Civilinė byla Nr. e2A-509-1097/2025

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00503-2024-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8; 3.2.4.11

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Latvelės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jadvygos Mardosevič ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viltrus“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viltrus “ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Alvora“ dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viltrus“ dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Viltrus“ kreipėsi į teismą su ieškiniais atsakovei UAB ,,Alvora“, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės 14 610,75 Eur skolą, 270,47 Eur netesybų, 12,25 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės 351 136,91 Eur skolą, 11,65 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) įpareigoti atsakovę per 1 darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti ieškovei informaciją apie ,,Petrofac International (UAE) LLC filialo“ (toliau – Petrofac) ar kitų fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktus mokėjimus pagal 2023 m. kovo 15 d. subrangos sutartį Nr. JI-2048/04-001 dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio (hidrokrekingo) Mažeikiuose modernizavimo projekte vykdomų darbų ir šios sutarties pakeitimų sąlygas, taip pat kitas su Petrofac ar su juo susijusiais asmenimis sudarytas sutartis, tokios sutarties (sutarčių) sudarymo ir pakeitimų sąlygas ir visus pagal šią sutartį (sutartis) gautus mokėjimus iš Petrofac ar kitų fizinių ir (ar) juridinių asmenų, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2022 m. spalio 4 d. sudarė komercinio atstovavimo sutartį, kurios 1.1 papunktyje atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo konsultuoti ir tarpininkauti atsakovei siekiant sudaryti atsakovės paslaugų (subrangos) teikimo sutartį su generaliniu rangovu Petrofac Giluminio naftos perdirbimo įrenginio (hidrokrekingo) Mažeikiuose modernizavimo projekte. Sutartyje šalys nustatė, kad preliminariu vertinimu siekiama ir tikėtina atsakovės subrangos paslaugų teikimo sutarties su Petrofac su

3.       Ieškovės teigimu, ji suteikė atsakovei sutartyje numatytas tarpininkavimo paslaugas, kurios lėmė, kad atsakovė ir Petrofac sudarė 2023 m. kovo 15 d. sutartį Nr. JI-2048/04-001 dėl subrangos darbų projekte. Atsakovė, vykdydama komercinio tarpininkavimo sutarties 4.5 papunktyje įtvirtintus įsipareigojimus, tam tikrą laiką teikė ieškovei informaciją apie gautus mokėjimus iš Petrofac, kurios pagrindu ieškovė nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. gegužės 21 d. išrašė atsakovei šešias PVM sąskaitas faktūras už 109 998,64 Eur, vėliau ji sumažinta 12 318,09 Eur suma, tačiau atsakovė sumokėjo 83 069,80 Eur. Paskutinę informaciją apie iš Petrofac 2024 m. vasario 28 d. gautą 339 341,22 Eur mokėjimą atsakovė pateikė ieškovei 2024 m. vasario 29 d., jos pagrindu ieškovė išrašė atsakovei 2024 m. vasario 29 d. PVM sąskaitą faktūrą (12 318,09 Eur), kurią atsakovė apmokėjo. Nuo 2024 m. vasario 29 d. atsakovė nustojo teikti informaciją ieškovei apie iš Petrofac vykdant projektą gautus mokėjimus, atsisakė akceptuoti ieškovės 2024 m. gegužės 21 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą (26 928,84 Eur), nurodydama, kad ieškovė netinkamai vykdo prisiimtus įsipareigojimus, nebendradarbiauja su atsakove, nepadeda atsakovei vykdyti subrangos sutartį, neatstovauja atsakovės santykiuose su Petrofac. Ieškovė argumentavo, kad savo įsipareigojimus pagal tarpininkavimo paslaugų sutartį vykdo tinkamai, o atsakovė, netinkamai ir neteisingai aiškindama sutarties dalyką bei šalių teises ir pareigas, reikalauja ieškovę atlikti veiksmus, kurie nepatenka į sutarties galiojimo sritį. Pagal sutarties 2.1 papunktį ieškovė įsipareigojo atstovauti atsakovę išimtinai tik užmezgant dalykinius santykius su projekto generaliniu rangovu Petrofac, o pagal sutarties 2.2 papunktį ieškovės pareigos atsakovės ir Petrofac subrangos sutarties vykdymo metu apsiriboja tik konsultacijų teikimu. Ieškovė neturi pareigos atstovauti atsakovės projekto vykdymo klausimais. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal sutartį, ieškovė prašė priteisti iš atsakovės susidariusią skolą, procesines palūkanas, taip pat įpareigoti atsakovę teikti informaciją apie iš Petrofac gautus mokėjimus, reikalingą ieškovei priklausančiam atlygiui pagal sutartį apskaičiuoti.

4.       Atsakovė UAB „Alvora“ su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė nutraukti 2022 m. spalio 4 d. komercinio atstovavimo sutartį dėl ieškovės įvykdytų esminių sutarties pažeidimų, taikyti restituciją ir priteisti atsakovei iš ieškovės 83 069,80 Eur, 11,4 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ginčo šalių sutarties sudarymo metu atsakovė jau pati buvo užmezgusi dalykinius ryšius su Petrofac. Nepaisant to, tikėjosi, jog ieškovės tarpininkavimas pagal sutartį ženkliai padidins atsakovės galimybę dalyvauti projekte, be to, dėl ieškovės aktyvių veiksmų bus suderintos palankesnės atsakovei subrangos sutarties su Petrofac sąlygos, įskaitant ir didesnę subrangos darbų apimtį (apie 100 mln. Eur plius PVM). Tačiau tai neįvyko atsakovės tikėtasi apimtimi; atsakovė iš esmės negavo to, ką tikėjosi gauti sudarydama sutartį – sudaryti subrangos sutartį 100 mln. Eur sumai (plius PVM), ieškovė neteikė konsultacijų, netarpininkavo ir neatstovavo nei atsakovei užmezgant dalykinius verslo ryšius su Petrofac, nei po to. Atsakovė po subrangos sutarties su Petrofac pasirašymo ne kartą raštu kreipėsi į ieškovę (2023 m. kovo 14 d., 2023 m. spalio 16 d., 2024 m. gegužės 28 d., 2024 m. birželio 18 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d.), nurodydama konkrečius subrangos sutarties vykdymo ir projekto įgyvendinimo klausimus, tačiau ieškovė jokių realių paslaugų nesuteikė, ieškovės teiktos paslaugos buvo epizodinės, formalios ir itin nereikšmingos, neturėjusios (ir negalėjusios turėti) jokios įtakos nei subrangos sutarties su Petrofac sudarymui, nei jos vykdymui. Ieškovės elgesys aiškiai rodo ieškovę šiurkščiai pažeidus bendradarbiavimo pareigą. Atsižvelgiant į tai, atsakovė prašė nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės, taikyti restituciją ir priteisti atsakovei iš ieškovės sutarties vykdymo metu ieškovei sumokėtus 83 069,80 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimu, 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi dėl klaidų ištaisymo, priešieškinį atmetė, patikslintą ieškinį patenkino visiškai: 1) priteisė ieškovei UAB „Viltrus“ iš atsakovės UAB „Alvora“ 14 610,75 Eur skolą, 270,47 Eur netesybas ir 12,25 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (14 881,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. liepos 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovei iš atsakovės 351 136,91 Eur skolą, 11,65 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą (351 136,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) įpareigojo atsakovę per 1 darbo dieną nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti ieškovei informaciją apie Petrofac ar kitų fizinių ir (ar) juridinių asmenų atliktus mokėjimus pagal 2023 m. kovo 15 d. subrangos sutartį Nr. JI-2048/04-001 dėl giluminio naftos perdirbimo įrenginio (hidrokrekingo) Mažeikiuose modernizavimo projekte vykdomų darbų ir 2023 m. kovo 15 d. subrangos sutarties Nr. JI-2048/04-001 pakeitimų sąlygas, taip pat kitas su Petrofac ar su juo susijusiais asmenimis sudarytas sutartis, tokios sutarties (sutarčių) sudarymo ir pakeitimų sąlygas ir visus pagal šią sutartį (sutartis) gautus mokėjimus iš Petrofac ar kitų fizinių ir (ar) juridinių asmenų, laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo – priteisė ieškovei 4 420 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o prašymo dalį dėl 92 049,41 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimo atmetė.

6.       Teismas nustatė, kad 2022 m. spalio 4 d. ieškovė UAB „Viltrus“ ir atsakovė UAB „Alvora“ sudarė komercinio atstovavimo sutartį, kurios 1.1 papunktyje atsakovė pavedė, o ieškovė įsipareigojo konsultuoti ir tarpininkauti atsakovei siekiant sudaryti atsakovės paslaugų (subrangos) teikimo sutartį su generaliniu rangovu Petrofac Giluminio naftos perdirbimo įrenginio (hidrokrekingo) Mažeikiuose modernizavimo projekte. Sutartyje numatyta, kad šalių preliminariu vertinimu, atsakovės siekiama ir tikėtina atsakovės subrangos paslaugų teikimo sutarties su Petrofac suma – apie 100 mln. Eur be PVM; sutarties 1.2 papunktyje šalys patvirtino, jog bet kokia atsakovės paslaugų teikimo sutartis su bet kuria Petrofac grupės įmone (kaip užsakovu) tiek projekte, tiek kituose projektuose ateityje, tai pat bet kokia paslaugų teikimo sutartis su Petrofac grupės įmone, sudaryta per 24 mėn. po šios sutarties pasibaigimo, yra prilyginama sutarties 1.1 papunktyje nurodytai sutarčiai šios sutarties tikslais ir suteikia teisę ieškovei gauti šioje sutartyje numatytą atlyginimą. Sutarties 2.1 papunktyje ieškovė įsipareigojo atstovauti atsakovę užmezgant dalykinius verslo ryšius su projekto generaliniu rangovu kaip potencialiu atsakovės paslaugų užsakovu (Petrofac), kartu su atsakovės specialistais parengti pasiūlymus ir reikalingus paslaugų skaičiavimus ir (ar) sąmatas, pateikti juos atsakingiems Petrofac atstovams; sutarties 2.2 papunktyje šalys susitarė, kad ieškovė įsipareigoja konsultuoti atsakovę dėl projekto įgyvendinimo sąlygų, komerciniais projekto klausimais, subrangos sutarties (sutarčių) sudarymo ir vykdymo klausimais; sutarties 2.3 papunktyje įtvirtinta, kad ieškovė įsipareigoja veikti atsakovės vardu derinant sutartį (sutartis), tačiau ši sutartis nesuteikia įgaliojimų ieškovei savarankiškai atstovauti atsakovę derybose be atsakovės atstovų dalyvavimo, taip pat ieškovė neturi teisės pasirašyti jokių atsakovę įpareigojančių dokumentų, sutarčių ar susitarimų. Sutarties 3.1 papunktyje atsakovė įsipareigojo aprūpinti ieškovę jos įsipareigojimų vykdymui reikalingais dokumentais ir informacija. Sutartimi atsakovė įsipareigojo tinkamai vykdyti su Petrofac sudarytą sutartį taip, kad ieškovė galėtų gauti šia sutartimi nustatyto dydžio atlyginimą (sutarties 3.3 papunktis), bei mokėti ieškovei sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą (sutarties 3.4 papunktis). Sutarties 4.1 papunktyje atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei atlyginimą (sėkmės mokestį) už sėkmingai sudarytą ir įvykdytą atsakovės subrangos paslaugų teikimo projekte sutartį su Petrofac. Pagal šį sutarties punktą ieškovės atlyginimo dydis apskaičiuojamas procentine išraiška (4 proc. plius PVM) nuo Petrofac faktiškai atsakovei sumokėtos kainos (jos dalies) be PVM už atsakovės atliktas paslaugas pagal atsakovės sudarytą sutartį dėl subrangos darbų atlikimo projekte. Pagal sutarties 4.2 papunktį, atstovo (ieškovės) atlyginimo dalis apskaičiuojama pagal sutarties 4.1 papunkčio nuostatas ir mokama pagal faktinį Petrofac atliktą mokėjimą (atėmus Petrofac atsakovei sumokėtą PVM, jeigu toks buvo sumokėtas) už atsakovės atliktus subrangos darbus už praėjusį kalendorinį mokestį iki tol, kol Petrofac visiškai atsiskaito su atsakove. 2023 m. balandžio 18 d. šalys sudarė papildomą susitarimą Nr. 1 prie sutarties, kuriuo pakeitė sutarties 4.1 papunktyje nustatytą ieškovės atlyginimo dydį iš 4 proc. į 3 proc. (plius PVM) nuo Petrofac faktiškai atsakovei sumokėtos kainos (jos dalies) (be PVM).

