ivilinė byla Nr. 2-1855-1079/2020

Teisminio proceso Nr. 2-18-3-01037-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.6.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 26 d.

Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Jonui Povilioniui,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Laimai Markevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 952,00 Eur skolą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir žyminį mokestį. Ieškinyje nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai administracinio nusižengimo byloje 2018 m. birželio 8 d. nutartimi iš jo nukentėjusiajai UAB „(duomenys neskelbtini)“ už advokato paslaugas priteisė 1089 Eur, o Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi priteisė dar 350 Eur, iš viso buvo priteista 1452 Eur. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi pakeitė teismų nutartis dėl išlaidų išieškojimo atsakovei už suteiktas advokato paslaugas: Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi priteistas 1089 Eur išlaidas sumažino iki 350 Eur, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi priteistas 350 Eur išlaidas sumažino iki 100 Eur, bei nutarė išieškoti 50 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti surašant atsiliepimą į jo prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo. Iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ už advokato paslaugas buvo priteista 500 Eur. 2018 m. liepos 26 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė raštą Nr. 39 „Dėl advokato išlaidų apmokėjimo“, kuriame buvo nurodyta sumokėti 1452 Eur iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. Atsakovei 2018 m. rugpjūčio 3 d. dviem pervedimais buvo pervesta 1452 Eur suma, todėl atsakovei buvo permokėta 952 Eur už advokato išlaidas. 2019 m. kovo 20 d. ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę, bet buvo atsisakyta grąžinti permoką, motyvuojant tuo, kad ieškovas atsakovei skolingas dešimtis tūkstančių už eismo įvykio metu padarytą žalą. Jam nebuvo pareikšti reikalavimai dėl padarytos žalos atlyginimo, todėl sumažintos advokato išlaidos 952 Eur turi būti grąžintos. Atsakovė atsisakė grąžinti teismo sumažintas bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo aktą, kuriuo įskaitoma 952 Eur suma, kaip padarytos žalos atlyginimas. Nurodė, jog atsakovė nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 153 straipsnio 1 dalimi, nes šiuo atveju būtina vadovautis DK 156 straipsnio 1 dalimi, kuri nurodo, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Atsakovė priimdama 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo aktą, sąmoningai pažeidė DK 156 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nėra ieškovo geros valios ir šalių susitarimo atlyginti žalą; jis nuo 2016 m. nėra atsakovės darbuotojas, o išskaita galima tik iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio ir negalima išskaita iš kitų gaunamų pajamų; jei išskaita ir būtų galima, tai tokia išskaita negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio; įskaitymo aktas priimtas 2019 m. kovo 27 d., kai tuo tarpu DK 156 straipsnio 1 dalis numatė trijų mėnesių terminą nuo žalos atsiradimo dienos. Eismo įvykis įvyko 2016 m. liepos 15 d., todėl trijų mėnesių terminas suėjo 2016 m. spalio 15 d., bet iki šio termino nebuvo pateikta jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Nurodė, jog atsakovė neteisėtai nevykdo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties grąžinti 952 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ji nėra pateikusi jokių oficialių paskaičiuotos žalos įrodymų, nesikreipė į darbo ginčų komisiją dėl žalos atlyginimo, todėl 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo aktas yra neteisėtas. Pažymėjo, kad atsakovė buvo apdraudusi ieškovo sveikatą ir gyvybę, todėl po eismo įvykio gavo draudimo kompanijos draudimo išmoką, kurios dydis yra slepiamas. Taip pat buvo apdraustas krovinys ir transporto priemonės, todėl atsakovė yra gavusi išmokas iš draudimo kompanijos, bet dar kartą reikalauja žalos atlyginimo iš ieškovo.

Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad 2009 m. sausio 9 d. ieškovas A. B. buvo priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo – ekspeditoriaus, šaltkalvio pareigoms, su juo sudaryta darbo sutartis, jis supažindintas su Pavojingų krovinių vežimo tarptautinio vairuotojo – ekspeditoriaus – šaltkalvio pareiginiais nuostatais. Su ieškovu buvo pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. Ieškovui perduota transporto priemonė MAN TGA 18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabė cisterna KASSBOHRER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas iš darbo atleistas nuo 2017 m. kovo 21 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-16 A. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, buvo paskirta administracinė nuobauda. Administracinė nuobauda skirta už tai, kad jis 2016 m. liepos 15 d. apie 8.33 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę MAN TGA 18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė, kelio danga ir kelio aptvėrimas (atitvaras). Nesutikdamas su priimtu nutarimu, ieškovas jį apskundė. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, A. B. skundo netenkino. Patikslino nutarime nurodytą pažeidimo padarymo laiką ir priteisė iš A. B. 1089 Eur advokato atstovavimo išlaidų atsakovei. Ieškovas nesutikdamas su priimta teismo nutartimi, ją apskundė apeliacine tvarka. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį paliko nepakeistą ir A. B. skundo netenkino. Priteisė iš A. B. 363 Eur advokato atstovavimo išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, 2019 m. vasario 26 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį dėl A. B. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paliko nepakeistas. Pakeitė teismų nutartis dėl proceso išlaidų išieškojimo, jas sumažino ir papildomai priteisė iš A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 50 Eur atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme. Ieškovas 2018 m. rugpjūčio 3 d. sumokėjo atsakovei iš viso 1452 Eur advokato pagalbos išlaidų. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. vasario 26 d. nutartimi galutinai išsprendus ginčą dėl administracinio teisės pažeidimo ir sumažinus bylinėjimosi išlaidas iki 500 Eur, susidarė 952 Eur permoka, kurią ieškovas 2019 m. kovo 20 d. raštu pareikalavo atsakovės grąžinti. Ieškovas buvo pasirašytinai supažindintas atsakovės su Pavojingų krovinių vežimo tarptautinio vairuotojo – ekspeditoriaus – šaltkalvio pareiginiais nuostatais, darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ metu ieškovas pasirašė Visiškos materialinės atsakomybės sutartį, kur nustatyta, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą (transporto priemonė, transporto priemonės dokumentai, vežamas krovinys, vežamo krovinio dokumentai, darbo rūbai ir kitas nepaminėtas turtas), kurį jam patikėjo darbdavys (apimant priemones, perduotas darbuotojui naudotis darbe), taip pat už turtą, kurį darbuotojas gavo iš trečiųjų asmenų vykdydamas darbo pareigas. Darbuotojas įsipareigojo rūpestingai saugoti turtą; imtis priemonių, užkertančių kelią žalos turtui kilimui. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai 2018 m. birželio 8 d. nutartyje darė išvadą, kad 2016 m. liepos 15 d. įvykusio eismo įvykio metu A. B., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę su pavojingu kroviniu ir būdamas instruktuotas kaip saugiai vežti pavojingą krovinį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio posūkio kreivę, neatsižvelgė į vežamą krovinį (karštą bitumą), kuris banguoja puspriekabėje, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė, apgadindamas kelio atitvarus bei transporto priemones – vilkiką ir puspriekabę. Ši teismo išvada nebuvo paneigta aukštesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais, tokiu būdu konstatuota A. B. kaltė dėl padaryto administracinės teisės pažeidimo ir eismo įvykio metu sugadintų kelio atitvarų, kelio dangos, atsakovei priklausančio vilkiko ir puspriekabės. Eismo įvykio metu A. B. vairuojama transporto priemonė su puspriekabe dėl pasirinkto nesaugaus greičio nuvirto ant šono, iš puspriekabės cisternos išbėgo bitumas, todėl atsakovė turėjo surinkti išbėgusį bitumą, atstatyti vilkiką ir puspriekabę, sutvarkyti įvykio vietą, atstatyti reikiamą kiekį bitumo ir pristatyti jį užsakovui. Atsakovė dėl įmonės darbuotojo ieškovo A. B. kaltės įvykusio eismo įvykio patyrė žalą – 53 792 Eur, kurios struktūrą sudaro atsakovės išlaidos dėl įvykio vietos sutvarkymo, išsiliejusio bitumo surinkimo, tam reikalingų medžiagų ir įrangos įgijimo, įrangos nuomos dėl vilkiko ir puspriekabės perkėlimo, nepataisomai sugadintų atsakovei priklausančio sugadinto vilkiko ir puspriekabės. Atsakovė savo jėgomis sutvarkė avarijos vietą. Avarijos pasekmėms pašalinti atsakovė taip pat pirko paslaugas, prekes, nuomojo transportą eismo įvykio padariniams pašalinti. Atsakovė dėl įvykio neteko 22,72 t bitumo, kuris išbėgo apsivertus transporto priemonei, todėl šį kiekį nupirko iš IĮ „Stiksas“. Atsakovė atliko grunto užterštumo tyrimą. Eismo įvykio metu buvo nepataisomai sugadintas vilkikas MAN, kurio įsigijimo kaina 61500 Eur, vidutinė rinkos vertė 8500 Eur, ir puspriekabė cisterna KASSBOHRER, kurios įsigijimo kaina 57000 Eur, vidutinė rinkos vertė 35000 Eur. Nurodė, jog atsakovė turėjo teisę reikalauti iš įmonės darbuotojo A. B., darbo metu sukėlusio eismo įvykį ir padariusio turtinę žalą bendrovei, atlyginti žalą. Ji turi teisę į trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimą (DK 153 straipsnio l dalis). Apskaičiuotas ieškovo vidutinis darbo užmokestis – 527,24 Eur neatskaičius mokesčių ir 430,66 Eur atskaičius mokesčius, atsakovė turėjo teisę išskaičiuoti 1291,98 Eur sumą darbuotojo padarytai žalai atlyginti. Atsakovė 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo aktu vienašališkai įskaitė priešpriešinę A. B. mokėtiną sumą – 952 Eur, po ko liko neskolinga A. B.. Įskaitymo aktą kartu su pagrindžiančiais dokumentais pateikė ieškovui. Ieškovas neginčija gavęs įskaitymo aktą, dėl pateiktų dokumentų nesikreipė į UAB „(duomenys neskelbtini)“, neprašė paaiškinti ar patikslinti jų turinį. Nepagrįsti ieškovo ieškinio argumentai, kad atsakovė nepateikė žalą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovės prievolė grąžinti ieškovui permoką yra pasibaigusi, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Pažymėjo, kad krovinys ir transporto priemonės bendrovėje nebuvo drausta Kasko draudimu, o pagal civilinės atsakomybės draudimo sąlygas negavo išmokų iš draudimo dėl 2016 m. liepos 15 d. eismo įvykio.