Civilinė byla Nr. e2A-148-577/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40336-2018-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.3.6; 2.6.18.1; 2.6.18.3; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. sausio 28 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūros Marijos Strumskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Landesa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Efektyvūs įrengimai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Landesa“ dėl užmokesčio už darbus pagal rangos sutartį ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Efektyvūs įrengimai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Landesa“ ir, sumažinusi reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovės 1 795,99 Eur už darbus pagal rangos sutartį, 438,22 Eur delspinigių, 8 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (897 Eur). Ieškinyje nurodė, jog šalys 2017 m. spalio 26 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 17/10/26, kuria ieškovė įsipareigojo gyvenamajame name „K“, esančiame (duomenys neskelbtini), atlikti langų montavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus atsiskaityti. Pasak ieškovės, ji statybos rangos darbus atliko laiku, tačiau atsakovė nevykdė pareigos priimti atliktus darbus. Statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos „InfoStatyba“ duomenimis gyvenamojo namo „K“ I etapo statybos (duomenys neskelbtini), projektas šiuo metu yra baigtas. Ieškovė 2018 m. sausio 8 d. išsiuntė atsakovui pretenziją, 2017 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1 ir PVM sąskaitą - faktūrą. 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovė išsiuntė atsakovei raginimą už atliktus darbus sumokėti 2 006,30 Eur įsiskolinimą, kartu pateikdama 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitą - faktūrą E1 0124 ir 2017 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Atsakovė minėtos PVM sąskaitos-faktūros neapmokėjo. Pasak ieškovės, atsakovė be pateisinamos priežasties vengė pasirašyti 2017 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų aktą Nr.1, todėl ieškovė pagrįstai jį vienašališkai pasirašė.
2. Atsakovė UAB „Landesa“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog pastato, kuriame ieškovė vykdė darbus adresas yra (duomenys neskelbtini); šis pastatas nėra pripažintas tinkamu naudotis, o jo baigtumas viešame registre įregistruotas 90 procentų. Pažymėjo, kad atsakovė 2017 m. lapkričio 10 d. nei elektroniniu, nei registruotu paštu nei pačiame objekte pasirašytinai nebuvo gavusi iš ieškovės atliktų darbų akto, sąskaitos-faktūros. Faktinės aplinkybės prieštarauja ieškovės teisei vienašališkai pasirašyti aktą, nes ieškovė sutartyje numatyta tvarka neorganizavo darbų perdavimo atsakovei ir apie tai neinformavo atsakovės, sutartyje numatytu terminu ir sąlygomis nesudarė sąlygų atsakovei priimti atliktus darbus; akte nėra jokių įrašų apie atsisakymą priimti aktą, atitinkamai nėra fakto apie vienašališką ieškovės akto pasirašymą, o tik nepagrįsti mėginimai pateikti akto kopiją neva kaip pateiktą ankščiau kartu su pretenzijomis; techninis prižiūrėtojas atsisakė patvirtinti ieškovės atliktus darbus apie tai pažymėjęs statybos darbų žurnale, kuris buvo pateiktas ieškovei ir kurio ieškovė negrąžino į objektą. Atsakovės teigimu, turi egzistuoti kiti įrodymai, kuriais remiantis galima būtų tvirtinti, jog darbai atlikti tinkamai ir kokybiškai, tačiau tokių įrodymų nėra, o tik faktas, jog langai sumontuoti angose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei UAB „Efektyvūs įrengimai“ iš atsakovės UAB „Landesa“ 1 795,99 Eur užmokesčio už darbus pagal rangos sutartį, 438,22 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 234,21 Eur) nuo 2018 m. gruodžio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 897 Eur bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 6,81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
4. Teismas, įvertinęs ieškovės elektroniniu paštu išsiųstą 2017 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktą Nr. 1, 5 089,62 Eur sumos PVM sąskaitą - faktūrą ir 2018 m. rugpjūčio 21 raginimą atsiskaityti, atsakovės atsakymą į 2018 m. rugpjūčio 21 d. raginimą padarė išvadą, jog atsakovė patvirtino, kad sutartyje nustatyta tvarka (elektroniniu paštu) jai buvo pranešta apie darbų pabaigą, pateiktas pasirašyti darbų priėmimo - perdavimo aktas ir sąskaita – faktūra, o atsakovė nepriėmė ieškovės atliktų darbų ir už juos nesumokėjo. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatas atsakovė, gavusi anksčiau paminėtus dokumentus privalėjo apžiūrėti ir priimti ieškovės atliktus darbus, o pastebėjusi trūkumus - nedelsdama pranešti apie juos ieškovei, šių veiksmų neatliko, teismo vertinimu, taikytinos CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatos ir laikytina, kad ieškovė atsakovui darbus perdavė pagal vienašalius perdavimo aktus. Pažymėjo, kad pretenzijų dėl darbų kokybės atsakovė nepareiškė.