7.       Teismas nustatė, kad ieškovė paslaugų teikimui buvo pasitelkusi ieškovės akcininką V. J.. Nuo 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. vyko konsultacijos ir bendradarbiavimas tarp ieškovės, atsakovės ir atsakovės buvusios partnerės UAB „DS-1“ (toliau – DS-1), taip pat V. J. susirašinėjimas su Petrofac darbuotojais Venkateswaran Arunachalam, K. G. ir K. Z., kurių metu buvo aptariami subrangos sutarties su Petrofac sudarymo klausimai, rangovų kvalifikacijos duomenys, sutarties sudarymo terminai. Teismas įvertino, kad šalių bendradarbiavimo, susirašinėjimo, susitikimų bei sutarties su Petrofac sudarymo chronologija, apimtys, patvirtina tiek atsakovės poreikį pasitelkti ieškovę sutarties su Petrofac sudarymui, tiek ieškovės indėlį į ryšių su Petrofac užmezgimą bei subrangos sutarties su Petrofac sudarymą. Tai, kad ieškovė sutarties vykdymui buvo pasitelkusi trečiąjį asmenį, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog paslaugos atsakovei nebuvo teikiamos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.717 straipsnis).

8.       Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovė savo veiksmais yra pripažinusi ieškovės paslaugų suteikimo faktą. Ginčo sutarties sudarymas prieš pat sudarant subrangos sutartį su Petrofac bei atsakovės nuo 2023 m. lapkričio 14 d. iki 2024 m. kovo 8 d. atlikti atlygio mokėjimai ieškovei sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovei ne tik buvo žinomos ieškovės paslaugų apimtys, indėlis į subrangos su Petrofac sudarymą, bet atsakovę tenkino ir ieškovės įvykdytos sutarties rezultatas.

9.       Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad nebuvo pasiektas sutarties rezultatas. Sutarties 1.1 papunktyje šalys susitarė, jog atsakovės siekiama ir tikėtina subrangos paslaugų teikimo sutarties suma – apie 100 mln. Eur be PVM, t. y. šalys sutartyje tiksliai neįvardijo subrangos su Petrofac apimties, nurodė preliminarią sumą, pavartotos sąvokos „apie“ šalys neapibrėžė konkrečiais požymiais, todėl, įvertinus sutarties su Petrofac apimtis – 83,89 mln. Eur, galima išvada, kad ši suma yra artima šalių sudarytoje sutartyje įvardintai sumai. Be to, byloje pateikta pirminė subrangos sutarties versija, kurioje buvo įvardinta subrangos sutarties vertė 25–30 mln. Eur, taip pat sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė siekė sudaryti sutartį su Petrofac, o galutinė subrangos sutarties kaina paaiškėjo baigiamojoje derybų stadijoje. Paaiškėjus galutinei subrangos sutarties kainai, atsakovė vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, šalys derybų metu derino ginčo sutarties sąlygas dėl ieškovei mokėtino atlygio dydžio. Šios aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, jog šalių ginčo sutartimi nebuvo pasiektas sutarties rezultatas, nes šalių sudaryta atlygintinų tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartimi atsakovė siekė sudaryti subrangos sutartį su Petrofac, o ieškovė įsipareigojo konsultuoti ir tarpininkauti atsakovei bei gauti už šias paslaugas šalių sutartimi nustatyto dydžio atlyginimą; atsakovė sudarė subrangos sutartį su Petrofac, ją tenkino su Petrofac pasiektas susitarimo rezultatas, atsakovė vykdė ir vykdo subrangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kas reiškia, kad tikslas, kurio ginčo sutartimi siekė atsakovė – sudaryti subrangos sutartį su Petrofac, buvo pasiektas.

10.       Teismas sutiko su ieškove, kad atsakovės įsipareigojimas mokėti ieškovei numatytą atlygį sutartyje nebuvo susietas su subrangos sutarties verte – sutarties 4.1 papunktyje atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei atlyginimą (sėkmės mokestį) už sėkmingai sudarytą ir įvykdytą atsakovės subrangos paslaugų teikimo projekte sutartį su Petrofac. Ieškovės atlyginimo dydis apskaičiuojamas procentine išraiška (4 proc. plius PVM) nuo Petrofac faktiškai atsakovei sumokėtos kainos (jos dalies) be PVM už atsakovės atliktas paslaugas pagal bendrovės sudarytą sutartį dėl subrangos darbų atlikimo projekte. Pagal sutarties 4.2 papunktį, atstovės atlyginimo dalis apskaičiuojama pagal sutarties 4.1 papunkčio nuostatas ir mokama pagal faktinį Petrofac atliktą mokėjimą (atėmus Petrofac atsakovei sumokėtą PVM, jeigu toks buvo sumokėtas) už bendrovės atliktus subrangos darbus už praėjusį kalendorinį mokestį iki tol, kol Petrofac visiškai atsiskaito su atsakove. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės atlygio mokėjimas pagal sutarties nuostatas siejamas ne su sutarties su Petrofac apimtimi, bet skaičiuojamas nuo atsakovės faktiškai atliktų darbų apimties.

11.       Teismas atmetė atsakovės teiginius, kad ieškovė pažeidė bendradarbiavimo pareigą. Teismas nustatė, kad atsakovė, po subrangos sutarties su Petrofac pasirašymo, 2024 m. birželio 18 d., 2024 m rugpjūčio 14 d. raštais kreipėsi į ieškovę, reikalaudama vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, tačiau šiuose raštuose apsiribota formaliu terminu apie sutartinių įsipareigojimų tinkamą vykdymą ir nėra įvardijama, kokių konkrečiai konsultavimo paslaugų poreikis kilo atsakovei. Ieškovei pateikus duomenis apie prašymą iš atsakovės gauti subrangos sutartį su Petrofac, atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo sutarties 3.1 papunktyje prisiimtų įsipareigojimų – aprūpinti ieškovę jos įsipareigojimų vykdymui reikalingais dokumentais ir informacija – atsakovės teikiamų subrangos paslaugų aprašymais, instrukcijomis, sąmatomis ir kita informacija, susijusia su projekto įgyvendinimui galimas suteikti atsakovės paslaugas, tinkamą įvykdymą. Nustačius, jog atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi sutarties 3.1 papunktyje prisiimtų įsipareigojimų teikti informaciją, susijusią su projekto įgyvendinimu, be to, nesant duomenų, kad atsakovė reikalavo ieškovės teikti paslaugų vykdymo ataskaitą, yra pagrindas išvadai, jog ieškovė pagrindė, kad po subrangos sutarties su Petrofac sudarymo konsultavimo paslaugos nebuvo tiekiamos dėl atsakovės netinkamo prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė netarpininkavo ir neatstovavo atsakovei užmezgant dalykinius verslo ryšius su Petrofac ir vėliau subrangos sutarties, sudarytos tarp atsakovės ir Petrofac, vykdymo metu, jog nebuvo pasiektas sutartyje šalių nurodytas rezultatas, taip pat, kad po subrangos sutarties su Petrofac ieškovė nesuteikė jokių realių paslaugų dėl savo kaltės, jog ieškovė nevykdo pareigos pateikti paslaugų vykdymo ataskaitą bei pažeidžia bendradarbiavimo pareigą.

12.       Atmesdamas atsakovės priešieškinio reikalavimą nutraukti sutartį, teismas nurodė, kad ieškovė, pareiškusi reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, reikalavimo pagrindu nurodė ieškovės netinkamą sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą, tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta ieškovės kaltės dėl prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys), sutarties nutraukimo klausimas CK 6.721 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu nespręstinas, atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl restitucijos taikymo.

13.       Teismas nustatė, kad Petrofac nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2024 m. spalio 21 d. yra sumokėjusi atsakovei 12 364 117,22 Eur. Nėra ginčo dėl Petrofac atsakovei sumokėtų sumų, taip pat ieškovės paskaičiuoto jai priklausančio atlygio dydžio. Atsižvelgdamas į tai ir į sutarties nuostatas, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės ieškovės nurodytas reikalautas sumas. Nėra ginčo, jog atsakovė nėra pilnai apmokėjusi ieškovės 2024 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. VIL24/051 (neapmokėta suma 14 610,75 Eur). Atsižvelgiant į tai, patenkinęs ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo, remdamasis sutarties 3.2 papunkčiu, teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 270,47 Eur (14 610,75 x 0,05 procentai x 37 dienos) netesybų. Patenkinęs ieškovės reikalavimus dėl skolos priteisimo, teismas priteisė ieškovei iš atsakovės kompensacines palūkanas, pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas (toliau – MAPKSVPĮ).

14.       Tenkindamas ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovę per 1 darbo dieną nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo pateikti ieškovei nurodytą informaciją, teismas nurodė, kad šis reikalavimas pagrįstas sutarties 3.2 papunkčiu. Nėra šalių ginčo dėl aplinkybės, kad atsakovė neteikia ieškovės reikalaujamų duomenų, todėl reikalavimą dėl informacijos pateikimo teismas patenkino.  

15.       Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, priteisė ieškovei iš atsakovės išlaidas, susijusias su žyminio mokesčio apmokėjimu (4 057 Eur), ir išlaidas, susijusias su antstolio paslaugų apmokėjimu (363 Eur), iš viso – 4 420 Eur, o ieškovės prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms – 92 079,41 Eur – priteisimo atmetė. Teismas nurodė, kad grįsdama šias išlaidas ieškovė pateikė tik jai atstovavimo paslaugas byloje suteikusios advokatų kontoros patvirtinimą dėl apmokėjimo, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti, jog pateiktas dokumentas patvirtina ieškovei suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir jų realumą. Teismas nurodė, kad iš ieškovės į bylą pateikto patvirtinimo dėl apmokėjimo matyti, jog jame yra nurodyta: 1) teismas, kuriam jis yra adresuojamas; 2) bylos, kurioje buvo teiktos advokato teisinės paslaugos, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad ieškovė su advokatų kontora yra atsiskaičiusi; 5) paslaugos atlikimo data. Tačiau pateiktame patvirtinime dėl apmokėjimo nėra nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos. Taigi, iš pateikto patvirtinimo dėl apmokėjimo teismas neturi galimybės identifikuoti, nei kada suteiktos paslaugos buvo apmokėtos, nei kokiu pagrindu jos buvo apmokėtos, nei kokiu mokėjimą pagrindžiančiu dokumentu jos buvo apmokėtos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pateiktas teisinių paslaugų detalizavimas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir nepatvirtina ieškovės teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų realumo, todėl atmetė prašymą priteisti 92 079,41 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimą.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

16.       Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Alvora“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. spendimą ir priimti naują – atmesti ieškinius, tekinti atsakovės priešieškinį – nutraukti 2022 m. spalio 4 d. komercinio atstovavimo sutartį dėl ieškovės padarytų esminių sutarties pažeidimų, taikyti restituciją – priteisti atsakovei iš ieškovės 83 069,80 Eur pagal sutartį ieškovei sumokėtą atlyginimą, 11,4 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio pateikimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą. Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartį, todėl ieškovė turi teisę gauti atlyginimą už tariamai suteiktas paslaugas, tačiau būtent ieškovė, siekdama prisiteisti atlyginimą pagal sutartį, privalėjo įrodyti, jog atstovavo atsakovę užmezgant dalykinius verslo ryšius su Petrofac, konsultavo atsakovę tiek prieš, tiek ir po subrangos sutarties su Petrofac sudarymo, dėl sutartyje nurodytų paslaugų teikimo buvo pasiekti sutarties tikslai – sėkmingas apie 100 mln. be PVM vertės subrangos sutarties su Petrofac sudarymas ir sėkmingas šios sutarties vykdymas. Ieškovė šių aplinkybių neįrodė.

16.2.                      Teismas netinkamai vertino įrodymus, nes byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai pagrindžia netinkamą paslaugų pagal sutartį teikimą (paslaugų teikimo imitavimą). Teismas pripažino, kad subrangos sutarties su Petrofac vertė yra tik 83,89 mln. Eur, taigi, vienas iš sutarties tikslų – apie 100 mln. be PVM vertės subrangos sutarties su Petrofac sudarymas – nebuvo sėkmingai pasiektas. Atsakovė dar 2023 m. kovo 14 d. atkreipė ieškovės dėmesį, kad subrangos sutarties su Petrofac vertė reikšmingai nesiekia sutartyje nurodytosios; ieškovė buvo patikinusi atsakovę, jog ieškovės tarpininkavimo dėka bus susitarta dėl papildomų darbų projekte, dėl ko bendra darbų vertė sieks tą, kurios buvo tikimasi, tačiau subrangos sutarties su Petrofac vertė sutartyje nurodyto dydžio nepasiekė ir liko beveik 20 proc. mažesnė, nei sutartyje nurodytas sutarties tikslas. Atitinkamai, teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi teisę į sutartyje numatytą atlyginimą.

