Civiline byla Nr.2-2972-605/2011
(Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00994-2011-2)
Procesinio sprendimo kategorija 35.4.; 36.2.;
(S)
99.3.; 99.5.; 99.7.; 116.4.; 121.3.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
G A L U T I N I S
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. gruodžio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo teiseja Neringa Venckiene, sekretoriaujant Miglei Lukoševiciutei, dalyvaujant ieškovo atstovams M. B. ir advokatei Eglei Neverbickienei, atsakovu L. P. ir S. B. – P. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui, treciojo asmens atstovui administratoriui Benediktui Didoniui uždarame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo AB SEB bankas ieškini atsakovams L. P. ir S. B. – P., treciajam asmeniui BUAB „Resvile“ del skolos, palukanu, delspinigiu, baudos priteisimo,
n u s t a t e :
Ieškovas praše (b.l.4-7) priteisti solidariai iš atsakovu pagal 2002-05-02 kreditavimo sutarti Nr. 0350107120701-09 87 386,72 euru paskolos likuti, 4 143,68 euru palukanu, 320,64 euru delspinigiu, 1 826 euru bauda, 0,36 euru isipareigojimo mokesti, 1000 litu administravimo mokesti; pagal 2005-05-23 Kreditavimo sutarti Nr. 0350507121064-42 90 411,47 euru paskolos likuti, 2 607,01 euru palukanu, 147,76 euru delspinigiu, 195,96 euru bauda; iš viso 187 039,60 euru ir 1 000 Lt; 5 procentu dydžio palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas.
Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjucio 22 d. preliminariu sprendimu (b.l. 65-66) ieškinys buvo patenkintas; priteista iš atsakovu kaip laiduotoju L. P. ir S. B. – P. pagal 2002-05-02 kreditavimo sutarti Nr. 0350107120701-09 87 386,72 euru skolos, 4143,68 euru palukanu, 320,64 euru delspinigiu, 1826 euru bauda, 0,36 euru isipareigojimo mokestis, 1000 litu administravimo mokestis; pagal 2005-05-23 Kreditavimo sutarti Nr. 0350507121064-42 90 411,47 euru paskolos likutis, 2607,01 euru palukanu, 147,76 euru delspinigiu, 195,96 euru bauda; iš viso 187 039,60 EUR ir 1000 Lt; 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos – 2011 m. rugpjucio 19 d. iki teismo sprendimo visiško ivykdymo, 5242 Lt žyminio mokescio AB SEB bankas naudai. Taip pat priteista iš atsakovu L. P. ir S. B. – P. po 10 Lt išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.
Po preliminaraus teismo sprendimo priemimo ieškovas patikslino savo reikalavimus, prašydamas (b.l. 155-158) priteisti solidariai iš atsakovu pagal 2002-05-02 kreditavimo sutarti Nr. 0350107120701-09 33 192,72 euru paskolos likuti, 4143,68 euru palukanu, 320,64 euru delspinigiu, 1826 euru bauda, 0,36 euru isipareigojimo mokesti, 1000 litu administravimo mokesti; pagal 2005-05-23 kreditavimo sutarti Nr. 0350507121064-42 2607,01 euru palukanu, 147,76 euru delspinigiu, 195,96 euru bauda; iš viso 42 434,13 euru ir 1 000 litu; 5 procentu dydžio metines palukanas už priteista suma nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško ivykdymo ir bylinejimosi išlaidas.
Ieškovo atstovai ieškini (patikslinta) palaiko. Paaiškino, kad ieškinyje išdestytos aplinkybes nera pasikeitusios. Buvo sudarytos dvi kreditavimo ir dvi laidavimo sutartys. BUAB „Resvile“ neivykdžius savo prievoliu, bankas pareikalavo iš laiduotoju vykdyti savo isipareigojimus, taciau pastarieji ju geranoriškai neivykde. Užskaitymai 500 000 Lt sumai buvo atlikti pagal ikeitimo lakšte nurodytas salygas, tai yra pirmiausiai buvo dengiama skola pagal 2005 m. kreditavimo sutarti, o toliau - pagal 2002 m. kreditavimo sutarti. Kadangi skolai padengti pagal pastaraja sutarti pinigu neužteko, palukanos, delspinigiai ir baudos liko pagal abi sutartis. BUAB „Resvile“ bankroto byloje patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas 187 039 euru ir 1000 litu sumai.
