Administracinė byla Nr. I-3099-428/2018
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00459-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1
(S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. birželio 28 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė,
sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,
dalyvaujant pareiškėjui A. L.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, ir LAVL), 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 2–9).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. buvo perkeltas į kitas patalpas. Perkėlimo metu buvo atlikta krata bei buvo paimta pareiškėjo striukė ir išduota blogos kokybės, netinkamo dydžio valdiška striukė. Su valdiška striuke negalėjo eiti į lauką, kadangi su ja buvo šalta. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog striukė yra darbinio profilio su išspausdintu logotipu ant nugaros „LAVL“ ir tai žemina pareiškėjo orumą. Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į administraciją su prašymu, kad būtų grąžinta striukė, bet buvo atsakyta neigiamai. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas ilgą laiką negalėjo eiti į lauką pasivaikščioti. Dėl to patyrė didelius nepatogumus. Taip pat nurodė, jog buvo paimti nuosavi rūbai ir išduota valdiška pižama, kuri yra itin blogos kokybės, dažo rūbus ir galbūt kenkia pareiškėjo sveikatai. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas teigia, kad jis yra diskriminuojamas, kadangi kiti kaliniai gali nešioti savo rūbus.
Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 12–15) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje yra gydomas stacionariai nuo 2016 m. gruodžio 22 d. Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai, striukės taip pat. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Ligoninės drabužiai - pižamos yra kokybiškos (pasiūta iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Pižamos yra standartinių dydžių (56-tas dydis didžiausias). Ligoninėje pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kuomet pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą dydį, ji pakeičiama. Suplyšusios pižamos pacientams neišduodamos. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduota suplyšusi pižama nėra. Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB „Kauno skalbykloje“. Pacientams yra išduodamos striukės skirtos nešioti pagal sezoniškumą. Žiemos sezonui skirtos striukės yra žieminės (pagal specifikaciją su prailginta nugara, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės - papildomi trikotažiniai rankogaliai sulaikantys šilumą, kokybiškos (tvirtos dvigubos siūlės, tinkama skalbti pramoniniu būdu). Kitų sezonų metu išduodamos striukės yra kokybiškos (pasiūtos iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio, juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ar virvelėmis, yra gobtuvas, tvirtos dvigubos siūlės, tinkama skalbti pramoniniu būdu). Pažymėtina tai, kad Ligoninėje pacientams išduodamos striukės, kurios priskiriamos darbo drabužių grupei, todėl yra labiau atsparios nepalankioms oro sąlygoms negu įprastos striukės, taip pat yra užtikrinamas šių striukių tinkamumas dėvėti po skalbimo ir dezinfekavimo pramoniniu būdu. Pareiškėjo skunde nurodytiems pacientams asmeniniai drabužiai išduoti atsižvelgiant į šių pacientų rašytinius prašymus ir juos gydančio gydytojo rekomendacijas dėl pacientui asmeninių drabužių išdavimo. Kaip matyti iš pareiškėjo 2018 m. kovo 27 d. pateikto prašymo reg. Nr. 24 (2) 677 pareiškėjui buvo išduota kojinės ir apatinių komplektas. Pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. prašymu reg. Nr. 24-728 kreipėsi į Ligoninės administraciją dėl jo asmeninės žieminės striukės išdavimo, motyvuodamas tuo, kad Ligoninės išduodamos žieminės striukės yra nekokybiškos ir žemina pareiškėjo orumą. Pažymėtina, kad Ligoninėje vienodos striukės išduodamos visiems Ligoninėje gydomiems pacientams, todėl tokios striukės dėvėjimas negalėjo žeminti pareiškėjo orumo. Atsižvelgiant į tai, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui asmeninę žieminę striukę. Kituose prašymuose, skunduose pareiškėjas prašo paaiškinti kokiu pagrindu Ligoninėje negalima turėti asmeninių drabužių, tačiau juose neprašo išduoti asmeninių drabužių taip pat pareiškėjas nepateikė ir prašymo pagal Ligoninėje numatytą tvarką, kaip tai padarė atsiliepime į skundą minėti nuteistieji.
