Civilinė byla Nr. e3K-3-326-701/2021

Teisminio proceso Nr.  2-68-3-17967-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.7; 3.1.7.11; 3.3.3.9; 3.5.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Taminsko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens L. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios tikrosios ūkinės bendrijos ,,Energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Reflectors“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys L. V., antstolis Ramūnas Kamarauskas, V. D.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių trečiojo asmens teisę, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažinus negaliojančiu, ginčyti restitucijos taikymo būdą, taip pat atstovavimo išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

2.       Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo dienos) 2015 m. gruodžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovei pastatą – poilsio korpusą, esantį Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Užkryžių k., Monio g. 3.

3.       Ieškovė nurodė, kad ji 2015 m. gruodžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu perleido atsakovei pastatą – poilsio korpusą už 26 000 Eur. Gretimų nekilnojamojo turto objektų savininkės UAB „Villa Monis“ užsakymu 2015 m. rugpjūčio 17 d. parengtoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad ginčijamu aktu perleisto turto rinkos vertė yra 116 000 Eur, o priverstinio pardavimo vertė – 87 000 Eur. Taigi turtas perleistas atsakovei už žymiai mažesnę kainą nei tikroji turto rinkos vertė. Akto sudarymo dieną bendrija jau turėjo beveik 600 000 Eur pradelstų ir priverstinai išieškomų skolų kreditoriams. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsniu, 1.80 straipsnio 1 dalimi, 1.81 straipsnio 1 dalimi bei 1.82 straipsnio 1 dalimi, sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu ab initio, taikant restituciją natūra, t. y. grąžinant į bendrijos turto masę ginčijamu aktu neteisėtai perleistą turtą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiu 2015 m. gruodžio 9 d. turto pardavimo skolininkės TŪB „Energija“ pasiūlytai pirkėjai UAB „Reflectors“ aktą Nr. 0055/15/0917, kuriuo parduotas pastatas – poilsio korpusas, unikalus Nr. 7998-6014-3000, Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Užkryžių k., Monio g. 3, taikė restituciją ir grąžino ieškovės nuosavybėn tą pastatą.

5.       Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2406-562/2017 iškėlė TŪB „Energija“ bankroto bylą. Antstolis R. Kamarauskas vykdė Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės Svetlanos Bazilienės 2015 m. balandžio 23 d. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 391 033,37 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės TŪB „Energija“ hipotekos kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

6.       Antstoliui areštuojant pastatą – poilsio korpusą jo vidutinė rinkos vertė pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą buvo 49 100 Eur. Antstolio patvarkymu paskirtos 2015 m. spalio 29 d. ekspertizės aktu nustatyta turto rinkos vertė lygi 26 000 Eur. Ieškovės pateiktoje vertintojo A. G. 2015 m. rugpjūčio 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta turto vertė – 116 000 Eur, o priverstinio pardavimo vertė – 87 000 Eur. Trečiojo asmens L. V. pateikto turto vertinimo nurodyta turto rinkos vertė 2019 m. balandžio 12 dieną buvo 54 100 Eur. Teismui paskyrus ekspertizę, teismo eksperto Vitalijaus Stacevičiaus ekspertizės akte turto vertė nurodyta 54 100 Eur. Teismui paskyrus kitą ekspertizę, teismo ekspertė Irmantė Krikščiūnienė padarė išvadą, kad 2015 m. gruodžio 9 d. turto vertė buvo 88 400 Eur.

7.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2491-866/2018 priteista L. V. iš atsakovės UAB „Reflectors“ 50 000 Eur negrąžinto avanso ir 5000 Eur baudos. Vykdydama teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimą, antstolė B. Čereškienė vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191 2019 m. gegužės 29 d. patvarkymu informavo, kad vyks UAB „Reflectors“ priklausančio pastato – poilsio korpuso pirmosios varžytynės už pradinę 43 280 Eur kainą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23837-566/2019 sustabdė išieškojimo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.

8.       Teismas netaikė actio Pauliana (Pauliano ieškinys) (CK 6.66 straipsnis) antstolio R. Kamarausko patvirtintam turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui ginčyti, nes actio Pauliana netaikomas vykdymo procese antstolio patvirtintiems turto perleidimo aktams ginčyti.

9.       Teismas nustatė, kad ginčijamu aktu turtas parduotas už žymiai mažesnę kainą (26 000 Eur), nei buvo reali tuo metu turto vertė (88 400 Eur). Bendrija ginčijamo akto sudarymo metu turėjo 593 749,20 Eur pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams, todėl turto pardavimo 62 400 Eur mažesnė kaina nei nustatyta turto rinkos vertė yra pakankamai reikšminga ir pažeidė kitų kreditorių interesus. Taigi, aktas prieštarauja CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktams, todėl teismas pripažino jį negaliojančiu.

10.       Teismas nurodė, kad turtą įmanoma grąžinti natūra, tai geriausiai atitiktų ieškovės ir jos kreditorių interesus, nes natūra atgautą turtą būtų galima realizuoti, o lėšas paskirstyti kreditoriams. Ginčijamą aktą pripažinęs negaliojančiu teismas taikė vienašalę restituciją natūra ir ginčo turtą grąžino ieškovei (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 602 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad atsakovė, grąžinusi turtą natūra, turi teisę bankroto byloje būti įtraukta į ieškovės kreditorių sąrašą su atitinkamo dydžio finansiniais reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020).

11.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės ir trečiojo asmens L. V. apeliacinius skundus, 2021 m. sausio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei iš atsakovės ir trečiojo asmens L. V. lygiomis dalimis 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimo.

