Pranešėjas Romualdas Lincevičius                            Baudž. byla Nr. 1A-11-133/2009

Teisėjas Nerijus Brinevičius                            Proceso Nr. 64-1-00906-07

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. lapkričio 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant  Audrai Stankevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei, Vilmai Marčiukaitytei, Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorėms Dovilei Augustauskaitei, Rimai Žaltauskaitei, gynėjui advokatui Romualdui Briliui, nuteistajam T. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-09-24 nuosprendžio, kuriuo T. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Taikytas Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d., 3 d., ir paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, paskiriant įpareigojimus – per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atsiprašyti nukentėjusiojo, bausmės vykdymo atidėjimo terminu be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms, bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė 80 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, nustatant, kad darbai turi būti atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš T. P. Valstybinės ligonių kasos naudai priteista 5178 litai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

T. P., a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. už tai, kad 2007 m. rugsėjo 2 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kalvarijos sav., nenumatydamas, tačiau turėdamas ir galėdamas numatyti savo veiksmų padarinius, sudavė nukentėjusiajam M. A. du smūgius rankos kumščiu į galvą ir kairį šoną, padarydamas nukentėjusiajam M. A. blužnies plyšimą, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę, tuo padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

T. P. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį ir bylą nutraukti. Skunde teigiama, kad teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, buvo pažeistos įrodymo vertinimo taisyklės, dėl ko byloje klaidingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Skunde nurodoma, kad motyvai dėl įrodymų turi būti paremti argumentuota visų įrodymų analize ir atitikti bylos faktinius duomenis, kurie ištirti teisiamajame posėdyje, o išvados dėl kaltės turi būti pagrįstos ne atskirais įrodymais, o įrodymų viseto analize.

Anot skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusio M. A. aiškinimą patvirtinantys liudytojų parodymai yra duoti su nukentėjusiuoju susijusių suinteresuotų asmenų, t.y. bendradarbių R. K., J. M., bendradarbio R. K. sutuoktinės Ž. K., pusbrolio V. Š., motinos N. A.. Nuteistasis atkreipė dėmesį į tai, kad praėjus keletui dienų po nukentėjusiojo operacijos, atliktos 2007 m. rugsėjo 10 d. Marijampolės ligoninėje, nukentėjusysis M. A. 2007 m. rusėjo 13 d. buvo apklaustas minėtos ligoninės patalpose. Iš apklausos protokolo matyti, kad nuketėjusysis M. A. jį apklausiusiam Kalvarijos PK NTP vyr. tyrėjui D. Z. nurodė, kad yra bedarbis. Tačiau papildomos apklausos, atliktos to paties tyrėjo 2007 m. spalio 1 d. metu, nurodė, kad R. K. ir J. M. yra jo bendradarbiai.  Taip pat iš pastarojo protokolo matyti, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. nukentėjusiajam būnant darbe pasidarė visiškai blogai, todėl bendradarbiai R. K. ir J. M. nuvežė jį į ligoninę. Tai, kad nukentėjusysis M. A. iki 2007 m. rugsėjo 10 d. dirbo ir jo bendradarbiais buvo R. K. ir J. M., patvirtina ir nukentėjusiojo motina N. A., kuri 2007 m. gruodžio 10 d. apklausos metu parodė, kad „Kai M. A. gyveno pas mane, vakarais po darbo niekur iš namų neidavo, alkoholio nevartojo, daugiau niekieno sumuštas tikrai nebuvo. Rytais jis su K. ir M. išvykdavo į darbą, o vakare grįžęs būdavo namie."

Nuteistasis teigė, kad nukentėjusysis M. A. nuslėpė, kad yra dirbantis asmuo, kadangi iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad M. A., 2007 m. rugsėjo 10 d. bendradarbių atvežtas į Marijampolės ligoninę, nenurodė patirtos traumos priežasties, kurią vėliau nurodė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, t.y. tai, kad ši trauma atsirado kaip T. P. nusikalstamų veiksmų pasekmė. Minėtuose dokumentuose, esančiuose baudžiamojoje byloje, įrašyta, kad M. A. traumą patyrė buityje, susimušdamas pilvą. Nei viename medicininiame dokumente, pildytame Marijampolės ligoninės darbuotojų 2007 n. rugsėjo 10 d., nėra nurodoma, kad sužalojimus M. A. patyrė dėl nusikalstamos veikos.

