kaip neaktualaus. Taigi kasaciniame skunde negali būti reiškiamas prašymas dėl delspinigių priteisimo, nes tai suponuotų fakto klausimą ir su tuo susijusių įrodymų tyrimą, o tai nebuvo atlikta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų, todėl būtų pažeista atsakovės teisė į teisminę gynybą.

28.6.                      Atlygis už užteršto grunto darbus, nuo kurių ieškovė skaičiuoja delspinigius, buvo priteistas jai kaip nuostolių atlyginimas. Tokiu atveju taikytina imperatyvi CK 6.73 straipsnio 1 dalis, pagal kurią tais atvejais, kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą. Ieškovei priteistas 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimas, o šioje byloje reikalaujama priteisti delspinigių suma – 1 148 366,46 Eur. Nevertinant netesybų sumos pagrįstumo akivaizdžiai matyti, kad visa prašoma priteisti delspinigių suma yra įskaitytina į 2 820 804,32 Eur ieškovei jau priteistą nuostolių atlyginimą, kuris ją viršija beveik tris kartus.

28.7.                      Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė buvo suformulavusi prašymą sumažinti delspinigius, jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė turi teisę į delspinigius. Pagal kasacinio teismo praktiką, netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (žr. Apžvalgą). Aiškiai per didelėmis netesybomis kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstami 0,2 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną, sudarantys 73 proc. per metus, todėl dažnu atveju toks delspinigių dydis teismo mažinamas iki 7,3 proc. per metus, t. y. iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; kt.). Ieškovė reikalauja analogiškų aiškiai per didelių netesybų – 0,1 proc. už kiekvieną dieną, kurios pagal kasacinio teismo praktiką turi būti dešimt kartų mažinamos, t. y. jei ir būtų pagrindas skaičiuoti delspinigius, tai tik ne didesnius kaip 0,01 proc. už kiekvieną dieną. Kadangi netesybų dydis yra fakto klausimas, o neišsprendus klausimo dėl netesybų (ar palūkanų) mažinimo šio fakto nustatyti neįmanoma, tai ieškovės suformuluotas kasacinio skundo reikalavimas priteisti 1 148 366,46 Eur delspinigius negali būti tenkinamas.

28.8.                      Ieškovė delspinigių (kurie iš tiesų yra palūkanos) reikalauja už skirtingus laikotarpius ir skirtingais pagrindais, o tai yra fakto klausimas. Negalima tenkinti ieškinio kasaciniame teisme, nes pripažinus, kad ieškovė neturi teisės į palūkanas, proceso metu nebuvo nustatomos kasaciniame skunde nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su palūkanų pagrindimu. Teismai nustatė, kad, tik nuo 2021 m. balandžio 26 d. atsakovei nepaskirsčius gautų lėšų, ieškovė įgijo teisę skaičiuoti delspinigius. Ieškovė 1 148 366,46 Eur delspinigių sumą skaičiuoja ne tik už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 26 d., bet ir už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 29 d. iki 2021 m. balandžio 27 d., t. y. beveik 7 mėnesius anksčiau, nei teismai nustatė prievolės pažeidimą ir galimą palūkanų (delspinigių) skaičiavimo momentą.

28.9.                      Ieškovė netinkamai aiškina Susitarimą Nr. 1. Šalims aiškiai nesusitarus, kad delspinigių pabaigos skaičiavimo momentas yra visiškas prievolės įvykdymas, laikytina, kad tokio susitarimo nėra, kadangi tylėjimas negali patvirtinti konkrečios aplinkybės ir juo labiau konkrečios prievolės turinio (CK 6.173 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, netesybų skaičiavimo momentas turi būti ne numatomas, o nustatomas sutartyje. Toks aiškinimas aiškiai koreliuoja su teisiniu reglamentavimu, kuris nustato teisę, pateikus ieškinį teisme, reikalauti procesinių palūkanų, kurių paskirtis ir yra kompensuoti bylos nagrinėjimo metu galimus nuostolius tokia pačia apimtimi kaip ir netesybos. Ieškovė tokia teise pasinaudojo, taip tik dar kartą patvirtindama, kad šalių susitarimas buvo palūkanas skaičiuoti iki kreipimosi į teismą dienos, nes Užteršto grunto byloje ji reikalavo ir teismas jai priteisė procesines palūkanas. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl palūkanų mokėjimo jau yra išnagrinėtas, tai antrą kartą tapataus reikalavimo reikšti negalima.