12.       Kolegija nusprendė, kad byloje yra pagrindas remtis teismo ekspertės I. Krikščiūnienės nekilnojamojo turto ekspertizės 2020 m. balandžio 15 d. aktu, nes jame aprašytas turto vertės nustatymas atliktas vadovaujantis aiškia metodika, reglamentuota tarptautiniuose ir Europos vertinimo standartuose. Šiuo vertinimu nustatyta turto vertė lemia pagrindą pripažinti negaliojančiu turto pardavimo aktą. Tuo tarpu UAB „Negrita“ 2015 m. spalio 29 d. ekspertizės aktu turto vertė, įvertinus nusidėvėjimą ir baigtumą, buvo nustatyta 131 035,27 Eur. Pritaikius vietovės pataisos koeficientą, buvo sumažinta galutinėje išvadoje pastato-poilsio korpuso vertė ne pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus ir leistiną metodiką, o tai padarė įtaką tam, kad turtas – beveik 500 kv. m poilsio bazė tarp dviejų ežerų parduotas už neprotingai mažą 26 000 Eur kainą arba vos 55 Eur už kv. m, skolininko pasiūlytam pirkėjui, ir be varžytynių.

13.       Kolegija pažymėjo, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu antstolis R. Kamarauskas pardavė pirkėjai UAB „Reflectors“ pastatą – poilsio korpusą, todėl tik tarp skolininkės ir pirkėjos susiklostė teisiniai santykiai. L. V. materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi susijęs tiek, kiek jis yra ieškovės kreditorius, o šioje byloje kreditorių finansinių reikalavimų klausimai nėra sprendžiami. Byloje sprendžiamas ieškovės pareikštų reikalavimų pripažinti negaliojančiu turto pardavimo aktą ir taikyti restituciją natūra, o ne L. V. pageidaujamas kainų skirtumo priteisimo klausimas, nes tokio reikalavimo byloje nepareikšta.

14.       Kolegija nurodė, kad vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti taikoma. Restitucijos netaikymas yra galimas tik išimtiniais atvejais, dėl sandorio šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyros išbalansavimo, kuris CK 6.145 straipsnio 2 dalies prasme turi būti esminis, tačiau esminio interesų išbalansavimo aplinkybių nenustatyta. Ieškovei iškelta bankroto byla, todėl taikoma vienašalė restitucija, o grąžinusi turtą atsakovė turi teisę bankroto byloje būti įtraukta į ieškovės kreditorių sąrašą su atitinkamo dydžio finansiniais reikalavimais.

15.       Kolegija nurodė, kad ieškovė patyrė 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovės ir trečiojo asmens apeliacinius skundus. Pažymėjusi, jog advokatas, pateikęs prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir šiuo metu neturi lėšų atsiskaityti už suteiktas paslaugas kol nėra realizuotas jos turtas, atsiskaitymas pagal pateiktą sąskaitą yra atidedamas iki tol, kol įstatymo nustatyta tvarka bus realizuotas ieškovei bei tretiesiems asmenims, laidavusiems už jos prievoles, priklausantis nekilnojamasis ir kitas turtas, kolegija, remdamasi protingumo principu (CPK 3 straipsnio 1 dalis), sprendė, kad teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl priteistinos lygiomis dalimis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

16.       Trečiasis asmuo L. V. kasaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – pastatą-poilsio korpusą palikti atsakovės nuosavybe, priteisiant iš atsakovės ieškovei 62 400 Eur ekvivalentą pinigais; panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria ieškovės naudai priteista lygiomis dalimis iš atsakovės ir L. V. 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo; priteisti iš ieškovės trečiajam asmeniui jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

16.1.                      Teismai, pripažinę antstolio surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, taikė vienašalę restituciją ir grąžino ieškovei pastatą, o iš ieškovės atsakovei nepriteisė už pastatą sumokėtų lėšų. Tačiau teismai neįvertino, kad toks vienašalės restitucijos taikymas atsakovės atžvilgiu pažeidžia restituciją reglamentuojančias CK 6.145, 6.146 straipsnių normas ir prieštarauja CK 1.80 straipsniui, pagal kurį taikoma dvišalė restitucija, o vienašalės restitucijos taikymas galimas tik įstatymo nustatytais atvejais.

16.2.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl restitucijos taikymo bylose, kuriose negaliojančiais pripažįstami vykdymo proceso metu sudaryti skolininko turto pardavimo pirkėjui aktai, yra nevienoda, t. y. vienoje byloje išaiškinta, kad turi būti taikoma abipusė restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009), o kitoje byloje taikoma vienašalė restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020).

16.3.                      Turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Būtent tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika suformuota tam, kad pirkėjas, kuris privalo grąžinti turtą skolininkui, įgytų CK 1.136 straipsnio 2 dalyje nurodytą pagrindą turtiniam reikalavimui dėl už minėtą turtą sumokėtos kainos išreikalavimo iš skolininko.

16.4.                      Teismai nesirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, kad restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečias bylos aplinkybes. Pagal CK 6.145 straipsnio 2 dalį restitucija natūra gali būti netaikoma esant išimtinėms situacijoms, dėl kurių vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas dėl šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2012).

16.5.                      Nepriteisus atsakovei už grąžintą pastatą sumokėtos kainos, tai pablogina atsakovės turtinę padėtį, nes ji ne tik privalo grąžinti pastatą ieškovei, bet ir faktiškai neturi pagrindo atgauti už šį grąžintą turtą sumokėtų lėšų, kurios jai nėra priteistos. Teismai nevertino aplinkybės, kaip restitucijos natūra taikymas paveikia sąžiningų atsakovės ir trečiojo asmens interesus. Teismų taikoma restitucija nesuderinama su sąžiningo trečiojo asmens L. V. interesais, nes jam atimama reali galimybė gauti bent dalį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2491-866/2018 iš UAB „Reflectors“ priteistų 50 000 Eur negrąžinto avanso ir 5000 Eur baudos iš priverstinio išieškojimo būdu parduodamo pastato – poilsio korpuso realizavimo.

16.6.                      Ieškovės teises galima apginti, o atsakovės ir trečiojo asmens teises galima užtikrinti pakeičiant restitucijos būdą – ieškovei pastatą grąžinant ne natūra, o priteisiant iš atsakovės sumokėti ieškovei jo ekvivalentą pinigais, sudarantį 62 400 Eur, t. y. ieškovei priteisiant iš atsakovės vertės skirtumą tarp teismo ekspertės I. Krikščiūnienės 2015 m. gruodžio 9 d. nustatytos ir 2015 m. gruodžio 9 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akte nurodytos pastato vertės. Toks restitucijos taikymo būdas atitiktų CK 6.145 straipsnio 2 dalies, 6.146 straipsnio nuostatas ir užtikrintų ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.