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokato padėjėjas J. P. ieškinį palaikė ir nurodė, kad 2016 m. liepos 15 d. įvyko autoįvykis. Nurodė, jog tuo metu ieškovas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jo darbiniai santykiai tęsėsi iki 2017 m. kovo mėnesio. Po Šiaulių apygardos teismo sprendimo atsakovė pateikė reikalavimą sumokėti jai bylinėjimosi išlaidas. 2018 m. rugpjūčio 3 d. dviem pavedimais sumokėta priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Mokant bylinėjimosi išlaidas, darbiniai santykiai jau buvo nutrūkę. Atnaujinus įrodymų tyrimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pakeitė apygardos ir apylinkės teismų nutartis, kitaip paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas. Ši nutartis turi būti vykdoma. 2019 m. kovo 20 d. buvo kreiptasi dėl permokėtų pinigų grąžinimo. Po septinių dienų atsakovė priėmė vienašalį įskaitymo aktą, nurodydama, kad atsakovė patyrė žalą, nors jokių paskaičiavimų nepateikė, neaišku, iš kur atsirado pridėtos sąskaitos. Po dviejų dienų gavę įskaitymo aktą, ieškovo sutuoktinė nusiuntė atsakovei elektroninį laišką, nurodydama, kad su įskaitymo aktu nesutinka ir reikalauja grąžinti pinigus. Ieškovas nėra gavęs iš atsakovės jokio žalos paskaičiavimo akto. Įskaitymo aktas atsirado po reikalavimo įvykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį. Jei atsakovei kyla klausimų dėl žalos atlyginimo, ji turi kelti atskirą bylą ir įrodinėti žalą, todėl prašo teismo neišeiti už ieškinio ribų ir spręsti klausimą tik dėl skolos priteisimo. Atsakovė šiuo atveju negali remtis DK, nes priimant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį darbiniai santykiai jau buvo pasibaigę. Pagal DK būtent iš darbuotojo galima išskaityti padarytą žalą. Jokio reikalavimo dėl žalos atlyginimo ieškovui iš atsakovės niekur nėra pareikšta, jokioje byloje nėra jokio dokumento, kad įmonė patyrė žalą dėl ieškovo veiksmų. Žala galbūt ir patirta, bet kad ieškovas ją turi atlyginti – tokio dokumento niekur nėra, todėl ir atsakovės priešpriešinio reikalavimo nėra. Atsakovė kalba apie trečiųjų asmenų sąskaitas faktūras. Turi būti aiškiai nurodyta, kodėl būtent tokia žala. Įskaitymas yra visiškai neaiškus, taip pat neaišku, ar nurodytos sąskaitos susijusios. Įskaitymo aktą ieškovas gavo ir iš karto į jį reagavo, sutuoktinė nusiuntė laišką, kur šeima išdėstė savo poziciją. Atsakovas niekada nesutiko su įskaitymo aktu. Įmonė negalėjo siųsti krovinio be draudimo, taip pat įmonė draudė ir darbuotojus. Būtent todėl ir nereikalavo jokios žalos atlyginimo. Iki įskaitymo akto ieškovas niekada nebuvo gavęs jokio reikalavimo atlyginti žalą. Po eismo įvykio ieškovas ilgą laiką gydėsi, po to atostogavo. Jis žinojo, kad pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, bet tai nieko nekeičia, nes byloje nagrinėjami ne darbiniai santykiai. Pateiktos sąskaitos nesusijusios su byla, nes ne žalos atlyginimo byla nagrinėjama. Nėra jokio dokumento, kad ieškovas padarė kokią nors žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis turi būti vykdoma, o eismo įvykio bylos detalės ir ieškovo kaltė nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties įvykdymas yra ieškinio dalykas, todėl negalima nukrypti nuo bylos nagrinėjimo ribų. Ieškovas niekada nesutiko su padaryta žala, todėl įskaitymo aktas jokios teisinės galios neturi. Jis surašytas nesilaikant DK bei jame nurodytų terminų, taip pat CK ir teismų praktikos. Atleidžiant iš darbo ieškovui visos kompensacijos buvo sumokėtos, tačiau tuo metu jokios žalos atsakovė neišskaičiavo. Padaryta žala ir kiek kompensavo draudimas, darbdaviui buvo aišku dar 2016 m. vasarą. 2017 m. kovo mėnesį pasibaigus darbo santykiams, baigėsi sąlygos taikyti DK ir pagal jį išskaičiuoti padarytą žalą. Vienašalis įskaitymas negalimas, nes žala nenustatyta, ji nėra patvirtinta. Prašo tenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovės atstovė advokatė Laima Markevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad teismų sprendimais yra konstatuota ieškovo kaltė dėl eismo įvykio ir jo metu atsiradusių pasekmių – sugadintų kelio atitvarų, kelio dangos, vilkiko ir puspriekabės. Ieškovas pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, buvo supažindintas su pareiginiais nuostatais, jam perduota transporto priemonė ir puspriekabė cisterna. Įvykus eismo įvykiui, kilo administracinės atsakomybės klausimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 26 d. galutine nutartimi pasisakė, kad ieškovas yra permokėjęs už advokato išlaidas. Ieškovas pareikalavo atsakovės grąžinti permoką. Atsakovė turėjo reikalavimo teisę į ieškovą, todėl nuspręsta, kad ieškovo prašymas negali būti tenkintas. Surašytas vienašalis įskaitymo aktas, kuriuo vienašališkai buvo įskaityta A. B. mokėtina suma 952 Eur, po ko įmonė liko neskolinga ieškovui. Įskaitymo aktas su PVM sąskaitomis faktūromis ir procesiniais dokumentais, kur konstatuota jo kaltė dėl padarytų sugadinimų, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis pateikta ieškovui. Su ieškovu buvo ne kartą kalbėta, kad padaryta žala, tačiau įmonė jokių veiksmų, kol nebuvo išspręstas administracinės atsakomybės klausimas, nesiėmė. Ieškovas niekada nesutiko su pažeidimu, tačiau niekada neginčijo jo neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių. Įskaitymo akte aiškiai nurodyta, kokiu pagrindu konstatuojama ieškovo kaltė bei įvardinta, kokio dydžio ir kaip apskaičiuota žala. Nurodyta, kad atsakovė patyrė 53 792 Eur žalą dėl įvykio vietos sutvarkymo, išsiliejusio bitumo surinkimo, tam reikalingų įrankių ir