28.10.                      Tuo atveju, kai šalys nieko nesusitarė dėl palūkanų skaičiavimo pabaigos momento, turi būti taikoma CK norma, nustatanti tokį prievolės pabaigos momentą, t. y. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami procesinėmis palūkanomis, o nuo kreipimosi į teismą dienos netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos.

28.11.                      Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, kurioje konstatuota, kad šalių susitarimu nebuvo nustatyta, jog delspinigiai būtų skaičiuojami iki visiško sutarties įvykdymo. Tai atitinka šioje byloje nagrinėjamą faktinę situaciją. Tam, kad būtų galima daryti išvadą, jog šalys nustatė, kad delspinigiai turi būti skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo, tai turi būti raštu nustatyta susitarime, o ne menama ar numanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių susitarimo mokėti kompensuojamąsias palūkanas 

29.       CPK 353 straipsnyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti kasacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims.

30.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai, taip pat atsiliepime į kasacinį skundą nurodyti teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2011; 2022 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-823/2022, 29 punktas). Pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį, atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai.

31.       Kasaciniame skunde ieškovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sutapatino procesinių palūkanų, priteistų Užteršto grunto byloje, ir delspinigių, prašomų priteisti šioje byloje, institutus, nepagrįstai nurodė, kad ji neturi teisės į sutartinius delspinigius, nes jos minimalių nuostolių atlyginimas priteistas procesinių palūkanų forma Užteršto grunto byloje. Atsakovė, nors ir sutikdama su šioje byloje teismų priimtais procesiniais sprendimais, atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimu Nr. 1 šalys susitarė ne dėl delspinigių, o dėl palūkanų mokėjimo pagrindų ir skaičiavimo, taigi, priešingai nei nusprendė bylą nagrinėję teismai.

33.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų, t. y. minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, – kompensacijos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą; tikslas – kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius (CK 6.261 straipsnis). Tačiau vertindamas Susitarimo Nr. 1 4 punktą padarė galutinę išvadą, kad šalys vis dėlto tarėsi dėl delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Susitarime Nr. 1 vartodamos palūkanų terminą šalys susitarė dėl netesybų (delspinigių). Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje yra kilęs Susitarimo Nr. 1 3.2 ir 4 punktų aiškinimo klausimas, t. y. dėl ko šalys susitarė šiais punktais, būtent – dėl delspinigių ar dėl palūkanų.

34.       Sutarčių aiškinimo taisyklės yra įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai; aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (3 dalis).

35.       Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra išaiškinta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas).

36.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. ieškovė, atsakovė ir UAB „Hidrostatyba“ sudarė Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį Nr. JVS-HS-LW-A-17-08-01, siekdamos dalyvauti, o vėliau – ir įvykdyti užsakovės UAB „LTG Infra“ „Rail Baltica“ geležinkelio ruožo Kaunas–Palemonas rekonstrukcijos projektą. 2017 m. rugpjūčio 1 d. partnerės sudarė trišalį Susitarimą Nr. 1, kuriame nustatė tarpusavio atsiskaitymo tvarką. Susitarime Nr. 1 įtvirtinta, kad: partnerės, laimėjusios konkursą, prieš pasirašydamos pirkimo sutartį, įsipareigoja visų partnerių vardu atidaryti banke atskirą sąskaitą, kurioje esančiomis lėšomis partnerės disponuos kartu; bet kokios lėšos iš perkančiosios organizacijos (užsakovės), gautos vykdant projektą, turės būti mokamos į šią banko sąskaitą (2 punktas). Partnerėms iš užsakovės gaunamos į šią sąskaitą lėšos bus paskirstomos per dvi darbo dienas (3 punktas). Jei bet kuri iš partnerių dels ar vengs atlikti bet kokius veiksmus, kad Susitarimo Nr. 1 2 punkte nurodytos lėšos būtų paskirstomos ir išmokamos partnerėms (pvz., nepasirašo (vengia pasirašyti) mokėjimo nurodymo), tokia partnerė įsipareigoja kitoms partnerėms mokėti po 0,1 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo neišmokėtos kitoms partnerėms sumos už kiekvieną delsimo (vengimo) dieną (3.2 punktas). Iš esmės panašus šalių susitarimas yra įtvirtintas ir Susitarimo Nr. 1 4 punkte: tuo atveju, jei perkančioji organizacija mokėjimus vietoje sutarties 2 punkte nurodytos sąskaitos atliks į bet kurią atsakingosios partnerės sąskaitą, tai atsakingoji partnerė privalo per dvi darbo dienas visas iš perkančiosios organizacijos gautas lėšas sumokėti partnerėms sutartyje nustatytomis dalimis. Jei atsakingoji partnerė vėluoja sumokėti šiame punkte nurodytas sumas, ji privalo mokėti kiekvienai partnerei atskirai po 0,1 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