16.7.                      Apeliacinės instancijos teismo nutartimi pažeista CPK 98 straipsnio 1 dalies norma, nustatanti, kad gali būti priteisiamos tik realiai patirtos (išleistos) bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė už advokato paslaugas nesumokėjo 1800 Eur, taigi atsakovei ir trečiajam asmeniui negali atsirasti pareiga mokėti už ieškovės advokato paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas ieškovei bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą atlyginimą tame teisme, netinkamai taikė proceso teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. sausio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-686/2017; 2017 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017), nes mokėjimas advokatui nebuvo atliktas ir bylinėjimosi išlaidos realiai nebuvo patirtos.

16.8.                      Bankrutuojanti įmonė neprivalo samdyti advokatų, nes ji atstovaujama profesionalaus nemokumo administratoriaus. Jeigu jis nusprendžia samdyti advokatą, tai turi padengti advokato išlaidas iš administravimui skirtų lėšų. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nėra atsakingi už tai, kad ieškovė neturi pinigų sumokėti už advokato paslaugas. Ieškovei galioja tos pačios proceso teisės normos kaip ir visiems kitiems – ji privalo pagrįsti savo turėtas išlaidas, pateikti mokėjimo duomenis, ir tik tada iš kitų bylos šalių gali būti priteisiamas tokių realių jos išlaidų atlyginimas.

17.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo: nutraukti procesą pagal trečiojo asmens kasacinio skundo dalį dėl restitucijos taikymo; atmesti kasacinį skundą; priteisti iš trečiojo asmens ieškovei jos patirtų kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime išdėstyti šie esminiai argumentai:

17.1.                      Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą, ir išaiškinta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-695/2020). Taigi asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teisme nenagrinėtinas, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

17.2.                      Teismų sprendimo ir nutarties dalys dėl pastato pardavimo akto pripažinimo negaliojančiu yra įsiteisėjusios, kasaciniu skundu neapskųstos, tai lemia, kad trečiasis asmuo neturi reikalavimo teisės dėl bylos dalies, apimančios restitucijos taikymą. Trečiasis asmuo, siekdamas pakeisti restitucijos būdą, neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo, tokį suinteresuotumą turi tik atsakovė, kuri neteikė nei kasacinio skundo, nei atsiliepimo į jį. Todėl kasacinis procesas dėl bylos dalies, apimančios restitucijos taikymą, nutrauktinas.

17.3.                      Teismų pritaikytas restitucijos būdas neužkerta kelio trečiajam asmeniui siekti jo teisių gynimo vykdymo procese kitais būdais, pvz., siekiant asmenų, jį galimai apgavusių, patraukimo civilinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Atsakovė pirko pastatą už 26 000 Eur, o teismai tokį antstolio aktą pripažino negaliojančiu. Trečiasis asmuo reikalauja įpareigoti atsakovę sumokėti už pastatą 62 400 Eur, nors tokio reikalavimo (sutikimo) atsakovė nereiškė. Trečiasis asmuo, ketindamas pirkti pastatą, sumokėjo atsakovei 50 000 Eur avanso pagal 2017 m. kovo 21 d. preliminariąją sutartį.

17.4.                      Trečiojo asmens teisės jau buvo apgintos įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2491-866/2018, kuriuo jam priteista iš UAB „Reflectors“ 50 000 Eur negrąžinto avanso ir 5000 Eur baudos. Nurodytoje byloje trečiasis asmuo jau pasirinko savo teisių gynimo būdą, jis prisiteisė nurodytas sumas, tačiau, nepaisydamas to, toliau aktyviai dalyvauja pastato realizavimo vykdymo procese. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo siekia nesąžiningų tikslų, nes prisiteisęs iš atsakovės jis dar tikisi arba perimti pastatą varžytynėse (jei jos neįvyktų) ir atsakovė dar liktų jam skolinga, arba turtą realizavus praturtėti atsakovės ir ieškovės sąskaita.

17.5.                      Jeigu procesas dėl bylos dalies, apimančios restitucijos taikymą, nebūtų nutrauktas, o trečiasis asmuo būtų vertinamas kaip sąžiningas, kasacinis skundas vis tiek nėra pagrįstas. Pastato įgijimo šalių nesąžiningumas konstatuotas įsiteisėjusiuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose, šių sprendimų dalių trečiasis asmuo neskundė pateiktu kasaciniu skundu, o jo teisės galėtų būti ginamos kitais teisių gynimo būdais.

17.6.                      Byloje nėra pagrįsto klausimo dėl skirtingų kasacinio teismo nutarčių prieštaravimų pašalinimo. Kasaciniame skunde nurodytos nutartys priimtos neanalogiškose bylose, abi jos viena kitai neprieštarauja, nes jose konstatuotos skirtingos aplinkybės restitucijai taikyti.

17.7.                      CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2017, 29 punktas). Apeliacinės instancijos teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus.

18.       Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ieškovės pateikto prašymo

19.       Ieškovė 2021 m. lapkričio 15 d. kasaciniam teismui pateikė prašymą, kuriuo prašo: nutraukti procesą pagal trečiojo asmens kasacinį skundą dalį dėl restitucijos taikymo; priimti įrodymus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas; priteisti ieškovei iš trečiojo asmens L. V. 2600 Eur jos kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