medžiagų įgijimo, įrangos nuomos dėl vilkiko ir priekabos pakėlimo ir nutempimo, nepataisomai sugadinto vilkiko ir puspriekabės. Atsakovė pateikė žalos susidarymą pagrindžiančias sąskaitas faktūras. Tai, kad ieškovui buvo sumažintos bylinėjimosi išlaidos, ir tai, kad atsakovei kilo pareiga grąžinti permokėtą išlaidų sumą, nepaneigia atsakovės teisės įskaityti patirtų išlaidų dalį dėl ieškovo padaryto administracinio nusižengimo. Atsakovė teisėtai atliko vienašalį įskaitymą, pateikdamas vienašalį įskaitymo aktą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis ginčija įskaitymą. Nėra užvesta bylų, kuriomis būtų reikalaujama atsakovės atliktą įskaitymą pripažinti negaliojančiu. Atsakovei padarytos žalos dydis paaiškėjo, kai buvo galutinai išspęstas klausimas Lietuvos Aukščiausiame Teisme 2019 m. vasario 26 d. Atsakovės žalos patyrimas susijęs su įvykio vietos sutvarkymo veiksmais. Pateiktos sąskaitos 2016 m. liepos-rugpjūčio mėnesių. Žala paskaičiuota jau galutinai išsprendus ginčą Lietuvos Aukščiausiame Teisme, kuriame konstatuoti eismo įvykio metu sukelti padariniai. Ieškovas kreipėsi į prokuratūrą, nurodydamas, kad eismo įvykis įvyko dėl nesuveikusios stabdžių sistemos. 2018 m. liepos 30 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad ieškovo veiksmai buvo priežastis ir pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Nutarimas įsiteisėjo 2018 m. spalio 11 d., įmonė gavo informaciją 2019 m. lapkričio 13 d. Atsakovė pripažįsta, kad nereiškė reikalavimo atlyginti padarytą žalą administracinio nusižengimo byloje ir nepriėmė nurodymo dėl darbuotojo padarytos žalos išieškojimo, atskiro dokumento dėl žalos išieškojimo iš darbuotojo nebuvo. Atleidžiant ieškovą, jam galimai buvo išmokėta kompensacija už 2 mėnesius. Įskaitymą atsakovė padarė po Lietuvos Aukščiausio Teismo nutarties, nes sprendė, kad daugiau ginčų nebebus. Raštu iki tol į ieškovą dėl žalos atlyginimo nesikreipė. Įmonė apsiribojo trijų vidutinių darbo užmokesčio dydžių suma, reikalavimų dėl didesnės žalos atlyginimo nėra. Žala apskaičiuota įvertinus automobilio rinkos vertę ir įvertinus sąskaitas faktūras. Vilkikas ir cisterna yra sugadintos nepataisomai, stovi įmonėje. Rašytinio reikalavimo atlyginti žalą nebuvo, nes teismuose vyko ginčai dėl ieškovo kaltės. A. B. prieštaravimų pats asmeniškai nėra pateikęs iki kol nepateikė ieškinio. Gavus reikalavimą grąžinti permokėtą sumą, įstatymas nedraudžia sudaryti įskaitymo akto. Nemano, kad atsakovė yra praleidusi terminą reikalauti iš ieškovo žalos atlyginimo. Šioje situacijoje termino nėra, nes atsakovė pasinaudojo įskaitymo teise, turėdama pareigą grąžinti 952 Eur permoką, bet ir turėdama teisę reikalauti, kad ieškovas atlygintų jai padarytą žalą. Ieškovas nesutiko su kalte, bet ne su žalos padarymo faktu. Jis neneigia žalos padarymo fakto. 2018 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi konstatuota A. B. kaltė, pasekmės. 2019 m. vasario 26 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi toje pačioje administracinio nusižengimo sumažintos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovui atsirado teisė reikalauti iš atsakovės permokėtos sumos. Atsakovė, įvertinusi visą bylinėjimąsi ir procesiniuose sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes, pasinaudojo teise, t. y. pareikalavo ir įskaitė ieškovo reikalautą 952 Eur sumą, kaip priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, laikydama, kad po įskaitymo akto ieškovė nebėra skolinga. Jokios normos neapriboja atsakovės teisės reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Kvestionuojant, ar atsakovė tai padarė laiku, mano, kad ieškovas nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ginčyti vienašalį įskaitymo aktą. Ieškovas neginčija, kad gavo įskaitymo aktą, tačiau jo valios, išskyrus šį ieškinį, nematyti. Žalos atlyginimo dydis yra ginčo dalykas, tačiau visuma pateiktų dokumentų patvirtina, kad atsakovė tokio dydžio išlaidas yra patyrusi ir jos susijusios su eismo įvykiu. Ieškovas neprašė paaiškinti įskaitymo akto bei įskaitymo aktas nebuvo grąžintas atsakovei. Tai, kad ieškovo sutuoktinė elektroniniame laiške nurodė, kad įskaitymo akto nekomentuos, nevertintina, kad būtų aiškiai prieštarauta dėl įskaitymo akto. Tai, kad nutrūkę darbo teisiniai santykiai, nepaneigia atsakovės teisės atlikti įskaitymą. Nepagrįsti ieškovo atstovo argumentai, kad atsakovė reikalavimą galėjo pareikšti administracinio nusižengimo byloje, nes ieškovas skundė visus teismų sprendimus, tai rodo jo nuoseklų nesutikimą, kad jis yra kaltas. Nepareiškus ieškinio dėl įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu, visi ieškovo argumentai turėtų būti pagrindas ieškinį atmesti. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Liudytoja D. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai įvyko eismo įvykis, vyras buvo sunkiai sužalotas ir buvo nedarbingas 4 mėnesius, po to gavo neįgalumą bei tuo pagrindu parašė prašymą išeiti iš darbo. Kadangi turėjo daug nepanaudotų atostogų, joms pasibaigus buvo atleistas iš darbo, įmonė su juo pilnai atsiskaitė. Visus dokumentus vyro vardu įmonei surašydavo ji, o vyras tik pasirašydavo. Įskaitymo aktą gavo registruotu paštu, todėl ji elektroniniu paštu įmonę dar kartą ragino grąžinti permokėtus pinigus, bet įmonė nesureagavo. Kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau jiems išaiškino, kad turi elgti kitaip. Rašė skundą ir buvo išaiškinta, kad reikia kreiptis į teismą. Ji vyro vardu savo elektroniniu paštu bendravo su visomis institucijomis, todėl vyras apie tai, kad nesutinka su įskaitymo aktu pats asmeniškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ neberašė. Įgaliojimo atstovauti vyrą neturi, tačiau pinigus įmonei ji vedė iš savo sąskaitos, nes sutuoktinis tokių pinigų neturėjo. Kilo abejonių dėl įskaitymo akto turinio, nes įvykio dieną, kai vyras buvo operuojamas, paskambino direktorius ir jai pasakė, kad mašinos vertė yra nulinė, o krovinys yra draustas, todėl liepė nesijaudinti ir gydytis. Mano, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis turi būti vykdoma.