Atsakovu atstovas prašo preliminaru sprendima panaikinti, ieškini atmesti. Paaiškino, kad visos prievoles pagal 2005-05-23 kreditavimo sutarti Nr. 0350507121064-42 yra pasibaigusios, o prievoles pagal 2002-05-02 kreditavimo sutarti Nr. 0350107120701-09 mažintinos atitinkama iš parduoto turto gauta pinigu suma, tai yra 500 000 litu. Ieškovas gavo pakankama pinigu suma, kad butu visiškai padengti isipareigojimai pagal 2005-05-23 kreditavimo sutarti. 2008-12-17 laidavimo sutartyje Nr. 0308-1747 nurodyta, jog visos kreditavimo sutarties salygos (išskyrus, kredito ir / ar palukanu didinima ir / ar Kreditavimo sutarties galiojimo termino pratesima) butu keiciamos be atskiro Laiduotojo sutikimo (Laidavimo sutarties 1.4 p.). Ieškovas ir UAB „Resvile” be atsakovu kaip laiduotoju sutikimo pakeite dvi prievoles, už kuria buvo laiduota, esmines salygas, del ko atsakovu laidavimas pagal 2008-12-17 laidavimo sutarti Nr. 0308-1747 yra pasibaiges. Del kredito sutarties atitinkamu pakeitimu iš esmes pasikeite atsakovu atsakomybes mastas bei rizika. Aplinkybe, ar laiduotojams buvo žinoma apie prievoles pakeitima, neturi itakos laidavimo pasibaigimui CK 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes laidavimo pabaiga yra susieta ne su žinojimu apie prievoles pakeitima, bet su sutikimu, kad butu pakeista prievole nesibaigiant laidavimui. Atsakovei S. B. – P. netgi nebuvo žinoma apie kreditavimo sutarties pakeitimus, juo labiau ji nedave sutikimo atitinkamu pakeitimu sudarymui. Atsakovas L. P., pasirašydamas ant visu kreditavimo sutarties pakeitimu, veike ne savo vardu ir interesais, bet UAB „Resvile” vardu. UAB „Resvile”, kurios vardu veike L. P., su ieškovu nesusitare, kad pakeitus sutarties salygas išlieka nepasibaiges atsakovu laidavimas. Visuose 2001-06-28 kredito sutarties Nr. 0350107120701-09 pakeitimuose, kuriuos L. P. pasiraše kaip UAB „Resvile” atstovas, nera nurodyta, kad viena iš kredito užtikrinimo priemoniu yra nepasibaiges atsakovu laidavimas. Atsakovu laidavimas kaip kredito užtikrinimo priemone nebuvo numatyta. Aplinkybe, kad vienam iš laiduotoju (L. P.) buvo žinoma UAB „Resvile” finansine padetis laidavimo sutarties pasirašymo, o taip pat ir kreditavimo sutarties pakeitimu pasirašymo metu, nereiškia, kad pasirašydamas kreditavimo sutarties pakeitimus, jis kaip laiduotojas sutiko, kad laidavimas jo atžvilgiu nepasibaigtu. Del kreditavimo sutarties pakeitimu UAB „Resvile” finansine padetis ženkliai pablogejo. Atsakovai su ieškovu buvo susitare ir pasiraše 2008-12-17 laidavimo sutarti su salyga, jog ieškovas pakeis kreditavimo salygas pagal atsakovu pageidavima, taciau atitinkamos salygos pakeistos nebuvo, todel laidavimas pagal šia sutarti nera isigaliojes. Byloje nera pateikta irodymu, kokias sumas išmokejo ieškovas pagrindiniam skolininkui pagal kreditavimo sutartis, bei kokio dydžio skola buvo gražinta.
Treciojo asmens atstovas prašo ieškinio tenkinimo klausima spresti teismo nuožiura.