20.       Nurodytas ieškovės prašymas susideda iš trijų dalių: 1) dėl bylos nagrinėjimo dalyko; 2) dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, apmokėjimo; 3) dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Pirmojoje iš jų nurodomos naujos aplinkybės, kad: ieškovės bankroto bylą nagrinėdamas Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 18 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, civilinėje byloje Nr. eB2-789-340/2021 į ieškovės trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė UAB „Reflectors“ su 26 000 Eur finansiniu reikalavimu; Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, civilinėje byloje Nr. eB2-2029-340/2021 nustatė ieškovės turto, tarp jo ir ginčijamo pastato – poilsio korpuso – pardavimo tvarką ir kainą; ginčijamas pastatas parduotas antrosiose varžytynėse už 79 650 Eur kainą, ieškovės nemokumo administratorius surašė turto pardavimo iš varžytynių aktą, jo pagrindu pastato nuosavybės teisė 2021 m. lapkričio 11 d. perleista pirkėjui. Ieškovė teigia, kad kasacinis procesas dėl bylos dalies, apimančios restitucijos taikymą, yra toliau nebegalimas ir tokiu savarankišku pagrindu, jog pastatas buvo realizuotas vykdant teismo nutartį, ji (ieškovė) nebedisponuoju pastatu. Antrojoje prašymo dalyje ieškovė nurodo naują aplinkybę, kad už pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jai suteiktas teisines paslaugas buvo atsiskaityta realizavus pirmąjį jos turto objektą, kuris buvo parduotas 2021 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovė teigia, kad anksčiau atsiskaityti už nurodytas teisines paslaugas ir pateikti tai patvirtinančių įrodymų ji objektyviai negalėjo. Kartu su prašymu ieškovė pateikia naujus įrodymus – mokėjimų dokumentus, kad už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme advokato padėjėjui Justui Kacvinskiui 2021 m. rugsėjo 21 d. sumokėta 3200 Eur, o už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme advokato padėjėjui Eimantui Šimuliui 2021 m. lapkričio 15 d. sumokėta 1800 Eur, prašo šiuos įrodymus priimti. Trečiojoje prašymo dalyje ieškovė nurodo, kad kasaciniame teisme patyrė 2600 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kartu su prašymu ieškovė pateikia 2021 m. lapkričio 12 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. MT K-2021-20 ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad ieškovė apmokėjo sąskaitą.

21.       Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės 2021 m. lapkričio 15 d. pateikto procesinio dokumento – prašymo – turinį, šio procesinio dokumento nurodytas pirmąją ir antrąją dalis kvalifikuoja kaip ieškovės pirmiau pateikto atsiliepimo į kasacinį skundą, kuris priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegijos 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi, papildymą. Dėl to konstatuoja, kad dėl šių procesinio dokumento dalių, pateiktų naujų įrodymų priėmimo spręstina taikant CPK normas, reglamentuojančias atsiliepimus į kasacinį skundą, šių priėmimą.

22.       CPK 351 straipsnio, reglamentuojančio atsiliepimus į kasacinį skundą, 1 dalyje, be kita ko, įtvirtintos nuostatos, kad: atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai; atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas; atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.

23.       Atsiliepimo į kasacinį skundą priėmimo klausimą išsprendžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija CPK 350 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 3 straipsnio 7 dalis), kuri, nustačiusi, kad atsiliepimas į kasacinį skundą pateiktas įstatymo nustatyta tvarka, nutartimi jį priima. Atrankos kolegijos nutartis, priimta dėl atsiliepimo į kasacinį skundą priėmimo, yra galutinė ir neskundžiama (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 350 straipsnio 4 dalis). CPK 350 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad, išsprendus kasacinio skundo priėmimo klausimą, kasacinio skundo papildyti ar pakeisti negalima. Toks teisinis reguliavimas nustatytas vadovaujantis civilinio proceso koncentruotumo ir operatyvumo principais (CPK 7 straipsnis), pagal jį kasatorius įpareigojamas suformuluoti kasacijos pagrindus, apibrėžti kasacijos dalyką ir nustatyti bylos nagrinėjimo ribas, iki atrankos kolegija išsprendžia pateikto kasacinio skundo priėmimo klausimą. Kasacinis teismas apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis tikrina tik teisės taikymo aspektu, remdamasis bylos medžiaga, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), dėl to CPK 347 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas kasaciniame skunde remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Ši taisyklė netaikytina tais atvejais, kai įrodinėjimo dalykas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme yra procesinio pobūdžio (pvz., kasatorius nurodo, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties apeliacinės instancijos teismas, ir pateikia tai patvirtinančius įrodymus, kt.). Su kasaciniu skundu gali būti pateikiami ir atrankos kolegijos priimami įrodymai, susiję su kasacinio skundo priėmimo klausimo sprendimu (pvz., įrodymai, patvirtinantys žyminio mokesčio sumokėjimą, kt.). Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, vadovaujantis nurodytais principais bei CPK 353 straipsnio 1 dalyje apibrėžta kasacinio teismo kompetencija, ir CPK 351 straipsnio 1 dalis aiškintina kaip draudžianti pildyti ar keisti atsiliepimą į kasacinį skundą, kai CPK 350 straipsnyje nustatyta tvarka yra išspręstas pateikto atsiliepimo priėmimo klausimas, t. y. atsiliepimas priimtas arba jį atsisakyta priimti, taip pat kaip draudžianti atsiliepime į kasacinį skundą remtis naujais įrodymais ir aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme. Dėl to konstatuotina, kad, išsprendus atsiliepimo į kasacinį skundą priėmimo klausimą, papildyti ar pakeisti atsiliepimo negalima, o gauti jo papildymai ar pakeitimai nepriimami, taip pat nepriimami ir kartu su atsiliepimu į kasacinį skundą pateikti nauji įrodymai, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai įrodinėjimo dalykas bylą nagrinėjant kasaciniame teisme yra procesinio pobūdžio ir (ar) kai įrodymai susiję su atsiliepimo į kasacinį skundą priėmimo klausimo sprendimu.

24.       Aptariamo ieškovės prašymo minėtos pirmoji ir antroji dalys, pagal jų turinį kvalifikuotinos kaip atsiliepimo į kasacinį skundą papildymas, kasaciniam teismui yra pateiktos po to, kai ieškovės atsiliepimo į kasacinį skundą priėmimo klausimas jau buvo išspręstas atrankos kolegijos nutartimi. Kartu su prašymu ieškovės pateikti nauji įrodymai – mokėjimų dokumentai, kad už teisines paslaugas pirmosios instancijos teisme advokato padėjėjui J. Kacvinskiui 2021 m. rugsėjo 21 d. sumokėta 3200 Eur, o už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme advokato padėjėjui E. Šimuliui 2021 m. lapkričio 15 d. sumokėta 1800 Eur, kvalifikuotini kaip nauji įrodymai, kuriais remtis atsiliepime į kasacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės pateikto prašymo pirmąją ir antrąją dalis bei įrodymus apie ieškovės apmokėjimą už teisines paslaugas, suteiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, priimti atsisakytina.