5. Teismo vertinimu, visos sąlygos, numatytos Rangos sutarties 2.2.punkte, kurias įvykdžius, kyla užsakovo prievolė per dvi dienas apmokėti už ieškovo atliktus darbus, yra įvykdytos. Atsižvelgęs į sutarties 2.3. punkto nuostatas, numatančias, jog užsakovas sulaiko 5 % užmokesčio apmokėjimą rangovui, o galutinis apmokėjimas atliekamas per 30 dienų po to, kai rangovas pateiks 5 % galutinės sutarties kainos su PVM banko arba užsakovui priimtinos draudimo bendrovės garantinį arba laidavimo raštą ir draudimo liudijimo originalą, taip pat į tai, kad šie dokumentai turi galioti trejus metus nuo baigiamojo darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo, į tai, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė įvykdė sutarties 2.3. punkto reikalavimus, teismas sprendė, kad ji negali pretenduoti į 5 % užmokesčio, nurodyto 2018 m. rugpjūčio 21 d. PVM sąskaitoje - faktūroje EI 0124, dalį - 152,69 Eur su PVM arba 210,31 Eur be PVM. Teismas konstatavo, kad pagal rangos sutarties Nr. 17/10/26 sąlygas atsakovė privalo sumokėti ieškovei 1 795,99 Eur.
6. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nustatė ieškovės darbų trūkumus ir pasinaudojo užsakovo teisėmis, numatytomis CK 6.665 straipsnyje. Sprendė, kad atsakovės pateiktas dokumento fragmentas - statinio statybos techninės priežiūros vadovų pastabos, neturi sąsajų su šia byla, kadangi nėra įvardintas objektas, dėl kurio šios pastabos pateiktos. Teismo nuomone, liudytojo (statybos techninės priežiūros vadovo) A. Z. parodymai taip pat nepašalina atsakovės, nesutinkančios mokėti ieškovei (rangovui) užmokesčio už atliktus rangos darbus, prievolės pareikšti pretenzijas dėl darbų pagal CK 6.665 - 6.666 straipsnių nuostatas.
7. Nustatęs, kad atsakovė nepagrįstai nevykdo prievolės sumokėti už ieškovės atliktus darbus pagal rangos sutartį, teismas ieškovės reikalaujamą 1 795,99 Eur užmokestį 438,22 Eur delspinigių priteisė iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis išimtinai ieškovės pateiktais dokumentais. Pasak apeliantės, pačios ieškovės paaiškinimai prieštarauja teismo nurodytoms aplinkybėms.
8.2. Teismas nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, dėl kokių priežasčių atsakovė atmetė ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą, neatsižvelgė į liudytojo parodymus. Taip pat teismas nevertino įrodymų, kurie paneigia ieškovės reikalaujamos sumos pagrįstumą. Teigia, kad buvo įrodyta, jog ieškovės atliktų darbų kiekiai neatitinka faktinių kiekių, ieškovės atliktų darbų dalies kokybė neatitinka keliamų reikalavimų ir atsakovė patyrė dėl to papildomų nuostolių. Apeliantės teigimu, teismas privalėjo ginčą spręsti iš esmės. Teismas neatsižvelgė į atsakovės pateiktus skaičiavimus dėl atliktų darbų kiekių, su kuriais ieškovė sutiko; neatsižvelgė į pateiktus įrodymus dėl patirtų nuostolių tvarkant ieškovės nekokybiškai atliktus darbus.