37.       Teisėjų kolegija nurodo, kad, vertinant ir aiškinant nurodytas Susitarimo Nr. 1 nuostatas pažodžiui (lingvistinis aiškinimas), šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų mokėjimo tuo atveju, jeigu atsakingoji partnerė (UAB „Hidrostatyba“, vėliau – atsakovė) laiku neatsiskaitys už atliktus darbus. Tačiau bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad tikroji šalių valia buvo susitarti ne dėl 0,1 proc. palūkanų, o dėl delspinigių, skaičiuojamų nuo neišmokėtos kitoms partnerėms sumos už kiekvieną delsimo (vengimo) dieną. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši teismų išvada yra nepagrįsta, nes prieštarauja šalių dėl Susitarimo Nr. 1 3.2 ir 4 punktų pozicijai, išreikštai kitose teismų išnagrinėtose bylose.

38.       Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-231-775/2023 ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 56 302,68 Eur skolą, 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Susitarimo Nr. 1 3, 4 punktai). Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-267-912/2023 ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 420 169,40 Eur nuostolių atlyginimo, taip pat remdamasi Susitarimo Nr. 1 4 punktu – 0,1 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (ieškinyje ieškovė sutapatino palūkanų ir delspinigių sąvokas pagal Susitarimo Nr. 1 4 punktą, o atsakovė neigė ieškovės teisę tiek į delspinigius, tiek ir į palūkanas Susitarimo Nr. 1 pagrindu). Kasacinėje byloje Nr. e3K-3-95-403/2024 ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 113 763,73 Eur atsiskaitymo už atliktus darbus, 6837,40 Eur palūkanų ir 0,1 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Susitarimo Nr. 1 3.2, 4 punktai). 

39.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytose bylose ieškovės pareikšti prašymai priteisti jai iš atsakovės Susitarimo Nr. 1 3.2 ar 4 punktų pagrindu palūkanas, atsakovės reikšta pozicija šiais klausimais patvirtina, kad tikrasis šalių siekis ir valia sudarant šį susitarimą buvo nustatyti ne delspinigių, o palūkanų dėl laiku neįvykdytos prievolės mokėjimo atvejus, tai ir akcentuoja atsakovė savo atsiliepime į kasacinį skundą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių elgesys po Susitarimo Nr. 1 sudarymo, pažodinis sutarties tekstas teikia pagrindą išvadai, kad Susitarimo Nr. 1 3.2, 4 punktais šalys faktiškai susitarė ne dėl delspinigių, o dėl palūkanų, nors ieškovė savo ieškinio reikalavimą atsakovei šioje byloje formulavo kaip prašymą priteisti iš atsakovės delspinigius, atitinkamai aiškino ir Susitarimo Nr. 1 3.2 punkto nuostatas, t. y. kaip įtvirtinančias jos teisę į delspinigius.

40.       Teisėjų kolegijos vertinimu, šią bylą nagrinėję teismai pagal ieškovės nurodytą ieškinio faktinį pagrindą netinkamai nustatė teisminio nagrinėjimo dalyką ir atsakovės atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, taip pat netinkamai aiškino Susitarimo Nr. 1 3.2 punkto nuostatas, todėl, atlikę faktinių aplinkybių teisinį įvertinimą, netinkamai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir taikė delspinigius, o ne palūkanas reglamentuojančias teisės normas. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą ir spręsdama dėl kasacinio skundo pagrįstumo, toliau pasisakys dėl ieškovės teisės reikalauti iš atsakovės 1 148 366,46 Eur palūkanų Susitarimo Nr. 1 3.2 punkto pagrindu.

Dėl pagrindo priteisti kompensuojamąsias palūkanas iki visiško prievolės įvykdymo

41.       CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Be to, kreditorius, įrodęs kitus nuostolius, turi teisę ir į jų atlyginimą.

