Civilinė byla Nr. e2-226-1138/2021

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00403-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.1.2.1.; 2.1.2.6.; 2.4.2.5.; 2.6.15.; 3.1.10.7.; 3.2.6.1.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,

sekretoriaujant Rasai Budreckienei,

dalyvaujant ieškovei T. B., jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,

atsakovams V. B. ir I. B., jų ir trečiojo asmens V. T. įmonės atstovei advokatei Virginijai Kondratienei,

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Linai Matukaitienei,

trečiajam asmeniui A. B.,

trečiojo asmens V. T. įmonės atstovui V. T.,  

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. B. ieškinį (patikslintą) atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), V. B. ir I. B., tretieji asmenys A. B. ir V. T. įmonė, D. B. ir S. J., dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu (patikslintu), kuriame prašė atnaujinti terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų duomenų pakeitimo“, 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ sprendimus; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; panaikinti 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų duomenų pakeitimo“; panaikinti 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; panaikinti 2014 m. sausio 22 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu T. B. V. B. padovanojo žemės sklypus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

1.1 Ieškinyje nurodė, kad ji yra nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Jai, asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, šulinys, šiuo metu registruoti adresu (duomenys neskelbtini), ir yra nesuformuotame ir valstybei priklausančiame žemės sklype, kurį įgijo pagal 2006 m. liepos 19 d. paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1192. Kartu su A. B. nuosavybės teise po ½ dalį jiems priklauso gyvenamasis namas, kanalizacijos šulinys, esantys (duomenys neskelbtini), ir šiuo metu esantys atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini).

1.2       2012 m. V. T. įmonė atliko trijų besiribojančių žemės sklypų kadastrinius matavimus, kurie 2013 m. liepos mėnesį buvo įregistruoti VĮ Registrų centre: ieškovei T. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam 3,2600 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), kuris po kadastrinių matavimų atlikimo, buvo padalintas į du žemės sklypus – kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (kadastriniai matavimai patvirtinti 2013 m. liepos 12 d. NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)) ir juos 2014 m. sausio 22 d. Dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė padovanojo savo sūnui V. B.; atsakovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam 0,3122 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai patvirtinti 2013 m. liepos 11 d., NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), P. K. nuosavybės teise priklausančiam 2,400 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris po kadastrinių matavimų atlikimo buvo padalintas į du žemės sklypus – kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (kadastriniai matavimai patvirtinti 2013 m. liepos 11 d.) NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. lapkričio 6 d. Pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo atsakovai V. B. ir I. B., o nuo 2020 m. kovo 25 d. kitos sutarties Nr. 934 pagrindu šie žemės sklypai asmeninės nuosavybės teise priklauso I. B.. Atliekant ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, jai buvo pateikti ne visi kadastrinės bylos dokumentai. Matininkas V. T. nurodė, kad viskas atliekama pagal nusistovėjusią tvarką, laikantis teisės aktų, o jis yra kvalifikuotas specialistas, dėl ko turi juo pasitikėti. Ieškovės amžius ir išsilavinimo ribotas, duomenų nepilnumas, neleido jai suvokti jos teisių pažeidimo apimties, to, kad kadastriniai matavimai prieštarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams. Apie kitų besiribojančių žemės sklypų atliekamus kadastrinius matavimus ieškovė apskritai nieko nežinojo. Ieškovė, sudarant jai priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), po kadastrinių matavimų atlikimo dviejų atskirų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), dovanojimo sandorį, kurio pagrindu šiuos žemės sklypus padovanojo savo sūnui, atsakovui V. B., nesuvokė, jog matavimais ir dovanojimo sandoriu yra pažeidžiamos jos teisės. 

1.3       Paaiškino, kad kadastrinių matavimų ir sandorio sudarymo metu ieškovės ir atsakovo santykiai buvo labai geri. Jie su trečiuoju asmeniu A. B. ūkininkavo, tačiau dėl amžiaus ir sveikatos nutarė šią veiklą baigti. Dėl šios priežasties praktiškai visą savo turėtą nekilnojamąjį turtą, kuris sudarė ūkininko ūkį, 2001-2014 m. įvairiais sandoriais perleido atsakovui V. B., kuris ketino įsteigti savo ūkininko ūkį. Po sandorių, kuriais perleido V. B. jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą, sudarymo jų ir atsakovo santykiai pradėjo blogėti, iškilo ginčai dėl statinių ir žemės sklypo naudojimo. Nuo 2016 metų, tarp ieškovės ir V. B. vyksta įvairūs teisminiai procesai. Dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų susidarė tokia situacija, jog atliekant kadastrinius matavimus buvo pakeistos žemės sklypų ribos, jų konfigūracija ir netgi vieta, tai yra atlikus kadastrinius matavimus, ieškovei ir trečiajam asmeniui A. B. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas ir kanalizacijos šulinys, kurie buvo registruoti žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė atsakovui V. B. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, ūkinis pastatas ir šulinys atsidūrė valstybiniame žemės sklype, kuris atsirado tarp žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)) ir kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors iki kadastrinių matavimų atlikimo šie du žemės sklypai buvo besiribojantys tarpusavyje ir jokio valstybei priklausančio žemės sklypo tarp jų nebuvo. Neturėdama kitos išeities ieškovė kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo. 2018 m. vasario 6 d. nutarimu buvo atsisakyta tenkinti jos prašymą. Šis nutarimas buvo apskųstas teismui, tačiau įsiteisėjusia 2019 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-402-368/2019 galutinai buvo atmestas prašymas dėl viešo intereso gynimo. Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį dėl prokuroro atsisakymo ginti viešąjį interesą priėmė nutartį, kuria ji buvo įpareigota NŽT vietos skyriui pateikti prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kad būtų suformuotas namų valdos žemės sklypas po jai priklausančiais statiniais, dabar esančiais (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio ­22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtintas naujo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas, kuriuo buvo suformuotas naujas 0,1549 ha žemės sklypas. Be to, ieškovė buvo įpareigota mokėti žemės nuomos mokestį už šį sklypą. Nors ieškovės prašymas ir buvo atmestas, bet 2018 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), prokurorė R. D. nutarimo nuorašas pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų Raseinių skyriaus darbuotojų, atsakingų už kadastrinių matavimų patvirtinimą, bei V. T. įmonės matininko veiksmus. Tiek prokuratūra, tiek NŽT atlikdama tyrimą dėl atliktų kadastrinių matavimų nustatė, jog kadastriniai matavimai buvo atlikti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nustatyta: 0,30 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 128), 3,26 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 129) ir 3,40 ha ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 127-2) vietoje paženklinti tą pačią dieną – 1995 m. lapkričio 28 d. Paženklinus minėtų žemės sklypų ribas vietoje, tą pačią dieną buvo surašyti ir šių žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų paženklinimo ir jų parodymo vietovėje aktai (toliau – atitinkamai ribų paženklinimo-parodymo aktai Nr. 128, Nr. 129 ir Nr. 127-2) bei parengti lauko matavimų brėžiniai (abrisai), o 1996 m. sausio 5 d. parengti žemės sklypų (projektiniai Nr. 128, 129 ir Nr. 127-2) planai M 1:10000; žemės sklypai (projektiniai Nr. 128 ir Nr. 129) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 1996 m. balandžio 23 d. ir jiems suteikti kadastro numeriai (atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), o žemės sklypas (projektinis Nr. 127-2) Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1996 m. balandžio 22 d., suteikiant jam kadastro numerį (duomenys neskelbtini); žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre buvo patikslinti ir minėtų žemės sklypų ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pažymėtos atitinkamai remiantis V. T. įmonės matininko V. T. atliktų šių žemės sklypų kadastrinių matavimų metu parengtomis žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų bylomis ir Raseinių skyriaus vedėjo priimtais sprendimais dėl šių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo; žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos (konfigūracija) ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties; bendro naudojimo kelio plotis neatitinka žemės sklypų pirminiuose suformavimo dokumentuose nurodyto kelio pločio; dalis 4 m pločio kelio patenka į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), tam galėjo turėti įtakos, kad atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus buvo neteisingai nustatyta šio žemės sklypo geografinė padėtis, t. y. kadastrinių matavimų metu minėtas žemės sklypas buvo „perstumtas“ į pietryčių pusę apie 39 m. Be to, pažymėtina, kad kadastrinių matavimų metu buvo pakeista ne tik žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) geografinė padėtis, bet ir pakeistos šio žemės sklypo ribos bei konfigūracija; jei būtų atstatytos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos vietoje pagal šio žemės sklypo suformavimo dokumentus, darytina išvada, kad į minėtą žemės sklypą patektų ne pastatas- gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o pastatas – grūdų sandėlis-garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalis, kaip įtariama, kertant bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribą, patektų ir į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); remiantis ribų paženklinimo - parodymo aktu Nr. 129, 1995 m. lapkričio 28 d. vietoje buvo paženklintas 3,26 ha ploto žemės sklypas („namų valda ir lauko žemė“). Faktą, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo metu į šį žemės sklypą pateko ir pastatai, patvirtina Raseinių skyriuje saugomoje žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) byloje esantys kiti dokumentai, t. y. 1995 m. gruodžio 18 d. žemės naudmenų plotų skaičiavimo žiniaraštis, 1995 m. gruodžio 27 d. parengtas valstybinio žemės kadastro duomenų registro projektas, 1996 m. sausio 6 d. žemės naudojimo plotų eksplikacija ir 1996 m. liepos 26 d. valstybinio žemės kadastro duomenų registras Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, remiantis žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo dokumentais, šie žemės sklypai turi ribotis. Nustatyta, kad atliekant žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, buvo pakeistos ne tik šių žemės sklypų ribos ir konfigūracija, tačiau buvo pakeista ir sklypų geografinė padėtis. Taip pat buvo nustatyta, kad ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos ribos, ir geografinė padėtis neatitinka šio žemės sklypo suformavimo dokumentuose nurodytų ribų ir padėties.

1.4       2020 m. rugpjūčio 11 d. gautas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl T. B. skundo išnagrinėjimo“, kuriuo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)  „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“, nustačius, jog organizuojant, rengiant bei Įsakymu patvirtinant projektą buvo sudarytos sąlygos antrą kartą suformuoti ir privatizuoti žemės sklypą po esamais pastatais (gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), po kuriais jau buvo atkurtos nuosavybės teisės Kauno apskrities valdytojo 1996-04-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat konstatuota, jog Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nepaisydama to, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ negalėjo būti priimtas, negali panaikinti Sprendimo, kadangi įstatymuose, šiuo konkrečiu atveju, tokie įgaliojimai Nacionalinei žemės tarnybai nėra suteikti. Tarnyba taip pat negali kreiptis ir į teismą dėl Sprendimo panaikinimo teismine tvarka, nes priešingu atveju ginčytų savo pačios priimtus administracinius aktus, t. y. vykstant teisminiam ginčui būtų ir pareiškėja, ir atsakovė. Atsižvelgiant į tai, buvo informuota ieškovė T. B., kad, siekdama apginti pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, turėtų įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ panaikinimo teismine tvarka.

1.5       Atliekant kadastrinius matavimus nebuvo išspręstas namų valdos suformavimo klausimas, tai yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai – du gyvenamieji namai, du vandens gręžiniai ir ūkinis pastatas, buvę žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurių gyvenamasis namas su ūkiniu pastatu ir šuliniu atsidūrė nesuformuotame žemės sklype, kurio teisinė priklausomybė yra neaiški, o kitas gyvenamasis namas ir kiemo statiniai apskritai atsidūrė atsakovui V. B. priklausančiame žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl siekdama apginti savo, kaip nekilnojamojo turto savininkės teises, kreipiasi į teismą reikšdama reikalavimą panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog yra konstatuota, kad atsakovui V. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam 0,3122 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), atlikus kadastrinius matavimus, kurie buvo patvirtinti 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), bei atsakovei I. B. šiuo metu asmeninės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, šiuo metu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (buvęs kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), atlikus kadastrinius matavimus, kurie patvirtinti 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pakeistos šių žemės sklypų ribos, koordinatės, jo geografinė padėtis, kas turėjo įtakos žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimui, priversta reikšti ir reikalavimus dėl 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų duomenų pakeitimo" ir 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo" panaikinimo.