Teismas,

konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 9 d. tarp ieškovo A. B. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta darbo sutartis Nr. 29 ir A. B. buvo priimtas dirbti vairuotojo – ekspeditoriaus, šaltkalvio pareigoms (b. l. 28-29); tą pačią dieną su ieškovu buvo sudaryta Sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės (b. l. 30); iš 2010 m. balandžio 15 d. ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. Darbuotojui perduodamo turto sąrašų matyti, kad ieškovui be kito turto buvo perduota naudoti transporto priemonė MAN 18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir puspriekabė cisterna KASSBOHRER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 33-34); 2010 m. birželio 1 d. ieškovas supažindintas su Pavojingų krovinių vežimo tarptautinio vairuotojo – ekspeditoriaus – šaltkalvio pareiginiais nuostatais (b. l. 35-39); 2010 m. liepos 19 d. su ieškovu buvo pasirašyta Visiškos materialinės atsakomybės sutartis, kurios 2.1 punkte numatyta, kad darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio turtą (transporto priemonė, jos dokumentai, vežamas krovinys ir jo dokumentai, darbo rūbai ir kitas nepaminėtas turtas), kurį jam patikėjo darbdavys (apimant priemones, perduotas naudotis darbe), taip pat už turtą, kurį darbuotojas gavo iš trečiųjų asmenų, vykdydamas savo darbo pareigas; šios sutarties 3.2 punkte nurodyta, kad darbdaviui padaryta žala nustatoma ir atlyginama teisės aktų nustatyta tvarka (b. l. 31-32); iš byloje esančio 2016 m. liepos 21 d. prašymo matyti, kad ieškovas prašė būti atleistas iš vairuotojo – ekspeditoriaus, šaltkalvio pareigų nuo 2017 m. kovo 21 d., darbo sutartį nutraukiant pagal DK 127 straipsnio 2 dalį dėl ligos, išmokant 2 mėnesių išeitinę kompensaciją (b. l. 40); 2019 m. kovo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje „Dėl A. B. vidutinio darbo užmokesčio“ nurodyta, kad A. B. bendrovėje dirbo nuo 2009 m. sausio 9 d. iki 2016 m. liepos 15 d., po eismo įvykio nedarbingumas truko nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. lapkričio 18 d., ieškovas atostogavo nuo 2016 m. lapkričio 21 iki 2017 m. kovo 20 d. ir atleistas iš darbo 2017 m. kovo 21 d. pagal DK 127 straipsnio 2 dalį, jo vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudarė 527,24 Eur, atskaičius mokesčius – 430,66 Eur (b. l. 54).