16.3.                      Ieškovė neįrodė, kad atstovavo atsakovę užmezgant dalykinius santykius su Petrofac. Teismas ignoravo atsakovės argumentus bei pateiktus įrodymus, kurie ne tik pagrindžia, jog jokios realios tarpininkavimo ir (ar) atstovavimo paslaugos nebuvo suteiktos, bet ir paaiškina priežastį, kodėl tam tikrą laiką atsakovė vykdė mokėjimus ieškovei. Teismas neatsižvelgė į tai, kad paslaugų teikimo lentelėje ieškovė nenurodė nei vienos „paslaugos“, kuri būtų susijusi su atstovavimo veiksmų atlikimu atsakovei užmezgant dalykinius verslo ryšius su Petrofac, teikiant Petrofac skaičiavimus ir (ar) sąmatas, atsakovės vardu derinant sutartį (sutartis) su Petrofac, kaip kad šalys susitarė sutarties 2.1 ir 2.3 papunkčiuose. Aplinkybę, kad ieškovė netarpininkavo ir neatstovavo atsakovės santykyje su Petrofac, vienareikšmiškai patvirtina Petrofac raštai, kuriuose Petrofac patvirtino, kad jai nėra žinoma ieškovė ir jokie ieškovės vardu veikę asmenys, taip pat tai, jog V. J. jai žinomas tik kaip vieno iš subrangovų (ne ieškovės) darbuotojas. Šią informaciją iš Petrofac atsakovė sužinojo tik bylos nagrinėjimo metu, iki to momento atsakovei nebuvo žinoma, kad ieškovė imitavo tarpininkavimo ir atstovavimo paslaugų teikimą pagal sutartį. Atsakovė iki Petrofac laiško gavimo dienos buvo suklaidinta ieškovės dėl tariamai suteiktų paslaugų ir todėl po subrangos sutarties su Petrofac sudarymo atliko dalį mokėjimų pagal Sutartį. Ieškovė ir jos akcininkas V. J. faktiškai neteikė jokių realių paslaugų atsakovei, neveikė jos interesais, o veikė kitų asmenų (Petrofac, DS-1, V. J. darbovietės UAB „Elektrėnų energetikos remontas“ ir kt.) interesais. Paslaugų teikimo lentelės 1, 3, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 29 eilutėse nurodytos „paslaugos“ buvo teiktos ne atsakovei, o DS-1, kuri laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. spalio 4 d. buvo atsakovės jungtinės veiklos partnerė projekte, tačiau nebuvo sutarties su ieškove šalis ir sutarties pasirašymo momentu nebuvo atsakovės partnerė. Ataskaitos 1 ir 29 eilutėse ieškovė nurodo, kad ji atstovavo DS-1 santykyje su atsakove, kas nepatenka į sutarties ribas ir pagrindžia aplinkybę, kad ieškovę ir DS-1 siejo kiti byloje neviešinami sutartiniai santykiai. Ieškovė santykiuose su DS-1 ir atsakove veikė ne atsakovės, o DS-1 interesais.

16.4.                      Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė negalėjo teikti kitų sutartyje nurodytų paslaugų dėl pačios atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė į iškovę dėl netinkamų paslaugų teikimo ir prašymo konsultuoti kreipėsi 2023 m. spalio 16 d., 2024 m. gegužės 28 d., 2024 m. birželio 18 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d., prašydama aktyviai bendradarbiauti ir konsultuoti atsakovę subrangos sutarties su Petrofac vykdymo klausimais, tačiau ieškovė į prašymus nereagavo, deklaratyviai nurodė, jog tinkamai vykdo Sutartį. Ieškovė neprašė atsakovės pateikti jokių konkrečių dokumentų, kurie, ieškovės nuomone, būtų reikalingi paslaugoms suteikti. Toks ieškovės prašymas išreikštas tik 2024 m. rugpjūčio 22 d. rašte, kai šalių ginčas jau buvo persikėlęs į teismą. Ieškovė daugiau nei 10 mėn. nenurodė atsakovei, kokia konkrečiai informacija yra būtina konsultacijoms suteikti, nekonsultavo atsakovės jos prašomais klausimais, pati nesikreipė į atsakovę ir nesidomėjo konsultacijų poreikiu.

16.5.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo nutraukti sutartį dėl ieškovės kaltės. Atsakovė yra pateikusi į  bylą 2024 m. lapkričio 5 d. reikalavimą ieškovei pateikti paslaugų pagal sutartį vykdymo ataskaitą. Nėra ginčo, kad ieškovė nėra pateikusi paslaugų teikimo ataskaitos. Ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti, todėl akivaizdu, kad sutarties vykdymas ateityje yra neįmanomas. Ieškovė nė karto nepasidomėjo, kaip atsakovei sekasi vykdyti subrangos sutartį su Petrofac, nesidomėjo subrangos sutarties vykdymo eiga ir aplinkybėmis. Ieškovė visą bylos nagrinėjimo laiką laikėsi su paslaugų teikėjo pareigomis nesuderinamos pozicijos, kad atsakovės ieškovei mokėtinų sumų dydžiui neturi jokios reikšmės sutarties 2.2–2.3 papunkčiuose numatytų ieškovės įsipareigojimų (ne)vykdymas, sutarties 1.1 papunktyje nurodytos atsakovės su Petrofac sutarties vertės nepasiekimas ir (ar), kad sutartis su Petrofac dar nebaigta vykdyti, o atsakovė jos vykdymo metu patiria įvairių iššūkių ir problemų. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė neturi ne tik noro, bet ir pajėgumų bei kompetencijos teikti sutarties 2 punkte nurodytas paslaugas – ieškovė turi tik vieną darbuotoją, o sutarties 6.1 papunktis draudžia perįgalioti be kitos šalies sutikimo. Ieškovės elgesys, kai ji imitavo tarpininkavimo veiksmus bei kitų paslaugų pagal sutartį vykdymą, veikė pasyviai, nesidomėjo subrangos sutarties vykdymo eiga, nevykdė atsakovės prašymų konsultuoti, formaliai atrašinėjo į atsakovės prašymus bei nepateikė paslaugų vykdymo ataskaitos, aiškiai rodo ieškovę šiurkščiai pažeidus bendradarbiavimo pareigą, lojalumo, kliento interesų prioriteto principus, kas negrįžtamai sužlugdė bet kokį atsakovės pasitikėjimą ieškove, kaip atstove. Atsakovė iš sutarties negavo ir negalės realiai ateityje gauti to, ko pagrįstai tikėjosi, t. y. aktyvaus ir savalaikio tarpininkavimo, atstovavimo ir konsultavimo užmezgant dalykinius verslo ryšius su Petrofac, bei atsakovei sudarant ir vykdant konkrečios sutarties 1.1 papunktyje nurodytos vertės subrangos sutartį su Petrofac.

17.       Ieškovė atsiliepime prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai patenkinti, atsakovės priešieškinis atmestas; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Atsakovė prašo panaikinti visą teismo sprendimą, tačiau apeliaciniame skunde nepasisakė dėl sprendimo dalies, kuria teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo pateikti informaciją. Atsakovė nemokėjo žyminio mokesčio už šios teismo sprendimo dalies apskundimą, todėl darytina išvada, kad šioje savarankiškoje ginčo dalyje teismo sprendimas įsiteisėjo ir tapo privalomai vykdytinu

17.2.                      Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pasiekė sutarties tikslą. Šalys sutartyje tiksliai neįvardijo subrangos su Petrofac apimties, nes subrangos sutarties kaina paaiškėjo tik po atliktų skaičiavimų rengiant komercinį pasiūlymą. Kaip paaiškino liudytojas V. J., tikrasis 2023 m. kovo 14 d. rašte pareikšto prašymo sumažinti ieškovei mokėtiną atlyginimo dydį motyvas buvo ne kokie nors ieškovės suteiktų paslaugų trūkumai ar atsakovės nepatenkinti lūkesčiai, o faktas, kad paskutiniame derybų etape atsakovė padarė didelę nuolaidą Petrofac, dėl ko tikėjosi „kompensuoti“ savo praradimus ieškovės sąskaita.

17.3.                      Atsakovė nepaaiškina, kaip jai pavyko užmegzti dalykinius santykius su Petrofac, jeigu, kaip teigia, to už ją nepadarė ieškovė. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė atstovavo atsakovę užmezgant dalykinius santykius su Petrofac, o atsakovė neneigė ieškovės indėlio į verslo ryšių su Petrofac užmezgimą bei subrangos sutarties su Petrofac sudarymą iki pat 2024 m. spalio mėn., kai buvo pradėta nagrinėti ši byla. Atsakovė pripažino, kad ieškovė tarpininkavo ir atstovavo atsakovei santykyje su Petrofac 2023 m. kovo 14 d. prašyme dėl atlyginimo sumažinimo. Atsakovės teiginiai, neva DS-1 atstovams suteiktos paslaugos (konsultacijos) dėl dalyvavimo projekte nepatenka į ginčo sutarties rėmus, yra nepagrįsti ir neteisingi. Atsakovė projekte siekė dalyvauti kartu su DS-1, ką patvirtina jų sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos kontekste DS-1 atstovams konsultacijos buvo teikiamos iki pat jungtinės veiklos sutarties nutraukimo 2023 m. spalio 4 d. Ieškovės indėlį į santykių su Petrofac užmezgimą bei subrangos sutarties sudarymą pripažino atsakovės akcininkas, darbuotojas (de facto vadovas) ir pagrindinis sprendimų priėmėjas N. K. 2023 m. spalio 31 d. vykusio susitikimo metu. Atsakovės teiginius, kad Petrofac nežino ieškovės ir jos atstovų, paneigia tiek Petrofac 2025 m. kovo 19 d. raštas, kuriame Petrofac ieškovei patvirtino, jog jai yra žinomas ieškovės atstovas V. J., tiek V. J. susirašinėjimas su Petrofac viceprezidentu K. G., kuriam V. J. nurodė, kad yra UAB ,,Viltrus“ atstovas. Atsakovei žinoma, kad ieškovės atstovas V. J. turi asmeninį ryšį su Petrofac sprendimų priėmėjais projekte, todėl ji sąmoningai nenurodė jo pavardės savo paklausime, adresuotame Petrofac. Ieškovės 2025 m. gegužės 12 d. pateikta į bylą lentelė nėra nei suteiktų paslaugų ataskaita CK 6.722 straipsnio prasme, nei baigtinis ieškovės atsakovei suteiktų paslaugų sąrašas. Didžioji dalis visų atsakovei suteiktų konsultacijų buvo teikiamos žodžiu, gyvų susitikimų tarp ieškovės, atsakovės ir atsakovės jungtinės veiklos partnerio atstovų metu, jų nefiksuojant ir neprotokoluojant.

17.4.                      Teismas pagrįstai vertino, kad ieškovė negalėjo pilnavertiškai teikti kitų sutartyje nurodytų paslaugų dėl pačios atsakovės netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė nėra tinkamai įvykdžiusi sutarties prisiimtų įsipareigojimų teikti informaciją, susijusią su projekto įgyvendinimu, dėl to iš esmės negali reikšti pretenzijų dėl neva ieškovės nesuteiktų ar ne visiškai išsamių konsultacijų. Atsakovė savo 2023 m. spalio 16 d. ir 2024 m. gegužės 21 d. raštais neturėjo jokio realaus poreikio konsultacijoms gauti, o tik siekė sukurti pretekstą apkaltinti ieškovę sutartinių įsipareigojimų nevykdymu ir taip mėginti išvengti atsiskaitymo su ieškove. Tai, kad 2023 m. spalio 16 d. rašto tikslai nebuvo susiję su siekiu gauti konsultacijas iš atsakovės, patvirtina 2023 m. spalio 31 d. įvykusio susitikimo tarp ieškovės atstovo V. J. ir atsakovės atstovų – akcininko N. K. bei vadovo M. P. – garso įrašas. Tai, kad atsakovė neturėjo realaus konsultacijų poreikio, o abstraktaus pobūdžio užklausas siuntė ieškovei tik siekdama sukurti dirbtinį pretekstą pretenzijoms dėl neva neteikiamų ar neišsamių konsultacijų pareikšti, įrodo atsakovės elgesys ieškovei paprašius pateikti 2023 m. kovo 15 d. subrangos sutartį. 2024 m. rugpjūčio 26 d. raštu atsakovė atsisakė suteikti prašomą informaciją, apkaltindama ieškovę, kad sutarties 3.1 papunktyje nurodytos informacijos, reikalingos konsultacijoms suteikti, nepateikimas, neva yra vengimas bendradarbiauti. Atsakovė reikalavo ieškovės teikti jai paslaugas (konsultacijas), tačiau tuo pačiu neteikė informacijos, kuri yra būtina, kad ieškovė galėtų tokias konsultacijas teikti. 

17.5.                      Atsakovė klaidina teismą teigdama, kad ieškovė nesikreipė į atsakovę ir nesidomėjo konsultacijų poreikiu. Dar savo 2023 m. spalio 23 d. atsakyme į atsakovės 2023 m. spalio 16 d. raštą ieškovė paprašė atsakovės „patikslinti, kuo atsakovė [UAB „Viltrus“] gali padėti bendrovei [UAB „Alvora“] sprendžiant šį klausimą.“ Nors atsakovė iki pat 2024 m. gegužės 28 d. atsakymo jau į ieškovės 2025 m. gegužės 21 d. pretenziją neprašė suteikti jokių konsultacijų, ieškovė mažiausiai du kartus (pvz., 2023 m. gruodžio 5 d., 2024 m. sausio 4 d.) prašė informuoti, jeigu atsakovei kils papildomų klausimų ir (ar) reikės pagalbos sutarties sąlygas apimančiais klausimais.