1.6       Ieškovė, kaip ir nurodė anksčiau, dėl savo amžiaus ir žinių stokos nesuprato ir nežinojo, jog jos teisių pažeidimai atsirado būtent dėl blogai atliktų kadastrinių matavimų ir jų įregistravimo. Po kadastrinių matavimų atlikimo, bei dovanojimo sandorio, kuriuo atsakovui padovanojo žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), jų su atsakovu santykiai dar buvo geri, todėl ji nekliudoma galėjo naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, dėl ko net nekilo abejonės, kad visos procedūros buvo atliktos teisingai. Tuo metu faktinis nekilnojamojo turto – statinių ir namų valdos, kurią pagrįstai laikė savo asmenine nuosavybe, naudojimas nebuvo pakitęs. Tik paaiškėjus, kad galbūt jai priklausiusio žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų procedūra buvo atlikta nesilaikant įstatymo nustatytų reikalavimų, ieškovė kreipėsi į teisėsaugos institucijas ir į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo. Be to, kreipiantis į institucijas ir į teismą ieškovei nei karto nebuvo paaiškinta, jog privalo kreiptis į teismą dėl kadastrinių matavimų panaikinimo. Paaiškėjus ieškovės teisių pažeidimo faktui, ji nebuvo žemės sklypo, o buvo tik statinių savininkė, dėl ko nebuvo tikra ar gali reikšti reikalavimą dėl kadastrinių matavimų panaikinimo. Teisė kreiptis į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ panaikinimo teismine tvarka ieškovei atsirado tik 2020 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl T. B. skundo išnagrinėjimo“, pagrindu. Atsižvelgiant į tai, reikalavimams dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimų panaikinimo prašo atnaujinti terminą apskundimui kaip praleistą dėl svarbios priežasties. Tik gerokai vėliau ieškovei tapo žinoma, kad jai ir A. B. priklausantis namas atsidūrė atsakovui V. B. priklausančiame žemės sklype būtent dėl atliktų kadastrinių matavimų. Suvokusi, kad tokie matavimai objektyviai nėra galimi, ėmėsi priemonių ginti savo teisėms. Šio ginčo atveju termino atnaujinimas reikalavimams dėl administracinių aktų panaikinimo susijęs su aplinkybe, jog pati atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba yra revizavusi savo sprendimus ir konstatavusi, jog kadastriniai matavimai yra atlikti nesilaikant imperatyvių įstatymų reikalavimų, o Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių rajono skyriaus sprendimas, kuriuo buvo patvirtinti kadastriniai matavimai ir jo pagrindu atlikta teisinė žemės sklypų registracija VĮ Registrų centre apskritai negalėjo būti priimtas. Ieškovė sutinka, kad ji praleido įstatymo nustatytą procesinį teisės kreiptis į teismą terminą, tačiau buvo pakankamai atidi, sąžininga, savo teises įgyvendino rūpestingai, aukščiau nurodytos aplinkybės mano, kad neturėtų būti vertintos kaip pernelyg ilgas ir objektyviai nepateisinamas delsimas pateikti ieškinį. Termino atnaujinimas neturės įtakos trečiųjų asmenų, kaip besiribojančių su ginčo žemės sklypais savininkų, interesams, kadangi ieškovės žiniomis, visi sklypai, besiribojantys su žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovams V. B. ir I. B..

1.7       Jei teismas nuspręstų panaikinti 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyti žemės sklypų kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai, žemės sklypo kadastro duomenys turi būti atstatyti į pradinę, iki kadastrinių matavimų atlikimo padėtį, tai yra jis būtų registruotas kaip vienas žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip išnyktų pats dovanojimo objektas. Jei teismas nuspręstų panaikinti minimą 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimą, prašo panaikinti 2014 m. sausio 22 d. Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)kaip išvestinį sandorį, kadangi dovanojimo sandoris yra neatlygintinis ir taikytina vienašalė restitucija.

2. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad pripažįsta ieškininius reikalavimus dėl administracinių aktų – Raseinių skyriaus vedėjo sprendimų panaikinimo ieškinyje nurodytu pagrindu. Paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastrų nuostatų patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 21 punkte ir Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2 punkte nustatytus reikalavimus, kad vietovėje grafiškai pagal naujausioje kartografinėje medžiagoje pažymėtas ribas (preliminariais matavimais) paženklintos privačios žemės sklypo ribos vėliau, atliekant kadastrinius matavimus, nekeičiamos. Todėl Raseinių skyriaus vedėjo sprendimai dėl žemės sklypų nustatytų kadastro duomenų pakeitimo yra neteisėti.

3. Atsakovai V. B. ir I. B. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės T. B. ieškinio reikalavimų netenkinti ir ieškinį dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo atmesti, priteisti visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1       Nurodė, kad ieškovės skundžiamų administracinių aktų nepriėmė, todėl mano, kad jie ieškovės teisių pažeisti negalėjo, atitinkamai mano, kad ieškinys pareikštas netinkamai proceso šaliai. Ieškovės prašymas panaikinti sandorį nėra savarankiškas reikalavimas, kildintinas iš reikalavimo panaikinti administracinius aktus ir laikytinas išvestiniu reikalavimu, nes nepatenkinus pagrindinio, negali būti patenkintas ir išvestinis reikalavimas. Be to, prašomą panaikinti sandorį ieškovė įstatymo nustatyta tvarka ne kartą ginčijo teisme, tačiau ieškiniai buvo atmesti, todėl ieškovės kreipimasis dėl to paties dalyko, iš esmės tuo pačiu pagrindu laikytinas piktnaudžiavimu teise, kurį teismas turėtų atmesti, už piktnaudžiavimą procesine teise skiriant ieškovei baudą.

3.2       Dėl ieškovės teisės ginčyti žemės sklypų kadastrinius matavimus

3.3       Dėl teisės į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), šie sklypai perleisti 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartimi. Šios dovanojimo sutartys yra teisėtos, galiojančios, įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos. Ieškovė šią su atsakovu V. B. sudarytą 2001 m. lapkričio 29 d. dovanojimo sutartį, kaip ir 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartį, ginčijo, pateikdama Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams ieškinį (patikslintą) dėl dovanojimo panaikinimo ir restitucijos taikymo civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas (Šiaulių apygardos teismas) 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A - 482-267/2020, pirmosios instancijos teismo (Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų) 2020 m. kovo 30 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020, paliko nepakeistas. Todėl mano, kad ieškovė iki 2014 m.. sausio 22 d. dovanojimo sandorio sudarymo žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (gautų iš žemės sklypo, buvęs, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų, nustatytų V. T. įmonei 2012 m. atlikus kadastrinius matavimus, neginčijo, o juos perleidusi trečiajam asmeniui (atsakovui V. B.), šią subjektinę teisę prarado. Atitinkamai, ieškovė negali ginčyti V. T. įmonės 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų ir jais nustatytų žemės sklypų ribų pagrįstumo, nes tokios teisės jai šių žemės sklypų savininkas – atsakovas V. B. nesuteikė, trečiųjų asmenų teisės ir viešojo intereso pažeidimo nėra. Ieškovė neturi subjektinės teisės ginčyti ir kitų žemės sklypų kadastrinių matavimų, nes šie nurodyti žemės sklypai jai niekad nepriklausė, atitinkamai, ieškovė negali ginčyti 2012 m. V. T. įmonės atliktų kadastrinių matavimų ir jais nustatytų šių žemės sklypų ribų, nes tokios teisės žemės sklypų savininkė – atsakovė I. B. ieškovei nesuteikė, trečiųjų asmenų teisės nepažeistos, viešojo intereso pažeidimo nėra.

3.4       Dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo

3.5 Dėl ieškovės ieškinyje nurodyto sandorio, tai yra 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutarties, pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo, pažymėjo, kad šis sandoris, kaip minėta, yra išvestinis iš pirmojo ieškovės reikalavimo dėl administracinių aktų panaikinimo. Pripažinus ieškovę neturinčia subjektinės teisės ginčyti jai nepriklausančių žemės sklypų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo ir atmetus ieškovės, kaip asmens praradusio subjektinę teisę pateikti reikalavimą panaikinti administracinius aktus (į ką atkreipė dėmesį ir Šiaulių apygardos teismas įsiteisėjusiame 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime), negali būti tenkinamas ir kitas ieškovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir jo panaikinimo.

3.6 Dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atitikties teisės aktų reikalavimams atsakovai V. B. ir I. B. pažymi, kad visus paaiškinimus dėl administracinių aktų atitikties teisės aktų reikalavimams turėtų pateikti šiuos aktus priėmęs viešojo administravimo subjektas – nagrinėjamu atveju atsakovė (NŽT), prireikus kadastrinius matavimus atlikęs trečiasis asmuo (V. T. įmonė). Būtent administracinius aktus priimančio, ne kadastrinius matavimus atliekančio asmens (nagrinėjamu atveju, ne trečiojo asmens V. T. įmonės) veiksmai gali sukelti teisines pasekmes savininkui žemės sklypų, kurių ribos yra ginčijamos. Atsakovės, kaip šios administracinius aktus priėmusios institucijos, pareiga išsamiai paaiškinti teismui skundžiamų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, o pripažinus juos neteisėtais – už juos atsakyti. Kadangi ieškovės skundžiamus administracinius aktus priėmė atsakovė (NŽT Raseinių skyrius), todėl atsakovai mano, kad NŽT, o ne atsakovai V. B. ir I. B., ir turėtų paaiškinti teismui priimtų administracinių aktų atitiktį teisės aktų reikalavimams. Jei atsakovė NŽT sutinka su ieškiniu, o ieškovė mano, kad ieškinį pripažinusios institucijos (NŽT Raseinių skyriaus) veiksmais (priimant administracinius aktus) buvo pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl atsakovės (NŽT ir jos valstybės tarnautojų) veiksmais padarytos žalos jai atlyginimo, nes ginčijamų daiktų (žemės sklypų) ji natūra neturi, o šiuos daiktus teisėtai įgiję asmenys, tai yra atsakovai V. B. ir I. B., pretenzijų dėl sklypų ribų niekam nereiškia. Atsakovai V. B. ir I. B. ieškovės teisių nepažeidė, todėl žalos išieškojimas į juos taip pat negali būti nukreiptas.

3.7 Dėl kadastriniais matavimais nustatytų žemės sklypų ribų ir statinių išsidėstymo juose

3.8        Dėl valstybinės žemės ploto suformavimo atskiru žemės sklypu atsakovai nurodo, kad ieškovės teiginį, kad jai asmeninės nuosavybės teise priklausantys 1922 m. statybos objektai (gyvenamasis namas ir tvartas) randasi nesuformuotame žemės sklype paneigia NTR išrašas, iš kurio matyti, kad šie statiniai randasi suformuotame 0,1549 ha žemės sklype (unikalus daikto (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausančiame Lietuvos Respublikai. Šio 0,1549 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projektas parengtas ir kadastriniai matavimai atlikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų įpareigojimu, vadovaujantis 2018-05-28 NŽT Raseinių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“, taip pat 2018-05-28 Raseinių rajono savivaldybės išduotais reikalavimais Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-06-01 NŽT Raseinių skyriaus (Projekto organizatorius) Nr. (duomenys neskelbtini) reikalavimais. Atlikus kadastrinius matavimus sklypas įregistruotas Lietuvos Respublikos vardu. Šie NTR duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 2020-06-24 Skundu T. B. valstybinės žemės patikėtinio (NŽT) prašė panaikinti virš nurodyto žemės sklypo (unikalus daikto (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurį teismo įpareigojimu parengė V. T. įmonė. NŽT sprendimu tenkino ieškovės 2020-06-24 skundą - panaikino NŽT Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (NŽT sprendimas pridėtas prie ieškovės ieškinio). NŽT sprendimu buvo panaikintas teismo įpareigojimu parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio pagrindu buvo atlikti žemės sklypo (unikalus daikto (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai ir jo teisinė registracija NTR. Šiuos veiksmus V. T. įmonę teismas taip pat buvo įpareigojęs atlikti. NTR duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ir nors NŽT sprendimu buvo panaikintas žemės sklypo (unikalus daikto (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo pagrindas, tačiau šio sklypo kadastriniai matavimai ir teisinė sklypo registracija NTR liko galioti, nes jų NŽT direktorius panaikinti negali. 0,15 ha valstybinės žemės ploto suformavimas atskiru žemės sklypu ir jo įregistravimas NTR Lietuvos Respublikos vardu atlikus kadastrinius matavimus buvo būtinas ir teisėtas, 2018 m. gegužės 18 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-5011-772/2018 pagrįstas veiksmas, todėl negalėjo būti panaikintas valstybinės žemės patikėtinio – NŽT direktoriaus sprendimu, nesant viešojo intereso ar trečiųjų asmenų teisių pažeidimo. Minėtą sprendimą atsakovas V. B. yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