25.       Aptariamo ieškovės prašymo minėtoje trečiojoje dalyje yra konkretizuojamas jo atsiliepime į kasacinį skundą suformuluotas prašymas priteisti iš trečiojo asmens ieškovei jos patirtų kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei pateikiami ieškovės atstovavimo išlaidas kasaciniame teisme patvirtinantys įrodymai – sąskaita už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymas, patvirtinantis sąskaitos apmokėjimą. Šie duomenys kasaciniam teismui pateikti iki kasacinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad atstovavimo išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Teisėjų kolegija vertina, kad pastaroji ieškovės prašymo dalis ir kartu su ja pateikti įrodymai neprieštarauja CPK nustatytiems reikalavimams dėl tokio pobūdžio atskiro procesinio dokumento ir įrodymų pateikimo kasaciniam teismui leistinumo, todėl jie yra priimami į bylą.

Dėl trečiojo asmens teisės kasacine tvarka ginčyti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikyta restitucija, nagrinėjamoje byloje

26.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo L. V. ginčija apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria taikyta restitucija, tačiau neginčija nutarties dalies, kuria pripažintas negaliojančiu vykdymo procese antstolio patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Skundu trečiasis asmuo, be kita ko, prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties dalis dėl restitucijos taikymo ir pakeisti restitucijos būdą, vietoj restitucijos taikymo natūra grąžinant pastatą – poilsio korpusą ieškovei taikyti kitą restitucijos būdą – priteisti iš atsakovės ieškovei piniginį ekvivalentą.

27.       Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė, be kita ko, prašo nutraukti procesą pagal trečiojo asmens kasacinio skundo dalį dėl restitucijos taikymo, nurodo, kad trečiasis asmuo, siekdamas pakeisti restitucijos būdą, neturi materialiojo teisinio suinteresuotumo, tokį suinteresuotumą turi tik atsakovė, kuri neteikė nei kasacinio skundo, nei atsiliepimo į jį.

28.       CPK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

29.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį teisę į teisminę gynybą turi asmuo, kurio teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Joje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-404/2011; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-701/2019, 23 punktas). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 41 punktas). Taigi, kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Dėl to bylą pagal asmens reikalavimą (prašymą) nagrinėjantis teismas nustato to besikreipusio į teismą asmens suinteresuotumo egzistavimą.

30.       Kasacinio teismo konstatuota, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

31.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisinį statusą byloje, jų procesines teises ir pareigas bei įtraukimo į bylą procesines taisykles nustato atitinkamai CPK 37 ir 47 straipsniai. Pagrindinis veiksnys, apibrėžiantis byloje dalyvaujantį asmenį, yra jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje bylos šalies (ieškovo, atsakovo) ar įtraukto į bylą trečiojo asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

32.       Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, materialiosioms teisėms ir pareigoms tarp bylos šalių nagrinėjama civilinė byla tiesioginės įtakos neturi. Vis dėlto CPK 37 ir 47 straipsniais įtvirtinta galimybė dalyvauti byloje ir tokiems asmenims. Tai grindžiama tuo, kad bylos baigtis gali turėti netiesioginės, bet svarbios įtakos asmens teisinei padėčiai. Tai, kad bylos baigtis turės tik netiesioginę įtaką trečiojo asmens teisinei padėčiai, lemia, kad trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų CPK nesuteikia teisės disponuoti ginčo dalyku. Tačiau trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, nors ir nėra tiesioginis ginčo dalyvis, yra suinteresuotas konkrečia bylos baigtimi ir jam procesiniu įstatymu suteikiamos visos procesinės teisės, išskyrus tas, kurios susijusios su galimybe disponuoti ginčo dalyku. Tai trečiajam asmeniui leidžia dalyvauti procese taip, kad šis pats galėtų užtikrinti savo teises ir teisėtus interesus. Tam, kad asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-421/2019, 17 punktas; 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019, 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33.       Nagrinėjamoje byloje teismai pripažino negaliojančiu sandorį – turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą ir taikė restituciją. Kasaciniu skundu trečiasis asmuo neskundžia teismų sprendimo ir nutarties dalių, kuriomis teismai pripažino negaliojančiu sandorį, o prašo tik pakeisti teismų taikytą restitucijos būdą. Teismų pripažintas negaliojančiu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas sudarytas vykdymo procese, antstoliui vykdant išieškojimą iš skolininkės (ieškovės) turto išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai.

34.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo prašo pakeisti restitucijos būdą iš jos taikymo natūra į piniginį ekvivalentą, kurį sumokėti būtų įpareigota atsakovė ieškovei, o pastatas – poilsio korpusas išliktų atsakovės nuosavybe. Prašomu restitucijos būdu, įpareigojant sumokėti piniginį ekvivalentą, trečiasis asmuo L. V. siekia, kad ginčijamas pastatas išliktų atsakovės nuosavybe ir jis taip turėtų galimybę nukreipti savo turimą vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovės turtą, be kita ko – ginčijamą pastatą.

35.       Trečiojo asmens L. V. vykdytina reikalavimo teisė atsakovei atsirado Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-2491-866/2018, kuriuo L. V. iš atsakovės UAB „Reflectors“ priteista 50 000 Eur negrąžinto avanso ir 5000 Eur baudos. Šio teismo sprendimo pagrindu antstolė B. Čereškienė vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191 vykdė išieškojimą iš UAB „Reflectors“, paskelbusi pastato – poilsio korpuso varžytynes. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-23837-566/2019 sustabdė išieškojimo vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0129/18/01191 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje civilinėje byloje.