Nustatyta, kad 2002-05-02 ieškovas AB SEB bankas ir tretysis asmuo UAB „Resvile“ sudare kredito sutarti Nr. 0350107120701-09, 2005-05-23 sudare kredito sutarti Nr. 0350507121064-42. 2005-05-23 tarp ieškovo ir atsakovu buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 0305-124 prie 2005-05-23 kreditavimo sutarties. 2008-12-17 tarp ieškovo ir atsakovu buvo pasirašyta laidavimo sutartis Nr. 0308-1747 prie 2002-05-02 kreditavimo sutarties. Ieškovui iki šios dienos pagal abi kredito sutartis negražinta 33 192,72 euru skola. Negražinus skolos, paskaiciuotos 6 750,69 euru palukanos, 2 021,96 euru bauda ir 468,40 euru delspinigiai, 1 000 Lt administravimo mokestis ir 0,36 euru isipareigojimo mokestis.
Preliminarus sprendimas naikintinas, ieškinys atmestinas.
Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.70 straipsnio 1 dalyje itvirtintu prievoliu ivykdymo užtikrinimo budu. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginima ar neatlygintinai isipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kuri laiduojama, neivykdys visos ar dalies savo prievoles (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievoliu ivykdymo užtikrinimo budas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievole, už kuria laiduojama, bus tinkamai ivykdyta. Laidavimas padidina tikimybe, kad prievole kreditoriui bus ivykdyta, nes, skolininkui jos neivykdžius, kreditorius gali savo reikalavima pareikšti laiduotojui.
Kasacinis teismas, pasisakydamas del laidavima reglamentuojanciu materialiosios teises normu, yra atkreipes demesi i laidavimo, kaip akcesorines (papildomos, šalutines ir nuo pagrindines prievoles priklausancios) prievoles, pobudi (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2009 m. gegužes 18 d. nutartis, priimta civilineje byloje „Swedbank“, AB v. P. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-229/2009; 2010 m. lapkricio 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB „ Swedbank“ v. R. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo išplestine teiseju kolegija pažymi, kad laidavimo, kaip akcesorines prievoles, pobudis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindines prievoles. Laidavimo akcesoriškumas, be kita ko, reiškia, kad: kai pasibaigia pagrindine prievole arba ji pripažistama negaliojancia, pasibaigia ir laidavimas (CK 6.76 straipsnio 2 dalis); negali buti laiduojama už didesne suma, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skola, tai ji turi buti sumažinta iki skolos dydžio (CK 6.78 straipsnio 2 dalis); laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palukanu sumokejima, nuostoliu atlyginima, netesybu sumokejima), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 straipsnio 2 dalis); laiduotojas turi teise pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galetu reikšti skolininkas (CK 6.82 straipsnio 2 dalis); jeigu iš esmes pasikeicia pagrindine prievole ir del to be laiduotojo sutikimo padideja jo atsakomybe arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmes, tai laidavimas baigiasi, kai laidavimo sutartis nenumato ka kita (CK 6.87 straipsnio 4 dalis); pasibaigus ieškinio senaties terminui reikalavimui del pagrindines prievoles pareikšti, taip pat pasibaigia ir reikalavimui laiduotojui pareikšti nustatytas ieškinio senaties terminas (CK 1.135 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.87 straipsnio 4 dalimi, laidavimas baigiasi, jeigu iš esmes pasikeicia prievole ir del to be laiduotojo sutikimo padideja jo atsakomybe arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmes, išskyrus atvejus, kai laidavimo sutartis numato ka kita. Šioje normoje yra nustatytos salygos, kada laidavimas baigiasi ir ju išimtis. Laidavimo pasibaigimo salygos yra dvi: 1) prievoles pasikeitimas iš esmes ir 2) prievoles iš esmes pasikeitimo rezultatas yra nepalankus laiduotojui. Pastaroji salyga veikia nesant laiduotojo sutikimo, o nepalankios salygos neapibrežtos baigtiniu sarašu. Iš normatyvines nuostatos aišku, kad viena iš nepalankiu pasekmiu reiškimosi formu yra laiduotojo atsakomybes padidejimas. Kitaip pasireiškiancias nepalankias laiduotojui pasekmes konkreciu atveju turi apsvarstyti teismas ir nuspresti, ar jos sudarytu pagrinda laidavimui pasibaigti. Mineta, kad normoje nustatyta išimtis, jog laidavimas nesibaigia ir esant prievoles pasikeitimui iš esmes, nors padideja laiduotojo atsakomybe arba atsiranda kitos laiduotojui nepalankios pasekmes. Tai – atvejis, kai laidavimo sutartis numato ka kita. Jeigu laidavimo sutartimi laiduotojas iš anksto ir besalygiškai sutinka, kad butu pakeiciama sutartis, kuri nustato prievole ir jos vykdymo tvarka ir salygas, tai nera pagrindo laidavimui pasibaigti, nes laiduotojas sutinka su prievoles keitimu, jo padeties pabloginimu, bet del to nesiekia naudotis laidavimo pasibaigimu CK 6.87 straipsnio 4 dalimi nustatytomis salygomis (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008 m. lapkricio 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB bankas „Hansabankas” v. M.D., bylos Nr. 3K-3-553/2008).