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ligoninės veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. kovo 2 d. suteikiant netinkamą aprangą (pižamą ir žieminę striukę) ir nesudarant galimybės turėti nuosavus drabužius (striukę).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Pareiškėjas skunde nurodo, kad perkeliant jį iš vieno būrio į kitą buvo paimta jo nuosava striukė ir kiti rūbai, išskyrus apatinius rūbus ir išduota blogos kokybės, netinkamo dydžio, striukė bei blogos kokybės, dažanti rūbus pižama.
Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus.
Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normos HN 47-1:2012) 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.
Byloje nėra ginčo dėl to, jog iš pareiškėjo buvo paimta jo asmeninė striukė bei kiti drabužiai ir išduota Ligoninės striukė bei pižama.
Pareiškėjo argumentus, jog Ligoninės išduota striukė buvo nekokybiška, paneigia atsakovo pateiktos techninės specifikacijos duomenys (b. l. 16-25), iš kurių matyti, jog žieminės striukės nugara yra prailginta, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės – papildomi trikotažiniai rankogaliai sulaikantys šilumą, striukė turi gobtuvą, tvirtos dvigubos siūlės, tinkamos skalbti pramoninu būdu, kitų sezonų metu išduodamos striukės pasiūtos iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio, juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ir virvelėmis, yra gobtuvas, tvirtos dvigubos siūlės, tinkamos skalbti pramoniniu būdu.
Pareiškėjas skunde teigia, jog kitiems nuteistiesiems rūbai yra išduodami, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog kitiems nuteistiesiems jų prašomi rūbai buvo išduoti esant jų prašymams ir gydytojo rekomendacijoms (b. l. 39-49). Tačiau rašytinių duomenų apie tai, jog būtų išduotos striukės kitiems nuteistiesiems nėra. Todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes byloje nėra duomenų, jog analogiškoje situacijoje esantiems kitiems asmenims buvo išduotos jų nuosavos striukės (b. l. 39-49). Be to, atsakovas nurodo, jog Ligoninėje vienodos striukės išduodamos visiems Ligoninėje gydomiems pacientams.
Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, jog pareiškėjas serga užkrečiama liga, atsakovas, infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pareiškėjo asmeninę striukę palikdamas saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose ir išduodamas įstaigos striukę, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Nesant jokių objektyvių įrodymų, jog Ligoninės išduota pareiškėjui striukė buvo nekokybiška, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Ligoninės veiksmų.
Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildina ir iš to, jog iš jo buvo paimti visi rūbai ir išduota itin blogos kokybės pižama, kuri dažo rūbus. Nurodė, jog neturi kitų rūbų, todėl kentė nepatogumus, šaltį. Nurodė, jog kreipėsi dėl rūbų išdavimo į administraciją, tačiau rūbai nebuvo išduoti. Taip pat nurodė, jog kitiems nuteistiesiems rūbai yra išduodami, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog kitiems nuteistiesiems jų prašomi rūbai buvo išduoti esant jų prašymams ir gydytojo rekomendacijoms (b. l. 39-49)
Ligoninė pateikė teismui pižamų pirkimo-pardavimo sutartį iš kurios matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje (b. l. 34-38).
Pareiškėjas teismui pateikęs Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2018 m. gegužės
17 d. nutarimą Nr. NB-230 (b. l. 109), kuriuo A. L. skirtas papeikimas už tai, kad 2018 m. gegužės 14 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: apie 10.00 val. LAVL, vyko teismo posėdis vaizdo konferencijos būdu, susijungiant su regionų apygardos administraciniu teismu. Nuteistasis posėdžio metu teisėjos paklausė, ar gerai jį mato ir už jo esančią sieną. Sulaukęs teigiamo teisėjos atsakymo, nuteistasis su įstaigos išduotos pižamos rankove patrynė už jos esančią sieną, liko didelė juoda dėmė, taip sugadino suniokojo įstaigos turtą. Minėtas nutarimas patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. vilkėjo pižamą, kuri galimai dažė.
