Teisėjas Artūras Ridikas                                          Baudž. byla Nr. 1NSA-00206-349-2008-59

                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija : 2.4.6.3.1.

                                                                            

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. gegužės 20 d.

 Panevėžys

 

 

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio ( pranešėjas ), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,

dalyvaujant prokurorei Lidijai Burbienei,

gynėjui advokatui Rolandui Vaitekūnui,

nuteistajam G. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. nuteistas:

-          pagal BK 138 straipsnio 2 d. 10 p. – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

-          pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinus, griežtesne bausme apimant švelnesnę, G. M. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką G. M. įskaitytas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2007-11-17 iki 2007-12-18 imtinai.

Priteista iš G. M. A. S. 5165,20 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 150 Lt atstovavimo išlaidų.

 

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

N U S T A T Ė :

 

G. M. nuteistas už tai, kad 2007 m. lapkričio 16 d., apie 23 val. 30 min. kavinėje ,,Eurogril“, esančioje (duomenys neskelbtini) pagrįstai ir teisėtai paprašytas policijos pareigūnų nesikeikti viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais, nepakluso jų teisėtam reikalavimui, tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, išbėgęs iš kavinės „Eurogrill“, kumščiu du kartus sudavė nukentėjusiajam – Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių kuopos patruliui A. S. į veido kairę pusę, sulaužydamas A. S. skruostikaulį, padarydamas poodinę kraujosruvą skruoste ir kairės akies odoje, tokiu būdu ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui nesunkiai sutrikdydamas A. S. sveikatą ir pasipriešindamas valstybės tarnautojui – Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Patrulių kuopos patruliui A. S., vykdžiusiam savo, kaip policijos pareigūno funkcijas.

Nuteistasis G. M. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą arba sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį iki minimalaus ar artimo minimaliam dydžio.

Nurodo, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir dėl savo įvykdytų veikų nuoširdžiai galisi, savo noru atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir pagal savo galimybes dalį – 834,80 Lt – neturtinės žalos, atsiprašė nukentėjusiojo ir nukentėjusysis jam atleido, jo padaryta veika sunkių pasekmių nesukėlė.

Apeliantas mano, kad, atsižvelgiant į jo padarytų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į jo asmenybę – yra vedęs, dirba, charakterizuojamas teigiamai, vienintelis išlaiko šeimą, kurioje yra du mažamečiai vaikai bei bedarbė ir depresija serganti nėščia žmona, padeda neįgaliai motinai ir pensininkui tėvui, kuriems yra reikalinga jo pagalba, dėl savo netinkamo elgesio padartė išvadas, ėmė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui ir tuo tikslu jam buvo suleisti nuo šios priklausomybės apsaugantys ilgai veikiantys vaistai, į kitas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo principu, proporcingumo ir adekvatumo kriterijais, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir tuo pagrindu šios bausmės vykdymas atidėtinas. Priešingu atveju – pasiunčiant jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę – būtų negrįžtamai pažeisti iš esmės neseniai sukurti šeimos ir kiti socialiniai santykiai ir tokia bausmė neatitiktų BK 41 str. 2 d. 5 p. reikalavimo, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Paskyrus jam su realiu laisvės atėmimu susijusią bausmę, jis netektų darbo, prarastų galimybę aprūpinti šeimą, auginti bei auklėti mažamečius vaikus, padėti savo nėščiai žmonai, be to, tai labai neigiamai paveiktų vaikų bei ligotos žmonos fizinę sveikatą ir psichiką, todėl ir dėl to neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Mano, kad jo asmenybė, jo gyvenimo pokyčiai bei kitos nurodytos iš esmės išimtinės aplinkybės įrodo, kad bausmės tikslai bus pasiekti taikant bausmės vykdymo atidėjimą. Sau reikiamas išvadas padarė ir užtikrina teismą, kad jokių nusikaltimų ateityje nepadarys, šiuo metu jo pagrindinis rūpestis yra šeima.

Kartu apeliantas nurodo, kad, jeigu būtų prieita išvados, jog bausmės vykdymo atidėjimas jam netaikytinas ir bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiai atliekant bausmę, tai dėl prieš tai nurodytų aplinkybių jis prašo sumažinti laisvės atėmimo bausmės dydį iki minimalaus ar artimo minimaliam dydžio. 