Skundo autorius teigė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad nuketėjusysis ir jo bendradarbiai turėjo motyvą klaidingai nurodyti nukentėjusiojo sužalojimo ar susižalojimo priežastis, kad išvengtų galimų neigiamų padarinių dėl nelegalaus darbo ir jo metu nukentėjusiojo patirtos traumos. Apeliantas mano, jeigu nukentėjusysis M. A. Marijampolės ligoninės darbuotojams, pildantiems medicininius dokumentus, būtų nurodęs, kad susižalojo nelegalaus darbo metu, tai atitinkamos valstybės institucijos būtų turėję pradėti tyrimą dėl nelegalaus darbo ir traukti teisinėn atsakomybėn už tai atsakingus asmenis.

Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nukentėjusiojo M. A. aiškinimo teisingumą netiesiogiai patvirtina liudytojų R. M. ir P. M. parodymai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes iš liudytojos P. M. parodymų galima spręsti priešingai. Ši liudytoja, anot paties nukentėjusiojo, jį matė iš karto po sumušimo, nes nukentėjusysis atėjo pas ją į namus prašyti paskolinti mobilaus ryšio telefoną, kad galėtų paskambinti. Tačiau savo parodymuose ji teigė, kad Marius pas ją atėjo, nieko keisto jo išvaizdoje neįžvelgė, jis nebuvo kruvinas, veidas buvo be sumušimo žymių, drabužiai tvarkingi, švarūs, tik pastebėjo, kad jis truputėlį išgėręs alkoholio.

Atkreiptinas apeliacinės instancijos teismo dėmesys į tai, kad tarp jo atliktos nusikalstamos veikos ir įstatyme numatytų padarinių nėra priežastinio ryšio.

Siekiant įrodyti, kad nuteistojo nusikalstamoje veikoje, kurios padarymu T. P. buvo kaltinamas, nėra Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. nusikaltimo sudėties, jo gynėja dar proceso pirmosios instancijos teisme metu kreipėsi į A. G. teismo medicininių tyrimų biurą, siekiant pateikti nepriklausomą teismo medicinos specialisto konsultacinę išvadą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintų sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 11 p. reikalavimus teismo medicinos ekspertizę arba tyrimą galima atlikti ir vadovaujantis medicinos dokumentais. Tuo atveju, ekspertui reikia pateikti šių dokumentų originalus arba patvirtintas kopijas. A. G. teismo medicininių tyrimų biurui gynėja pateikė visus byloje esančius medicininius dokumentus ir kitą bylos medžiagą. Vadovaujantis minėta medžiaga buvo surašyta teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-70-97, kurią, kaip įrodymą, apeliacinės instancijos teismo prašė prijungti prie bylos. Proceso pirmosios instancijos teisme metu šios išvados pateikti negalėjo, nes dėl užtrukusio reikiamų medicininių dokumentų išvadai pateikti surinkimo ji buvo surašyta ir jam pateikta tik 2008 m. rugsėjo 24 d., t.y. apkaltinamo nuosprendžio priėmimo metu.

Specialisto išvadoje konstatuota, kad 2007 m. rugsėjo 2 d. vakare nukentėjusiajam galėjo būti padarytas tiktai blužnies sumušimas arba pokapsulinis plyšimas, o ne atviras plyšimas lydimas kraujavimo į pilvaplėvės ertmę ir todėl nuketėjusysis išgyventi 8 dienas be medikų pagalbos galėjo. Jeigu nukentėjusysis būtų laiku kreipęsis į medikus ir tinkamai gydytas, tokio pobūdžio sumušimas ar įplyšimas galėjo tuo ir pasibaigti, nesukeldamas jokių tolesnių komplikacijų. Todėl pagal teismo medicinoje galiojančias taisykles, anot specialistų, M. A. padarytą kūno sužalojimą nebūtų pagrindo kvalifikuoti sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Apelianto nuomone, specialisto išvada iš esmės atitinka byloje esančią Mykolo Romerio Universiteto Teismo medicinos instituto Marijampolės poskyrio specialisto Vytenio Valiuko išvadą Nr. G 1204/07(09) bei teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų gydytojų R. D. ir M. L. paaiškinimus apie blužnies plyšimo galimo atsiradimo mechanizmą, laiką. Tačiau specialisto išvadoje pažymima, kad M. A. sumuštos blužnies vietos plyšimas, sukėlęs masyvų kraujavimą į pilvo ertmę, savaime, nesant jokio fizinio poveikio, neįvyko, nes iš bylos medžiagos yra žinoma, kad M. A. ne tik nesikreipė į gydytojus ir nebuvo sekamas po pilvo ar blužnies traumos, bet nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. M. A. visą savaitę buvo darbe ir dirbo fizinį ir nelengvą darbą, susijusį su statybomis ir remontu.