36.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2014; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 22 punktas). Restitucija yra sandorio, pripažinto negaliojančiu, pasekmė (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Teismas dėl restitucijos turi svarstyti: 1) ar ją apskritai taikyti, 2) jei taikyti, tai nuspręsti dėl taikymo būdo – natūra ar sumokant ekvivalentą pinigais. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo. CK 6.145, 6.147 straipsniuose nustatytos įvairios restitucijos taikymo modifikacijos. Jų esmė ta, kad negalimas dėl restitucijos taikymo vienos iš šalių padėties nepagrįstas ir nesąžiningas pablogėjimas, o kitos – atitinkamas pagerėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2006; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019, 54 punktas; 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-315-684/2020, 49 punktas). Restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismo sprendimas dėl restitucijos taikymo turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms bei įstatymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Bendroji taisyklė yra ta, kad restitucija atliekama natūra. Kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, restitucija gali būti atliekama sumokant ekvivalentą pinigais (žr. CK 6.146 straipsnį) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-421/2021, 49 punktas). Restitucijos atlikimo natūra esmė atsiskleidžia per pačios restitucijos, kaip civilinių teisių gynimo būdo, paskirtį – atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, vadinasi, sureguliuoti situaciją taip, lyg sandoris apskritai nebūtų buvęs sudarytas ir atitinkamai sandorio šalys nebūtų atlikusios veiksmų, sudarančių sandorio dalyką. Taisyklė dėl restitucijos taikymo natūra nėra absoliuti, o šios taisyklės sąlygiškumas pagal CK 6.146 straipsnio nuostatas sietinas su dviem aspektais: 1) neįmanomumu taikyti restituciją natūra; šiuo aspektu turimi omenyje tie atvejai, kai restitucijos pagal pripažintą negaliojančiu sandorį taikymo momentu sandorio dalyku esantis turtas yra sunaikintas ar dėl kitų priežasčių nėra objektyvios galimybės taikyti restituciją natūra; 2) didelių nepatogumų šalims sukėlimu. Šiuo aspektu pirmiausia turimi omenyje tie atvejai, kai restitucijos taikymas natūra nepagrįstai apsunkintų abiejų sandorių šalių teisinę padėtį ir kartu būtų neproporcinga civilinių teisių gynimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-86-969/2019, 25, 26 punktai).

37.       Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, pripažinęs negaliojančiu ginčijamą turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui aktą, taikė restituciją ir grąžino ginčijamą pastatą ieškovės nuosavybėn. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Pripažinto negaliojančiu sandorio šalys, tarp kurių taikyta restitucija, t. y. ieškovė ir atsakovė, teismų procesinių sprendimų kasacine tvarka neginčija.

38.       Teisėjų kolegija trečiojo asmens L. V. kasacinio skundo prašymą pakeisti restitucijos būdą iš jos atlikimo natūra į piniginį ekvivalentą vertina kaip šio prašymo tenkinimo atveju nemodifikuojantį (nesukuriantį, nepanaikinantį, nepakeičiantį) šio trečiojo asmens turimų subjektinių teisių, konkrečiai – jo turimos nurodyto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu vykdytinos reikalavimo teisės dėl priteistų sumų į atsakovę. Nepriklausomai nuo to, koks restitucijos būdas taikomas nagrinėjamoje byloje, trečiasis asmuo išsaugo turimą reikalavimo teisę į savo skolininkę (atsakovę), o nuo to, kaip teismas išsprendžia restitucijos būdo parinkimo klausimą, trečiojo asmens reikalavimo teisė nepakinta, nesimodifikuoja.

39.       Nagrinėjamoje byloje taikyta restitucija teisines pasekmes sukelia pripažinto negaliojančiu sandorio šalims – ieškovei ir atsakovei, o trečiasis asmuo L. V. nėra šio sandorio šalis, jo subjektinėms teisėms ir pareigoms pasekmės dėl restitucijos taikymo nekyla. Šis trečiasis asmuo yra įtrauktas byloje atsakovės pusėje. Atsakovė ir trečiasis asmuo L. V. atsiliepimuose į ieškinį ir apeliaciniuose skunduose laikėsi vienodos pozicijos – prašė teismo ieškinį atmesti. Būdamas įtrauktas atsakovės pusėje trečiasis asmuo veikia procese dėl atsakovės interesų, nes jis siekia restitucijos būdo pakeitimo būtent atsakovės naudai, nors pati atsakovė byloje nepareiškė reikalavimo (prašymo) pakeisti restitucijos būdą į piniginį ekvivalentą. Atsakovė apeliaciniame skunde neprašė pakeisti restitucijos būdo iš jos atlikimo natūra į piniginį ekvivalentą, o tik apeliavo į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu, turtą grąžinant ieškovei, atsakovei turto kaina nėra grąžinama. Atsakovė nepateikė nei kasacinio skundo, nei prisidėjimo prie trečiojo asmens kasacinio skundo ar atsiliepimo į jį. Trečiasis asmuo L. V., kasaciniu skundu prašydamas restitucijos būdo pakeitimo atsakovės naudai, veikia savo iniciatyva, nebūdamas įgaliotas atsakovės, o šios savarankiškai pareikšta teisinė pozicija procese skiriasi nuo trečiojo asmens pozicijos dėl taikytino restitucijos būdo.

40.       Teisėjų kolegija vertina, kad trečiasis asmuo L. V. nėra teismų pripažinto negaliojančiu sandorio – turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui – ir taikytos restitucijos materialiųjų teisinių santykių dalyvis. Nagrinėjamos kasacine tvarka bylos klausimo dėl restitucijos būdo pakeitimo teisinis ryšys yra pernelyg nutolęs nuo šio trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų, jo turimos vykdytinos reikalavimo teisės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, taikydami restituciją, nenusprendė dėl šio trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų, jų nepakeitė. Restitucijos taikymu natūra trečiojo asmens teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad trečiasis asmuo L. V., nors ir būdamas kasacinį procesą galinčiu inicijuoti subjektu (CPK 342 straipsnis), neturi teisės kasaciniu skundu ginčyti teismų sprendimo ir nutarties dalių dėl restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje (CPK 5 straipsnis).