17.6.                      Teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį, konstatavęs, kad byloje nėra atsakovės įrodinėtų sutarties nutraukimo pagrindų, t. y. kad ieškovė nepadarė esminio sutarties pažeidimo. Ieškovė nepažeidė pareigos pateikti paslaugų teikimo ataskaitą (CK 6.722 straipsnis). Atsakovė visada žinojo, kokias paslaugas ieškovė suteikė jai pagal sutartį, ir jų nekvestionavo, ataskaitos per sutarties vykdymo laikotarpį neprašė pateikti. Ieškovės niekada nebuvo prašoma pateikti paslaugų teikimo ataskaitos dar ir dėl to, kad atsakovės pareiga mokėti ieškovei sėkmės mokestį pagal šalių susitarimą yra siejama tik su subrangos sutarties sudarymo faktu ir atsakovės gaunamomis pajamomis. Atsakovė sudarė sutartį žinodama apie ieškovės darbuotojų skaičių ir sudėtį, inicijavo sutarties sudarymą išimtinai dėl ieškovės akcininko ir įgalioto asmens V. J. patirties bei know-how (liet. praktinė patirtis).

18.       Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Viltrus“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, kuria ieškovės prašymas priteisti ieškovei iš atsakovės 96 449,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkintas iš dalies, priteisiant 4 420 Eur Eur, ir prašymą patenkinti visiškai – papildomai priteisti iš atsakovės 92 049,41 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Grįsdama prašymą dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimo, ieškovė pateikė advokatų profesinės bendrijos Motieka ir Audzevičius atsakingo asmens 2025 m. birželio 10 d., 2025 m. rugpjūčio 4 d., 2025 m. rugsėjo 1 d. patvirtinimus, kad ieškovė yra apmokėjusi 92 049,41 Eur už patvirtinimuose nurodytas ir realiai suteiktas teisines paslaugas. Patvirtinimuose nurodyti konkretūs darbai (paslaugos), kuriuos atstovaudami ieškovę šioje byloje atliko advokatai, kartu su darbų atlikimo data ir kiekvieno darbo (paslaugos) atlikimo kaina. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma su reikiamais duomenimis. Ieškovės pateikti patvirtinimai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 nustatytus reikalavimus – juose matyti konkrečios ieškovei suteiktos paslaugos ir jų kaina.

18.2.                      Teismas, manydamas, kad ieškovė pateikė nepilną informaciją, nepagrįstai nesuteikė ieškovei galimybės papildyti savo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir pateikti trūkstamus duomenis, taip nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-49-370/2025). Ieškovė teikia papildomus įrodymus, papildomai pagrindžiančius patvirtinimuose nurodytus duomenis. Prašymas priimti naujus įrodymus grindžiamas tuo, kad ieškovei negalėjo būti žinoma, jog teismas vertins, kad pateikti duomenys yra nepakankami, teikiamų įrodymų priėmimas neturės įtakos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme trukmei.

18.3.                      Ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginimo tenkintinas pilna apimtimi. Nors ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atskirus procesinius veiksmus ir (ar) dokumentus viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus dydžius, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties, joje nagrinėjami du ieškovės ieškiniai ir atsakovės priešieškinis, bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų nebuvo (atsakovė jų dydžio nekritikavo), taip pat įvertinus, kad ir atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius, egzistuoja pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio ir ieškovei priteisti visų išlaidų atlyginimą.

19.       Atsakovė atsiliepime prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Nurodo, kad, kaip pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikti duomenys apie išlaidas advokato teisinėms paslaugoms neatitinka jiems keliamų reikalavimų ir nepatvirtina ieškovės išlaidų realumo. Ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, dydis yra akivaizdžiai nepagrįstas, nulemtas perdėto ieškovės išlaidavimo ieškovei teikiant į bylą perteklinius, objektyviai nebūtinus procesinius prašymus (pvz. prašymas leisti pasisakyti dėl atsakovės prašymų, kurie net nėra pateikti į bylą, bet, ieškovės nuomone, gali būti pateikti ateityje (1 t., b. l. 186). Dalis ieškovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų (pvz. atsiliepimo lentelės 1–4 punktuose nurodytos išlaidos) nėra susijusios su nagrinėjama byla, o patirtos arba iki teisminio proceso pradžios, arba dėl aplinkybių, kurios tiesiogiai nėra teisminio proceso pasekmė (susirašinėjimas tarp šalių dėl sutarties vykdymo). Dalis ieškovės prašomų priteisti išlaidų yra patirtos už techninio pobūdžio dokumentų rengimą, pvz. ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už 2025 m. gegužės 8 d. suteiktų paslaugų suvestinės (5 t., b. l. 94) rengimą, nors šioje suvestinėje pateikta informacija nėra teisinio pobūdžio ir tokios suvestinės rengimo pareiga priklauso ieškovei kaip paslaugų teikėjui. Ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis beveik visais atvejais gerokai viršija Rekomendacijose nurodomus maksimalius iš kitos šalies priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžius. Nesant išskirtinių aplinkybių, nėra pateisinamo pagrindo viršyti Rekomendacijose nurodomus maksimalius bylinėjimosi išlaidų dydžius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

21.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose bei atsiliepimuose į juos nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

22.       Byloje kilo šalių ginčas dėl komercinio atstovavimo sutarties vykdymo: ieškovė įrodinėja, kad atsakovė nevykdo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų teikti informaciją apie gautus iš Petrofac mokėjimus bei nemoka sutartyje nustatyto atlygio ieškovei už tarpininkavimo paslaugas, o atsakovė, pripažindama ieškovės įrodinėjamas aplinkybes apie informacijos ieškovei neteikimą bei atlygio nemokėjimą, priešieškiniu siekia nutraukti ginčo sutartį ir susigrąžinti ieškovei pagal ją sumokėtą sumą, įrodinėdama, kad ieškovė paslaugų pagal sutartį nesuteikė – netarpininkavo ir neatstovavo atsakovei užmezgant dalykinius verslo ryšius su Petrofac ir vėliau subrangos sutarties, sudarytos atsakovės ir Petrofac, vykdymo metu; nebuvo pasiektas tarpininkavimo paslaugų sutartyje šalių nurodytas rezultatas; ieškovė nevykdo pareigos pateikti paslaugų vykdymo ataskaitą bei pažeidžia bendradarbiavimo pareigą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus pagal ginčo sutartį, jos nepažeidė, todėl priešieškinį atmetė, o ieškinį patenkino. Dėl šio teismo sprendimo apeliacinius skundus padavė atsakovė, prašydama priimti priešingą teismo sprendimą – ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti, ir ieškovė, prašydama pakeisti teismo sprendimo dalį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimas, patikslintas 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi dėl klaidų ištaisymo, kuriuo teismas atmetė atsakovės priešieškinio reikalavimą nutraukti 2022 m. spalio 4 d. šalių sudarytą komercinio atstovavimo sutartį dėl ieškovės kaltės, o ieškovės reikalavimus dėl skolų pagal šią sutartį priteisimo patenkino, taip pat, patenkinęs ieškinį, ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies. 

Dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų (ne)priėmimo

23.       Ieškovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius duomenis apie pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – detalizuotą advokatų profesinės bendrijos patvirtinimą dėl apmokėjimo už paslaugas kartu su ieškovei išrašytomis PVM sąskaitos faktūromis, jų apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais bei patvirtinimais dėl atsiskaitymo už suteiktas teisines paslaugas (DOK-21320). Prašydama priimti šiuos rašytinius įrodymus, ieškovė nurodo, kad šių dokumentų pateikimo poreikis atsirado po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, nes teismas, prieš nuspręsdamas, jog ieškovės pateikti įrodymai apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nebuvo pakankami išlaidų realumui pagrįsti, nesuteikė ieškovei galimybės tokių papildomų duomenų pateikti, o ieškovė pagrįstai manė, kad pirmosios instancijos teismui teikti įrodymai buvo pakankami patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti; teismo vertinimas ieškovei tapo žinomas tik susipažinus su sprendimu.

24.       Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje įtvirtinta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas yra pasisakęs ir dėl kriterijų, kurie turi būti patikrinti bei įvertinti prieš nusprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, pavyzdžiui: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2023 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023, 43 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-916/2024, 21–22 punktai).

25.       Nagrinėjamu atveju ieškovės su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai yra susiję su pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei realumo klausimu. Pirmosios instancijos teismas, sprendime įvertinęs ieškovės teiktus duomenis apie tokias išlaidas, ieškovės apeliaciniu skundu skundžiamoje sprendimo dalyje, konstatavo, kad duomenys nebuvo pakankami realiai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms įrodyti. Iš bylos medžiagos matyti, kad, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, teiktų įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas (ne)pakankamumo klausimas nebuvo detaliai aptartas pirmosios instancijos teismo procese ir nebuvo nagrinėjama, kokie (kokio detalumo) įrodymai yra pakankami tokioms išlaidoms pagrįsti, ieškovei nebuvo siūloma šiuo klausimu teikti papildomus duomenis. Išvada dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo pateikta pirmosios instancijos teismo sprendime, atmetant ieškovės prašymą priteisti išlaidas, patirtas teisinei pagalbai. Taigi, įvertinus tokią situaciją, sutiktina su ieškove, kad poreikis teikti papildomus, detalesnius įrodymus apie patirtas išlaidas advokatų teisinėms paslaugoms iškilo ir ieškovės galėjo būti objektyviai suvoktas tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimo turiniu. Atitinkamai, pripažintina, kad ieškovei būtinybė teikti papildomus duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas yra procesinės prigimties, ieškovė papildomus įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme pateikė su apeliaciniu skundu, t. y. atsakovė galėjo su šiais duomenimis susipažinti ir dėl jų pasisakyti atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą, vertintina, jog teikiamų papildomų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos proceso. Taigi, įvertinus, kad poreikis teikti papildomus duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovei atsirado po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, ieškovės apeliacinės instancijos teismui teikiami papildomi įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovės pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų ir įrodymų (ne)priėmimo

26.       Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme dieną, t. y. 2025 m. lapkričio 25 d., gauti atsakovės pateikti papildomi rašytiniai paaiškinimai ir juos pagrindžiantys nauji rašytiniai įrodymai (DOK-5094). Atsakovė nurodo, kad 2025 m. lapkričio 24 d. spaudoje pasirodė viešas pranešimas apie tai, jog Lietuvos naftos perdirbimo ir importo bendrovė „Orlen Lietuva“ nutraukė sutartį su energetikos projektų valdymo bendrove Petrofac dėl Mažeikių gamyklos modernizavimo. Atsakovė buvo informuota, kad sutaryta subrangos sutartis yra stabdoma. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sutarties 4.1 papunktyje nustatyta, jog atsakovės pareiga mokėti atlyginimą ieškovei yra siejama su sėkmingu subrangos sutarties su Petrofac sudarymu ir įvykdymu, paaiškėjus aplinkybei, kad užsakovas nutraukia rangos sutartį su generaliniu rangovu Petrofac, subrangos sutarties tarp atsakovės ir Petrofac sėkmingas įvykdymas yra nebeįmanomas, atitinkamai, darytina išvada, jog negali atsirasti ir ieškovės teisė į sutarties 4.1 papunktyje numatytą atlyginimą. Be to, atsakovės teigimu, publikuojama informacija papildomai patvirtina atsakovės ginčo metu dėstytą poziciją, kad atsakovė nuolat susidūrė su subrangos sutarties su Petrofac vykdymo problemomis ir, atitinkamai, jog atsakovės kreipimaisi į ieškovę nebuvo imitacinio pobūdžio. Teikiami duomenys negalėjo būti pateikti anksčiau, nes neegzistavo ir paaiškėjo tik 2025 m. lapkričio 21 d., kai atsakovė buvo informuota apie darbų pagal subrangos sutartį su Petrofac stabdymą dėl užsakovo įvykdyto generalinės rangos sutarties su Petrofac nutraukimo. 

27.       CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad rašytiniai paaiškinimai, kuriuose šalis išdėsto savo atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus, taip pat negali būti priimami, nes apeliaciniame procese nenumatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus patį skundą bei atsiliepimą į jį, kuriems pateikti, be kita ko, yra nustatyti konkretūs procesiniai terminai ir šiems pasibaigus draudžiama keisti (papildyti) skundą (atsiliepimą į jį) (CPK 323, 338 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-269-330/2022).

28.       Be to, CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-21-1120/2022).

29.       Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės rašytinių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių naujų rašytinių įrodymų turinį aptarto teisinio reglamentavimo ir formuojamos teismų praktikos kontekste, taip pat aplinkybę, kad šiais paaiškinimais siekiama papildyti apeliacinio skundo argumentus, susijusius su ginčo sutarties (ne)vykdymu ir (ar), atsakovės teigimu, negalimumu vykdyti dėl po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo atsiradusių naujų faktinių aplinkybių, o teikiami paaiškinimai bei papildomi duomenys iš esmės susiję su užsakovo ir generalinio rangovo, taip pat generalinio rangovo ir atsakovės santykiais, o ne su nagrinėjamoje byloje aktualiais šalių ginčo sutarties pagrindu atsiradusiais tarpusavio įsipareigojimais, nutaria nepriimti atsakovės pateiktų papildomų rašytinių paaiškinimų ir juos pagrindžiančių papildomų duomenų, kaip pažeidžiančių CPK 323 straipsnio reikalavimus. Naujai atsiradusios faktinės aplinkybės nesudaro kliūčių įvertinti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą apeliaciniuose skunduose keliamais aspektais.