3.9       Dėl žemės sklypų ribų ir kadastro duomenų bylų derinimo V. T. ginčo žemės sklypų matavimus atliko 2012 m., atsakovo ir T. B. užsakymu, nes ji iš VĮ „Registrų centras“ gavo neigiamą atsakymą – atsisakyta atlikti naujų jai priklausančių pastatų, esančių žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teisinę registraciją, nurodyta susitvarkyti žemės sklypus, kuriuose randasi norimi registruoti pastatai. V. T. įmonės matininko veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus ir teismų formuojamą praktiką. Matininkas V. T., prieš pradėdamas žemės sklypų kadastrinius matavimus, išnagrinėjo jam užsakovų pateiktus bei iš NŽT ir VĮ Registrų centro gautus dokumentus – nuosavybės teisių atkūrimo bylą, pirminius sklypų formavimo dokumentus, planinę medžiagą (teritorijų planavimo dokumentus - specialiuosius ir detaliuosius planus), nuvyko į vietą nužymėti žemės sklypų ribas. Su V. B. ir T. B. buvo suderintos besiribojančių žemės sklypų ribos. Teismui teikia VĮ Registrų centro nuosavybėje esančių žemės sklypų (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) išplėstinį išrašą, Kadastro žemėlapio fragmentą (ortofoto pagrindas, mastelis 1:2000) su šių sklypų ribomis ir jų istorija (kaip jos buvo keičiamos). Teikiamuose dokumentuose užfiksuotos iki 2012 m. V. T. įmonės atliktu kadastrinių matavimų buvusios šių žemės sklypų (buvę kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) preliminarinės ribos. Kadastro žemėlapyje šių sklypų ribos buvo pažymėtos formuojant jį iš analoginių kadastro žemėlapių kopijų (sukurtų apie 1998 m.), jame sklypai buvo įbraižyti iš preliminarinių žemės reformos projektų (minėti sklypai savininkui buvo suteikti, atkuriant nuosavybės teises natūra pagal preliminarinius žemės reformos projektus). Analizuojant Kadastro žemėlapio ištrauką Ml:2000, akivaizdžiai matyti, kad sklypų preliminarinės ribos iki kadastrinių matavimų nėra tikslios, jos nežymiai nesutampa su kadastrinių matavimų ribomis, tačiau šis į bylą pateiktas atsakovo V. B. įrodymas leidžia pagrįstai teigti, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad V. T. įmonei 2012 m. atlikus šių sklypų kadastrinius matavimus, buvo pakeista šių ginčo sklypų ribos ir geografinė padėtis – sklypų buvimo vieta perslinkta 39 m. Toks žemės sklypų vietos perslinkimas niekad natūroje nebuvo įvykdytas, todėl ieškovės ieškinyje nurodyta NŽT išvada dėl sklypų ribų pakeitimo ir jų poslinkio 39 m. yra nelogiška, galimai kažkokiuose žemėtvarkos dokumentuose ši teritorija buvo išbraižyta kitaip, tačiau jokie statiniai (nei nauji, nei seni) niekur nebuvo kilnojami, jie ir liko toje žemės vietoje, kurioje parodyti VĮ Registrų centras pateiktame Kadastro žemėlapyje. Papildomai pažymi, kad 0,15 ha valstybinės žemės plotas, kuriame randasi ir ieškinyje nurodyti ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantys 1922 m. statybos pastatai (gyvenamasis namas, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) į dar 1996 m. grąžintą 3,26 ha žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą nebuvo įtrauktas, nes šio žemės sklypo abrise sutartiniu ženklu buvo pažymėta sodybos vieta, todėl jo matininkas ir negalėjo įtraukti į matuojamo žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą. Šio 0,15 ha valstybinės žemės ploto tiksli buvimo vieta buvo nurodyta ir NŽT Raseinių skyriui pateiktose žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir kadastro Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų bylose esančiuose Žemės sklypų planuose. Šis 0,15 ha valstybinės žemės plotas šiaurės vakarų pusėje ribojosi su atsakovo V. B. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o iš šiaurės rytų ir pietryčių pusės ribojosi su kitu V. B. nuosavybės teise valdomu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautu iš žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pietvakariuose – su (duomenys neskelbtini) seniūnijos II kategorijos keliu. Taigi 0,15 ha valstybinės žemės ploto geografinė padėtis (buvimo vieta) ir konfigūracija buvo pakankamai aiški, ploto dydis – 0,15 ha atitiko minimalų 1922 m. statiniams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) eksploatuoti reikalingą žemės plotą, kurį dar 2006-04-12 nurodė seniūnas išduotoje pažymoje (5 priedas), todėl matininkas V. T. ir paliko (neįtraukė į žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) plotą) šį ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės plotą. Pastebėta ir tai, kad T. B., 2012 m. V. T. įmonei atliekant kadastrinius matavimus matininkui, nepateikė jokių jos nuosavybės teisę į šios 1922 m, statinius patvirtinančių dokumentų, teisinė statinių registracija NTR taip pat nebuvo atlikta, todėl žemė, ant kurios stovėjo, galimai tretiesiems asmenims priklausantys statiniai, negalėjo būti įmatuota T. B.. Ieškovės teiginius, kad šis nesuformuotas apie 0,15 ha valstybinės žemės plotas buvo „pakištas po T. B. 2000 m. statytu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais“ paneigia pačios ieškovės į bylą su ieškinio priedais pateiktas Valstybės įmonės „Registrų centras“ 2020 m. sausio 16 d. raštas, kurio turinys akivaizdžiai patvirtina, kad naujos statybos pastatai (pradėti statyti apie 1995-1996 m.) buvo pastatyti ir yra žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šią aplinkybę patvirtina ir dokumentas – 1995-­11-28 Naujai statybai (pastatams) vietos parinkimo aktas (6 priedas), kuriame nurodoma, kad gyvenamasis namas ir jo priklausiniai statomi 0,32 ha ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Matininkas V. T. parengė kadastrinių matavimų bylas. Atsakovas V. B. ir ieškovė T. B. geranoriškai pasirašė sklypų ribų parodymo ir paženklinimo aktuose, kituose Kadastro duomenų bylų dokumentuose. Iš šių bylų turinio matyti, kad jose yra per dvidešimt dokumentų, kuriuose yra V. B. ir T. B. parašai. Todėl teigti, kad ieškovei nebuvo parodyti žemės sklypų kadastro duomenų bylų dokumentai, ar kad ji jų nepasirašė yra nesąžininga. NŽT Raseinių skyrius parengtas ginčo žemės sklypų Kadastro duomenų bylas patikrino, jas suderino ir priėmė ieškovės skundžiamus administracinius aktus. 

3.10       Ieškovė T. B. neturi subjektinės teisės ginčyti administracinius aktus, kuriais patvirtinti 2012 m. V. T. įmonės atlikti žemės sklypų kadastriniai matavimai ir Kadastro duomenų bylos, nes ji nėra šių sklypų savininkė, atitinkamai, neturi subjektinės teisės ginčyti sklypų ribas ir prašyti administracinius aktus panaikinti. Būtent dėl šios priežasties, ieškovės prašymas atnaujinti terminus subjektinei teisei, kurios ji neturi, įgyvendinti, negali būti tenkinamas.

3.11       Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir sandorio panaikinimo, atkreipia dėmesys į tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 1995-12-28 preliminariais matavimais. 2012 m. atlikti žemės sklypų kadastrinių matavimai buvo atlikti tinkamai, kadastro duomenys patikslinti teisingai. Žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų nustatymas ir kadastro duomenų užfiksavimas tikslesniais prietaisais, 2012 m. atlikus šio sklypo kadastrinius matavimus neturi jokios įtakos dar 1995-12-28 preliminariais matavimais suformuotam daiktui, nes nauji daiktai kadastriniais matavimais neformuojami, atitinkamai žemės, todėl sandoris dėl jų dovanojimo negali būti panaikintas. 

4. Trečiasis asmuo A. B. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad kai 2012 m. buvo atliekami kadastriniai matavimai žemės sklypų kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklausantys žemės sklypai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribojosi su sklypais, kuriems buvo atliekami kadastriniai matavimai. Matininkas V. T. nedavė žinios, kada bus kalami riboženkliai nei jam, nei P. K., nei V. B.. Ant suderinimo aktų jų parašai suklastoti, o riboženkliai visai nebuvo sukalti. Jam kartu su žmona T. priklausantis po ½ dalį nuosavybės teise gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kanalizacijos šulinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie buvo įregistruoti žemės sklype (duomenys neskelbtini), atlikus kadastrinius matavimus be jo žinios kažkokiu būdu buvo perregistruoti į V. B. priklausantį žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Jam, kaip pagyvenusiam žmogui, nesuprantama kaip Registrų centras be jo žinios gali perregistruoti jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. A. B. manymu, T. B. ieškinys turėtų būti tenkintas.

5. Trečiasis asmuo Individuali įmonė ,,V. T. įmonė“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės T. B. ieškinio reikalavimų netenkinti ir ieškinį dėl administracinių aktų ir sandorio panaikinimo atmesti; priteisti iš ieškovės trečiojo asmens – V. T. įmonės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5.1       Nurodė, kad nesutarimų dėl sklypų ribų tarp kaimynų nekilo, jokių pretenzijų dėl kadastro duomenų tikslinimo ir sklypų ribų nužymėjimo vietoje matininkui sklypų savininkai neišsakė, raštu jam ar kitoms valstybės institucijoms nesiskundė, su matavimais ir nustatytomis ribomis sutiko. Kadastro duomenų bylos buvo suderintos ir patvirtintos NŽT Raseinių skyriuje, duomenys perduoti Valstybės įmonei Registrų centras. Ieškovė ieškinyje reiškia pretenzijas dėl dar 2012 m. jos atliktų virš nurodytų žemės sklypų kadastrinių matavimų. Visą šį laikotarpį iki ieškovė buvo žemės sklypų – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautų iš žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkė, ji nustatytomis sklypų ribomis naudojosi, jokių pretenzijų V. T. įmonei nereiškė. Be to, žemės sklypas, buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (dabar žemės sklypai – kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio kadastro duomenis ieškovė taip pat ginčija, jai niekad nepriklausė. Perleidusi sandoriu žemės sklypus ieškovė prarado teisę reikšti reikalavimus jai nepriklausančių nekilnojamųjų objektų pagrindu. Žemės sklypų savininkai (atsakovai V. B. ir I. B.) pretenzijų dėl V. T. įmonės 2012 m. atliktų žemės sklypų kadastrinių matavimų, nereiškia, trečiųjų asmenų teisės ir viešasis interesas nėra pažeisti, todėl ieškovės pretenzija į 2012 m. kadastriniais matavimais nustatytas virš nurodytų žemės sklypų, kurie ieškovei nepriklauso, ribas, nėra pagrįsta, subjektinės teisės neturinčio asmens ieškinio reikalavimą teismas turėtų atmesti. Žemės sklypai, į kuriuos nukreipti reikalavimai, priklauso atsakovui V. B., kuris dėl ieškovės piktnaudžiavimo teise padedant valstybinės žemės patikėtiniui prieš savo valią tapo ieškovu savo byloje – siekia neva ginčyti jo nuosavybės teise valdomų sklypų kadastriniais matavimais neva netinkamai nustatytas ribas, tuo padėdamas ieškovei nuginčyti administracinius aktus, o jų pagrindu panaikinti ir dovanojimo sandorį – reikalavimą nukreipiant į save – atsakovą V. B.. Panaikinus dovanojimo sutartį ieškovei T. B. būtų grąžinti V. B. priklausantys žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Mano, kad ieškovės piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia tuo, kad ji, neturėdama subjektinės teisės, teikia ieškinį, kuriuo reikalauja panaikinti V. T. įmonės 2012 m. nustatytas jai nepriklausančių objektų - žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Tačiau tokios procesinės teisės ji neturi (negali įgyvendinti).