Apeliantas nurodė, kad blužnies kapsulė galėjo plyšti ir be pakartotinės tiesioginės traumos, dirbant sunkų fizinį darbą. Specialisto išvadoje išdėstyti argumentai dar kartą patvirtina ir šiame apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl nukentėjusiojo M. A. nelegalaus darbo metu galimai patirtos traumos, kuri sukėlė sunkesnį sveikatos sutrikdymą, negu jis buvo 2007 m. rugsėjo 2 d. padaryto trauminio poveikio metu. Todėl anot apelianto, skundžiamame nuosprendyje teismo konstatuota aplinkybė, kad „T. P. veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusiom pasekmėm", yra paneigta prie šio apeliacinio skundo pridedama specialisto išvada.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens veikoje turi konstatuoti visus baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nusikalstamos veikos būtinus sudėties elementus, t.y. objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Tačiau šiuo atveju teismas, konstatuodamas esant faktines aplinkybes, patvirtinančias mano atliktos nusikalstamos veikos objektyviąją pusę, vadovavosi tik prielaidomis, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus konstatuojant priežastinį ryšį tarp nusikalstamos veikos ir kilusių pasekmių.

Skundo autorius teigė, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, kurie neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tada, kai, išnaudojus visas galimas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Todėl, anot apelianto, apeliacinės instancijos teismas itin kruopščiai turėtų patikrinti apskųsto nuosprendžio pagrįstumą t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti.

Nuteistojo nuomone, kad jo atlikta nusikalstama veika nesukėlė baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, t.y. sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ją kvalifikuodamas pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., nes jo atlikta nusikalstama veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 139 str. 1 d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo. Anot nuteistojo, pagal BK 139 str. 1 d. numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. rugsėjo 10 d. protokolu - pareiškimu apie šią nusikalstamą veiką pranešė nukentėjusiojo M. A. motina N. A., o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal BK 138 str. 1 d., tačiau N. A. nėra M. A. teisėtas atstovas, nes jis yra pilnametis asmuo.  Nuteistojo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 6 p. baudžiamasis procesas jo atžvilgiu turi būti nutrauktas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį, gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią nuteistojo skundą atmesti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. P. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.) Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes. Baudžiamasis įstatymas T. P. atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, kad T. P. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo - 2007-09-02 apie 23 val. gyvenamajame name, esančiame Sangrūdos k. Kalvarijos sav. nenumatydamas, tačiau turėdamas ir galėdamas numatyti pasekmes, sudavė nukentėjusiajam M. A. du smūgius rankos kumštimi į galvą ir kairį šoną, ko pasekoje padarė M. A. pilvo plyšimą, blužnies plyšimą, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę.