Dėl ieškovės teisės į atlyginimą pagal ginčo sutartį sąlygų

30.       Grįsdama apeliacinį skundą, atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė netinkamai vykdė sutartį, todėl ieškovė turi teisę gauti atlyginimą pagal sutartį. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai paskirstė šalių įrodinėjimo naštą, nes, atsakovės teigimu, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad ji suteikė paslaugas, t. y. atstovavo atsakovę užmezgant dalykinius verslo ryšius su Petrofac, konsultavo atsakovę prieš ir po subrangos sutarties su Petrofac sudarymo, kad dėl sutartyje nurodytų paslaugų teikimo buvo pasiekti sutarties tikslai – sėkmingas apie 100 mln. be PVM vertės subrangos sutarties su Petrofac sudarymas ir vykdymas. Atsakovė argumentuoja, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė, todėl jos ieškinio reikalavimai turėjo būti atmesti. Nesutikdama su atsakove, ieškovė teigia, jog esminės aplinkybės–priežastys, nulėmusios atsakovės sutarties su Petrofac sudarymą, buvo ieškovės akcininko ir įgalioto asmens V. J. turimi ryšiai su Petrofac, jo turima know-how (liet. praktinė patirtis), leidę padidinti atsakovės galimybes sudaryti sutartį su Petrofac. Ieškovės teigimu, atsakovės sutartys su Petrofac dėl subrangos buvo sudarytos ir ieškovei priklauso atlygis pagal ginčo šalių sutartį, nes ieškovės teisė į tarpininkavimo paslaugų sutartyje numatytą atlyginimą susieta tik su atsakovės ir Petrofac sudaromų subrangos sutarčių (į)vykdymu.

31.       Apibendrinant ginčo šalių argumentus, matyti, kad yra kilęs ginčas dėl to, kokios apimties tarpininkavimo paslaugas pagal ginčo sutartį buvo įsipareigojusi suteikti ieškovė ir, atitinkamai, ar tokios paslaugos buvo suteiktos. Ieškovės teigimu, ji buvo įsipareigojusi tarpininkauti siekiant, kad atsakovė sudarytų subrangos sutartis su Petrofac, todėl, tokias sudarius, jai priklauso atlygis, apskaičiuotas pagal komercinio atstovavimo paslaugų sutarties sąlygas kaip tam tikras procentas nuo atsakovės iš Petrofac gautų sumų (sutarties 4.1, 4.2 papunkčiai; papildomas susitarimas Nr. 1). Atsakovės teigimu, ieškovė buvo įsipareigojusi suteikti tarpininkavimo paslaugų tokia apimtimi, jog būtų sėkmingai sudaryta ir įvykdyta apie 100 mln. be PVM vertės subrangos sutartis su Petrofac. Tokios vertės subrangos sutartis sudaryta nebuvo. Be to, kilus bendradarbiavimo su Petrofac sunkumų ir atsakovei kreipusis į ieškovę dėl tarpininkavimo paslaugų, ieškovė atsisakė bendradarbiauti ir tarpininkavimo sutarties nevykdė. Atitinkamai, atsakovės teigimu, ieškovė atlygio pagal šią sutartį reikalauja nepagrįstai. Taigi, nagrinėjamu atveju aktualu, su kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ginčo tarpininkavimo sutartyje susieta ieškovės teisė į atlygį, t. y. kokioms sąlygoms esant galima pripažinti, kad pagal sutartį kyla atsakovės pareiga sumokėti ieškovei už suteiktas paslaugas.

32.       Šalių 2022 m. spalio 4 d. sudarytoje Komercinio atstovavimo sutartyje nustatytos tokios šiuo aspektu reikšmingos sąlygos (1 t., b. l. 11–13):

32.1.                      Sutarties 1.1 papunktyje šalys nustatė, kad atsakovė paveda, o ieškovė įsipareigoja konsultuoti ir tarpininkauti atsakovei siekiant sudaryti atsakovės paslaugų (subrangos) teikimo sutartį su generaliniu rangovu Petrofac Giluminio naftos perdirbimo įrenginio (hidrokrekingo) Mažeikiuose modernizavimo projekte; šalių vertinimu, atsakovės siekiama ir tikėtina atsakovės subrangos paslaugų teikimo sutarties su Petrofac suma – apie 100 mln. Eur be PVM. Šalys patvirtino, kad bet kokia atsakovės paslaugų teikimo sutartis su bet kuria Petrofac grupės įmone (kaip užsakovu) tiek projekte, tiek kituose projektuose ateityje, tai pat bet kokia paslaugų teikimo sutartis su Petrofac grupės įmone, sudaryta per 24 mėn. po šios sutarties pasibaigimo, yra prilyginama sutarties 1.1 papunktyje nurodytai sutarčiai šios sutarties tikslais ir suteikia teisę ieškovei gauti šioje sutartyje numatytą atlyginimą (sutarties 1.2 papunktis).

32.2.                      Ieškovė įsipareigojo: atstovauti atsakovę užmezgant dalykinius verslo ryšius su projekto generaliniu rangovu kaip potencialiu atsakovės paslaugų užsakovu (Petrofac), kartu su atsakovės specialistais parengti pasiūlymus ir reikalingus paslaugų skaičiavimus ir (ar) sąmatas, pateikti juos atsakingiems Petrofac atstovams (sutarties 2.1 papunktis); konsultuoti atsakovę dėl projekto įgyvendinimo sąlygų, komerciniais projekto klausimais, subrangos sutarties (sutarčių) sudarymo ir vykdymo klausimais (sutarties 2.2 papunktis). Sutarties 2.3 papunktyje šalys nustatė, kad ieškovė įsipareigoja veikti atsakovės vardu derinant sutartį (sutartis), tačiau ši sutartis nesuteikia įgaliojimų ieškovei savarankiškai atstovauti atsakovę derybose be atsakovės atstovų dalyvavimo, taip pat ieškovė neturi teisės pasirašyti jokių atsakovę įpareigojančių dokumentų, sutarčių ar susitarimų.

32.3.                      Sutartimi atsakovė įsipareigojo: aprūpinti ieškovę jos įsipareigojimų vykdymui reikalingais dokumentais ir informacija – atsakovės teikiamų subrangos paslaugų aprašymais, instrukcijomis, sąmatomis ir kita informacija, susijusia su projekto įgyvendinimui galimas suteikti atsakovės paslaugas (sutarties 3.1 papunktis); nedelsdama pranešti ieškovei apie <...> visus gautus mokėjimus iš Petrofac (sutarties 3.2 papunktis); tinkamai vykdyti su Petrofac sudarytą sutartį taip, kad ieškovė galėtų gauti šia sutartimi nustatyto dydžio atlyginimą (sutarties 3.3 papunktis); mokėti ieškovei sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą (sutarties 3.4 papunktis). Sutartyje nustatyta, kad, pabaigusi vykdyti konkrečią paslaugų (subrangos) sutartį su Petrofac, atsakovė pateikia ieškovei visą reikalingą informaciją ir dokumentus, kurie reikalingi galutiniam ieškovės atlyginimui apskaičiuoti (sutarties 3.5 papunktis).

32.4.                      Sutarties 4 punkte šalys susitarė dėl atstovės (ieškovės) atlyginimo ir jo mokėjimo tvarkos. Sutarties 4.1 papunkčiu, atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei atlyginimą (sėkmės mokestį) už sėkmingai sudarytą ir įvykdytą atsakovės subrangos paslaugų teikimo projekte sutartį su Petrofac; ieškovės atlyginimo dydis yra lygus 4 proc. plius PVM nuo Petrofac faktiškai bendrovei sumokėtos kainos (jos dalies) be PVM už atsakovės atliktas paslaugas pagal atsakovės sudarytą sutartį dėl subrangos darbų atlikimo projekte, bet ne daugiau kaip 4 proc. visos tokios sutarties kainos be PVM atėmus bet kokias atsakovės sumokėtas kompensacijas ieškovei arba patirtas išskaitas. Ieškovės atlyginimo dalis apskaičiuojama pagal 4.1 papunkčio nuostatas ir mokama pagal Petrofac atsakovei atliktą faktinį mokėjimą (atėmus Petrofac atsakovei sumokėtą PVM, jeigu toks buvo sumokėtas) už atsakovės atliktus subrangos darbus iki tol, kol Petrofac visiškai atsiskaito su atsakove; atlyginimo dalis mokama ir tuo atveju, jeigu Petrofac atsakovei sumokėjo avansą pagal sudarytą sutartį; atlyginimo dalis nemokama nuo Petrofac sulaikytų sumų ir teisė jį gauti atsiranda tik Petrofac faktiškai sumokėjus sulaikytas sumas (sutarties 4.2 papunktis). Atsakovė apie gautą Petrofac mokėjimą (pinigų įskaitymo į atsakovės sąskaitą faktą) informuoja ieškovę per 1 darbo dieną (sutarties 4.6 papunktis). Petrofac nutraukus mokėjimus pagal subrangos sutartį, jokie mokėjimai ir (ar) atlyginimai ieškovei nepriklauso (sutarties 4.4 papunktis). Papildomu susitarimu Nr. 1 pakeistas sutarties 4.1 papunktis, ieškovės atlyginimo dydį sumažinant iki 3 proc. plius PVM nuo Petrofac faktiškai atsakovei sumokėtos kainos už atsakovės atliktas paslaugas pagal atsakovės sudarytą sutartį dėl subrangos darbų atlikimo Petrofac projekte.  

32.5.                      Sutarties 5.2 papunkčiu šalys nustatė, kad sutartis gali būti nutraukta bet kurios iš šalių iniciatyva, iš anksto pranešus kitai šaliai. Šalis gali nutraukti sutartį nesilaidydama sutarties 5.2 punkte nustatytų terminų, jei sutartis nutraukiama dėl kitos šalies įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, jeigu pažeidimas nebuvo ištaisytas per 30 dienų nuo tokio pažeidimo paaiškėjimo fakto (sutarties 5.3 papunktis). Sutarties nutraukimo atveju kiekviena šalis privalo atsiskaityti su kita šalimi pagal šios sutarties sąlygas (sutarties 5.4 papunktis). Šalys susitarė, kad po sutarties pasibaigimo ieškovė neturi teisės į jokią kompensaciją, išskyrus neišmokėtą atlyginimo dalį, tačiau turi teisę į nuostolių atlyginimą; nuostolis neatlyginamas, jei sutartis nutraukiama dėl ieškovės kaltės (sutarties 5.5 papunktis).

33.       Įvertinusi pirmiau nurodytas sutarties nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės įsipareigojimas mokėti ieškovei sutartyje numatytą atlygį sutartyje buvo susietas tik su sėkmingu subrangos sutarties sudarymu ir įvykdymu. Iš sisteminės sutarties sąlygų analizės matyti, kad sėkmingas subrangos sutarties sudarymas ir įvykdymas suvokiamas kaip atsakovės su Petrofac (ar jos grupės įmone) sudaryta subrangos sutartis (ar sutartys), pagal kurią (kurias) atsakovė faktiškai gauna mokėjimus už subrangos darbus ar avansu, nuo kurių ir skaičiuotinas atlygis ieškovei pagal komercinio atstovavimo sutartį už paslaugas. Tokia išvada daroma atsižvelgiant ir į tai, kad sutarties 1.2 papunktyje šalys patvirtino, jog bet kokia atsakovės paslaugų teikimo sutartis su bet kuria Petrofac grupės įmone (kaip užsakovu) tiek projekte, tiek kituose projektuose ateityje, tai pat bet kokia paslaugų teikimo sutartis su Petrofac grupės įmone, sudaryta per 24 mėn. po šios sutarties pasibaigimo, yra prilyginama sutarties 1.1 papunktyje nurodytai sutarčiai šios sutarties tikslais ir suteikia teisę ieškovei gauti šioje sutartyje numatytą atlyginimą, t. y. šiuo atveju atsakovės pareiga mokėti atlyginimą nėra susiejama su papildomais ieškovės veiksmais ar sąlygomis, be kita ko, ieškovė neprivalo būti tiesiogiai prisidėjusi prie konkrečios subrangos sutarties sudarymo ar vykdymo.