42.       CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (2 dalis).

43.       Pagal CK 6.37 straipsnio 1 dalį, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 dalis). Kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (3 dalis).

44.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą, pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019, 53 punktas).

45.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl už termino prievolei įvykdyti praleidimą privalo mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos (CK 6.210, 6.261 straipsniai), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 26 punktas).

46.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, pagal CK 6.261 straipsnį, įstatyme nustatytas kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-969/2017, 24 punktas). Kreditoriaus reikalavimas sumokėti kompensuojamąsias palūkanas, kitaip tariant, atlyginti dėl piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimo atsiradusius nuostolius, laikytinas reikalavimu skolininkui taikyti civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 25 punktas).

47.       Pagal kasacinio teismo praktiką, kompensuojamosioms palūkanoms priskiriamos ir vadinamosios procesinės palūkanos, t. y. įstatymų nustatyto dydžio palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-684/2017, 29 punktas; 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 27 punktas). Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 29 punktas).

48.       Apibendrindamas palūkanas reglamentuojančių teisės normų aiškinimą ir taikymą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, gali būti skaičiuojamos sutartyje nustatytos mokėjimo (pelno) palūkanos, taip pat sutartyje nustatytos kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (nebent pagal sutartį ar įstatymus kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos neskaičiuojamos) arba (sutartyje nenustačius ir jei sutartis ar įstatymai nedraudžia) įstatyme (CK 6.210 straipsnis) nustatyto 5 ar 6 proc. dydžio kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eK-3-110-219/2019, 69 punktas). 

49.       Teisėjų kolegija nurodo, kad tuo atveju, kai kreditorius kreipiasi į teismą, kompensuojamosios ikiteisminės palūkanos nebeskaičiuojamos, nes, teismui priėmus sprendimą priteisti kreditoriui iš skolininko atitinkamą sumą (pvz., skolą, atsiskaitymą pagal sutartį ir pan.), skaičiuojamos kompensuojamosios-procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, kad civilinėje teisėje nėra reglamentuojama, jog už vieną ir tą pačią skolą būtų skaičiuojamos „dvigubos“ palūkanos – procesinės ir sutartinės. Kita vertus, tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Galiojantys įstatymai bei suformuota teismų praktika reglamentuoja tik vieną galimą pradelstos skolos, priteistos teismo sprendimu, formą – procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2006).

50.       Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių palūkanų dydžio, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnio normoje nurodyta galimybė nustatyti šalių susitarimu didesnes procesines palūkanas nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta 5 proc. norma. Tačiau ši taisyklė neeliminuoja galimybės sutarties šalims susitarti ir dėl mažesnių nei CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nurodytų (5 proc.) palūkanų. CK 6.210 straipsnis taip pat neriboja galimo šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio (‏‏‎Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 38 punktas). Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla (CPK 137 straipsnio 1 dalis), kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) (CK 6.210 straipsnis) ir nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos.

51.       Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sutarties šalys gali nustatyti skirtingo dydžio palūkanas, priklausomai nuo jų funkcijos. Jeigu sutartyje nurodytos palūkanos už naudojimąsi pinigais ir palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, tuomet netaikomos CK 6.210 straipsnyje nustatyto dydžio palūkanos (‏‏‎Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003). Taigi kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje pripažįstama, kad pagal teisinį reglamentavimą kompensuojamosios procesinės palūkanos ir jų dydis gali būti nustatomi šalių susitarimu, jo nesant – pagal įstatymą (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016, 32 punktas).

52.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kreditorius gali reikalauti palūkanų mokėjimo, pareikšdamas teisme CK 6.37 straipsnio 2 dalimi grindžiamą reikalavimą. Tokia kreditoriaus teisė reikalauti palūkanų išlieka iki visiško prievolės įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), tačiau ne daugiau kaip iki ieškinio senaties termino pabaigos (CK 1.125 straipsnio 9 dalis (šiuo metu – 10 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Tai reiškia, kad kreditorius turi teisę pareikšti savarankišką ieškinį dėl procesinių palūkanų priteisimo jau po bylos, kurioje buvo sprendžiama ginčo esmė, išnagrinėjimo – pagrindinio reikalavimo patenkinimo. Iš pagrindinio materialiojo reikalavimo išvestiniai reikalavimai (dėl procesinių palūkanų priteisimo) gali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalykas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; 2023 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-378/2023, 30 punktas). Savarankiškas ieškinys gali būti reiškiamas ir dėl ikiteisminių kompensuojamųjų palūkanų priteisimo.