Nukentėjusiojo M. A. parodymais pagrįstai nustatyta, kad 2007-09-02 vakare,  Sangrūdos k. Kalvarijos sav. esančiuose  namuose, jis susiginčijo su žmona S. A. – T. P. seserimi, girdėjo kaip pastaroji skambino telefonu, iš pokalbio suprato, kad ji skundėsi broliui. Po ginčo jis gulėjo kambaryje ant lovos. Apie 23 val. atvyko žmonos brolis T. P., kuris atėjo į kambarį ir jam M. A. gulint lovoje, sudavė smūgį kumščiu į galvą. M. A., norėdamas išvengti tolimesnių veiksmų, vertėsi į kitą lovos kraštą, pajuto smūgį į šoną. Žmona S. A. atsistojo tarp jo ir T. P. bei pastarojo prašė daugiau nemušti. T. P. grasino, kad jis M. A. išsuks rankas ir kojas. Po sumušimo M. A. nuėjo pas kaimynus Misiukevičius, skambino R. K., V. Š. ir pasakė, kad jį sumušė T. P., prašė atvažiuoti jo paimti, tačiau, šiems neatvažiavus, grįžo ir pernakvojo namuose. Žmoną išsivežė T. P.. Apie tai, kad sumušė T. P. sakė ir R. M.. Kitą rytą šlapinosi krauju, tačiau, atvažiavus R. K., išvažiavo į darbą, dar bandė klijuoti plyteles, tačiau nelabai dirbosi. Bendradarbiams papasakojo apie įvykį. Po įvykio pasiėmė daiktus ir išsikraustė pas motiną. Būdavo, kad išvažiuoja į darbą , tačiau sunkesnių fizinių darbų nedirbo. Po sumušimo gėrė antibiotikus galvojo, kad išgis. Į medikus nesikreipė, kadangi nenorėjo problemų. Tą dieną, kai buvo atvežtas į ligoninę, išvažiavo į darbą, atsigėrė kavos, pasidarė labai bloga ir bendradarbis nuvežė į ligoninę. Medikams pradžioje nepasakė, kad buvo sumuštas, tik po to, kai vežė operuoti, nurodė tikras įvykio aplinkybes. Iki sumušimo buvo sveikas, po to taip pat niekur nesusižalojo, sužalojimas buvo tik T. P. mušimo pasekmė.

Liudytojos N. A. parodymais pagrįstai nustatyta, kad įvykio dieną 2007-09-02 apie 16.00, 17.00 val. M. A. su žmona S. A. ir dukra buvo atėję į parduotuvę, buvo apsipykę. Sūnus buvo sveikas. Apie 20.30 val. skambino marti ir liepė sūnų pasiimti, nurodė, kad kartu negyvens. Perskambino nukentėjusiam šis pasakė, kad guli, nieko blogo neatsitikę. Apie 23.30 val.  sūnus paskambino, pašė pasiimti , nurodė, kad buvo sumuštas T. P.. Liudytoja kuo nuvažiuoti pas nukentėjusįjį neturėjo, ir nenuvažiavo. Kitos dienos rytą skambino marčiai S. A.. Ši nurodė, kad nukentėjusiam kaltinamasis sudavė porą kartų ir tiek. Vėliau nukentėjusį į jos namus parvežė R. K.. Sūnus skundėsi, kad blogai jaučiasi, šlapinosi krauju. Norėjo kviesti greitąją, tačiau sūnus atsisakė, nurodė, kad praeis. Po sumušimo gyveno jos namuose, duodavo vaistų nuo skausmo, antibiotikų. Skausmu skundėsi kiekvieną dieną, girdėdavo, kad naktį dejuoja. Pati kiekvieną dieną nuo 8 valandos iki 19 valandos būdavo darbe.

Liudytojo V. Š. parodymais pagrįstai nustatyta, kad M. A. 2007-09-02 apie 23.30 val. paskambino jam į mobilaus ryšio telefoną pasakė, kad sumušė žmonos brolis T. P.. Prašė atvažiuoti jį paimti iš „to žvėryno“, nes užmuš. Po to, beveik kiekvieną dieną susiskambindavo su M. A., pastarasis skundėsi, kad dėl sumušimo jaučiasi prastai, skauda šoną, šlapinasi krauju.

Liudytojos R. M. parodymais pagrįstai nustatyta, kad įvykio dieną vakare apie 23.30 val. į jos namus atėjo nukentėjusysis, prašė leisti paskambinti, nes sąskaitoje neturėjo pinigų. Dėl ko atėjo skambinti nesakė. Girdėjo, kad virtuvėje kalbėjo su kažkokiu Ramūnu, prašė atvažiuoti pasiimti. Skambino kelis kartus. Pats M. A. atrodė normaliai, blaivus, žymių jokių nebuvo, neatrodė, kad būtų susijaudinęs. Tuo metu vyras miegojo miegamajame. Kad prieš nukentėjusį būtų kas vartojęs smurtą nežinojo. Tik po kelių dienų parduotuvėje iš kalbų sužinojo, kad T. P. mušė M. A..