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 62N-70881985-16 ieškovui A. B. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, buvo paskirta administracinė nuobauda – 28 Eur bauda. Administracinė nuobauda skirta už tai, kad jis 2016 m. liepos 15 d. apie 8.33 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę MAN TGA 18.410, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) posūkyje į dešinę nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio reljefą, vežamą krovinį, nesuvaldė transporto priemonės ir apsivertė. Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė, kelio danga ir kelio aptvėrimas (atitvaras). Pripažinta, kad tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 27 punktus; ieškovui šį pareigūno nutarimą apskundus, Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir A. B. skundo netenkino. Teismas patikslino nutarime nurodytą pažeidimo padarymo laiką ir priteisė iš A. B. 1089 Eur advokato atstovavimo išlaidų atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 6-9); ieškovui apeliacine tvarka apskundus minėtą Šiaulių apylinkės teismo nutartį, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį paliko nepakeistą ir A. B. skundo netenkino, priteisė iš A. B. 363 Eur advokato atstovavimo išlaidų UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai (b. l. 10-13); atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 26 d. raštu kreipėsi į ieškovą A. B., reikalaudama iki 2018 m. rugpjūčio 3 d. sumokėti priteistas advokato atstovavimo išlaidas – 1452 Eur (b. l. 3); iš byloje esančių 2018 m. rugpjūčio 3 d. mokėjimo nurodymų matyti, kad iš A. B. banko sąskaitos atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pervesta 452 Eur, o iš D. B. sąskaitos – 1000 Eur advokato atstovavimo išlaidų (b. l. 4); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį dėl A. B. nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paliko nepakeistas, pakeitė teismų nutartis dėl proceso išlaidų išieškojimo: Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi priteistas išlaidas sumažino nuo 1089 Eur iki 350 Eur, o Šiaulių apygardos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartimi priteistas išlaidas sumažino nuo 363 Eur iki 100 Eur, taip pat priteisė iš A. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 50 Eur atstovavimo išlaidų kasacinės instancijos teisme (b. l. 13-18); iš byloje esančio A. B. 2019 m. kovo 20 d. rašto matyti, kad ieškovas pareikalavo atsakovės iki 2019 m. kovo 23 d. grąžinti permokėtas advokato atstovavimo išlaidas 952 Eur (b. l. 5). 2019 m. kovo 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašė įskaitymo aktą, kuriame nurodė, kad šiuo įskaitymo aktu UAB „(duomenys neskelbtini)“ informuoja A. B. apie tai, kad 2016 m. liepos 15 d. įvykusio eismo įvykio metu padaryta žala, <...> A. B. nubaustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą, jam paskirta administracinė nuobauda (1 punktas); Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 26 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-222/2019 sumažino bylinėjimosi išlaidas (2 punktas); A. B. buvo sumokėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų, UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolingas A. B. 952 Eur (3 punktas); dėl A. B. kaltės įvykusio eismo įvykio UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė žalą 53792 Eur (dėl įvykio vietos sutvarkymo, išsiliejusio bitumo surinkimo, tam reikalingų medžiagų ir įrangos įgijimo, įrangos nuomos dėl vilkiko ir priekabos pakėlimo ir nutempimo, nepataisomai sugadinto vilkiko ir puspriekabės), UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę į A. B. kaltais veiksmais padarytos žalos atlyginimą (4 punktas); pagal aukščiau išdėstytą ir pridedamus prie šio akto dokumentus, jo surašymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolingas 952 Eur, A. B. padarytos žalos dydis yra 53792 Eur (5 punktas); šio įskaitymo akto surašymo dieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. B. sieja abipusės teisės ir pareigos, tarpusavio reikalavimai yra vienarūšiai, galiojantys, vykdytini, apibrėžti ir priešpriešiniai (6 punktas); vadovaujantis DK 153 straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę į trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimą. A. B. vidutinis darbo užmokestis 527,24 Eur neatskaičius mokesčių ir 430,66 Eur atskaičius mokesčius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę išskaičiuoti 1291,98 Eur sumą darbuotojo padarytai žalai atlyginti (7 punktas); CK 6.131 straipsnis numato, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (8 punktas), todėl vadovaujantis CK 6.130-6.140 straipsniais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienašališkai įskaitė tarpusavio reikalavimus 952 Eur sumai, po ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neskolingas A. B. (b. l. 41). Iš byloje esančios 2016 m. liepos 15 d. PVM sąskaitos faktūros serija TALŠ Nr. 160550 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už autokrano nuomą UAB „Talša“ sumokėjo 242 Eur; iš 2016 m. liepos 15 d. sąskaitos faktūros serija MAN Nr. 160822 ir krovinio važtaraščio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Manukas“ už 192,74 Eur pirko transporto priemonės MAN TGA 18.410 pervežimo paslaugas; iš 2016 m. liepos 15 d. PVM sąskaitos faktūros serija STIK Nr. 000017254 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš IĮ „Stiksas“ pirko bitumą už 5773,15 Eur; iš 2016 m. liepos 22 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. RKT53684 ir krovinio važtaraščio matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš valstybės įmonės „Šiaulių regiono keliai“ už 129,13 Eur pirko sijotą žvyrą; iš 2016 m. liepos 24 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš M. V. už 400 Eur pirko 20 konteinerių; iš 2016 m. liepos 26 d. PVM sąskaitos faktūros serija KVK Nr. 000471 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „KV KASYBA“ už 2420 Eur nuomojosi techniką; iš 2016 m. liepos 28 d. PVM sąskaitos faktūros serija ISK Nr. 100009052 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Nirlita“ pirko „stop“ juostą už 38 Eur, signalinį stovą už 32,95 Eur; iš 2016 m. rugpjūčio 3 d. PVM sąskaitos faktūros serija SGB Nr. 103100 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Joniškio spedicijos“ pirko tralo paslaugas už 257,73 Eur; iš 2016 m. rugpjūčio 19 d. atliktų darbų akto Nr. 2989/1 ir PVM sąskaitos faktūros serija GRO Nr. 0006999 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „Grota“ už 806,61 Eur pirko sutvarkytos bitumvežio avarijos vietos, esančios kelyje Šiauliai – Radviliškis, grunto užterštumo tyrimo darbus (b. l. 42-53). Iš byloje esančio ieškovo sutuoktinės D. B. elektroninio laiško matyti, kad ji 2019 m. kovo 29 d. dar kartą paragino atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ir iki 2019 m. kovo 29 d. 14 val. grąžinti ieškovui permoką, pažymėdama, kad įskaitymo akto nekomentuos (b. l. 88).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Byloje kilo ginčas dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, t. y. ar atsakovė pagrįstai atliko lėšų įskaitymą. Ieškovas reiškia atsakovei reikalavimą grąžinti permokėtas lėšas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi, atsakovė nesutinka grąžinti ieškovui permokėtų lėšų, nurodydama, kad turėjo teisę išskaičiuoti iš ieškovo 1291,98 Eur sumą darbuotojo padarytai žalai atlyginti, todėl vienašaliu įskaitymo aktu įskaitė priešpriešinę ieškovui mokėtiną 952,00 Eur sumą ir nėra skolinga ieškovui.

Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas A. B. sumokėjo atsakovei 1452,00 Eur atstovavimo išlaidų, pagal 2018 m. birželio 8 d. Šiaulių apylinkės teismo ir 2018 m. liepos 19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartis, kurios buvo pakeistos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartimi dalyse dėl priteistų išlaidų sumažinimo. Pagal minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį ieškovo A. B. mokėtina atsakovei atstovavimo išlaidų suma administracinio nusižengimo byloje yra 500,00 Eur. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas yra permokėjęs atsakovei 952,00 Eur sumą, ką tiek teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės atstovė, tiek atsakovė pripažino ir 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo akto 5 punkte. Atsakovė 2019 m. kovo 27 d. priėmė vienašalį įskaitymo aktą, kuriame nurodė, kad ieškovas yra skolingas atsakovei 53 792,00 Eur žalos atlyginimo ir atsakovė turi teisę į ieškovo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimą, todėl vienašališkai įskaitė tarpusavio reikalavimus 952,00 Eur sumai.

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis ginčą dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, privalo patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Kasacinis teismas taip pat yra suformavęs taisyklę, kad tuo atveju, kai atsakovas ginasi nuo ieškovo pareikšto reikalavimo įvykdyti prievolę, teigdamas, kad ši prievolė pasibaigė įskaitymu, atsakovas turi procesinę pareigą įrodyti, kad įskaitymas įvyko, t. y., kad buvo pagrindas atlikti įskaitymą (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-256/2011).

Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį gali būti įskaitytas tik galiojantis ir vykdytinas reikalavimas. Nagrinėjamos bylos kontekste ši įskaitymo sąlyga reikšminga sprendžiant, ar atsakovė turėjo priešpriešinį, galiojantį ir vykdytiną reikalavimą į ieškovą dėl įskaitymo akte nurodomos 1291,98 Eur sumos darbuotojo padarytai žalai atlyginti.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 9 d. iki 2017 m. kovo 21 d. ieškovą ir atsakovę siejo darbo teisiniai santykiai, nustatyti 2009 m. sausio 9 d. darbo sutartyje Nr. 29. 2016 m. liepos 15 d. įvyko eismo įvykis, dėl kurio kaltu buvo pripažintas ieškovas, o atsakovė dėl ieškovo kaltės kilusio eismo įvykio nurodė patyrusi 53 792,00 Eur turtinę žalą. Atsakovė savo reikalavimą ieškovui atlyginti darbuotojo padarytą žalą grindžia su ieškovu sudarytomis visiškos materialinės atsakomybės sutartimis bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatomis, suteikiančiomis teisę darbdaviui reikalauti iš darbuotojo, padariusio turtinę žalą, jo trijų darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra DK redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d., nes tarp šalių darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2017 m. kovo 21 d. DK (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. liepos 1 d.) darbuotojų materialinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos 253 – 258 straipsniuose. DK 254 straipsnyje buvo numatyta, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nustatytus šio Kodekso 255 straipsnyje, t. y. atvejais, kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą. Atsakovė 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo akto 7 punkte nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę į trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio žalos atlyginimą. A. B. vidutinis darbo užmokestis 527,24 Eur neatskaičius mokesčių ir 430,66 Eur atskaičius mokesčius, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę išskaičiuoti 1291,98 Eur sumą darbuotojo padarytai žalai atlyginti (b. l. 41). Nagrinėjamu atveju yra aktualus ir DK 258 straipsnis, kuriame buvo įtvirtinta, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala neviršijant jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu; to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Byloje nustatyta, kad eismo įvykis, dėl kurio ieškovas buvo pripažintas kaltu, įvyko 2016 m. liepos 15 d., atsakovė patirtos žalos atsiradimą grindžia prie įskaitymo akto pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, kurių išrašymo ir apmokėjimo laikotarpis yra nuo 2016 m. liepos 15 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. Byloje nepateikta duomenų, kad atsakovė po įvykusio eismo įvykio reiškė reikalavimą įmonės darbuotojui, atsakingam už žalos padarymą, t. y. ieškovui, kokį nors reikalavimą atlyginti padarytą žalą ar per įstatymo nustatytą vieno mėnesio laikotarpį, nuo žalos paaiškėjimo dienos, priėmė rašytinį nurodymą išskaičiuoti padarytą žalą iš darbuotojo darbo užmokesčio, kaip tai numato DK 258 straipsnio 1 ir 2 dalys. Byloje nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės darbo teisiniai santykiai pasibaigė 2017 m. kovo 21 d., byloje nėra ginčo, kad atleidžiant iš darbo su darbuotoju nebuvo atsiskaityta. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalims esant darbo teisiniuose santykiuose atsakovė nereiškė reikalavimo ieškovui atlyginti dėl eismo įvykio padarytos žalos, tarp šalių esant darbo santykiams nebuvo priimtas darbdavio nurodymas išskaičiuoti iš darbuotojo darbo užmokesčio padarytą žalą, atleidžiant darbuotoją visiškai su juo atsiskaitė. Tą aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovės atstovė, nurodydama, kad atskiro dokumento dėl darbuotojo padarytos žalos įmonėje priimta nebuvo, su ieškovu buvo kalbėta dėl padarytos žalos, tačiau įmonė, kol nebuvo išspręstas administracinės atsakomybės klausimas, jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovui su atsakove esant darbo teisiniuose santykiuose ginčo dėl materialinės atsakomybės taikymo darbuotojui nebuvo.