8.3. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2006 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (toliau – STR) VII skyriaus Pirmojo skirsnio nuostatomis techninio prižiūrėtojo atliktų darbų aktų vizavimas buvo būtinas atsakovei. Techninis prižiūrėtojas nurodė pastabas statybos darbų žurnale. Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyti darbų kokybės ir galimi kiekių neatitikimai, ieškovė neperdavė visų defektų šalinimo techniniam prižiūrėtojui, pastarasis pagrįstai nepriėmė iš ieškovės darbų. Atsakovės manymu, dėl šios priežasties ieškovė nusprendė nevykdyti savo pareigų dėl darbų perdavimo.
8.4. Ieškovė, nesutikdama su atsakovės atsakymais į raginimus, neatliko jokių vienašališkų įrašų atliktų darbų akte ir nepateikė jo atsakovei apmokėjimui. Atsakovė pakartotinai negavo ieškovės atliktų darbų akto su aiškiai nurodomą žyma, jog ieškovė aktą pasirašo vienašališkai; akte nėra įrašų, jog nesutinka su atsakovės nurodytomis priežastimis.
8.5. Aplinkybes dėl nustatytų defektų ir jų nepašalinimo patvirtino liudytojas. Be to, ieškovė pripažino, kad defektai buvo, ir teigė, jog juos tvarkė pati, tačiau teismas nurodė, jog jokių defektų iš esmės nenustatyta, nes atsakovė to nenurodė savo nesutikimuose. Techninio prižiūrėtojo veiksmai ir atsisakymas patvirtinti atliktų darbų aktą, statant ypatingos svarbos objektą, iš esmės atitinka atsakovės teises ir pareigas numatytas CK 6.662, 6.665 straipsniuose.
8.6. Teismas netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nepagrįstai nurodė, kad atsakovė, gavusi darbų perdavimo aktus, turėjo organizuoti darbų priėmimą, ir būtent ji privalėjo pasinaudodama CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apžiūrėti ir priimti ieškovės atliktus darbus. Teismas privalėjo vertinti pateiktus įrodymus dėl faktiškai atliktų darbų kiekių neatitikimo, defektų šalinimo išlaidų, bei ieškovės neteisingai nurodomos sulaikymo sumos. Būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad ji tinkamai atliko ir perdavė darbus pagal sutartį, o iš byloje pateiktų įrodymų ir paaiškinimų akivaizdu, jog ieškovei priteista suma yra nepagrįsta.
9. Ieškovė atsiliepime prašo UAB „Landesa“ apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti 968 Eur atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, įskaitant ir šalių bei jų atstovų paaiškinimus, liudytojo A. Z. parodymus, juos įvertino ir dėl jų motyvuotai pasisakė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas bei klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Teismas teisingai byloje šalims paskirstė įrodinėjimo naštą, pagal kurią šalys turėjo įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu.
9.2. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, dėl ko su ja nebuvo atsiskaityta. Tai, kad tinkamai neįvykdė prievolės, turėjo įrodyti atsakovė, atsikirsdama į ieškovės reikalavimą. Teismas, įvertinęs atsakovės atsakymą į 2018 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės raginimą, tai ar atsakovė tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar buvo pareikštas atsakovės reikalavimas dėl darbų trūkumų laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, pagrįstai sprendė, jog byloje nėra įrodymų pagrindžiančių atsakovės atsikirtimų pagrindą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nustatė ieškovės darbų trūkumus ir pasinaudojo užsakovo teisėmis, numatytomis CK 6.665 straipsnyje, pagrįstai sprendė, jog ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai.