Liudytojo P. M. parodymais pagrįstai nustatyta, kad įvykio vakarą namuose miegojo, buvo išgėręs ryte išėjo į darbą, sužinojo, kad M. A. sumušė T. P.. Apie tai per pietus pasakė žmonai. Žmona kitą dieną per pietus sakė, kad buvo atėjęs M. A. ir šiam davė telefoną paskambinti. Žmona nesakė, kad nukentėjęs minėjo, jog buvo sumuštas T. P.. Nurodė, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu visas aplinkybes prisiminė geriau. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patikslino, kad perskaityti parodymai teisingi, išskyrus, kad apie įvykį iš žmonos sužinojo ryte, iš R. M. sužinojo, kad M. A. skundėsi jai, jog buvo sumuštas po dienos ar dviejų.

Liudytojo R. K. parodymais pagrįstai nustatyta, kad įvykio vakarą skambino nukentėjęs ir pasakė, kad buvo sumuštas T. P.. Prašė atvažiuoti jo paimti, tačiau nenuvažiavo. Kitą dieną ryte su M. A. išvažiavo į darbą, M. A. skundėsi, kad skauda krūtinę, matėsi nežymi mėlynė ant veido. Būnant darbe nukentėjusiam pasidarė bloga, todėl jį išvežė namo. Po to, savaitės bėgyje M. A. važiuodavo į darbą dirbdavo lengvai, nepilną darbo dieną, padėdavo klijuoti plyteles, tačiau visą laiką skundėsi, kad blogai jaučiasi , skauda krūtinę, tikėjosi, kad praeis, todėl į gydytojus nesikreipė. Po savaitės, pirmadienį, M. A. pasijautė labai blogai, todėl jį nuvežė į ligoninę.

Liudytojos Ž. K. parodymais pagrįstai nustatyta, kad įvykio dienos vakarą apie 23 valandą girdėjo R. K. pokalbį su M. A., pastarasis skundėsi, kad buvo sumuštas T. P., prašė paimti ir nuvežti pas motiną. Kitos dienos rytą matė kaip M. A. su vyru R. K. važiavo į darbą, ėjo persikreipęs, skundėsi, kad skauda šoną, nurodė, kad sumušė kaltinamasis. Iki įvykio matė nukentėjusį iš vakaro, buvo sveikas.

Liudytojo J. M. parodymais pagrįstai nustatyta, kad pirmadienio rytą, darbe M. A. skundėsi, kad jį sumušė „švogeris". Aiškino, kad šlapinasi krauju, skauda pilvo sritį. Siūlė nuvežti į ligoninę, tačiau atsisakė, sakydamas, kad skausmai praeis. Po savaitės M. A. blogai pasijutus su R. K. nuvežė nukentėjusįjį į ligoninę. Savaitės tarpe tarp sumušimų ir nuvežimo į ligoninę M. A. atvažiuodavo į darbą, tačiau faktiškai nieko nedirbo, tik atsisėdęs klijuodavo plyteles. Iki įvykio M. A. buvo sveikas, kad būtu kur nukritęs ar susižalojęs darbe, nematė.

Kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas, patvirtino teismo medicinos išvada, kurią specialistas Vytenis Valiukas apklaustas įrodymų tyrimo metu patvirtino bei nurodė, kad operacija nukentėjusiajam buvo atlikta dėl to, kad dėl trauminio poveikio buvo plyšusi blužnis. Priklausomai nuo plyšimo dydžio, žmogus gali judėti, kad ir iki 10 dienų. Jeigu plyšimas didelis ir susikaupia didelis kraujo kiekis žmogus gali mirti valandų bėgyje. Medicininiuose dokumentuose plyšimo dydis nebuvo fiksuotas. Blužnies plyšimas gali padidėti ir palaipsniui nuo bet kokio elementaraus žmogaus veiksmo (kėlimo, pasilenkimo). Išvadoje nurodytas laikas yra tikėtinas, tiksliai įvardinti neturi galimybės, tačiau nurodė, kad pirminis nedidelis blužnies plyšimas galėjo įvykti 2007-09-02, kad plyštų blužnis turėjo būti stiprus poveikis. Ar plyšimas buvo vienkartinis ar laipsniškas galėtu paaiškinti operaciją atlikę ar dalyvavę gydytojai.

Liudytojo R. D. parodymais nustatyta, kad jis nukentėjusįjį operavo savo budėjimo metu. Kreipėsi dėl pilvo skausmų, echoskopu buvo nustatytas blužnies plyšimas. Atliko operaciją, blužnį pašalino, ją perdavė tirti patologanatomui gydytojui M. L..