5.2       Apsaugojęs valstybinės žemės nuosavybę – neįtraukęs 0,15 ha valstybinės žemės ploto į ieškovės tuo metu nuosavybės teise valdyto 3,26 ha žemės sklypo (buvę kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą, matininkas V. T. už šį sąžiningą ir profesionalų veikimą jau treti metai yra terorizuojamas ieškovės ir NŽT valstybės tarnautojų tiesiogine to žodžio prasme, nuolat patiria psichologinį spaudimą ir viešą dalykinės reputacijos menkinimą. Siekiama žemės reformos klaidas perkelti V. T. įmonei, nors šių klaidų matininkas V. T. nepadarė - nerengė 1996 m. grąžinto žemės sklypo (buvęs, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Laikinojo žemės sklypo plano, jo abriso (lauko brėžinio), neatliko šio ir su jo besiribuojančių žemės sklypų preliminarių matavimų, nepažymėjo juose namų valdos ženklu sodybos šio žemės sklypo dokumentuose, tačiau, atsižvelgdamas į galiojančius teisės aktus, tikslesniais prietaisais patikslino kadastro duomenis ir sklypų ribas. Žemės reformos jis nevykdė, už reformos metu padarytas klaidas (jei tokios buvo nustatytos), kaip teisines pasekmes sukeliančius veiksmus turi atsakyti valstybinės žemės patikėtinio funkcijas vykdę valstybės tarnautojai. Trečiasis asmuo mano, kad atsakomybė turi būti nukreipiama į viešojo administravimo subjektą, ne į matininką.

5.3       V. T.

5.4       Dėl statinių buvimo vietos nurodo, kad prie ieškovės patikslinto ieškinio pridėtas Valstybės įmonės Registrų centro 2020 m. sausio 16 d. raštas dėl informacijos pateikimo, iš kurio turinio matyti, kad ieškovė klaidina teismą, kad po V. T. 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų ir netinkamai patikslintų žemės sklypų ribų, jos kartu su trečiuoju asmeniu A. B. valdomi pastatai atsidūrė atsakovo V. B. žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovės asmeninės nuosavybės teise valdomi pastatai, atsidūrė valstybiniame žemės sklype. VĮ „Registrų centras“ 2020 m. sausio 16 d. rašte dėl informacijos pateikimo nurodyti 2006 m. archyvinės bylos duomenys apie T. B. ir kitiems asmenims priklausančių statinių išsidėstymą tarpusavyje besiribuojančiuose sklypuose, t. y. žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklype, buvęs unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (dabar žemės sklypai - unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), bei tuo metu nesuformuotame ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotame žemės sklype (dabar unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). VĮ Registrų centras 2020-01-16 rašte nurodoma, kad 2000 m. birželio 5 d. nekilnojamojo turto kadastro ir registro archyvinės bylos, adresu (duomenys neskelbtini), ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenimis gyvenamasis namas lAlp ir kanalizacijos šulinys yra žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).

5.5       T. B. iki 2014 m. sausio 22 d. priklausęs 3,26 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 1995 m. gruodžio 28 d. preliminariais matavimais ir 1996 m. birželio 11 d. Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini)grąžintas jos motinai B. K.. 0,15 ha valstybinės žemės plotas į grąžintiną 3,26 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą nebuvo įtrauktas. Būtent šį faktą, 2012 m. atliekant kadastrinius matavimus ir nustatė V. T. įmonės matininkas, todėl šis 0,15 ha valstybinės žemės plotas į 3,26 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotą ir nebuvo įtrauktas. 2012 m. atliekant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, matininkas V. T. jame nustatė kadastro objektus – sodybą ir joje esančius 1922 m. statinius (gyvenamąjį namą ir tvartą). Matavimus apsunkino tai, kad sklypų suformavimo dokumentų parengimas neatitiko reikalavimų.

5.6       V. T. įmonės matininkas V. T. savo 2018 m. birželio 8 d. Paaiškinimuose dėl žemės sklypų kadastrinių matavimų atitikties teisės aktų reikalavimams NŽT pateikė išsamius paaiškinimus dėl 2012 m. atliktų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Matininkas V. T., nustatęs, kad žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra galimai tretiesiems asmenims priklausanti (paveldėta ar įsigyta) ir į šį sklypą neįmatuota namų valda (sodyba), įvertinęs 1992 m. Žemėtvarkos preliminariniame projekto plane pažymėtą sodybos plotą (žalia (elektrine) spalva) bei siekdamas išvengti pažeidimų, paliko minimalų šiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės plotą (kaip valstybės išperkamą žemę).“ Mano, kad V. T. įmonės veiksmai atitiko ir teismų formuojamą praktiką, kurioje be kita ko dėl namų valdos išskyrimo suformuota aiški taisyklė, vertinimą atlikti remiantis įrodymų visuma, o neatskiru žemės reformos metu sudarytu dokumentu.

5.7       Dėl kelių išskyrimo žemės sklype (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pažymėjo, kad atliekant kadastrinius matavimus žemės sklypai nėra formuojami, tikslinamos jų ribos ir kadastro duomenys. Vertinant tai, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas 1995 m. gruodžio 28 d. preliminariais matavimais ir tai, kad kadastrinių matavimų metu sklypai naujai neformuojami, 2012 m. V. T. įmonė tikslesniais prietaisais šiuos kadastro duomenis patikslino. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), skyrė vietinės reikšmės 2 kategorijos (12 m.) kelias, todėl šio kelio išskyrimas padalijo šį sklypą į du sklypus (projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atitinkamai, su vietinės reikšmės keliu besiribojančio žemės sklypo riba buvo pakeista. Kelių išskyrimas neabejotinai pakeitė ne tik šio žemės sklypo ribas bet ir jo konfigūraciją. Kartu šis kriterijus kelių iš bendrojo sklypo ploto išskyrimas, padidina ir pirminių žemės sklypų formavimo dokumentų reikšmę, nes, siekiant nepažeisti asmens nuosavybės teisių, juos reikia įvertinti kelių nužymėjimo juose požiūriu. Kas ir buvo padaryta. V. T. įmonės matininkas V. T. savo 2018 m. birželio 8 d. Sistemiškai taikant ir aiškinant teisės aktų nuostatas, matininkas V. T., vykdydamas žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus ir jų metu nustatydamas kelių plotį, privalėjo atsižvelgti ne tik į žemės sklypų suformavimo dokumentus, žemės reformos projektus, bet ir į kelių infrastruktūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, taip pat į Raseinių rajono savivaldybės patvirtintą kelių schemą.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame nurodytais argumentais. Atstovės vertinimu, ieškinys turi būti tenkinamas tiek dėl termino atnaujinimo, tiek dėl administracinių aktų ir dovanojimo sutarties nuginčijimo, kad atitiktų suformuotą teismų praktiką, teisingumo ir protingumo kriterijus, bei dėl susidariusios situacijos apskritai. Nurodė, kad pagrindinis ieškinio pagrindas 2013 metais priimtų trijų administracinių aktų panaikinimas, kurių apskundimui ieškovė praleidimo terminą. Byloje terminas nėra naikinamasis, nėra praėję daugiau kaip 10 metų ir byloje neginčijamai egzistuoja aplinkybės leidžiančios atnaujinti terminą, nes byloje nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių teismui nustatyti kada tiksliai ginčijami administracinei aktai ieškovei buvo įteikti ir ar netrukus po jų priėmimo ieškovei galėjo būti suvokiamas padarytas teisių pažeidimas. Ieškovė nurodė, kad žinojo apie atliekamus kadastrinius matavimus, tačiau apie tai kokias pasekmes sukėlė priimti ginčijami administraciniai aktai ji sužinojo gerokai vėliau, o sužinojusi kreipėsi į teisėsaugos institucijas. Kad tai paneigti, jokių duomenų nesurinkta. Ieškovė suvokusi, kad blogai atlikti kadastriniai matavimai, intensyviai ėmėsi ginti savo teises nors galimai pasirinkdama ir netinkamą gynimo būdą. Ji kreipėsi į prokuratūrą, kuri nustatė, kad yra pažeidimai dėl sklypų suformavimo. Nors atsisakė ginti viešąjį interesą, nes jo nebuvo, tačiau savarankiškai informavimo NŽT apie akivaizdžius pažeidimus 2013 metais formuojant žemės sklypus ir nustatant kadastriniais matavimais jų ribas. Ieškovė savo ieškinį grindžia prokuratūros dokumentais, kur išsamiai analizuoti sklypų suformavimo dokumentai ir NŽT atliktas išsamus tų sklypų tyrimas, kur pasakyta, kad 2013 m. administraciniai aktai yra ypatingai ydingi ir ypatingai prieštaraujantys imperatyviems teisės aktų reikalavimas. Tie darbuotojai, kurie suderino T. bylas turėjo būti patraukti atsakomybėn, bet to nebuvo dėl senaties. T. licencijos klausimas sprendžiamas. Byloje pateikta kadastrinių matavimų schema, kurioje yra raudonos ir mėlynos linijos ir ji atitinka NŽT atliktą tyrimą. Didžiausias ginčas dėl sklypo Nr. 129, pagal schemą matyti, kad raudonoji linija nesutampa su mėlynomis. Sklypas suformuotas į du sklypus, nes atliekant matavimus 2013 m. negalėjo į sklypą įeiti kelias. Tačiau matyti, kad sklypo poslinkis yra ir nustatyta, kad tas poslinkis yra apie 40 metrų į rytus. Tai gi jau yra nustatyta, kad T. kadastrinius matavimus atliko kitose ribose, nei buvo nustatytos pirminės ribos, kurios yra įregistruotos. Tiek Žemės reformos įstatymas, tiek nekilnojamojo turto kadastro nuostatai nurodo matininkam, kad negalima sklypo stumdyti, nes galioja žemės sklypo stabilumo taisyklė. Atstovė taip pat teismui pateikė ir rašytinę baigiamąją kalbą, kuri buvo prijungta prie bylos, kuria teismas vadovaujasi priimdamas sprendimą.

7. Ieškovė T. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad patikslinto ieškinio reikalavimus palaiko, paaiškino, kad apie netikslius matavimus sužinojo 2016 m. rugsėjo 1 d. Tuo metu gretimuose sklypuose buvo atliekami matavimai, todėl pasisiūlė ir jų sklype atlikti matavimus, nes sklypą skyrė kelias ir reikėjo atlikt matavimus, nors ir nebuvo būtina. Matininkui pateikė visus būtinus dokumentus: paveldėjimo, statinių dokumentai. Žadėjo pasakyti, kada bus atliekami matavimai, tačiau nepasakė. Atėjęs pasakė, kad jo dokumentai nebaigti rengti, bet kadangi ji prašė suformuoti namų valdą, buvo reikalingas jos parašas. Ji pasirašė. Kai 2014 m. atėjo sūnus ir pasakė, kad visus sklypus jam padovanojo, o šie du likę, tai paprašė jam ir juos perrašyti. Sklypus perrašė. Viskas buvo gerai iki 2016 m., kai tėvas atsisakė dirbti fermoje. Tuomet prasidėjo nesutarimai. 2018 m. užvaldė vandens gręžinį. NŽT sprendimus apskųsti pavėlavo, nes nežinojo, kad taip yra. Sužinojo tik 2016 m. Kai ji sutiko T. paklausė jo, tai šis atsakė, kad sūnus prašė, tai taip ir padarė. Nuo 2013 metų iki 2016 metų žeme naudojosi netrukdomai. Viskas buvo gerai, sūnum pasitikėjo. Kai tik sužinojo apie pažeistas teises, tai ir pradėjo ieškoti tiesos. Iš pradžių kreipėsi į prokuratūrą, po to į NŽT. D. L. jiems išaiškino, kad yra pažeistos teisės. NŽT viršininkas Č. išaiškino, kad yra pažeistos teisės. Ji turi paveldėtus iš mamos statinius, kurie yra ant valstybinės žemės, nauji pastatai – gyvenamasis namas ir kanalizacija ant 128 žemės sklypo, o vandens gręžinys ant buvusio 129 žemės sklypo, o dabar 55. Visi pastatai naudoti kaip viena namų valda. 2014 metais atliekant dovanojimą nežino, kodėl buvo neišaiškinta naudojimasis pastatais. Iki atliekant kadastrinius matavimus, turėjo laikinus žemės sklypo planus kuriais ir vadovavosi. Ji pasistatė namą, kuris priduotas 2000 m. ir pastatytas ant 129 buvusio žemės sklypo, kuris dabar suskilo į 44 ir 55. Žemės sklypams 128 ir 129 yra atkurta nuosavybė. Kaip vyko matavimai ieškovė nežino, nežino, kodėl nebuvo suformuota namų valda sklype 129. Senųjų statinių teisinė registracija atlikta 2006 m., anksčiau jie teisiškai neįforminti.

8. Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Lina Matukaitienė paaiškino, kad su ieškiniu visiškai sutinka, sutinka su visomis aplinkybėmis nurodytomis ieškinyje, nes tai visiškai atitinka NŽT Raseinių skyriuje esančią medžiagą, kuri yra žemės sklypų suformavimo bylose, taip pat atitinka ir NŽT Raseinių skyriaus direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą dėl T. B. skundo išnagrinėjimo, kur nustatyta, kad netinkamai atlikti kadastriniai matavimai atlikti neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai yra Žemės reformos įstatymo 21 str. 3 d. ir kadastro nuostatų 21 punktą. Tokiu atveju direktorius nusprendė patarti T. B. kreiptis į teismą. NŽT kaip kompetentinga institucija nustatė, kad šie kadastriniai matavimai atlikti ne pagal žemės sklypų suformavimo dokumentus, pakeičiant nustatytas ribas. Šių kadastrinių matavimų metu buvo ne tik pakeistos žemės sklypų ribos, bet ir paliktas laisvas valstybinės žemės plotas visiškai nepagrįstai, nes formuojant žemės sklypus 128, 129 ir 2 visiškai nebuvo valstybinės žemės. Visa teritorija buvo privati. Matininkas turėjo vadovautis teisės aktais ir žemės sklypų suformavimo dokumentais. Atstovė nurodė, kad neatitikimas pagal sudarytas schemas tiek pagal NŽT, tiek pagal ieškovės pateiktus matyti, kad poslinkis yra į rytus ir paliekamas po pastatais priklausančiais T. B. laisvas valstybinės žemės plotas apie 15 arų. Pakomentavo dėl sklypo 129, kad 1996 m. B. K. pagal tuo metu galiojusius teisės aktus tuo metui buvo suteikiami žemės sklypai nepriklausoma nuo to ar ten buvo pastatai ar ne – neišskiriant kaip žemės valdos ar kitos paskirties. Atkuriant natūra, buvo sudaromas vienas sklypas žemės ūkio paskirčiai, nesvarbu, kad buvo ten pastatai priklausę B. K.. T. B. įgijusi šį žemės sklypą iš B. K. taip pat turėjo teisę į jį ir turėjo teisėtus lūkesčius turėti tą žemės sklypą po jai priklausančiais pastatais. Po kadastrinių matavimų po pastatais buvo suformuota valstybinė žemė. Ko būti negalėjo. Minimais kadastriniais matavimais ir buvo pažeistos ieškovės teisės. Kaip paliudijo ieškovė, ji nieko nežinojo, sužinojusi kreipėsi į prokuratūrą, ginė savo teises ir tai tęsėsi labai ilgai. Pagal 1996 m. sklypo suformavimo dokumentus visuose dokumentuose, kadastrų duomenyse, žemės naudmenų eksplikacijoje, registro išraše yra nurodyta užstatyta teritorija. Todėl galima teigti, kad tie statiniai buvo pastatyti ir atkuriant nuosavybės teisę. Pagal schemas atkuriant nuosavybės teisę buvo sklypų ištisinė linija, ypač 129, kuris suskilo į du sklypus per kelią. O šiuo metu sklypo 55 pasikeitė ir konfigūracija, jis išplatėjo ties kelio riba. Pagal teisės aktus reglamentuojančius kadastrinius matavimus nurodoma, kad atliekant privačios žemės kadastrinius matavimus žemės sklypo ribos nekeičiamos. Ribos turėjo atitikti tas ribas, kurios buvo formuojant žemės sklypą. Ginčyti minimus administracinius aktus T. B. turi teisę, nes ji turėjo nuosavybės teisę į ginčo sklypą po jos pastatais. Dovanojimo sutartis atlikta minimų kadastrinių matavimų pagrindu. Jei būtų kadastriniai matavimai atlikti ne tokiomis ribomis, o tokiomis, kurios priklausė pagal atkūrimo įstatymą, tai pastatai būtų išlikę sklype 129. O dovanojimo sutartyje turėjo būti aptarti dovanojimo sutartyje. NŽT priimtų savo sprendimų negali ginčyti ir pakeisti. Kadangi atkūrimo natūra dokumentai nėra ginčyti, tai jie galioja ir atliekant kadastrinius matavimus reikia jais vadovautis.

9. Atsakovas V. B. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad tėvams nusprendus ūkininkauti statė 1992 m. ūkinį pastatą ant 129 sklypo. Po to jo močiutė ieškovei padovanojo 30 arų sklypą, dabar jis 128. 1995 m. šie pastatai jau stovėjo. Ant 128 sklypo statytas namas, kuris ir yra ant to sklypo. 1995 m. vietos parinkimo aktas, kur nurodyta, kad sprendžiama statyti namą ir ūkinį pastatą. Tie pastatai yra. 2000 m. birželio 13 d. nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad gyvenamasis namas ir kanalizacijos šulinys stovi ant sklypo 128. 2006 m. kovo 20 d. turimais duomenimis nurodyta, kad namas ir ūkinis pastatas (senieji pastatai), yra šiuo metu valstybiniame žemės sklype, o tuo metu stovėjo nesuformuotame žemės sklype. Teigia, kad 2013 m. kadastriniai matavimai buvo atlikti A. B. ir T. B. prašymu. Dėl sklypų poslinkio pasisakė, kad 2019 m. sausio 18 d. buvo išimti duomenys ir pagal brėžinį raudona linija rodo 129 sklypo įklojimo duomenis. Mėlynos – 2013 m. atliktų kadastrinių matavimų ribos. Matyti, kad netikslumų yra, bet jų yra dėl tuo metu darytų laikinųjų planų. Taip pat nesutinka, kad jis yra patrauktas atsakovu, nes namo, kad ši klaida yra NŽT ir ne jis turi atsakyti. Pagrindo atnaujinti terminą nėra, ieškovės žiniomis buvo atlikti kadastriniai matavimai, po kurio laiko perleista jam. Savo nepasitenkinimus ieškovė galėjo reikšti tuo metu kai priklausė jai. Ginčo sklypai 128 padovanotas 2001 metais. Niekam jokių klausimų nekilo iki pat 2016 metų. Realiai viskas buvo suregistruota 129 sklype. Kadastriniai matavimai 2013 metais atlikti, nes buvo sprendžiami klausimai dėl tam tikro turto pardavimo ir dovanojimo. Atliekant kadastrinius matavimus ieškovė dalyvavo. Kaip atsakovas atsimena nuo senai, tai sklypų riba yra ten esančios liepos. Sklypo 129 dovanojimo metu (šiuo metu tas sklypas skilo į du) jokių klausimų dėl ribų neatitikimo nebuvo. Dovanojimus norėjo panaikinti jau du kartus, šis trečias. Tokio pobūdžio reikalavimas yra pirmas. Prieš tai ginčyti dovanojimai 2016 m. ir 2019 m. T. B. ir A. B. turi du namus, kurių vienas yra ant žemės sklypo 128, o kitas šiuo metu yra ant valstybinės žemės. Jis nesutinka dėl gręžinio nuosavybės, nurodė, kad Raseinių teisme vyksta teisminiai ginčai. Gręžinys registruotas šiuo metu trečiojo asmens vardu. Ribos nustatytos kadastriniais matavimais ir pagal planus neatitinka, jo manymu neatitinka apie 1 metrą ar du. Kadastro žemėlapio ištrauka tai įrodo.   