Bendroji taisykle, nustatanti laidavimo pabaiga, itvirtinta CK 6.87 straipsnio 1 dalyje – laidavimas baigiasi tuo paciu metu, kaip ir juo užtikrinama prievole. Tai atitinka laidavimo, kaip akcesorines prievoles pobudi, reiškianti, kad laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindines prievoles. Taciau tam tikrais atvejais laidavimas gali baigtis ir anksciau, pagrindinei prievolei dar galiojant. Vienas tokiu atveju itvirtintas CK 6.88 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievole, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris menesius nuo tos dienos, kuria suejo laidavimo terminas ar prievoles ivykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Laidavimas tam tikram terminui reiškia, kad laidavimo sutartyje nurodyta konkreti data, iki kurios laiduojama, arba laikas, kuriam laiduojama, apibrežtas kitaip, pavyzdžiui, nurodant, keliems menesiams laiduojama. Kai laidavimu užtikrinama terminuota prievole, terminas nustatomas pagrindinei prievolei, už kuria laiduojama, vykdyti. Esant paskolos teisiniams santykiams terminuotos prievoles paprastai buna su atidedamuoju terminu. Tai reiškia, kad prievole gražinti paskola yra egzistuojanti, taciau nevykdytina tol, kol nesuejo nustatytas terminas (CK 6.33 straipsnio 1, 2 dalys). Skolininkui nustatytu terminu prievoles ar jos dalies neivykdžius, pareiga ja ivykdyti atsiranda laiduotojui, o kreditorius igyja teise reikalauti prievoles ivykdymo ne tik iš skolininko, bet ir iš laiduotojo (CK 6.76 straipsnio 1 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis). Taigi, terminuotos prievoles laidavimo atveju laiduotojo atsakomybe atsiranda nuo tada, kai pagrindiniam skolininkui suejo terminas prievolei ivykdyti ir su salyga, kad šis jos neivykde.
Del 2002-05-02 kreditavimo sutarties Nr. 0350107120701-09.