34.       Sutarties 4.1 papunktyje šalys nurodė, kad atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei atlyginimą (sėkmės mokestį) už sėkmingai sudarytą ir įvykdytą atsakovės subrangos paslaugų teikimo projekte sutartį su Petrofac, tačiau nėra pagrindo sutikti su atsakove, jog tai reikštų pagrindinės subrangos paslaugų teikimo sutarties su Petrofac sudarymą būtent 100 mln. Eur (be PVM) sumai. Pagal sutarties 3.5 papunktį, pabaigusi vykdyti konkrečią paslaugų (subrangos) sutartį su Petrofac, atsakovė pateikia ieškovei visą reikalingą informaciją ir dokumentus, kurie reikalingi galutiniam ieškovės atlyginimui apskaičiuoti. Iš sisteminės aptartų sutarties sąlygų analizės, sutarties 3.5 papunkčio išplaukia, kad, nors šalys 1.1 papunktyje įtvirtino siekį ir tikėtiną bendrą subrangos paslaugų teikimo sumą apie 100 mln. Eur (be PVM), tačiau, nustatydamos atlyginimo ieškovei mokėjimą, įtvirtino tik tai, jog atlygis už paslaugas ieškovei skaičiuojamas nuo realiai atsakovės iš Petrofac gautų mokėjimų pagal subrangos sutartis – pabaigusi vykdyti konkrečią paslaugų (subrangos) sutartį su Petrofac (ar jos grupės įmonėmis), atsakovė pateikia ieškovei visą reikalingą informaciją ir dokumentus, kurie reikalingi galutiniam ieškovės atlyginimui apskaičiuoti, ieškovė pagal gautus duomenis apskaičiuoja savo atlygio dydį ir jam apmokėti pateikia atsakovei sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti per 5 darbo dienas (sutarties 4.5 papunktis).

35.       Pastebėtina, kad pagal sutarties 4.2 papunktį, ieškovės atlyginimo dalis mokama pagal Petrofac atliktą faktinį mokėjimą už atsakovės atliktus subrangos darbus ir tuo atveju, jei Petrofac sumokėjo atsakovei avansą pagal sudarytą subrangos sutartį, ir, priešingai, ieškovei atlyginimo dalis nemokama nuo Petrofac sulaikytų sumų ir teisė jį gauti atsiranda tik Petrofac faktiškai sumokėjus sulaikytas sumas; Petrofac nutraukus mokėjimus pagal subrangos sutartį, jokie mokėjimai ir (ar) atlyginimai ieškovei nepriklauso (sutarties 4.4 papunktis). Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia atsakovė, aplinkybės, susijusios su generalinės rangovės Petrofac galimu neatsiskaitymu su atsakove, stringančiais mokėjimais pagal subrangos sutartis ar pan., nėra teisiškai reikšmingos šiam ginčui – atsakovei negavus mokėjimų iš Petrofac (ar jos grupės įmonių) už subrangos darbus, pagal ginčo tarpininkavimo sutarties sąlygas nekyla ir jos pareiga mokėti ieškovei. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė reikalautų atlyginimo už paslaugas, kildinamas iš atsakovės su Petrofac sudarytų, tačiau neįvykdytų, sustabdytų ar neapmokėtų, sutarčių, t. y. reikalautų atlygio ta apimtimi, kuria atsakovė dar nėra gavusi realaus mokėjimo iš Petrofac.

36.       Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ginčo sutartimi ieškovės teisė į sutartyje nustatytą atlygį nebuvo susieta su sutarties 2 punkte numatytų ieškovės įsipareigojimų (į)vykdymu ir (ar) tikslo sudaryti 100 mln. Eur (be PVM) vertės subrangos sutartį su Petrofac įgyvendinimu, prieš ar po atsakovės subrangos sutarties su Petrofac sudarymo (CK 6.193 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti ir ginčo sutarties sąlygų neatitinkantys atsakovės teiginiai, kad ieškovė neįrodė teisės į atlygį pagal sutartį, nes nebuvo sutartyje įtvirtintų sąlygų pripažinti, jog tarpininkavimo sutartis sėkmingai įvykdyta ir ieškovės paslaugos suteiktos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovės pareiga mokėti ieškovei atlyginimą pagal sutartį nėra susieta su ieškovės konsultacijų teikimu (kitų sutarties 2 punkte numatytų įsipareigojimų vykdymu) ir (ar) tikslo, kad atsakovė sudarytų 100 mln. Eur (be PVM) vertės subrangos sutartį su Petrofac, įgyvendinimu.

37.       CK 6.59 straipsnyje įtvirtinta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju nėra ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl Petrofac faktiškai atsakovei sumokėtų sumų, taip pat dėl ieškovės pagal jas paskaičiuoto jai priklausančio atlygio dydžio (ieškinio reikalavimų sumos teisingumo). Byloje nėra teigiama ir įrodinėjama, kad ieškovė reikalautų atlygio pagal sutartį, apskaičiuoto ne nuo faktiškai atsakovės iš Petrofac (ar jos grupės įmonių) realiai gautos už subrangos darbus sumos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, šalių sudarytai sutarčiai nesant nuginčytai ir galiojant, pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas – nėra (sutarties 4.1, 4.2, 4.5 papunkčiai) (CPK 185 straipsnis).

38.       Nurodytos išvados reiškia, kad pagal ginčo sutartį atsakovė neturi teisės atsisakyti mokėti ieškovei atlyginimą už suteiktas tarpininkavimo paslaugas, argumentuodama tuo, jog ieškovė tinkamai ne(į)vykdė sutarties 2 punkte nustatytų savo įsipareigojimų ir (ar) jog nebuvo pasiektas tikslas atsakovei sudaryti apie 100 mln. Eur (be PVM) vertės subrangos sutartį su Petrofac, tačiau, manydama esant nurodytų ieškovės įsipareigojimų pagal sutartį pažeidimų, be kita ko, teigdama, kad dėl ieškovės padarytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų atsakovė iš esmės negavo to, ką pagrįstai tikėjosi gauti sudarydama sutartį, atsakovė gali naudotis kitomis įstatyme ir (ar) sutartyje nustatytomis savo teisių gynimo priemonėmis: nutraukti sutartį pagal sutarties 5 punkto sąlygas, reikšti reikalavimus įvykdyti įsipareigojimus natūra (CK 6.213 straipsnio 2 dalis), nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnis), ar kt. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasirinko byloje pareikšti ieškovei priešieškinį dėl sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo iš ieškovės pusės, taip pat reikalaudama taikyti restituciją grąžinant pagal sutartį sumokėtas sumas ir argumentuodama, kad, kaip sužinojo vėliau, ieškovė pagal sutartį paslaugų atsakovei realiai nesuteikė. Pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį atmetė. Atsakovė dėl to pateikė apeliacinį skundą.

Dėl esminio sutarties (ne)pažeidimo ir sutarties nutraukimo

39.       Grįsdama apeliacinį skundą, atsakovė argumentuoja, kad: 1) teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė pasiekė sutarties tikslą; faktiškai sudarytos subrangos sutarties su Petrofac vertė – 83,89 mln. Eur – yra beveik 20 proc. mažesnė už sutarties 1.1 papunktyje numatytą subrangos sutarties su Petrofac vertę (100 mln. Eur (be PVM)); 2) teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje esantys duomenys patvirtina ieškovės indėlį į ryšių su Petrofac užmezgimą bei subrangos sutarties su Petrofac sudarymą; realiai ieškovė tarpininkavimo paslaugų atsakovei nesuteikė ir nėra jos nuopelno dėl to, kad atsakovė sudarė subrangos sutartį su Petrofac; 3) teismas nepagrįstai vertino, kad ieškovė negalėjo teikti sutartyje nurodytų paslaugų dėl tariamai netinkamo pačios atsakovės sutartinių įsipareigojimų vykdymo; atsakovė pateikė ieškovei raštu keturias pretenzijas (2023 m. spalio 16 d., 2024 m. gegužės 28 d., 2024 m. birželio 18 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d.), kuriose aiškiai ir konkrečiai išdėstė klausimus, dėl kurių kilo konsultavimo paslaugų poreikis, tačiau tinkamų atsakymų negavo, ieškovė neprašė atsakovės pateikti jokių konkrečių dokumentų, kurie, ieškovės nuomone, yra reikalingi paslaugoms teikti; 4) teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė esmingai nepažeidė sutarties, nes netinkamai įvertino bylos duomenis ir aplinkybes, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias paslaugų teikėjo pareigas; ieškovė atsisakė ir atsisako pateikti paslaugų teikimo ataskaitą, pažeidė užsakovės interesų pirmumo, bendradarbiavimo principus. Atsakovės teigimu, dėl ieškovės padarytų sutarties pažeidimų – sutarties nevykdymo, atsakovė iš esmės negavo to, ko pagrįstai tikėjosi sudarydama sutartį, todėl sutartis nutrauktina dėl ieškovės kaltės (CK 6.217 straipsnis).

40.       Įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir argumentus, atsakovės apeliacinio skundo teiginius, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovė iš esmės pažeidė sutartį (CPK 178, 185 straipsniai). Apeliacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia.

41.       Pirma, kaip jau buvo aptarta, priešingai nei argumentuoja atsakovė, sutartyje nėra numatyta, kad sėkmingas komercinio atstovavimo sutarties įvykdymas – tai 100 mln. Eur (be PVM) vertės atsakovės subrangos sutarties su Petrofac sudarymas. Komercinio atstovavimo sutarties 4.1 papunktyje šalys nustatė, kad atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei atlyginimą (sėkmės mokestį) už sėkmingai sudarytą ir įvykdytą atsakovės subrangos paslaugų teikimo projekte sutartį su Petrofac, tačiau sisteminis sutarties aiškinimas ir šalių veiksmai po sutarties sudarymo atskleidžia, kad, kitaip nei teigia atsakovė, ši sutarties nuostata nesiejama su pagrindinės subrangos paslaugų teikimo sutarties su Petrofac sudarymu 100 mln. Eur (be PVM) sumai, o susijusi su konkrečios subrangos sutarties įvykdymu ir atsakovės atlygio už tai gavimu iš Petrofac. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad sutarties 3.4 papunktyje įtvirtinta, jog atsakovė įsipareigoja mokėti ieškovei sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą; pagal sutarties 3.5 papunktį, pabaigusi vykdyti konkrečią paslaugų (subrangos) sutartį su Petrofac, atsakovė pateikia ieškovei visą reikalingą informaciją ir dokumentus, kurie reikalingi galutiniam ieškovės atlyginimui apskaičiuoti, ieškovė pagal gautus duomenis apskaičiuoja savo atlygio dydį ir jam apmokėti pateikia atsakovei sąskaitą faktūrą, kurią atsakovė įsipareigojo apmokėti per 5 darbo dienas (sutarties 4.5 papunktis). Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad šalių elgesys patvirtina, jog jos sutarties nuostatas taip pat suvokė kaip aptarta pirmiau, nes, jeigu sutartyje būtų numatyta, jog atlyginimo ieškovei mokėjimas yra siejamas su 2023 m. kovo 15 d. atsakovės su Petrofac sudarytos subrangos sutarties pelningumu, tuomet atsakovė laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 6 d. iki 2024 m. kovo 8 d. nebūtų mokėjusi ieškovei atlyginimo, nes subrangos sutartis tuo metu buvo vykdoma, o jos realus pelningumas paaiškės tik pasibaigus projektui. Taigi, kaip jau buvo konstatuota pirmiau, darytina išvada, kad sutartimi šalys nesusiejo ieškovės teisės į sutartyje numatytą atlyginimą su bendra atsakovės paslaugų (subrangos) sutarties su Petrofac kaina.

42.       Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės ir Petrofac sudaryta paslaugų (rangos) sutartis 83 891 448 Eur sumai yra pakankamai artima sutartyje numatytai „apie 100 mln. Eur“ (be PVM) sumai (be kita ko, pažymėtina, kad, kitaip nei nurodo atsakovė, šių sumų skirtumas yra ne beveik 20 proc., o 16 proc.). Šalys sutartimi nenustatė, kad atsakovės ir Petrofac sutarties kaina privalo siekti 100 mln. Eur (be PVM). Nors atsakovė pažymi, jog 2023 m. kovo 14 d. raštu (1 t., b. l. 72) atkreipė ieškovės dėmesį, jog subrangos sutarties su Petrofac vertė nesiekia nurodytosios sutartyje, ir, atsakovės teigimu, ieškovė buvo patikinusi atsakovę, kad ieškovės tarpininkavimo dėka bus susitarta dėl papildomų darbų projekte ir bendra darbų vertė sieks tą, kurios buvo tikimasi, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų byloje nėra; sudarant 2023 m. balandžio 18 d. sutarties pakeitimą sutartyje tai nebuvo numatyta. Kita vertus, būtent tuo – nurodytos 100 mln. Eur sumos (be PVM) nepasiekimu – buvo argumentuotas prašymas ieškovei sutikti su jos atlyginimo dydžio sumažinimu. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš 2023 m. balandžio 18 d. papildomo susitarimo prie sutarties, ieškovė sutiko su atlyginimo jai už komercinio atstovavimo paslaugas sumažinimu (1 t., b. l. 14), atsakovės teiginiai dėl nepasiekto sutarties tikslo dėl 100 mln. Eur subrangos sutarties vertės nėra pakankami esminiam sutarties pažeidimui konstatuoti. Be to, kaip nurodo ir ieškovė, bylos duomenys ir sutarties turinys patvirtina, kad 100 mln. Eur (be PVM) siekiama subrangos paslaugų teikimo sutarties suma buvo nurodyta preliminariai. Šią aplinkybę patvirtina ir ieškovės atstovo bei atsakovės partnerės DS-1 komunikacija, iš kurios matyti, jog ši suma svyravo nuo 50 mln. iki 100 mln. (4 t., b. l. 45). Taip pat pažymėtina, kad sutartimi šalys nustatė, jog atsakovė paveda, o ieškovė įsipareigoja konsultuoti ir tarpininkauti atsakovei siekiant sudaryti atsakovės paslaugų (subrangos) teikimo sutartį su generaliniu rangovu Petrofac, t. y. sutartimi susitarta dėl konsultavimo ir (ar) tarpininkavimo paslaugų teikimo, todėl asmeninės ieškovės atsakomybės nustatymas už konkretaus dydžio atsakovės ir Petrofac paslaugų (subrangos) sutarties nesudarymą šiuo atveju neatitiktų pačios sutarties esmės. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė pažeidė, be kita ko – iš esmės, sutartį, nes sudarytos subrangos sutarties suma nesiekia 100 mln. Eur (be PVM).