10. Atsakovė I. B. teismo posėdžio metu teikti paaiškinimus atsisakė.      

11. Trečiojo asmens V. T. įmonės atstovas matininkas V. T. paaiškino, kad kadastrinius matavimus užsakė T. B., nes 2012 m. norėjo įregistruoti sklypus, statinius, o nebuvo aišku kuriuose sklypuose yra statiniai. Norint atlikt sandorius turėjo būti atlikti matavimai. Matavimus atlikti buvo nelengva, nes pastatai buvo išmėtyti kaip dabar nurodo 129 sklype, o 128 sklype ant 30 arų net negalėjo būti tiek pastatų. Jis sklypų neformavo, jie buvo grąžinti 1996 m. ir suformuoti. Jis atliko kadastrinius matavimus. Vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymų, Žemės reformos įstatymu, Kadastrų nuostatais, Kadastrinio matavimo taisyklėmis. Kadangi planai nebuvo aiškūs, tai buvo sunku atlikti, o taisyklėse numatyta kuo vadovautis atliekant matavimus. Jis naudojosi išrašu iš kadastro duomenų banko, kadastro žemėlapio fragmentais, žemėtvarkos projekto fragmentais, žemės reformos projektų, kuriais suformuotas sklypas fragmentais, preliminariais žemės planais. Abriso nebuvo. Matavimus atliko - 2012 m. liepos mėnesį buvo prisijungęs prie referencinių stočių, buvo koordinatės fiksuotos, matuota ne vieną kartą. 2012 m. gruodžio mėnesį galutinai buvo suformuotos bylos. Dėl parašų gali pasakyti, kad bent jau sklypo 129, kuris suskilo į du sklypus, ieškovės yra 20 fizinių parašų. Dėl ribų ir įlaužtos linijos paaiškino, kad jis sklypo neformavo, buvo senas riboženklis, o ten realiai jau buvo iškastas karjeras. Jam sakė, kad tokių matavimų nederins, o gretimai buvo sklypas 130 su kitu savininku, o sklypo 129 savininkė buvo ieškovė ir jie nesutiko su ribom. Kaip sakė taip ir nustatė, todėl ir nėra tiesios linijos. Dėl 39 metrų postūmio paaiškino, kad NTŽ specialistės tyrimą aprašė tik dėl sklypo 128, nes buvo teisme ginčas dėl ten esančio namo. Tuo metu specialistės atsakė į prokurorės klausimą, kad dėl kitų sklypų neatliko tyrimo, o poslinkį nustatė tik sklype 128, o kiti taip pat galimai pasislinkę. Pagal kadastro žemėlapius iš Registrų centro iki pat Lygių kaimo kelio yra 14 sklypų ir jau visiems atlikti kadastriniai matavimai – nuo B. namo iki kelio 2, 2 km ilgio metras į metrą. Toliau NŽT Raseinių skyrius parengė aiškinamąją schemą M1:2000 Kryžkalnio k.v. teismui bandė pavaizduoti poslinkį. Todėl atlikta selektyviai. Tada jie parengė planą savarankiškai ir pavaizdavo poslinkį ir parodė, kad tai netelpa į jokius rėmus. NŽT paaiškino, kad ribas nustatė pagal laikinąjį žemės sklypo planą, taip pat ir abrisus. Be to tuo metu net nebuvo abriso, buvo reikalavimas naudotis planais. Reikėjo visos teritorijos plano ir jis buvo 1996 metų preliminarinis žemės reformos projektas. Patvirtinto žemės reformos projekto nerado ir nepateikė. Todėl pagrindinis dokumentas yra laikinasis žemės sklypo planas, kuriame nėra nei koordinačių tinklelių. Dėl kelių paaiškino, kad jau 1992 m. preliminariajame plane kelias buvo pažymėtas 10 metrų, tačiau kur planas jau parengtas 1996 m. kelias yra 4 – 6 metrai. Tyrėja taip pat nustatė, kad per didelis kelias. O 2009 metais kelias buvo patvirtintas administracijos direktoriaus įsakymu, patvirtinta schema, kur kelias yra antros kategorijos ir yra numatyta nuo 12 metrų. Pagal Kadastro nuostatų 22 punktą, jis negali formuoti sklypų, bet jei skiria keliai, turi parodyti du sklypus. Direktorius patvirtino ir taip iš trijų sklypų gavosi penki. Dėl kelių pripažino, kad viskas padaryta gerai ir teisingai. Dėl namų valdos nori pasakyti, kad 129 sklype ir abrise ta valda buvo pažymėta su ištisiniu ženklu kaip valdos sutartiniu ženklu, be to ir kiti požymiai rodė, kad ji yra neįmatuota, kas jo manymu jau tuomet turėjo būti padaryta. Atskiras namų valdos sklypas tuomet nebuvo suformuotas, todėl jis ir matuojant apėjo apie tą ribą 15 arų ir buvo palikta. Jei būtų įmatavęs, tai būtų ir padovanoję su tais pastatais. Dėl valdos reikšmės, tai vienintelė matoma eksplikacija, kad užstatyta 11 arų, bet po tuo ,,užstatyta“ patenka kiemai, galėjo būti padargai. Augonės parengtame registro projekte statiniai neįrašyti, o jie, kad ir neįregistruoti, be unikalaus numerio, vis tiek turėjo būti pažymėti, įrašyti. Pirmas registras 1996 m. balandžio 23 d., taip pat išvadoje dėl nuosavybės atkūrimo nėra nurodyta, kad užstatyta, o nurodyta 11 arų kitos žemės. Pagal 2006 metų inventorizacijos bylą, kuri pagal seniūno pažymą 2006 m. balandžio 12 d., kur nurodyta, kad yra 15 arų atskira inventorizacijos byla, tai yra statiniai atskiroje byloje. Pagrindinėje inventorizacijos byloje visi pastatai buvo surašyti, o minimų pastatų nebuvo surašyti, jis tų dokumentų neturėjo. Dėl preliminarių ribų, tai jos yra kokios vietovėje buvo, o planuose buvo netikslios. Kadastro žemėlapy jos jau buvo pažymėtos. Atliekant kadastrinius matavimus analizavo archyvinę bylą, ir toje senoje byloje nebuvo duomenų apie statinius, nei išrašų iš hipotekos, nei teismų sprendimų, nei archyvinės pažymos. Nors jau 2006 m. buvo byla, bet ji į archyvinę 129 sklypo bylą nebuvo pateikta. Buvo formuojamas kitas sklypas, kas atkuriant nuosavybę ir turėjo būti suformuotas, o paliko neapibrėžtas. Dėl kadastro nuostatų 21 punkto pažeidimo paaiškino, kad atlikdamas kadastrinius matavimus, jei ribos ir nebuvo tikslios, neaišku su statiniais, ir jis vedėjui pateikė bendrą visų sklypų situacijos planą, o formą koks turi būti brėžinys kadastro nuostatuose nebuvo parengta. Tik 2013 m. birželio 13 d. NŽT direktorius parengė šitos situacijos plano formą kaip pateiktį tai pagal 21 punktą (kokiame pavidale). Tačiau jis 2012 m. – 2013 m. pradžioj pateikė nestandartinę tą formą ir pati tikrintoja tai matė. (pagal tuo metu galiojusią Kadastro nuostatų redakciją 2011 – 2014 m). Kadangi visų sklypų plotai atitiko aro ribose, B. grąžintas visas 3,26 ir pamatuota buvo 3,26 todėl ginčo dėl to nebuvo. Atsirado tik vėliau. Tai ta forma patvirtinta ir išvados nebuvo rengiamos, nes pagal tą 21 punktą atitiko grąžinami plotai, kompensacijos nereikėjo. Dėl gretimybių, tai visuose sklypuose, taip pat ir 129 kadastrinių matavimų plane, ir 128 gretimybėse parodyta, kad ten valstybinė žemė. Tai jis aprašęs aiškinamajame rašte. Dėl to jokio ginčo nebuvo. Taip pat nurodė, kad viskas vertinama pagal vietą, o ne pagal piešinius. Papildė, kad sklype 128, kuris padovanotas sūnui 2001 m., yra naujas gyvenamas namas, jis pagal 2000 m. birželio 13 d. ir buvo šiame sklype. Be to atliekant kadastrinius matavimus matininkės D. užpildytas 1995 m. lapkričio 28 d. naujai statybai vietos parinkimo aktas, numatyta, kad 128 sklype planuojama statyti namą 11x8 m, aktas pasirašytas inžinierės D., sklypo savininkės T. B., tarnybos vadovo P. ir vyr. architektas. Tada 2006 m sudaryta kadastrinių matavimų byla. 2012 m. kadastrinių matavimų plane parodytas namas, pasirašė sklypo 128 savininkas V. B., kaip kaimynė T. B.. Iš kadastro žemėlapio fragmento iš Registrų centro sklypo 129 ribos parodytos raudonos, o namas yra kitam sklype. Dėl 129 sklypo paaiškino, kad yra pateikta NŽT dokumentai, kuriuose nėra duomenų apie statinius. Todėl šis minimas sklypas 129 ir padovanotas T. B. be pastatų. Be to ir 1944 metų nuotraukoje matosi riba tarp K. ir G.. Dėl laisvos valstybinės žemės po pastatais parodė, kad ta žemė po pastatais ir nebuvo įtraukta. Nes plane ir buvo pažymėta žemė, o pastatų net nebuvo pažyma, be to ir abrise buvo išimta tiesia linija, net gi statiniai abrise nepažymėti tik parodyti sodybos ženklu (kvadratas). Jei būtų įmatuota, būtų statiniai parodyti, nuo jų būtų primatavimai. Todėl statiniams ir liko 15 arų. Atliekant kadastrinius matavimus kelias turėjo būti išimtas, todėl sklypai skilo, tik neskilo sklypas 128, todėl natūraliai pasikeitė ir plotai, pasikeitė ir nuo liepos einanti linija - tapo įlaužta, todėl ta vieta buvo šiek tiek pakitusi leistinumo ribose. Ribos nustatomos vietovėse, o jei senieji planai netikslūs ir nekokybiški, tai sulyginus jie ir pasikeitę. Jei ribos pasikeitę, tai pagal 21 punktą matininkas pateikia pagal schemą prašymą keisti. O tuo metu net nebuvo schemos, kuri atsirado tik 2013 m. liepos mėnesį. Sklypo 129 forma buvo tik patikslinta. Tuo metu šalys rodė papildomą riboženklį, todėl vienas taškas gal ir buvo netiksliai. Jis nurodo, kad kur šiuo metu yra suformuotas laisvos valstybinė žemė plotas, kadastrinių matavimų metu buvo 15 arų valstybinės žemės fondas paliktas prie statinių. Tai jo manymu preliminariuose planuose pažymėtos violetine spalva (duomenys 1992 m.).

12. Atsakovų V. B. ir I. B. ir trečiojo asmens V. T. įmonės atstovė advokatė Virginija Kondratienė palaikė atsiliepimuose nurodytus argumentus, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįsta, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.  

13. Trečiasis asmuo A. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2000 m. jis su žmona registravo namą, turėjo visus dokumentus. Po kadastrinių matavimų sužinojo, kad ne ant tos žemės namas. Kai 2016 m. prie namo rado prikrauta rulonų, pradėjo ieškoti teisybės. NŽT iš pradžių nedavė kadastrinių matavimų bylos, nes jos nebuvo, o 2018 metais išdavė dublikatą. Jam kyla klausimas ar namas iš vieno sklypo gali būti perregistruotas į kitą. Taip pat turėjo šulinį prie seno namo, kur įtraukė matininkas į kitą žemę 128, nes paaiškino, kad ten suformuota namų valda. Prašo tenkinti ieškovės ieškinį. Apie kadastrinius matavimus žinojo: sūnus darėsi matavimus, tai pasiūlė ir jiems. Po to laukė kada bus įkalti riboženkliai, tačiau nesulaukė. Matavimai buvo 2012 m. rudenį, po to dar 2013 metais. Kai jie suprato, kad yra neteisybė, tai matininkas norėjo nupirkti iš jo sūnaus žemę, kad atstatyti neteisybę. Tačiau B. nepardavė. Ginčo žemės sklypų ribos pasikeitė labai. Ribos pasikeitė apie 1,5 hektaro. Taip pat pasikeitė ir sklypo 128 padėtis. Toje teritorijoje valstybinės žemės niekada nebuvo. Kai sugalvojo kurti ūkį, tai turėjo tik 30 arų. Tada jiems padovanojo sklypą 129. Sklype 129 stovėjo du namai, du šuliniai – kanalizacijos ir vandens, du ūkiniai pastatai, ferma, mėšlidė. Po kadastrinių matavimų mėšlidė atsirado galbūt 127 sklype. Valstybinėje žemėje šiuo metu yra senas namas ir kanalizacijos šulinys. Iki kadastrinių matavimų sklype 128 buvo angaras, o sklype 127 buvo kamputis grūdų džiovyklos. Tai, kad pastatai yra išsibarstę po kelis sklypus, tai dėl to jie 2018 m. apie 7 mėnesius buvo be vandens.

14. Tretieji asmenys D. B. ir S. J. atsiliepimų teismui neteikė, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjama pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama šiems tretiesiems asmenims nedalyvaujant.

Ieškinys netenkintinas.

15. Iš byloje esančių įrodymų bei proceso šalių paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu nustatyta, kad pagal 1995 m. lapkričio 28 d. Žemės sklypo skiriamo privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje aktą B. K. suteikta privati nuosavybė žemės sklypas 129, esantis (duomenys neskelbtini), grąžinama natūra 3,26 ha – sklypo paskirtis namų valda ir lauko žemė. Žemės sklypo 129 ribos parodytos vietoje ir pastatyti 8 laikini matavimo ženklai gretimybėje su P. K. žeme T. B. žeme (šiaurė), su laisva valstybine žeme (pietuose ir rytuose), su naudingųjų iškasenų telkiniu (vakaruose), o matavimo ženklai nestatyti gretimybėje su P. G. žeme (pietuose), nes ribos nustatytos anksčiau. Per sklypą eina 4 m ir 6 m pločio bendro naudojimo kelias, kuris neįskaičiuotas į plotą. Nurodyta, kad su parodytomis – paženklintomis sklypo ribomis sutinka, sodybos vietos parinkti nereikia. Pasirašė būsima savininkė K., inž. R. D., žemėtv. A. J.. Iš valstybinio žemės kadastro duomenų registro projekto taip pat matyti, kad užstatyta 0,10 ha, vandens 0,01 ha, žemės ūkio naudmenų plotas 3,15 ha, visas – 3,26 ha.

16. 1996 m. balandžio 11 d. Kauno apskrities valdytojo administracijos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) B. K. atstatyta nuosavybės teisė į žemę (duomenys neskelbtini) – 3,26 ha. Grąžinama natūra. Pro sklypą einantis kelias turi būti naudojamas bendrai. Pateiktas Valstybinio žemės kadastro duomenų registras Nr. (duomenys neskelbtini), registras sudarytas 1996 m. balandžio 23 d. žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas B. K., sklypas paženklintas preliminariai, tikslinė žemės paskirtis – žemės ūkio veiklai, privati žemė skirta ūkininko ūkiui steigti, juridinis pagrindas – 1996 m. balandžio 11 d. Apskrities valdytojo įsakymas Nr. 08-1391. Žemės plotas 3,26 ha.

17. 1998 m. balandžio 20 d. pagal sutartį B. K. padovanojo T. B. 3,26 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtino Raseinių 1-ojo notarų biuro notarė A. S., registro Nr. (duomenys neskelbtini).

18. V. T. parengė 2012 m. gruodžio 10 d. žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 129-2 ir žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 129-1. Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pridedamas sklypo planas, suformuoti sklypai 44 ir 55. T. B. pasirašė. Patikrinta ir suderinta 2013 m. liepos 10 d. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2013 m. liepos 18 d.