Nagrinejamu atveju teismas, remdamasis 2008-12-17 laidavimo sutartyje Nr. 0308-1747 (b.l. 43-44) itvirtinta salyga, kad šalys susitaria ir laiduotojas sutinka, kad visos kreditavimo sutarties salygos (išskyrus kredito sumos ir/ar palukanu didinima ir /ar Kreditavimo sutarties galiojimo termino pratesima) butu keiciamos be atskiro Laiduotojo sutikimo ir toks Kreditavimo sutarties pakeitimas netures jokios itakos Laiduotojo šia Sutartimi prisiimtu isipareigojimu vykdymui (sutarties 1.4 punktas), daro išvada, kad šios nuostatos sudaro teisini pagrinda pripažinti CK 6.87 straipsnio 4 dalyje nustatyta laidavimo pasibaigima. Tokia išvada darytina, ivertinus tai, kad kredito ir palukanu dydis bei kredito gražinimo termino pratesimas yra esmines prievoles, už kuria buvo laiduota, salygos, kurios negali buti keiciamos be laiduotojo sutikimo, o šias prievoles salygas pakeitus, laidavimas baigiasi. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2008-12-17 laidavimo sutartyje Nr. 0308-1747 kredito terminas numatytas 2009 m. birželio 9 d., palukanu dydis – 1 nakties LIBOR ir 3,5 proc. banko maržos suma. Pagal velesnius šios sutarties pakeitimus galutinis kredito gražinimo terminas buvo pratestas iki 2010 m. gruodžio 7 d., palukanos padidintos iki 4,5 proc. banko maržos sumos. Taigi ieškovas ir tretysis asmuo byloje UAB „Resvile“ be atsakovu kaip laiduotoju sutikimo pakeite dvi prievoles, už kuria buvo laiduota, esmines salygas, del ko teismas pripažista, kad atsakovu laidavimas pagal 2008-12-17 laidavimo sutarti Nr. 0308-1747 yra pasibaiges. Nors ieškovo aiškinimu, atsakovai kaip laiduotojai žinojo apie kreditavimo sutarciu salygu pakeitima, nes atsakovas L. P. nuo 1998-01-10 yra UAB „Resvile“ direktorius ir akcininkas, kaip bendroves direktorius jis pasiraše visus kreditavimo sutarties pakeitimus, taciau atkreiptinas demesys i tai, kad laiduotoju žinojimas apie prievoles pakeitima nereiškia ju sutikimo pakeisti prievole nesibaigiant laidavimui. Atsakovei S. B. – P. netgi nebuvo žinoma apie kreditavimo sutarciu pakeitimus, o atsakovas L. P. kreditavimo sutarciu pakeitimus pasiraše kaip UAB „Resvile“ atstovas, tai yra nei vienas iš ju nedave sutikimo pakeisti minetos sutarties salygas. Be to, tiek 2001-06-28 kredito sutarties Nr. 0350107120701-09 2009-06-17 pakeitimu Nr. 16 (b.l. 115-130), tiek 2010-01-20 pakeitimu Nr. 19 pakeitus visas kreditavimo sutarties salygas, jas išdestant bendrojoje dalyje, specialiojoje dalyje bei I kredito apraše „Kredito limitas“ ir 1 priede „Kredito gražinimo grafikas“, ir visas kreditavimo sutarties ivykdymo užtikrinimo priemones, iskaitant laidavimus, nurodžius specialiosios dalies 2 punkte (bendrosiose salygose numatyta, kad užtikrinimo priemones nurodomos specialiosios dalies 2 punkte (1.1.25 punktas)), nebuvo numatyta, jog prievoliu pagal pakeista sutarti ivykdymas yra užtikrinamas atsakovu laidavimu. Taigi ieškovas ir pagrindinis skolininkas UAB „Resvile“ nebuvo sulyge, jog atitinkamas kreditas užtikrinamas atsakovu laidavimu.
Del 2005-05-23 kreditavimo sutarties Nr. 0350507121064-42.