Nepagrįstas atsakovės atstovės teiginys jog atsakovei padaryta žala buvo apskaičiuota tik po 2019 m. vasario 26 d. nutarties priėmimo, nes pagal atsakovės pateiktas PVM sąskaitas faktūras matyti, kad atsakovei padarytos žalos suma, kuria ji grindžia savo reikalavimą, jau buvo žinoma 2016 m. rugpjūčio mėnesį. Be to, atsakovė buvo pripažinta nukentėjusiąja minimoje administracinio nusižengimo byloje, dalyvavo nagrinėjant ieškovo skundą, pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinėje instancijoje, tačiau nepasinaudojo jai kaip nukentėjusiajai suteikta teise reikšti byloje reikalavimą, pripažinus asmenį kaltu, atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą (ANK 664-665 straipsniai). Šios aplinkybės suponuoja teismui išvadą, jog atsakovė iki 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo akto priėmimo nebuvo pareiškusi jokio reikalavimo ieškovui A. B. dėl atsakovei padarytos turtinės žalos atlyginimo, t. y. neturėjo jokio galiojančio priešpriešinio reikalavimo ieškovui. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė tik ieškovui pateikus reikalavimą grąžinti jam permokėtą sumą, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju atsakovė nepagrįstai 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo aktu atliko 952,00 Eur vienašalį įskaitymą, nes prievolės įskaitymo momentu nebuvo vienos iš pagrindinių įskaitymo sąlygų – priešpriešinio, galiojančio ir vykdytino reikalavimo. Be to, tarp šalių esant pasibaigusiems darbo teisiniams santykiams, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo 2019 m. kovo 27 d. įskaitymo aktu reikšti reikalavimo dėl darbuotojo materialinės atsakomybės.

Visiškai nepagrįstu teismas laiko atsakovės atstovės teiginį, kad įskaitymo aktas yra galiojantis, nes ieškovas nepasinaudojo įstatymo suteikta teise ginčyti vienašalį įskaitymo aktą. Ieškovas, atsakovei atsisakius grąžinti permoką, 2019 m. spalio 24 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo administracinio nusižengimo byloje (teismų informacinės sistemos Liteko duomenys, administracinio nusižengimo byloje Nr. II-113-1079/2018), vėliau apeliacinės instancijos teismui išaiškinus, jog jis netinkamu būtų gina savo pažeistas teises, 2019 m. gruodžio 17 d. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo atsakovei dėl 952,00 Eur skolos priteisimo (civilinė byla Nr. L2-1869-1079/2020), ir atsakovei paprieštaravus, pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo. Šie ieškovo veiksmai patvirtina, kad atsakovei atsisakius grąžinti permoką už atstovavimo išlaidas, jis ėmėsi veiksmų jai susigrąžinti, kas rodo ieškovo nesutikimą su priimtu įskaitymo aktu. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog šalies kreipimasis į teismą dėl skolos, kuri yra įskaityta įskaitymo aktu, priteisimo, reiškia, jog šalis nesutinka su įskaitymo aktu ir papildomai reikšti reikalavimo dėl įskaitymo akto pripažinimo negaliojančiu nėra būtina. Be to, kasacinio teismo yra pasisakyta, kad aplinkybė, jog darbuotojas yra skolingas darbdaviui, gali būti pagrindas darbdaviui tartis su darbuotoju dėl jų priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tačiau toks reikalavimų įskaitymas galėtų būti taikomas tik sutikus darbuotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-267/2008). 

Teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus sprendžia, jog ieškovo reikalavimas atsakovei grąžinti jam permokėtą 952,00 Eur sumą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes kaip nustatyta byloje atsakovė nepagrįstai atliko įskaitymą, neturėdama priešpriešinio galiojančio reikalavimo ieškovui.

Dėl kitų įskaitymui būtinų sąlygų buvimo nagrinėjamu atveju teismas nebepasisako, nes nustačius, jog nėra vienos iš pagrindinių būtinų sąlygų įskaitymui – galiojančio priešpriešinio reikalavimo, kitų įskaitymui būtinų sąlygų buvimas ar nebuvimas nėra teisiškai reikšmingas. Taip pat teismas nepasisakė ir dėl ieškovo materialinės atsakomybės atsakovei, kadangi šios bylos kontekste tai nėra reikšminga.

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2019 m. kovo 20 d. pateikė atsakovei prašymą grąžinti jam permokėtą sumą, tačiau atsakovė šios sumos negrąžino, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė būdama ieškovo skolininke ir turėdama pareigą įvykdyti piniginę prievolę, šios piniginės prievolės per protingą terminą neįvykdžiusi, turi sumokėti ieškovui įstatyme nustatyto dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Byloje nustatyta, jog ieškovas dėl 952,00 Eur skolos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ į teismą kreipėsi 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, pareiškimas buvo priimtas teisme 2019 m. gruodžio 18 d., todėl bylos iškėlimo teisme diena laikytina 2019 m. gruodžio 18 d. nuo kurios ir priteistinos procesinės palūkanos iš atsakovės ieškovui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas kreipdamasis į teismą yra sumokėjęs 29,00 Eur žyminį mokestį, kuris priteistinas iš atsakovės ieškovui.

Ieškovo atstovas pareiškė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už procesinių dokumentų parengimą, pasiruošimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Pateikė duomenis, 2020 m. kovo 9 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1068709, patvirtinantį patirtas 500,00 Eur išlaidas. Išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas atsižvelgė į Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto ieškinio turinį, apimtį, nurodytus argumentus, bylos nagrinėjimo teismo posėdyje trukmę, vertina, kad ieškovo prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato padėjėjo pagalba yra pagrįstos ir teisėtos, todėl priteistinos iš atsakovės ieškovui (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Nagrinėjant bylą susidarė 5,00 Eur išlaidų suma, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kuri yra minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsniu, 98, 259, 263 – 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

– 952,00 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt du eurus) skolos;

– 5,00 procentų metines palūkanas nuo priteistos 952,00 Eur sumos, nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

– 529,00 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 5,00 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.

Teisėja                                                                                     Sigita Rozgaitė