19. V. T. rengė 2012 m. gruodžio 10 d. žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 128 ir Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pridedamas sklypo planas, suformuotas sklypas. Pasirašė V. B. pasirašė. Patikrinta ir suderinta 2013 m. liepos 10 d. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2013 m. liepos 18 d.

20. V. T. parengė 2013 m. kovo 21 d. žemės sklypo kadastro duomenis Nr. 2-2, Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pridedamas sklypo planas, suformuotas sklypas. Pasirašė P. K.. Žemės sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje 2013 m. liepos 18 d. 2013 m. kovo 21 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas Nr. 1, kur pasirašė visos gretimų sklypų šalys.

21. 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino pagal V. T. įmonės matininko V. T. 2013 m. kovo 21 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys, nustatytus: žemės sklypo Nr. 2-1, kurio plotas 0,9915 ha, kadastro duomenis ir žemės sklypo Nr. 2-2, kurio plotas 1,4468 ha, kadastro duomenis. 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal V. T. įmonės matininko V. T. 2012 m. gruodžio 21 d. parengtas žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kuri yra neatskiriamos šio sprendimo dalys. 2013 m. liepos 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjas priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, kuriuo patvirtino pagal V. T. įmonės matininko V. T. 2012 m. gruodžio 20 d. parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas, kurios yra neatskiriamos šio sprendimo dalys, nustatytus: žemės sklypo Nr. 129-1, kurio plotas 1,8204 ha, kadastro duomenis ir žemės sklypo Nr. 129-2, kurio plotas 1,4353 ha, kadastro duomenis.

22. Byloje pateikta 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad T. B. V. B. padovanojo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Pagal VĮ Registrų centro duomenis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4 970,00 Eur, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4 060,00 Eur. Dar anksčiau, t. y. 2001 m. lapkričio 22 d. T. B., padovanojo V. B. žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). 

23. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, tarp šalių kilęs ginčas yra ilgalaikis, ne kartą vienu ar kitu aspektu vertinas teismų, įskaitant ir aukštesnės instancijos teismus, kurių išaiškinimų, nustatytų prejudicinių faktų (atsižvelgiant į proceso dalyvių tapatumą) pirmosios instancijos teismas yra saistomas.

24. Tarp atsakovo V. B. (jo šeimos) ir jo tėvų (ieškovės T. B. ir trečiojo asmens A. B.) susiklosčius konfliktiniams santykiams ieškovė (ir tretysis asmuo A. B.) ne kartą kreipėsi tiek į teismą (Lietuvos teismų informacinės sistemos ir bylos duomenimis), tiek į kitas institucijas (prokuratūrą, Nacionalinę žemės tarnybą), tiek prašydami pripažinti negaliojančiomis dovanojimo sutartis, tiek nurodydami įvairias aplinkybes, dėl ko, jų vertinimu, šioje byloje ginčijami kadastriniai matavimai buvo atlikti netinkamai.

25. Šiaulių apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-343-357/2017 ieškovai A. B. ir T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., prašydami pripažinti šalių sudarytas 2011 m. spalio 22 d., 2013 m. gegužės 15 d. ir 2014 m. sausio 22 d. dovanojimo sutartis negaliojančiomis, taikyti vienašalę restituciją natūra – grąžinti ieškovams ginčijamomis sutartimis atsakovui perleistą turtą. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinio netenkino, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-169-178/2018 nutarta Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

26. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nagrinėtoje civilinėje byloje ieškovė 2019 m. spalio 25 d. pareiškė ieškinį, prašydama panaikinti 2014 m. sausio 22 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ji padovanojo V. B. du žemės sklypus – sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2001 m. lapkričio 29 d. notarės A. S. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. ASR 3946, kuria ji padovanojo V. B. 0,30 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-418-471/2020 ieškinys buvo atmestas, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas nutarė Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27. Iš nagrinėjamoje byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų taip pat matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius 2018 m. vasario 6 d. priėmė nutarimą palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2017 m. gruodžio 25 d. nutarimą Nr. T5-1154 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kuriuo nutarė netenkinti T. B. skundo. Taip pat nutarė nutarimo nuorašą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, kad ji teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų Raseinių skyriaus darbuotojų, atsakingų už 3,26 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, kurių pagrindu buvo suformuoti žemės sklypai: projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir papildomai paliktas apie 0,15 ha ploto valstybinės žemės plotas po gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,3122 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2,4000 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų patvirtinimą, bei V. T. įmonės matininko veiksmus.

27.1 T. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta ginti viešąjį interesą. Nurodė, kad kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą pareiškimu, kuriuo prašė imtis įstatymo numatytų priemonių apginti viešąjį interesą dėl valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimo – neteisėto valstybinės žemės ribų pakeitimo atlikus kadastrinius matavimus ne pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytą tvarką bei valstybinės žemės pasisavinimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškimas tenkintas, tačiau 2019 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimu nuspręsta panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos T. B. skundą dėl Šiaulių apygardos prokuratūros viešojo gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės R. D. 2018 m. vasario 6 d. nutarimo Nr. VI5-12 panaikinimo, atmesti. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė iš esmės tapačias aplinkybes, kaip ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl kadastrinių matavimų atlikimo be jos žinios, sklypų ribų pakeitimo, teigė, kad parašas ne jos ir pan. (Šiaulių apygardos teismo sprendimo 20 punktas).

27.2 Nurodytame sprendime apeliacinės instancijos teismas be kita ko nurodė, kad teisėjų kolegijos nuomone, reikšminga tai, kad analizuojant Šiaulių apygardos prokuratūros teismui pateiktą medžiagą ir juose esančius dokumentus, matyti, jog T. B., 2012 m. V. T. IĮ atlikus kadastrinius matavimus, pačiai T. B. pasirašius ant žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto (Šiaulių apygardos prokuratūros medžiaga Nr. (10.5)-1/2018, 38 b. l.), 2014-01-22 dovanojimo sutartimi perleido 2 žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)) suinteresuotam asmeniui V. B. (Šiaulių apygardos prokuratūros medžiaga Nr. (10.5)-1/2018, 68-73 b. l.). Ir nors vėliau T. B. kartu su A. B. ieškiniu kreipėsi į teismą dėl trijų notarinių dovanojimo sutarčių nuginčijimo (sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo), tame tarpe ir dėl 2014-01-22 dovanojimo sutarties, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu (civ. byla Nr. e2-343-357/2017) T. ir A. B. ieškinys atmestas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2018-03-23 nutartimi Šiaulių apygardos teismo sprendimas paliktas nepakeistas (civ. byla Nr. e2A-169-178/2018) (Šiaulių apygardos prokuratūros medžiaga Nr. (10.5)-1/2018, 139-145 b. l.). 2017-11-21, pareiškėja T. B., nebūdama dviejų žemės sklypų savininke ir iš esmės neturinti jokio teisinio pagrindo ginčyti svetimų, jos sūnui V. B. priklausančių žemės sklypų ribų, kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą dėl neva viešojo intereso gynimo (sprendimo 28 punktas). Teisėjų kolegija be kita ko pažymėjo, kad  pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą ir jame pasisakydamas iš esmės dėl ne pareiškėjai T. B. nuosavybės teise priklausančių, o V. B. žemės sklypų ne tik, kad peržengė pareiškėjos T. B. skundo ribas, bet ir nepagrįstai šiuo klausimu pasisakė ir nurodė pakartotinai atlikti žemės sklypų kadastrinius matavimus, taip pažeisdamas materialines teisės normas (CK 4.45 straipsnis). (sprendimo 29 punktas).

27.3 Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, esminė aplinkybė, reikšminga ir nagrinėjamoje byloje, nurodyta apeliacinės instancijos teismo 33 punkte, kuriame teigiama, kad svarbu tai, kad nei Šiaulių apygardos prokuratūros surinktoje medžiagoje, nei civilinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėja T. B., tuo metu (2012-2014 m.) būdama minimų žemės sklypų (projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautų padalinus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, reiškė pretenzijas V. T. IĮ ar NŽT prie ŽŪM (ar atitinkamam jos skyriui) dėl neteisingai atliktų kadastrinių matavimų ar prašė juos patikslinti, juo labiau nėra duomenų, kad pareiškėja skundė kadastrinių matavimų teisėtumą įstatymų nustatyta tvarka. O perleidusi 2014-01-22 dieną dovanojimo sutartimi jai priklausiusius sklypus V. B. ir teismui nepripažinus šio sandorio negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad T. B. aplamai prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo. 

28. Pažymėtina, kad aptartu teismo procesu bylinėjimasis tarp šalių nesibaigė ir pareiškėja kreipėsi į teismą dar kartą bei prašė atnaujinti procesą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, nurodydama, jog po bylos išnagrinėjimo – 2020-01-15 – kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), prašydama patikrinti išdėstytus faktus dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir imtis veiksmų panaikinant teritorinio skyriaus priimtus neteisėtus sprendimus. 2020-02-28 NŽT pateikė atsakymą į prašymą, kuriame nurodė, kad Raseinių skyriaus vedėjo 2019-10-22 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo suformavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ Šiaulių apygardos teismo 2019-09-30 sprendimo pagrindu panaikinamas. Tačiau tame pačiame rašte konstatuota ir ta aplinkybė, kad NŽT įvertino matininko V. T. kadastrinių matavimų metu nustatytų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų atitiktį šių žemės sklypų suformavimo dokumentams ir nustatė, kad žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų metu nustatytos šių žemės sklypų ribos ir konfigūracija, ir geografinė padėtis neatitinka minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų, konfigūracijos ir geografinės padėties. Pareiškėjos nuomone, ši aplinkybė yra naujai paaiškėjusi, ją anksčiau ir siekė įrodyti, t. y. kad anksčiau nustatytos sklypų ribos yra nustatytos neteisingai. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-81-772/2019 atsisakė atnaujinti procesą, o Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-601-440/2020 apeliacinės instancijos teismas nutarties šioje dalyje nepakeitė, be kita ko nurodydamas, kad 2020 m. vasario 28 d. raštą naujo vertinimo neatliko ir rėmėsi NŽT 2018 m. gegužės 11 d. rašte Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)dėl informacijos pateikimo nurodyta informacija. Minėtame rašte buvo pasisakyta dėl NŽT Raseinių skyriaus darbuotojų ir matininko V. T. veiksmų įvertinimo, taip pat nurodyta, kad po atliktų kadastrinių matavimų nustatytos žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos (konfigūracija) ir geografinė padėtis neatitiko minėtų žemės sklypų suformavimo dokumentuose nurodytų ribų (konfigūracijos) ir geografinės padėties. Pažymėtina, kad NŽT 2018 m. gegužės 11 d. raštą kartu su kitais procesiniais dokumentais Šiaulių apygardos prokuratūra pateikė Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, kurį teismas pridėjo prie civilinės bylos Nr. 2-81-772-2019 medžiagos (nutarties 22 punktas).

29. Iš nagrinėjamoje byloje aptartų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas negali nesutikti su aukštesnės instancijos teismo pozicija, kad nepripažinus dovanojimo sandorio negaliojančiu, ieškovė prarado teisę reikšti bet kokias pretenzijas ar reikalavimus dėl V. B. priklausančių žemės sklypų atliktų kadastrinių matavimų teisėtumo ir pagrįstumo. Spręsdamas priešingai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukryptų nuo formuojamos teismų praktikos ir nuo teismą saistančių apeliacinės instancijos teismo išaiškinimų. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu ir tai, kad anksčiau nagrinėtose byloje nebuvo nustatytas ir viešojo intereso pažeidimas (neatnaujintas procesas net ir ieškovei pateikiant papildomus dokumentus), todėl, vėlgi, bylą nagrinėjantis teismas nei turi teisę kvestionuoti res judicata galią turinčių teismų sprendimų, nei daryti priešingų išvadų apie viešojo intereso pažeidimą. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais nenustačius viešojo intereso pažeidimo, ieškovė neturi teisės ginčyti kadastrinių matavimų, kadangi žemės sklypai, kurių kadastrinius matavimus ieškovė ginčija, ieškovei nebepriklauso (dalis iš viso niekada nepriklausė), o atsakovai tokios teisės ieškovei nesuteikė.  