53.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp šalių kilus ginčui dėl atsiskaitymo už ieškovės atliktus darbus pagal sutartį ši pareiškė ieškinį kitoje byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-632-273/2021), prašydama priteisti iš atsakovės 41 920 Eur ir 2 820 804,32 Eur nuostolių negautų pajamų forma atlyginimą, taip pat 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas, 2022 m. spalio 6 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-384-1120/2022) pakeisdamas Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą, tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovei iš atsakovės 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimo, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 820 804,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimas ieškovei priteistas iš atsakovės šiai pažeidus trišalio partnerių 2017 m. rugpjūčio 1 d. Susitarimo Nr. 1 3 punkte nustatytą pareigą, t. y. atsakovė, gavusi iš užsakovės užmokestį už ieškovės atliktus ir užsakovės priimtus užteršto grunto kasimo ir utilizavimo darbus, nepervedė ieškovei jai priklausančio atlygio. Nurodytoje byloje teismams nustačius Susitarimo Nr. 1 pažeidimą, t. y. prievolės laiku atsiskaityti neįvykdymą, ir priteisus 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimo, nagrinėjamoje byloje ieškovė, remdamasi Susitarimo Nr. 1 3.2 punktu, kuriame įtvirtintas šalių susitarimas laiku neįvykdžius prievolės mokėti po 0,1 proc. dydžio palūkanas nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, pareiškė savarankišką ieškinį atsakovei, prašydama priteisti iš jos 1 148 366,46 Eur delspinigių, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, šioje byloje ieškovė pareiškė atsakovei savarankišką reikalavimą dėl 1 148 366,46 Eur palūkanų, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėtos 2 820 804,32 Eur sumos, kuri Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi priteista jai iš atsakovės kaip nuostolių atlyginimas negautų pajamų forma, priteisimo.

54.       Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad ieškovė teisę į palūkanas (delspinigius), atsakovei pažeidus Susitarimo Nr. 1 3 punkte nustatytą prievolę, įgijo nuo 2021 m. balandžio 26 d. Kasaciniu skundu ši aplinkybė neginčijama, tačiau nesutinkama su teismų nustatytu palūkanų skaičiavimo pabaigos momentu – teigiama, kad Susitarimo Nr. 1 3.2 punkte buvo aiškiai įtvirtinta, jog, delsiant ar vengiant atlikti bet kokius mokėjimo paskirstymo (išmokėjimo) veiksmus, yra mokamos 0,1 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo neišmokėtos sumos už kiekvieną delsimo (vengimo) dieną. Ieškovės nuomone, tokia formuluotė reiškia, kad palūkanos turi būti skaičiuojamos iki prievolės įvykdymo dienos (mokėjimo atlikimo), o ne tik iki kreipimosi į teismą dienos.

55.       Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad Susitarimo Nr. 1 3.2 punkte nėra įtvirtintos nuostatos, jog netesybos (palūkanos) būtų skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 konstatuota, kad ieškovė teisę į 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimą, atsakovei pažeidus prievolę pervesti ieškovei priklausantį atlygį už atliktus užteršto grunto darbus, įgijo 2021 m. balandžio 23 d., civilinė byla iškelta 2020 m. rugpjūčio 6 d. ir nuo šios datos ieškovei priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo priteisto 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad teisę į sutartines netesybas (palūkanas) ieškovė įgijo nuo 2021 m. balandžio 26 d. Taigi, ieškovė į teismą kreipėsi anksčiau, nei įgijo teisę į palūkanas, be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 už laikotarpį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė ieškovei procesines palūkanas. Dėl to ieškovė neturi teisės į sutartinius delspinigius (palūkanas), nes jos minimalių nuostolių atlyginimas priteistas procesinių palūkanų forma. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis.