Teismui pateikta 2005-05-23 kreditavimo sutartis Nr. 0350507121064-42 (b.l.18-24) ir jos pakeitimai Nr. 1 ir Nr. 2 (b.l.10-17) patvirtina, kad paskolos suteikimo metu bankui buvo ikeistas pastatas, kurio verte 756000 Lt; ikeitimo eile – pirminis (b.l.18 antroji puse). Kredito sutarties 32 punkte (b.l.21 antroji puse) nurodyta, kad kredito gavejo pagal sutarti moketinu sumu mokejimo dienai sutapus ir (ar) kredito gavejui veluojant jas sumoketi, lešos bus nurašomos tokia tvarka: 32.1. kreditas ar jo dalis; 32.2. palukanos ir mokesciai; 32.3. netesybos. Taigi ieškovas pagal UAB „Resvile“ 2011-10-26 mokejimo nurodyma Nr. 2885 už parduota ikeista turta gaves 500000 Lt suma (apie gautus pinigus ieškovas nurode patikslintame ieškinyje, b.l.155-158), pirmiausia turejo padengti visa kredito, palukanu ir mokesciu bei netesybu suma pagal 2005-05-23 kreditavimo sutarti Nr. 0350507121064-42. Ieškovas už parduota ikeista daikta gautus pinigus privalejo paskirstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.193 straipsnio 2 dalies ir 2005-05-23 kreditavimo sutarties nustatyta tvarka: banko reikalavimai turejo buti patenkinami pagal prašymu iregistruoti hipoteka padavimo laika eiles tvarka. Ieškovo gauta 500000 Lt butu visiškai padengusi pagal 2005-05-23 kreditavimo sutarti Nr. 0350507121064-42 negražinta kredita, susidariusias palukanas ir netesybas. Pažymetina ir tai, kad Lietuvos Respublikos imoniu bankroto istatymo 34 straipsnis reglamentuoja, jog ikeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lešu, gautu pardavus ikeista imones turta. UAB „Resvile“ bankroto byloje patvirtintas AB SEB banko finansinis reikalavimas - jo dalis pagal 2005-05-23 kreditavimo sutarti Nr. 0350507121064-42 turejo buti padengta pirmiausia iš gautu 500000 Lt už parduota ikeista turta. Ieškovui, t.y. kreditoriui atsisakius savo pirmenybes teises patenkinti reikalavima jo naudai nustatyto prievoles užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybes, nes kreditorius butu galejes patenkinti savo reikalavima pasinaudodamas teisemis, kuriu atsisake (LR CK 6.86 str.). Vertinant byloje esancius irodymus, darytina išvada, kad atsakovu kaip laiduotoju prievoles pagal 2005-05-23 kreditavimo sutarti Nr. 0350507121064-42 yra pasibaigusios, todel priteisti iš atsakovu pagal šia sutarti 2607,01 eurus palukanu, 147,76 eurus delspinigiu ir 195,96 euru bauda nera jokio pagrindo.
Ivertinus visus byloje esancius irodymus, darytina išvada, kad laidavimas baigesi, kadangi iš esmes pasikeite prievole ir del to be laiduotoju sutikimo padidejo ju atsakomybe. Nepalankios laiduotojams pasekmes konkreciu atveju vertintinos kaip pagrindas laidavimui pasibaigti. Laidavimo sutartimis laiduotojai nesutiko, kad butu pakeiciama sutartis, kuri nustato prievole ir jos vykdymo tvarka ir salygas. Laiduotojai nesutiko su prievoles keitimu, ju padeties pabloginimu. Esant tokioms aplinkybems, laikytina, kad jie sieke naudotis laidavimo pasibaigimu CK 6.87 straipsnio 4 dalimi nustatytomis salygomis.
Teismas, išnagrinejes byla teismo posedyje ir ivertines visus irodymus, daro išvada, kad ieškinys yra nepagristas, todel atmestinas, o preliminarus sprendimas naikintinas (CPK 260 str., 430 str. 6 d. 2 p.).
Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas reglamentuoja, kad prie išlaidu, susijusiu su bylos nagrinejimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padejejo pagalbai apmoketi. Teismo posedžio metu atsakovu atstovas pateike PVM saskaita – faktura 3000 Lt, taciau duomenu, kad šia suma atsakovai sumokejo ju atstovui advokatui, nebuvo pateikta. Esant tokioms aplinkybems, išlaidos advokato pagalbai apmoketi atsakovams iš ieškovo nepriteistinos.
Ieškini atmetus, iš ieškovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Ieškovo prašymu jam gražintina permoketa žyminio mokescio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Preliminaru Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjucio 22 d. sprendima panaikinti.
Ieškini atmesti.
Priteisti iš ieškovo AB SEB bankas, imones kodas 112021238, 30 Lt (trisdešimt litu) išlaidu, susijusiu su procesiniu dokumentu iteikimu, valstybei.
Gražinti ieškovui AB SEB bankas, imones kodas 112021238, 1274 Lt (viena tukstanti du šimtus septyniasdešimt keturis litus) žyminio mokescio, sumoketo 2011-07-13 mokejimo nurodymu Nr. 587165 Valstybinei mokesciu inspekcijai prie LR FM.
Sprendimas per 30 dienu nuo priemimo dienos apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teisma.
Teiseja Neringa Venckiene