Liudytojo M. L. parodymais nustatyta, kad jis dirba Marijampolės ligoninėje patologanatomu. Nukentėjusiam buvo pašalinta blužnis. Pašalintą organą apžiūrėjo per mikroskopą. Buvo rasti du plyšimai, vienas l cm. kitas 2 cm. dydžio. Vienas plyšimas buvo šviežias, kitas plyšimas senesnis virš trijų dienų, taip teigia dėl to, jog buvo rasta seno kraujo, gemosederino aplinkiniuose junginiuose. Taip pat nurodė, kad nuo pirmo blužnies plyšimo galėjo plyšti blužnies kapsulė ir taip atsirasti antrasis plyšimas.

Specialisto išvada Nr. GI204/07 (09) nustatyta, kad M. A. kliniškai konstatuoti pilvo sumušimas, blužnies plyšimas, kraujo išsiliejimas į pilvaplėvės ertmę, padaryti kietu buku daiktu vienu poveikiu, galimai 2007-09-02 ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta, apžiūrėtas Andriulionių gyvenamasis namas, esantis Sangrūdos k. Kalvarijos sav. Gyvenamojo namo rytinės ir šiaurinės sienų kampe, į šiaurę nuo virtuvės, yra kambarys, kuriame stovi dvi, viena prie kitos šonais sustumtos viengulės lovos, taip sudarydamos vieną plačią lovą.

Parodymų patikrinimo vietoje protokolais pagrįstai nustatyta, kad nukentėjusysis M. A., vietoje parodė apie smurto naudojimo jo atžvilgiu aplinkybes. Nurodė, kad antras smūgis į kairį šoną suduotas, lovos viduryje, jo vertimosi į kitą lovos kraštą metu.

Tarnybiniu pranešimu iš UAB Tele 2, UAB Bitė pateikta informacija neginčijamai nustatyta, kad T. P. priklausančio mobilaus ryšio telefono 8 650 97951 skambučių išklotinėse užfiksuota, kad nuo 2007-09-02 22.06 val. iki 22.59 val. minėtas telefonas jungėsi prie „Bitės" operatoriaus siųstuvų „A503A" ir "MKALVA", kurie yra (duomenys neskelbtini) kaimuose. Pagal siųstuvo kodus nustatyta, kad į šių siųstuvų veikimo zonas patenka Sangrūdos kaimas, todėl galima spręsti, kad 2007-09-02 nuo 22.06 val. iki 22.59 val. T. P. buvo (duomenys neskelbtini) kaime Kalvarijos sav. Taip pat nustatyta, kad 2007-09-02 21.56 val. T. P. skambino savo seseriai S. A., o 22.06 val. iš S. A. telefono gavo trumpąją žinutę. S. A. priklausančio mobilaus ryšio telefono 8 671 63296 skambučių išklotinėse užfiksuota, kad nuo 2007-09-02 07.54 val. iki 22.54 val. minėtas telefonas jungėsi prie „Tele-2" operatoriaus siųstuvų „336B" ir „338C". (Duomenys neskelbtini) kaimas patenka į minėtų stočių veikimo zonas ir pagal tai galima spręsti, kad 2007-09-02 iki 22.54 val. S. A. buvo (duomenys neskelbtini) kaime Kalvarijos sav.

Su apeliaciniu skundu į Kauno apygardos teismą buvo atsiųsta ir teismo medicinos specialisto konsultacinė išvada Nr. A-KI-70-97, gauta iš A. G. teismo medicininių tyrimo biuro, kuri buvo atlikta advokatės Vilijos Jurčikonienės pateiktu 2008-08-22 prašymu. Ši teismo medicinos išvada nebuvo kategoriška, kadangi specialistas neturėjo galimybės disponuoti visais medicininiais duomenimis, todėl apeliacinėje instancijoje buvo paskirta nauja komisijinė teismo medicininė ekspertizė.