 

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

 

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliantas neginčija jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, todėl teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde ( BPK 320 str. 3 d. ).

Apeliantas, neneigdamas savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, neginčydamas veikos kvalifikacijos, bausmės rūšies, iš esmės motyvuoja apie būtinumą atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą.

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi būtina nustatyti, kad bausmės tikslai G. M.. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.

            Bausmės paskirtis nurodyta BK 41 str., todėl, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą, svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, būtina įvertinti visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe ( BK 54 str. ).

 

,BK 75 str. nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam neišnykus teistumui, tačiau tokiam asmeniui laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes ir tik priėjus išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Iš bylos duomenų matyti, kad G. M. anksčiau buvo teistas už pasipriešinimą policijos darbuotojams. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas taip pat už pasipriešinimą policijos darbuotojui: dviejų smūgių kumščiu sudavimą į veidą asmeniui, vykdančiam tarnybos pareigas, padarant  nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje aiškinantis ankstesnių nusikaltimų priežastis, G. M. pats kaip pagrindinę savo nusikalstamų veiksmų priežastį įvardijo alkoholinių gėrimų vartojimą, sąlygojusį nusikaltimų padarymą. Skundžiamame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad G. M. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos veikos padarymui. Nors ši aplinkybė baudžiamajame įstatyme laikoma ir apylinkės teismo nuosprendyje paminėta kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri duoda pagrindą griežtinti baudžiamosios atsakomybės sąlygas, tačiau šiuo atveju ji svarbi nustatant nuteistojo elgesio orientaciją ir galimybę pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo.

G. M. kaltu prisipažino visiškai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, kritiškai įvertino savo elgesį, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido, atlygino nukentėjusiajam visą turtinę ir dalį neturtinės žalos. Tai rodo, kad jis suvokė savo elgesio antivisuomeniškumą ir ėmėsi aktyvių veiksmų sumažinti nusikalstamos veikos pasekmes. Teismas pripažino esant dvi jo atsakomybę lengvinančias ir vieną aukščiau minėtą atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Suvokęs savo asmeninę problemą, turinčią esminės įtakos jo nusikalstamam elgesiui, G. M. Visuomenės sveikatos ugdymo centre išklausė paskaitų kursą apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai ir pradėjo gydytis ilgai veikiančiais vaistais nuo alkoholinės priklausomybės. Šiuo metu jis pagal neterminuotas darbo sutartis dirba dviejose darbovietėse, charakterizuojančiose jį išimtinai teigiamai, bei įvairius statybos darbus pagal verslo liudijimą. G. M. vienas išlaiko bedarbę darbo ieškančią žmoną ir du ikimokyklinio amžiaus vaikus. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, svarbu ir tai, kad nuteistojo žmona gydosi dėl psichikos sveikatos sutrikimo, todėl akivaizdu, kad G. M. buvimas su šeima yra svarbus ne tik siekiant išsaugoti besiformuojančius jo emocinius dvasinius santykius su vaikais, bet ir siekiant padėti besigydančiai žmonai ir mažų vaikų motinai.

Nors G. M. ir anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo dabartinis ryžtingas noras pašalinti priežastis, lemiančias jo nusikalstamas nuostatas, didelis užimtumas, siekimas kuo geriau pasirūpinti šeima, kurioje auga du mažamečiai vaikai, duoda pagrindą išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kolegija įsitikinusi, kad bausmės vykdymo atidėjimas maksimaliam terminui, numatytam BK 75 str. 1 d., būtų pakankamai efektyvi priemonė, atsižvelgus į galimybę reaguoti priklausomai nuo nuteistojo elgesio bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, norint sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo. Kartu tokia poveikio priemone būtų įgyvendinti kiti bausmei keliami tikslai tame tarpe ir nubausti už padarytą nusikalstamą veiką bei įgyvendintas  teisingumo principas.

Pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, priimdama sprendimą atidėti bausmės vykdymą, nuteistajam G. M. suteikia galimybę įrodyti, kad jo pasiryžimas gyventi dorai yra tvirtas ir jis ateityje nenusikals.

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.,

 

N U S P R E N D Ė :

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 14 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 75 str., G. M. paskirtos vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

            Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

 

 

 Kolegijos pirmininkas                                                                                 Arnoldas Šukaitis 

 

  

Teisėjai                                                                                                         Vytautas Norkūnas

 

 

                                                                                                       Evaldas Vanagas