41.       Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šio teismo atrankos kolegijos padarytas kasacinio skundo apibendrintas vertinimas (kaip atitinkančio įstatymo reikalavimus) ne visada reiškia, kad kiekvienas skundo argumentas ar jų grupė atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus – suformuluoja kasacinio nagrinėjimo dalyką. Detalų skundo argumentų vertinimą atlieka bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2013).

42.       Padarius išvadą, kad trečiasis asmuo L. V. neturi teisės kasaciniu skundu ginčyti teismų sprendimo ir nutarties dalių dėl restitucijos taikymo nagrinėjamoje byloje, konstatuotina, jog skundžiamų teismų procesinių sprendimų dalys dėl restitucijos taikymo negali būti ir nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka pagal trečiojo asmens L. V. kasacinį skundą objektas. Išimtiniais atvejais teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Tokių aplinkybių, teikiančių pagrindą išeiti už kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija nenustatė. Dėl to teismų procesinių sprendimų dalių dėl restitucijos taikymo teisėtumas, joms nesant kasacinio peržiūrėjimo objektu, kasacine tvarka neperžiūrimas.

43.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad trečiojo asmens L. V. kasacinio skundo dalį dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas restitucijos klausimas, peržiūrėjimo turėjo būti atsisakoma priimti tuo pagrindu, kad jis pateiktas asmens, kuris neįrodė turintis teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, restitucijos taikymo būdo. Šiai aplinkybei paaiškėjus po to, kai kasacinis skundas buvo priimtas, konstatuotina, kad nurodytą kasacinio skundo dalį priimti nebuvo teisinio pagrindo. Nesant galimybės apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalies peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina. Kadangi nurodytą byloje trečiojo asmens pateikto kasacinio skundo dalį turėjo būti atsisakoma priimti, tačiau ji vis dėlto buvo priimta, kasacinis procesas dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria taikyta restitucija, nebegali būti tęsiamas ir yra nutrauktinas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 356 straipsnio 6 dalis).

Dėl apeliacinės instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

44.       Kasaciniu skundu trečiasis asmuo L. V. taip pat prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria priteista 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimo ieškovės naudai lygiomis dalimis iš atsakovės ir trečiojo asmens, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – nepriteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo.

45.       Ieškovės atstovas 2021 m. sausio 25 d. prašymu apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti ieškovės naudai 1800 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo iš trečiojo asmens ir atsakovės. Prašyme nurodyta, kad ieškovė yra bankrutuojanti bendrija, šiuo metu neturinti lėšų advokato padėjėjo pateiktai sąskaitai apmokėti, nes gautinos lėšos yra numatomos iš turto pardavimo. Tačiau vien tik ši aplinkybė, ieškovės nuomone, neturėtų paneigti jos teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes advokato sąskaita bus apmokėta anksčiau ar vėliau iš bankrutuojančios bendrijos gautų lėšų iš jos turto realizavimo, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos, už kurias yra pateikta sąskaita, negali būti apmokėtos dėl nuo ieškovės nepriklausančių ir objektyvių priežasčių, jos turi būti atlygintos visa apimtimi.

46.       Apeliacinės instancijos teismas priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei, įvertinęs tai, kad ieškovės atstovas nurodė, jog ieškovė yra bankrutavusi įmonė ir šiuo metu neturi lėšų atsiskaityti už suteiktas paslaugas, kol nėra realizuotas jos turtas.

47.       Kasaciniame skunde ginčijamas bylinėjimosi išlaidų priteisimas, teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Skunde nurodoma, kad ieškovės nemokumo administratorius turi padengti atsirandančias išlaidas iš administravimui skirtų lėšų, o ieškovė privalo pagrįsti savo turėtas išlaidas, pateikti mokėjimo duomenis.

48.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl 900 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei iš atsakovės nesusijusi su trečiojo asmens L. V. teisėmis ir pareigomis. Atsakovė nepateikė nei kasacinio skundo, nei prisidėjimo prie trečiojo asmens kasacinio skundo, nei atsiliepimo į jį, neišreiškė tokio prašymo, kokį jos naudai kasaciniu skundu pareiškė trečiasis asmuo. Trečiasis asmuo L. V. nepateikė atsakovės suteiktų įgaliojimų veikti atsakovės vardu, jos naudai, taigi jis, nebūdamas atsakovės atstovu, neturi teisės kasaciniu skundu prašyti panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, susijusią ne su juo, o su atsakove, kuria iš atsakovės priteista 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei (CPK 56 straipsnio 2 dalis). Trečiajam asmeniui L. V. nepagrindus teisės veikti atsakovės vardu ir interesais egzistavimo, o atsakovei kasacine tvarka neginčijant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš jos ieškovei priteistas apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, neišreiškus savo pozicijos kasaciniam teismui dėl trečiojo asmens, su kurio teisėmis ir pareigomis nurodyta nutarties dalis nėra susijusi, kasacinio skundo, darytina išvada, kad trečiasis asmuo L. V., nors ir būdamas kasacinį procesą galinčiu inicijuoti subjektu (CPK 342 straipsnis), neturi teisės kasaciniu skundu ginčyti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 5 straipsnis). Padarius šią išvadą konstatuotina, kad aptariama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis negali būti ir nėra peržiūrėjimo kasacine tvarka pagal trečiojo asmens L. V. kasacinį skundą objektas. Aplinkybių, teikiančių pagrindą išeiti už kasacinio skundo ribų, teisėjų kolegija šioje byloje nenustatė (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumas, jai nesant kasacinio peržiūrėjimo objektu, kasacine tvarka neperžiūrimas.

49.       Teisėjų kolegija nusprendžia, kad trečiojo asmens L. V. kasacinio skundo dalį dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, peržiūrėjimo turėjo būti atsisakoma priimti tuo pagrindu, kad jis pateiktas asmens, kuris neįrodė turintis teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko. Šiai aplinkybei paaiškėjus po to, kai kasacinis skundas buvo priimtas, konstatuotina, kad nurodytą kasacinio skundo dalį priimti nebuvo teisinio pagrindo. Nesant galimybės apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvų dalies peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina. Kadangi nurodytą byloje trečiojo asmens pateikto kasacinio skundo dalį turėjo būti atsisakoma priimti, tačiau ji vis dėlto buvo priimta, kasacinis procesas dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš atsakovės ieškovei priteistas apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, nebegali būti tęsiamas ir yra nutrauktinas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 356 straipsnio 6 dalis).