56.       Minėta, kad pagal kasacinio teismo praktiką už termino prievolei įvykdyti praleidimą privaloma mokėti sutarties arba įstatymo nustatytas kompensuojamąsias palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (negautomis pajamomis) dėl piniginės prievolės pažeidimo. Kompensuojamosios palūkanos gali būti tiek ikiteisminės, t. y. skaičiuojamos iki kreipimosi į teismą dienos, tiek ir procesinės, skaičiuojamos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tiek ikiteisminių, tiek ir procesinių palūkanų dydis gali būti nustatytas šalių sudarytoje sutartyje ir, teisėjų kolegijos vertinimu, gali būti vienodas, o nesant tokio susitarimo turi būti taikomas įstatymu nustatytas palūkanų dydis, t. y. ikiteisminės palūkanos tokiu atveju skaičiuojamos remiantis CK 6.210, 6.261 straipsniais, o procesinės – CK 6.37, 6.210 straipsniais. Be to, tais atvejais, kai specialieji įstatymai nustato didesnius palūkanų tarifus, skaičiuojant procesines palūkanas taip pat taikomi didesnieji, specialiajame įstatyme nurodyti, palūkanų tarifai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytą palūkanų normą, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, todėl teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Tais atvejais, kai kompensuojamosios palūkanos nustatytos šalių sudarytoje sutartyje, taikomos būtent jos, o ne CK 6.210 straipsnyje reglamentuojamos kompensuojamosios palūkanos. Ieškovės nuomone, Susitarimo Nr. 1 3.2 punktu buvo susitarta dėl 0,1 proc. kompensuojamųjų palūkanų iki visiško prievolės įvykdymo mokėjimo, t. y. tiek dėl ikiteisminių, tiek ir dėl procesinių kompensuojamųjų palūkanų, todėl jos turėjo būti ir priteistos jai iš atsakovės šioje byloje.

57.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 priteisė ieškovei iš atsakovės 2 820 804,32 Eur  nuostolių atlyginimo už pareigos paskirstyti iš užsakovės gautas lėšas nevykdymą, t. y. už tą patį pažeidimą, už kurį ieškovė prašo priteisti palūkanas ir šioje byloje. Minėta, kad ieškovė faktiškai prašo priteisti jai 0,1 proc. palūkanas, skaičiuojamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi priteisto jai iš atsakovės 2 820 804,32 Eur nuostolių atlyginimo. Susitarimo Nr. 1 3.2 punktu šalių susitarta dėl 0,1 proc. dydžio palūkanų, skaičiuojamų nuo laiku nesumokėtos už atliktus darbus pagal sutartį sumos, t. y. šaliai neįvykdžius prievolės. Tačiau ieškovė civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 nereiškė reikalavimo priteisti jai iš atsakovės atlygį už užteršto grunto darbus pagal sutartį. Ieškovė pasirinko savo teisių gynybos būdą – civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022 prašė priteisti nuotolių atlyginimą, įrodinėjo patirtą žalą atsakovei neįvykdžius sutarties, prašė priteisti 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu.

58.       CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą (CK 1.138 straipsnis). Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Asmuo, kreipdamasis į teismą dėl, jo manymu, pažeistos subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso, ieškinyje nurodo tokio pažeidimo aplinkybes (faktinį pagrindą) ir pasirenka teisių gynimo būdą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas; 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-381/2023, 59 punktas; 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-916/2023, 55, 56 punktai).

59.       Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, nurodo, kad ieškovė, gindama savo pažeistas teises atsakovei nepervedus atlyginimo už atliktus darbus pagal sudarytą sutartį, pasirinko savo teisių gynybos būdą –reikalauti nuostolių atlyginimo ir įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų procesinių palūkanų civilinėje byloje Nr. e2A-384-1120/2022, ir Lietuvos apeliacinis teismas, pagal ieškovės nustatyto teisminio nagrinėjimo dalyko ribas išnagrinėjęs bylą, 2022 m. spalio 6 d. nutartimi tenkino dalį reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės procesines palūkanas. Taigi, nors pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kilus ginčui taikomos šalių sutartyje, o ne įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamosios palūkanos, tačiau nagrinėjamoje byloje ginčas dėl kompensuojamųjų procesinių palūkanų, mokamų iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir atitinkamai – iki visiško prievolės įvykdymo, taikant Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nustatyto dydžio kompensuojamąsias procesines palūkanas, jau yra išspręstas nurodytoje byloje, todėl pakartotinai reikalavimas priteisti procesines palūkanas, pareikštas jau kitu pagrindu – pagal Sutarties Nr. 1 3.2 punktą, nagrinėjamoje byloje nebegali būti tenkinamas.