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2009-01-16 ekspertizės aktu Nr. EKG 06/09(02) pagrįstai nustatyta, jog M. A. blužnies sužalojimas, susikomplikavęs uždegimu, davęs pokapsulinį kraujavimą, kapsulės trūkimą, kraujo išsiliejimą į pilvaplėvės ertmę, sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Minėtos teismo medicinos ekspertizės išvados 2 punkte nurodyta, kad po pirminio pokapsulinio blužnies sužalojimo, vykstant lėtam kraujavimui po blužnies kapsule, M. A. galėjo išgyventi be medikų pagalbos 8 dienas, iki susikaupus dideliam kraujo kiekiui, uždegiminio proceso paveikta, kapsulė plyšo ir kraujas išsiliejo į pilvaplėvės ertmę. Ši teismo išvada patvirtino priežastinį ryšį tarp padarytų nuteistojo veiksmų  ir nukentėjusiojo sužalojimo pasekmių. Tai, kad dėl patirto sužalojimo asmens sveikatos būklė ypatingai pablogėjo po kelių dienų, patvirtina padaryto sužalojimo ypatingą pavojingumą asmens sveikatai ir gyvybei. Nukentėjusiojo ėjimas į darbą ir bandymas dirbti, buvo visiškai natūrali nukentėjusiojo kasdieninio gyvenimo eiga, bei jo tikėjimasis, kad savijauta savaime pagerės vertintina, kaip nesugebėjimas mediciniškai suvokti savo sveikatos būklę, kol ji tapo visiškai nepakenčiama. Skausmo pakėlimas yra individuali savybė, kuri kiekvieno asmens vertinama skirtingai. Tai, kad nukentėjusysis kentė skausmą, blogai jautėsi visą tą laiką, nuo tada kai patyrė sužalojimą iki kol buvo nuvežtas į ligoninę, savo parodymais patvirtino visi liudytojai, bendravę su juo po įvykio.

Teismo medicinos ekspertizės išvada patvirtino, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, o pirmosios instancijos teismo tai įvertinta pagal pasekmes pagrįstai.

Nei vienoje teismo medicinos išvadoje toks sužalojimas kaip „pilvo plyšimas“ nebuvo nurodytas, todėl teisėjų kolegija, šiuos žodžius iš nuosprendžio šalina, kaip neatitinkančius byloje esančių medicininių duomenų ir juos vertina kaip rašymo apsirikimą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, jų visumą, tinkamai kvalifikavo T. P. nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d., t.y. dėl neatsargumo padarytą sunkų žmogaus sužalojimą. Kaltės turinys, rūšis, kiti nusikalstamos veikos sudėties požymiai nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstytais įrodymais pagrįstai pripažinti nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Kaltės turinys įvertintas atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes - kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų intensyvumą, pobūdį, sužalojimo pobūdį ir laipsnį. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp nuteistojo T. P. padarytos veikos ir atsiradusių padarinių – nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo - yra priežastinis ryšys. Tačiau iš faktinių bylos duomenų, matyti, kad T. P. smogdamas ranka M. A. numatė galimybę padaryti žalą jo sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti arba tokios galimybės nenumatė, nors turėjo ir galėjo tai numatyti.

Nuteistasis suduodamas smūgį į pilvą, nesitaikė į gyvybiškai svarbią ir labiausiai pažeidžiamą žmogaus kūno dalį - galvą. T. P., suduodamas smūgį M. A. į pilvą, neįvertino, kad tokiais savo veiksmais kelia pavojų kito asmens sveikatai ir gali kilti sunkių padarinių, nes tokioje situacijoje priežastinio ryšio vystymosi dėsningumai yra žinomi kaip galimi.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai konstatavo, kad T. P. tyčia nebuvo nukreipta padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, jis nesuvokė atsiradusių padarinių neišvengiamumo ar sunkumo, tačiau turėjo ir galėjo numatyti tai, kad jo veiksmo pasekoje bus padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, todėl atsiradusių pasekmių atžvilgiu, jo kaltė pagrįstai pripažinta neatsargia. Apeliacinėje instancijoje paskirta ir atlikta nauja komisijinė teismo medicinos ekspertizė, visus prieštaravimus, pašalino.

Tai ,kad nuteistasis savo kaltę neigė, vertintina, kaip jo gynybinė pozicija.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog naikinti  Marijampolės rajono apylinkės teismo 2008-09-24 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais, tame tarpe ir dėl tariamai nukentėjusiojo nelegalaus darbo, veikos kvalifikavimo pagal BK 139 str. 1 d., nukentėjusiojo skundo reikalingumo, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t a r ė :

nuteistojo T. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas                                                  Romualdas Lincevičius  

Teisėjai                                                        Regina Majauskienė                                                                                   

Arūnas Paštuolis