43.       Antra, bylos duomenys nepatvirtina atsakovės nurodomos aplinkybės, kad ieškovė, be kita ko – per atstovą V. J., nedalyvavo atsakovės subrangos sutarties su Petrofac sudarymo procese ir (ar) kad jos indėlis buvo ir esmės mažesnis, nei pagrįstai tikėjosi atsakovė. Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčija ieškovės atstovo V. J. paaiškinimų, kad šis nuo 2019 m. susipažino su Petrofac atstovais ir kartu su jais rengė projekto įgyvendinimo Lietuvoje planą, dėliojo strategijas, taip pat ieškovės direktorės paaiškinimų, kad apie Petrofac ketinamą vystyti projektą Lietuvoje žinojo seniai, dirbo su Petrofac nuo 2019 m., o V. J. svarstė galimybę Petrofac įsidarbinti, t. y. atsakovė byloje neginčijo, kad ieškovės atstovas – akcininkas V. J., turėjo ryšių su Petrofac. Bylos duomenys patvirtina, kad V. J. dalyvavo atsakovės ir DS-1 pasitarimuose dėl subrangos sutarties su Petrofac (3 t., b. l. 41–64), dėl subrangos sutarties teikė pastabas (5 t., b. l. 33). 2022 m. rugsėjo mėn. 1–2 d. ieškovės atstovas V. J. ir atsakovės partnerės projekte DS-1 atstovas P. S. susirašinėjo apie Petrofac vykdomo konkurso termino nukėlimą, atsakovės ir DS-1 kvalifikaciją, V. J. buvo persiųsta atsakovės prezentacija. V. J. nurodė, kad vyksta pokalbiai su Petrofac atstovais (4 t., b. l. 44). 2022 m. rugsėjo 6 d. V. J. atsakovės ir DS-1 prezentacijas persiuntė Petrofac atstovui ir apibūdino šias įmones kaip rinkoje gerai žinomus rangovus (4 t., b. l. 47). 2022 m. rugsėjo 23 d. V. J. ir DS-1 atstovas P. S. dalyvavo susitikime atsakovės patalpose. 2022 m. spalio 4 d. atsakovė kartu su DS-1 pateikė pirmą pasiūlymą Petrofac dėl dalyvavimo Projekte (2 t., b. l. 107–111) (tą pačią dieną (2022 m. spalio 4 d.) buvo pasirašyta ginčo sutartis, kuria ieškovė įsipareigojo konsultuoti ir tarpininkauti atsakovei siekiant sudaryti atsakovės paslaugų (subrangos) teikimo sutartį su generaliniu rangovu Petrofac). 2022 m. spalio 7 d. ieškovės atstovas V. J. suorganizavo Petrofac, atsakovės ir DS-1 atstovų susitikimą Petrofac patalpose (4 t., b. l. 44-45). 2022 m. lapkričio 25 d. atsakovė ir DS-1 sudarė jungtinės veiklos sutartį (5 t., b. l. 75–87).

44.       Ieškovės atstovas liudytojas V. J. byloje nurodė, kad nuo 2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn., kuomet į jį kreipėsi atsakovė su DS-1, prašydamos padėti užmegzti dalykinius ryšius su Petrofac ir sudaryti subrangos sutartį dėl dalyvavimo Petrofac projekte, visos konsultacijos buvo teikiamos atsakovei ir DS-1, kaip jungtinės veiklos partneriams (2025 m. birželio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas 0:05:05–0:07:00; 0:59:00–01:01:10; 01:26:10–01:26:30). Byloje nėra duomenų, jog DS-1 Petrofac projekte būtų veikusi savarankiškai. DS-1 patvirtino, kad gavo konsultacijas kaip jungtinės veiklos su atsakove partnerė, buvo suteiktos konsultacijos dėl projekto įgyvendinimo sąlygų, komercinių projekto klausimų, subrangos sutarties (sutarčių) sudarymo ir vykdymo klausimų, rekomendacijos, pasiūlymai, sąmatos, draudimo bei banko garantijų derinimo klausimai bei pasiūlymai (4 t., b. l. 120).

45.       Byloje esantis 2023 m. kovo 14 d. atsakovės raštas ieškovei patvirtina, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę su raštu dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo ir atlyginimo dydžio, kuriame nurodė, kad atstovės (ieškovės) pastangos (aktyvūs veiksmai), numatyti sutartyje, atsakovės vertinimu, nėra pakankami (labai epizodiški ir minimalūs) bei akivaizdžiai neatitinka bendrovės lūkesčių, neproporcingi sutartyje sutarto atlyginimo (sėkmės mokesčio) už teikiamas paslaugas dydžiui. Atsakovė nurodė, kad, jos vertinimu, ieškovė nepakankamai aktyviai (nekokybiškai) vykdo savo sutartinius įsipareigojimus, nurodytus sutarties 2.1–2.3 papunkčiuose t. y. ne tik nepakankamai aktyviai atstovauja bendrovės interesus, bet iš esmės atliko labai minimalų skaičių aktyvių veiksmų, neįtakosiančių (nenulemsiančių galimo sutarties rezultato), nurodytų sutartyje, t. y. netinkamai vykdo savo įsipareigojimus. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, ypač į tai, jog atstovė nepakankamai aktyviai prisidėjo prie bendrovės pastangų sudaryti subrangos sutartį su klientu komerciškai naudingomis sąlygomis už 100 mln. Eur be PVM sumą, t. y. galimas sutarties rezultatas (ypač įskaitant bendrovės būsimą uždarbį) neatitiks atsakovės lūkesčių, kuriuos ji turėjo sudarydama sutartį su atstove, atsakovė prašė ieškovės solidarizuotis ir gera valia peržiūrėti atstovės atlyginimo dydį, jį sumažinat iki 2,5 proc. (1 t., b. l. 72). Taigi, šiuo raštu atsakovė įvertino ieškovės indėlį į jos ir Petrofac sutarties sudarymą ir tuo pagrindu prašė peržiūrėti ieškovės atlygio dydį, sutikti jį sumažinti. Kaip matyti iš 2023 m. balandžio 18 d. šalių pasirašyto papildomo susitarimo Nr. 1 prie komercinio atstovavimo sutarties, tai ir buvo padaryta – šalių susitarimu atlygis ieškovei buvo sumažintas iki 3 proc. (1 t., b. l. 14).

46.       Antstolio Vitalio Milevičiaus 2025 m. sausio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas 2023 m. spalio 31 d. ieškovės atstovo V. J. ir atsakovės atstovų akcininko N. K. bei M. P. susitikimo pokalbis (4 t., b. l. 90–106), iš kurio turinio matyti, kad atsakovės atstovai neginčija ir pripažįsta V. J. paslaugas (veiksmus), pripažįsta savo prievolę sumokėti ir žada šią prievolę įvykdyti, tačiau prašo sumažinti atlygio procentą, argumentuodami, jog esamas 3 proc. atlygis ieškovei yra per sunki našta atsakovei. Įvertinus pokalbių turinį, matyti, kad 2023 m. spalio 31 d. klausimo dėl ieškovės indėlio (ne)pakankamumo į subrangos sutarties sudarymą nebuvo.

47.       Aptarta bylos medžiaga sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nebuvo paneigta, jog atsakovę tenkino su Petrofac pasiektas susitarimo rezultatas, atitinkamai, ji pripažino ieškovės atstovo veiklą šiame procese, derinant susitarimus su Petrofac, neginčijo savo prievolės mokėti už paslaugas (CPK 185 straipsnis).

48.       Atsakovės argumentas, jog Petrofac nurodė nežinanti ieškovės (1 t., b. l. 185; 5 t., b. l. 30) ir (ar) jos direktorės, pagrindo daryti kitokią išvadą nesudaro, atsižvelgiant į tai, kad, kaip pažymi ieškovė, Petrofac adresuotame paklausime V. J. nebuvo paminėtas kaip galimas ieškovės atstovas, nors, kaip matyti iš pirmiau aptartos bylos medžiagos, iš esmės ieškovė savo paslaugas atsakovei suteikė per šį savo įgaliotą asmenį, o pagal ieškovės pateiktus duomenis Petrofac patvirtino, kad V. J. jai yra žinomas (5 t., b. l. 30–31), 2022 m. balandžio – gegužės mėn. V. J. pristatė save kaip ieškovės atstovą Petrofac viceprezidentui K. G., su juos derino susitikimo galimybę (5 t., b. l. 103). Taigi, sutiktina su teismo išvada, kad bylos duomenys patvirtina, jog V. J. veikė atsakovės interesais siekiant atsakovei su partnere bendradarbiauti su Petrofac, ir nebuvo įrodyta, jog ieškovė, veikdama per savo atstovą V. J., neprisidėjo prie atsakovės ir Petrofac subrangos sutarties sudarymo (CPK 185 straipsnis).

49.       Trečia, bylos duomenys nepatvirtina, kad ieškovė turėjo realų interesą gauti konsultacijas ir (ar) kitas paslaugas pagal ginčo sutarties 2 punktą po subrangos sutarties su Petrofac sudarymo, ar kad tam tikros paslaugos nebuvo suteiktos dėl ieškovės kaltės. Teisėjų kolegija sutinka su ieškove, kad 2023 m. spalio 31 d. susitikimo tarp ieškovės atstovo V. J. ir atsakovės atstovų – akcininko N. K. bei vadovo M. P., pokalbis patvirtina, jog iš tiesų atsakovė tuo metu realaus intereso gauti paslaugas pagal sutarties 2 punktą neturėjo, atsakovės atstovai nurodė nesant, kuo ieškovės atstovas galėtų padėti, o, kaip galima suprasti iš pokalbio, 2023 m. spalio 16 d. atsakovės raštas ieškovei buvo siųstas siekiant inicijuoti derybas dėl ieškovės atlygio pagal komercinio atstovavimo sutartį sumažinimo dar kartą, apie ką ir vyko minimas pokalbis.

50.       Byloje nėra įrodymų, kad atsakovei būtų buvusios realiai aktualios kokios nors ieškovės paslaugos po to, kai buvo sudaryta subrangos sutartis su Petrofac. Įvertinus bylos medžiagos visumą, darytina išvada, kad, kaip nurodo ieškovė, atsakovės interesas sudarant su ieškove sutartį buvo ieškovės atstovo V. J. dalyvavimas atsakovei sudarant subrangos sutartį su Petrofac (CPK 185 straipsnis). Nėra ginčo, kad atsakovė subrangos sutartį su Petrofac sudarė. Atsižvelgiant į tai, atsakovės pretenzijos, kad ieškovė neteikė jai paslaugų, nepateikė paslaugų teikimo ataskaitos atmestinos kaip deklaratyvios.

51.       Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė neįrodė buvus esminį sutarties pažeidimą iš ieškovės pusės (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovės priešieškinį dėl sutarties nutraukimo atmetė pagrįstai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme  

52.       Ieškovė apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria, tenkinus ieškinį, atmestas ieškovės prašymas dėl 92 079,41 Eur išlaidų advokatų teisinėms paslaugoms atlyginimo priteisimo iš atsakovės, argumentuoja, kad teismas ieškovės prašymą atmetė ir nurodytų bylinėjimosi išlaidų nepriteisė nepagrįstai, nes ieškovės pateikti duomenys patvirtina prašomas priteisti išlaidas, o, teismui manant, kad jie nėra pakankami, teismas turėjo suteikti galimybę pateikti papildomus duomenis, tačiau to nepagrįstai nepadarė.

53.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi, ieškinį tenkinus, priešieškinį atmetus, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, o ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas jai iš atsakovės.  

54.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

55.       Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, turi būti patirtos realiai. Visais atvejais, priteisiant išlaidų už teisinę advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą, yra taikomas ir realumo kriterijus, t. y. kad šiems asmenims už suteiktas pirmiau nurodytas teisines paslaugas yra sumokėta ir bylą laimėjusi šalis patyrė atstovavimo civiliniame procese išlaidas bei įstatymo nustatyta tvarka teismui pateikė tai patvirtinančius įrodymus (CPK 98 straipsnis). Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokiais atvejais išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017, 10 punktas). 