50.       Konstatuotina, kad trečiasis asmuo L. V. turi teisę kasacine tvarka ginčyti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį dėl iš jo ieškovei priteisto 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes būtent ši skundžiamos nutarties dalis susijusi su kasacinį skundą padavusiu trečiuoju asmeniu, jo teisėmis ir pareigomis. Dėl to kasacinio nagrinėjimo objektas šiuo aspektu yra tik apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš trečiojo asmens ieškovei priteistas apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

51.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad: dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

52.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme (CPK 88 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktą).

53.       Kasacinio teismo taip pat konstatuota, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-403/2020 55 punktą).

54.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji sumokėjo už teisines paslaugas, jai suteiktas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad yra bankrutuojanti, šiuo metu neturinti lėšų apmokėti advokato padėjėjo pateiktą sąskaitą, nes lėšos yra numatomos gauti iš turto pardavimo. Tačiau taip teigdama ieškovė apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių lėšų neturėjimo aplinkybes, galimybės apmokėti atstovavimo išlaidas iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų nebuvimą. Nagrinėjamoje situacijoje protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų ieškovės elgesys, pateikiant teismui jos nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, kurie yra būtent jos dispozicijoje. Ieškovei nepateikus tokias jos nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo padaryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiančius įrodymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos. Nesant pagrindo padaryti nurodytą išvadą konstatuotina, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas dėl nutarties ta apimtimi, kiek tai susiję su trečiuoju asmeniu L. V., nepagrįstai nusprendė, jog ieškovės teisinės pagalbos išlaidos yra įrodytos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš trečiojo asmens ieškovei apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Tai yra pagrindas naikinti šią apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus ieškovės prašymas priteisti jai iš trečiojo asmens L. V. apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

55.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

56.       CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

57.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas vertinamas kaip bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tokiu atveju, sprendžiant dėl priteistino bylinėjimosi išlaidų dydžio, taikytinos CPK 93 straipsnio 4 dalies, 94 straipsnio 1 dalies bei 98 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. turi būti atsižvelgiama tiek į šalių procesinio elgesio tinkamumą bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tiek ir į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-647-248/2015; 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-212-469/2021, 53 punktas).

58.       Ieškovė prašo priteisti iš trečiojo asmens 2100 Eur išlaidų, patirtų advokatui už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, ir 500 Eur išlaidų, patirtų už 2021 m. lapkričio 15 d. prašymo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui parengimą, atlyginimo. Ieškovė prie prašymo priteisti nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pridėjo sąskaitą ir jos apmokėjimo dokumentus. Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių 7, 8.14, 8.16 punktuose nurodytų dydžių.

59.       Trečiasis asmuo kasaciniu skundu prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės, tačiau nepateikė išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų atlyginimas trečiajam asmeniui nepriteistinas.

60.       Pagal CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalis, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

61.       Kasacinis teismas netenkina trečiojo asmens kasacinio skundo pirmojo reikalavimo dėl restitucijos būdo pakeitimo, o antrąjį reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo panaikinimo tenkina 1/2 dalimi, panaikindamas apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš trečiojo asmens ieškovei priteista 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aspektu vertintina, kad tenkinama 1/4 dalis kasaciniame skunde pareikštų reikalavimų, o 3/4 dalys reikalavimų atmetamos. Atsižvelgiant į nurodytas dalis, trečiajam asmeniui L. V. proporcingai tenka pareiga atlyginti ieškovės patirtų už jos pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą bylinėjimosi išlaidų 3/4 dalis, t. y. 1575 Eur.

62.       Kasacinis teismas tenkina ieškovės 2021 m. lapkričio 15 d. pateikto prašymo 1/3 dalį ir atmeta 2/3 prašymo dalis. Todėl ieškovė turi teisę į 1/3 už prašymą patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dalį (t. y. 166,67 Eur), o įvertinus tai, kad trečiasis asmuo yra laimėjęs bylą kasaciniame teisme 1/4 dalimi, tai trečiasis asmuo proporcingai turi atlyginti ieškovei 3/4 dalis nuo 166,67 Eur, t. y. 125 Eur. Iš viso ieškovei iš trečiojo asmens priteistina 1700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

63.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9 Eur tokių išlaidų. Jų atlyginimas turėtų būti priteisiamas valstybei 3/4 dalimis (t. y. 6,75 Eur) iš trečiojo asmens L. V. ir 1/4 dalimi (t. y. 2,25 Eur) iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovės priteistina suma yra mažesnė nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai nepriteistinas iš ieškovės, o priteistina šių išlaidų tenkanti atlyginti dalis (t. y. 6,75 Eur) iš trečiojo asmens (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 356 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti ieškovės BTŪB „Energija“ 2021 m. lapkričio 15 d. pateikto prašymo dalį – atsiliepimo į kasacinį skundą papildymą – ir jos pateiktus įrodymus apie apmokėjimą už teisines paslaugas, suteiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kitą ieškovės BTŪB „Energija“ 2021 m. lapkričio 15 d. pateikto prašymo dalį ir su juo pateiktus kitus įrodymus priimti.

Nutraukti kasacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutarties dalių, kuriomis taikyta restitucija ir iš atsakovės UAB „Reflectors“ ieškovei BTŪB „Energija“ priteistas apeliacinės instancijos teisme patirtų 900 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutarties dalį, kuria ieškovei BTŪB „Energija“ priteistas iš trečiojo asmens L. V. 900 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atlyginimas. Priimti naują sprendimą ir ieškovės BTŪB „Energija“ prašymą priteisti šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens L. V. ieškovei BTŪB „Energija“ (j. a. k. 120202619) 1700 (vieną tūkstantį septynis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš trečiojo asmens L. V. valstybei 6,75 Eur (šešis Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                Alė Bukavinienė 

                                                                        Antanas Simniškis 

                                                                        Algirdas Taminskas