Pižamų pirkimo-pardavimo 2016 m. spalio 18 d. sutartis Nr. 57-80/14 103-202 (b. l. 34-37) patvirtina, jog pardavėjas įsipareigojo pateikti prekes iki 2016 m. gruodžio 15 d. (3.1 p.). Sutartis įsigalioja ją pasirašius ir galioja iki visiško Šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. (7.2 p.). Sutarties priede Nr. 57-86 nurodyti reikalavimai pižamoms, kad jų audinys turi gerai praleisti orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais jog pižamos nudažytos atspariais dažais. Kitų duomenų, jog ginčo laikotarpiu buvo pirktos kitos pižamos byloje nepateikta.
Todėl nutarimu nustatytas faktas, jog posėdžio metu 2018 m. gegužės 14 d. su pižamos rankove pareiškėjas išdažė sieną, patvirtina, jog sutartyje nupirktos pižamos audinys neatitiko prekės specifikacijos (t.y. nudažyta atspariais dažais), todėl teismas mano, jog atsakovės atstovė pareiškėjui išdavė nešioti netinkamos kokybės pižamą.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas dėl rūbų grąžinimo kreipėsi į Ligoninę 2017 m. kovo 8 d. (prašymu ir skundu) (b. l. 90). Ligoninė 2017 m. balandžio 4 d. raštu atsakė pareiškėjui ir nurodė, kokiais teisės aktais remiantis buvo paimti asmeninai viršutiniai rūbai. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas serga pavojinga užkrečiama liga bei infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, visi pareiškėjo asmeniniai viršutiniai drabužiai yra saugomi įstaigos sandėlyje
(b. l. 91). Taip pat pareiškėjas dėl rūbų grąžinimo kreipėsi ir 2018 m. sausio 18 d. (b. l. 100), į kurį Ligoninė atsakė 2018 m. vasario 12 d. ir nurodė kas reglamentuoja rūbų išdavimą ir kokiu pagrindu buvo paimti pareiškėjo rūbai (b. l. 102-103). 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjas kreipėsi dėl rūbų grąžinimo (b. l. 104-105), į kuriuos Ligoninė atsakė 2018 m. sausio 31 d ir nurodė, jog pareiškėjo prašymai ir skundai dėl asmeninių rūbų grąžinimo jau buvo nagrinėjami ir buvo pareiškėjui atsakyta, todėl pakartotinai nutarė pareiškėjo prašymų nenagrinėti (b. l. 106). Kiti pareiškėjo teikti prašymai, skundai Ligoninės administracijai buvo nesusiję su drabužių grąžinimu arba nepatenka į pareiškėjo nurodytą ginčo laikotarpį, todėl nevertintini.
Byloje nėra jokių duomenų, jog gydytojas būtų rekomendavęs pareiškėjui išduoti jo asmeninius rūbus. Taip pat atsakovas aiškiai 2017 m. balandžio 4 d. rašte nurodė priežastį kodėl negali būti pareiškėjui išduodami asmeniniai viršutiniai rūbai (b. l. 91).
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog pareiškėjas serga užkrečiama liga, atsakovas, infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pareiškėjo asmeninius drabužius palikdamas saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose ir išduodamas įstaigos drabužius, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Nesant jokių objektyvių įrodymų, jog Ligoninės išduoti pareiškėjui drabužiai buvo nekokybiški, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Ligoninės veiksmų.
Įvertinus aukščiau nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatyta, kad pareiškėjui gydantis Ligoninėje ginčo laikotarpiu nebuvo išduota tinkamos kokybės pižama.
Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).
Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad byloje nustatyti pažeidimai būtų turėję įtakos pareiškėjo sveikatai bei, kad dėl netinkamos pižamos pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas Ligoninės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.
Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą.
Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėja Jolanta Medvedevienė