56.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina (dydis), o ne šių išlaidų apmokėjimą. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024).

57.       Pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.), nes pakankamu įrodymu laikoma advokato, advokatų profesinės bendrijos ar partnerystės pagrindais veikiančio advokatų susivienijimo (toliau visi apibendrintai vadinami advokatų kontora) atsakingo asmens (pvz., vyr. finansininko) pasirašytas patvirtinimas – pažyma, kurioje turi būti nurodyti šie duomenys: 1) teismas, kuriam adresuojama pažyma; 2) bylos, kurioje teikta advokato ar advokato padėjėjo pagalba, numeris; 3) sumos (atskirai) už kiekvieną iš advokato ar advokato padėjėjo suteiktų paslaugų (procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą); 4) patvirtinimas, kad klientas su advokatų kontora yra atsiskaitęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017; 2020 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-271-421/2020).

58.       Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teismų praktiką, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą priteisti išlaidas advokato pagalbai dėl to, kad pateiktuose patvirtinimuose dėl apmokėjimo nebuvo nurodyti visų pirminių atsiskaitymą patvirtinančių dokumentų (sąskaitų, mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ar kt.) pavadinimai, numeriai, juose nurodytos sumos ir datos, nukrypo nuo pateiktų kasacinio teismo išaiškinimų, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina (dydis), o pagrindžiant išlaidas advokato pagalbai apmokėti nebūtina pateikti pirminių įrodymų (mokėjimo nurodymų, pinigų priėmimo kvitų ir kt.). Teismų praktikoje, susiklosčius situacijai, kai šalies pateiktos advokato kontoros parengtos pažymos apie patirtas bylinėjimosi išlaidas duomenys nėra tikslūs ar pakankami tam, jog būtų galima išspręsti išlaidų atlyginimo klausimą, pripažįstama galimybė asmeniui, prašančiam priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, patikslinti ir pateikti pažymą apie suteiktos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-49-370/2025).

59.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

60.       Pagal Rekomendacijas, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

61.       Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, nors Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-248/2020; 2023 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2023). Kai byloje dalyvaujančio asmens patirtos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio nustatytus maksimalius rekomenduojamus priteisti išlaidų dydžius, nesant pagrindo nukrypti nuo šių dydžių, asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų tenkintinas iš dalies, paprastai sumažinant atlygintinas bylinėjimosi išlaidas iki nurodyto rekomenduojamo maksimalaus dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-56-969/2023). Taigi, nukrypti nuo maksimalių dydžių, nustatytų Rekomendacijose, t. y. juos viršyti, galima tik esant ekstraordinarinėms aplinkybėms.

62.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį, nagrinėjamų klausimų pobūdį bei sudėtingumą, nenustatė išimtinių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą priteisiant ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme viršyti maksimalius Rekomendacijose nustatytus atlygintinų išlaidų dydžius. Taigi, ieškovės išlaidos, viršijančios maksimalias pagal Rekomendacijas atlygintinas išlaidas, neatlygintinos.

63.       Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 92 079,41 Eur bylinėjimosi išlaidų teisinei pagalbai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudarė:

63.1.                      12 584,86 Eur išlaidos už ieškinių, atsiliepimo į priešieškinį parengimą: 5 324 Eur (2024 m. liepos 5 d.), 423,50 Eur (2024 m. rugsėjo 23 d.), 3 509 Eur (2024 m. rugsėjo 26 d.), 1 784,75 Eur (2024 m. spalio 1 d.), 635,25 Eur (2025 m. sausio 2 d.), 908,36 Eur (2025 m. sausio 22 d.). Prašomos priteisti išlaidos, atsižvelgiant į rengtų tokio pobūdžio dokumentų skaičių, nustatytų Rekomendacijose dydžių neviršija (Rekomendacijų 8.2 papunktis).

63.2.                      5 324 Eur išlaidos dublikui parengti (2024 m. rugsėjo 25 d.). Atsižvelgiant į tai, kad dydis viršija įtvirtintą Rekomendacijų 8.3 papunktyje, priteistina 3 506,55 Eur šioms išlaidoms atlyginti.  

63.3.                      Išlaidos už kitų dokumentų, kuriuose pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą: 2 480,50 Eur (2024 m. birželio 5 d.), 494,08 Eur (2024 m. rugpjūčio 30 d.), 514,25 Eur (2024 m. spalio 31 d.); 211,75 Eur (2024 m. lapkričio 6 d.), 332,75 Eur (2024 m. lapkričio 6 d.), 2 147,75 Eur (2025 m. sausio 3 d.),  292,42 Eur (2025 m. sausio 24 d.), 423,50 Eur (2025 m. balandžio 22 d.), 302,50 Eur (2025 m. balandžio 30 d.), 3 781,25 Eur (2025 m. balandžio 30 d.), 2 359,50 Eur (2025 m. gegužės 9 d.), 4 719 Eur (2025 m. birželio 16 d.), 2 480,50 Eur (2025 m. liepos 2 d.), 6 413 Eur (2025 m. liepos 30 d.), 211,75 Eur (2025 m. rugpjūčio 29 d.), 1 784,75 Eur (2024 m. rugpjūčio 20 d.), 1 119,25 Eur (2024 m. rugsėjo 9 d.), 368,04 Eur (2024 m. rugsėjo 27 d.), 2 087,25 Eur (2024 m. lapkričio 11 d.). Atsižvelgiant į tai, kad už tokio pobūdžio dokumento parengimą pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį nustatytas maksimalus 935,08 Eur atlyginimas, prašomos priteisti išlaidos mažintinos iki šio dydžio, iš viso priteisiant 11 234,01 Eur. 

63.4.                      Išlaidos už kitų, nei nurodyta Rekomendacijų 8.16 papunktyje, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą (išskyrus dokumentus, kuriais šalinami procesinių dokumentų trūkumai): 514,25 Eur (2024 m. rugpjūčio 20 d.), 478,96 Eur (2024 m. spalio 30 d.), 756,25 Eur (2025 m. gegužės 8 d.). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.17 papunkčiu, šių išlaidų dydis mažintinas iki maksimalaus atlygintino 233,77 Eur už dokumentą dydžio, iš viso priteisiant 701,31 Eur.

63.5.                      Išlaidos už paklausimus renkant bylai reikalingus įrodymus: 514,25 Eur (2024 m. liepos 31 d.), 151,25 Eur (2025 m. sausio 2 d.), 862,13 Eur (2025 m. vasario 18 d.), 514,25 Eur (2025 m. balandžio 23 d.), 332,75 Eur (2025 m. gegužės 5 d.). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 papunkčiu, šių išlaidų dydis mažintinas iki maksimalaus už dokumentą atlygintino 233,77 Eur dydžio, iš viso priteisiant 1 086,33 Eur.

63.6.                      Išlaidos už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu: 423,50 Eur (2024 m. birželio 4 d.), 423,50 Eur (2024 m. birželio 19 d.), 423,50 Eur (2024 m. rugpjūčio 14 d.), 423,50 Eur (2024 m. rugpjūčio 27 d.), 282,33 Eur (2024 m. rugsėjo 23 d.),  363 Eur (2024 m. rugsėjo 24 d.), 635,25 Eur (2024 m. spalio 30 d.), / 1 028,50 Eur (2024 m. lapkričio 9 d.), 635,25 Eur (2025 m. sausio 2 d.), 3 751 Eur (2025 m. balandžio 21 d.), 2 662 Eur (2025 m. balandžio 23 d.), 2 178 Eur (2025 m. gegužės 19 d.),  363 Eur (2025 m. gegužės 19 d.), 3 267 Eur (2025 m. birželio 9 d.), 2 783 Eur (2025 m. birželio 10 d.), 2 541 Eur (2025 m. birželio 11 d.), 2 046,92 Eur (2025 m. birželio 18 d.). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu, prašomos priteisti viršijančios Rekomendacijas išlaidos mažintinos iki iš viso 3 974,09 Eur.

63.7.                      Išlaidos už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų Rekomendacijų 8.1–8.19 papunkčiuose, teikimo valandą: 151,25 Eur (2024 m. birželio 3 d.). Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.20 papunktį, prašomos priteisti viršijančios Rekomendacijas išlaidos mažintinos iki 151,25 Eur.

64.       Taigi, iš viso ieškovės pirmosios instancijos teisme advokato teisinėms paslaugoms patirtos atlygintinos bylinėjimosi išlaidos yra 33 238,40 Eur (151,25 + 3 974,09 + 1 086,33 + 701,31 + 11 234,01 + 3 506,55 + 12 584,86). Patenkinus ieškinį, atmetus priešieškinį, jos priteistinos ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis), iš viso ieškovei priteisiant iš atsakovės 37 658,40 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidoms atlyginti (33 238,40 Eur teisinės pagalbos išlaidos + 4 057 Eur žyminis mokestis + 363 Eur išlaidos antstolio paslaugoms).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

65.       Apibendrinant tai, kas buvo nurodyta, konstatuotina, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų nepaneigia. Teismas iš esmės tinkamai nustatė aktualias ginčui faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė aktualias civilinio proceso normas ir pagrįstai atsakovės priešieškinio reikalavimą nutraukti 2022 m. spalio 4 d. šalių sudarytą komercinio atstovavimo sutartį dėl ieškovės kaltės atmetė kaip nepagrįstą, o ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo patenkino. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinis skundas atmetamas. Kita vertus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškinių reikalavimus, netinkamai įvertino ieškovės prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms pagrįstumą ir duomenis apie jų realumą, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai advokato teisinėms paslaugoms patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmetė nepagrįstai. Nustatyta, kad, remiantis ieškovės pateiktais duomenimis, pagrįstomis, realiomis ir atlygintinomis ieškovės patirtomis bylinėjimosi išlaidomis advokato teisinėms paslaugoms laikytinos 34 506,23 Eur išlaidos. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas iš dalies tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nurodytą pagrįstų ir atlygintinų ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą priteisiant ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

66.       Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, o ieškovės – patenkinus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, o ieškovės patirtų išlaidų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovė nurodė ir pateikė duomenis, kad advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 12 826 Eur išlaidų; taip pat pateikė įsipareigojimą šias išlaidas sumokėti advokatui iki 2025 m. gruodžio 31 d. Patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro išlaidos už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą – 12 402,50 Eur, ir išlaidos už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo parengimą – 423,50 Eur. Ieškovė pažymi, kad atsiliepime pateikė argumentus, atsikirsdama tiek į atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįsto ieškinio tenkinimo, tiek į argumentus dėl nepagrįsto priešieškinio atmetimo, atitinkamai, turėtų būti priteistas visų patirtų išlaidų atlyginimas, neatsižvelgiant į Rekomendacijų nustatytus dydžius.  

67.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas šaliai, siekiančiai išlaidų advokato pagalbai byloje apmokėti atlyginimo, raštu teismui pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu aiškintinas kaip šalies pareiga teismui kartu su prašymu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kokios atstovavimo paslaugos šaliai buvo suteiktos ir kokia yra šių paslaugų kaina. Jeigu šios išlaidos nėra apmokamos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tai šių išlaidų realumui patvirtinti nurodytu terminu šalis teismui turi pateikti dokumentą, patvirtinantį jos susitarimą su advokatu dėl atstovavimo išlaidų apmokėjimo ateityje, tačiau šaliai nebūtina teismui pagrįsti atstovavimo išlaidų iki bylos išnagrinėjimo pabaigos neapmokėjimo priežasties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-781/2024). Taigi, ieškovės pateikti duomenys apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme laikytini pakankamai ir tinkamai patvirtinančiais patirtas bylinėjimosi išlaidas.

68.       Rekomendacijose nustatyta, kad maksimalus atlygintinas bylinėjimosi išlaidų dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą yra 3 103,10 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.11 papunktis), už prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą, atsižvelgiant į techninį šio prašymo pobūdį – 238,70 Eur (Rekomendacijų 7 punktas, 8.17 papunktis). Apeliaciniame skunde atsakovė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi patenkinti ieškovės ieškinį grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir priešieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo; atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių ir (ar) pagrindo pripažinti esant būtinu nukrypti nuo Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžių. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 3 103,10 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atlyginimas ir 238,70 Eur išlaidų prašymui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo parengti atlyginimas, iš viso – 3 341,80 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. sprendimo, patikslinto 2025 m. rugsėjo 29 d. nutartimi dėl klaidų ištaisymo, dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo priteisimo ir padidinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viltrus“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ priteistas 4 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisiant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viltrus“ (juridinio asmens kodas 302923854) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ (juridinio asmens kodas 122049143) 37 658,40 Eur (trisdešimt septynis tūkstančius šešis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viltrus“ (juridinio asmens kodas 302923854) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Alvora“ (juridinio asmens kodas 122049143) 3 341,80 Eur (tris tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt vieną eurą 80 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Teisėjai                                                                                                   Rūta Latvelė

                                                                                Jadvyga Mardosevič

                                                                                Žilvinas Terebeiza