30. Teismas taip pat pažymi, kad dalis argumentų dėl kadastrinių matavimų neteisėtumo jau buvo vertinti nagrinėjant bylą, kurioje buvo sprendžiama dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą. Pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo 22 punkte nurodė, kad apibendrindama gautus papildomus duomenis ir pasisakydama dėl pareiškėjos argumentų – valstybinės žemės užvaldymo, vyriausioji prokurorė nesutiko, kad atliekant minėtus kadastrinius matavimus buvo pakeistos aplink 3,26 ha žemės sklypą buvusios valstybinės žemės sklypo ribos, jas užvaldant ir šioms prokurorės išvadoms apeliacinės instancijos teismas pritaria. 

31. Susipažinęs ir įvertinęs byloje esančius dokumentus teismas pažymi, kad akivaizdu, jog sklypo 129, vėliau po kadastrinių matavimų sklypų 44 ir 55 ribos gali būti laikomos „pasislinkusiomis“, taip pat iš dalies pakitusi ir sklypo 55 konfigūracija. Matininkas V. T. pateikė savo sudarytą žemės sklypų kadastrinių matavimų schemą, kuri iš esmės mažai kuo skiriasi nuo ieškovės į bylą pateiktos schemos. Iš byloje esančių dokumentų taip pat matyti, kad pagal laikiną žemės sklypo 129 planą sudarytą 1996 m. sausio 8 d., žemės sklypo 129 ploto kraštai lygūs, žemės sklypas 128 yra įsiterpęs sklypuose tarp 127 ir 129. Sklypas 129 ribojosi valstybine žeme ir žemės sklypu 66, kuris priklausė P. G., įsiterpęs žemės sklypas 128 priklausė T. B., žemės sklypas 127 priklausė P. K.. Žemės sklypas 129 priklausė B. K.. Taigi, teismo vertinimu, sklypų kadastriniais matavimais nustatytos ribos, geografinė padėtis tik iš dalies atitinka byloje analizuotus sklypų formavimo dokumentus. Kita vertus, pateikusi patikslintą ieškinį ieškovė papildomai pateikė sklypų planus, nekilnojamojo turto registro išrašą, kuriuose matyti, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas 145), nuosavybės teise priklauso S. J., o žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas 228), nuosavybės teise priklauso D. B., šią žemę iš jos nuomoja I. Ir V. B. pagal 2019 m. lapkričio 5 d. nuomos sutartį Nr. VIN19-5. Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas 146) nuosavybės teise priklauso V. B.. Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas 66) nuosavybės teise priklauso I. B., kaip ir tame sklype esantys pastatai (gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas 230) nuosavybės teise priklauso V. B.. Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas 160) nuosavybės teise priklauso V. B.. Žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pateiktoje schemoje sklypas pažymėtas 233) nuosavybės teise priklauso I. B.. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, sklypai, kurių kadastriniai matavimai ginčijami, ribojasi su atsakovams vienokiu ar kitokiu pagrindu priklausančiais žemės sklypais, arba tretiesiems asmenims, niekada jokiu būdu nereiškusiems jokių pretenzijų dėl kadastrinių matavimų, priklausančiais žemės sklypais. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad ieškovei praradus subjektinę teisę, net ir esant teismo vertinimu, pagrįstai anksčiau konstatuotiems kadastrinių matavimų neatitikimams sklypų formavimo dokumentams, ieškovės reikalavimai neturint subjektinės teisės byloje negali būti tenkinami. Šiuo atveju žemės sklypai yra valdomi atsakovų, kadastrinių matavimų metu nustatytos sklypų ribos juos tenkina, besiribojančių sklypų savininkų teisės ir viešasis interesas (kaip buvo nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais) nėra pažeidžiamas. Teismas šiuo atveju, nesant nustatytų kitų pagrindų, negali tenkinti ieškinio reikalavimų vien todėl, kad anksčiau žemės sklypai priklauso ieškovei.

32. Teismas taip pat pažymi, kad subjektinės teisės neturėjimas jau pats savaime reiškia, kad prašymas atnaujinti terminą apskųsti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų duomenų pakeitimo“, 2013 m. liepos 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ sprendimus, taip pat negali būti tenkinamas. Be to, kaip jau buvo nurodyta Šiaulių apygardos teismo anksčiau aptartoje byloje „nėra duomenų, kad pareiškėja T. B., tuo metu (2012-2014 m.) būdama minimų žemės sklypų (projektinis Nr. 129-1, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir projektinis Nr. 129-2, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), gautų padalinus žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė, reiškė pretenzijas V. T. IĮ ar NŽT prie ŽŪM (ar atitinkamam jos skyriui) dėl neteisingai atliktų kadastrinių matavimų ar prašė juos patikslinti, juo labiau nėra duomenų, kad pareiškėja skundė kadastrinių matavimų teisėtumą įstatymų nustatyta tvarka“. Nagrinėjamoje byloje taip pat nėra ir jokių duomenų apie tai, kad su ieškove nebuvo suderintos sklypų ribos, atliekant kadastrinius matavimus pasirašė ne ji, juolab, kad ir ieškovei tuomet priklausiusių sklypų kadastriniai matavimai buvo atliekami pačios ieškovės iniciatyva. Teismo vertinimu, ieškovei galėjo ir turėjo būti žinomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo sprendimų turinys iš karto po kadastrinių matavimo atlikimo ir šių sprendimų priėmimo, nors nagrinėjamoje byloje ieškovė ir teigia, kad apie savo teisių pažeidimus ieškovė sužinojo tik 2016 metais. Be to, nagrinėjamos situacijos kontekste, iš anksčiau vykusių teisminių procesų, kuriuose buvo ginčijami dovanojimo sandoriai, taip pat ir iš šio teismo proceso, kuriame reiškiamas išvestinis reikalavimas panaikinti dovanojimo sutartį, darytina išvada, kad ieškovė dar 2016 metais kilus ginčui su sūnumi rinkosi kitą savo teisių gynimo būdą nei sprendimų, kuriais patvirtinti kadastriniai matavimai ginčijimas, t. y. reikalavo dovanojimų sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad pirmiausiai dovanojimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis buvo ieškovės pasirinktas savo teisių gynimo būdas, net ir turint visą reikiamą informaciją apie atliktus kadastrinius matavimus.

33. Teismas be kita ko pažymi, kad bylos duomenimis Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Raseinių skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 22 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo, kuriuo patvirtino naujo valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, (valstybinės žemės sklypo plotas 0,1549 ha), nustatė, kad naujai suformuoto žemės sklypo Nr. 1 pagrindinės žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Raseinių skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. B. turi mokėti žemės nuomos mokestį už naudojimąsi 0,1500 ha kitos paskirties valstybinės žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM direktorius 2020 m. rugpjūčio 7 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl T. B. skundo išnagrinėjimo, kur 2020 m. birželio 24 gavus skundą dėl pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliktų žemės sklypo (buvęs kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), ir minėtame žemės sklype, buvusiame iki šio žemės sklypo kadastrinių matavimų, naujai formuojamo valstybinės žemės sklypo esamiems statiniams eksploatuoti, jį išnagrinėjus nuspręsta panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Raseinių skyriaus vedėjo 2019 m. spalio 22 d. priimtą įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini)) ,,Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“. Tačiau pačio 2020 m. rugpjūčio 7 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo priėmimas, atsižvelgiant tiek į anksčiau aptartus teismo sprendimus, tiek į anksčiau nurodytas aplinkybes, kad ieškovei T. B. apie kadastrinių matavimų atlikimą turėjo ir galėjo būti žinoma tiek iš karto atlikus kadastrinius matavimus, nesudaro pagrindą daryti išvadą nei apie subjektinės teisės ieškovei grįžimą, nei apie naują pagrindą atnaujinti terminą apskųsti ieškinyje nurodomus NŽT Raseinių skyriaus vedėjo sprendimus.

34. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, ieškovė byloje nepagrįstai remiasi kasacinio teismo praktika civilinėje byloje 3K-3-63-916/2019, kadangi bylų ratio decidendi skiriasi. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje bylą nagrinėję teismai dovanojimo sandorį pripažino negaliojančiu dėl suklydimo (savarankiškas sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindas), ši aplinkybė plačiai analizuota ir kasacinio teismo, o ne dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų, juo pripažinimus negaliojančiais. Kasacinio teismo nagrinėtoje civilinėje byloje pažymėta, kad ieškovams buvo sunku suvokti planą, nes jame nėra jokių atstumų matmenų ir pan., tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo spręsti, kad atlikus kadastrinius matavimus ieškovė neturėjo galimybės įvertinti dovanojimų sklypų ribų, kad sklypų ribos buvo neaiškios. Be to, anksčiau nagrinėtose byloje nebuvo nustatytas ir atsakovo apgaulė sudarant dovanojimo sandorius. Teismo vertinimu, byloje reiškiamas išvestinis reikalavimas dėl dovanojimo sandorio pripažinimu negaliojančiu, dovanojimo sutarties neginčijant jokiais kitais naujais pagrindais, esant priimtiems ir įsiteisėjusiems anksčiau aptartiems teismų sprendimams, praradus teisę ginčyti kadastrinius,  matavimus taip pat negali būti tenkinamas.

35. Kita vertus, teismo vertinimu, susiklosčius nagrinėjamoje byloje analizuojamai situacijai, ieškovė turi teisę reikalauti žalos atlyginimo (laikydama, kad NŽT sprendimais buvo sudarytos sąlygos antrą kartą suformuoti ir privatizuoti žemės sklypą po gyvenamuoju ir namu ir ūkiniu pastatu), spręsti servituto nustatymo, žemės pirkimo ir kitas alternatyvas (siekdama netrukdomai naudotis pastatais), o paaiškėjus naujoms aplinkybėms apie galimai pažeistą viešąjį interesą, dar kartą kreiptis dėl proceso atnaujinimo. Bylą nagrinėjantis teismas, kaip jau buvo aptarta, nagrinėjamu atveju yra saistomas apeliacinės instancijos teismo anksčiau nustatytų aplinkybių ir išaiškinimų.

36. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo skirti ieškovei ar jos atstovei baudos už piktnaudžiavimą procesu, kadangi susiklosčiusi teisinė faktinė situacija iš tiesų itin sudėtinga tiek moraline, tiek teisine prasme, o savo teisių gynimas negali būti priežastis skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu, net ir esant priimtiems aukščiau aptartiems teismų sprendimams bei atsakovams prašant.

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmetamas, todėl atsakovei I. B. (visi mokėjimai už teisines paslaugas atlikti būtent jos) iš ieškovės T. B. priteistina 6 271,08 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 400,00 Eur + 421,08 Eur + 300,00 Eur + 450,00 Eur + 600,00 Eur + 600,00 Eur + 900,00 Eur + 600,00 Eur), o priešingą teisinį suinteresuotumą turėjusiam trečiajam asmeniui V. T. įmonei 2 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (1 500,00 Eur + 150,00 Eur + 600,00 Eur + 600,00 Eur). Nustatant priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas dydį, atsižvelgiama į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokatų darbo laiko sąnaudas etc. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byla gali būti laikoma sudėtinga, byloje kelti klausimai tiek dėl kadastrinių matavimų tinkamumo, administracinių aktų nuginčijimo, tiek dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, šalių ginčas ilgalaikis, kas reikalauja didelių žinių, ir didelių intelektualinių ir laiko sąnaudų tiek analizuojant ankstesnius teismų sprendimus, tiek kadastrinių matavimų atlikimui reikšmingas aplinkybes, planus, kitus dokumentus. Dalis atstovavimo išlaidų susidarė dėl atmesto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo posėdžių trukmė nagrinėjamoje byloje didelė, advokatės kontora registruota Vilniuje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nurodytas teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidas teismas byloje laiko pagrįstomis, jos iš esmės atitinka Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, byla nagrinėta daugiau nei metus laiko, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės tiek I. B., tiek ir V. T. įmonei.

38. Šioje byloje teismas patyrė 27,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 ir 385 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6 271,08 Eur (šešis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt vieną eurą 8 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui V. T. įmonei, juridinio asmens kodas 134486752, iš ieškovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 850,00 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 0 ct) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš ieškovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,86 Eur (dvidešimt septynis eurus 86 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke „Swedbank“ AB, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Spendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėjas                                                                       Vaidas Kazlauskas