9.3. Teismo sprendimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką. Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 išaiškino, jog būtent atliktų darbų priėmimo akte turi būti fiksuojami nustatyti atliktų darbų trūkumai. Atsakovė jokių pastabų dėl atliktų darbų kokybės Atliktų darbų priėmimo - perdavimo akte nenurodė, taigi savo konkliudentiniais veiksmais pritarė Atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto teisėtumui ir pagrįstumui. Šis aktas jai sukėlė teisinius padarinius, t. y. pareigą apmokėti ieškovei už atliktus langų montavimo darbus. Atsakovė procesiniuose dokumentuose įrodinėjo tik neesminius darbų trūkumus, kurie gali būti pašalinti iš sulaikytos rangovo užmokesčio sumos. Teismas pagrįstai sprendė, jog trūkumai nurodyti nelaiku ir yra sąlygoti atsakovės gynybinės pozicijos nagrinėjamoje byloje; jie nepaneigia langų montavimo darbų atlikimo fakto bei nesudaro pagrindo pripažinti Atliktų arbų aktą negaliojančiu. Atsakovė neįrodė, kad egzistuoja įstatyme nustatyti atvejai, kuomet užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatytos aplinkybės
11. Šalys 2017 m. spalio 26 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 17/10/26, kuria rangovas (ieškovė UAB „Efektyvūs įrengimai“) įsipareigojo atlikti užsakovo (atsakovės UAB „Landesa“) pavestus darbus (langų montavimas objekte, esančiame (duomenys neskelbtini)) pagal prie sutarties pridedamą projektą. Atsakovė, gavusi ieškovės elektroniniu paštu atsiųstą 2018 m. sausio 18 d. pretenziją, 2018 m. sausio 25 d. atsakyme nurodė nesutinkanti, jog skolinga ieškovei 2 006,30 Eur ir kad nepagrįstai vilkina priimti atliktus darbus. Pažymėjo, kad su raštu pateikto atliktų darbų akto kopijos ir PVM sąskaitos – faktūros kopijos nelaiko tinkamu rangovo įsipareigojimų vykdymu, ir informavo, kad ieškovė neatliko jokių veiksmų dėl darbų pridavimo ir užbaigimo, neinformavo užsakovo, neužpildė darbų žurnalo, nepateikė atliktų darbų tikrinti techniniam prižiūrėtojui, todėl nėra pagrindo minimos skolos atsiradimui. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 21 d. atsakovei išsiuntė raginimą, nurodžiusi geruoju apmokėti 2 006,30 Eur sumą (gautas avansas – 2 200 Eur), kartu pateikdama 5 089,62 Eur sumos PVM sąskaitą – faktūrą bei 2017 m. lapkričio 10 d. atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 1, pasirašytą rangovo. Atsakovė 2018 m. rugpjūčio 27 d. atsakyme nurodė iš esmės analogiškus ankstesniems nesutikimo su pretenzija argumentus. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus statybos rangos darbus priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino visiškai. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, priėmė sprendimą vadovaudamasis išimtinai ieškovės pateiktais dokumentais ir nevertindamas atsakovės pateiktų įrodymų, skaičiavimų, liudytojo parodymų; teigia, kad būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, kad ji tinkamai atliko ir perdavė darbus pagal sutartį.
12. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą.
13. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo, jog taikytinos CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatos ir laikė, kad ieškovė atsakovei darbus perdavė pagal vienašalius perdavimo aktus. Apeliantė teigia, kad ji net nebuvo gavusi pakartotinai pateikto atliktų darbų akto su aiškiai nurodoma žyma, jog ieškovė aktą pasirašo vienašališkai, o akte nėra jokių įrašų, kad nesutinka su atsakovės nurodytomis priežastimis.
14. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis.
15. Šalių pasirašytos sutarties 1.1.1. punktu rangovas įsipareigojo informuoti užsakovą apie darbų pabaigimą ir galimybę priduoti darbus ne vėliau kaip likus 2 dienoms iki darbų užbaigimo, o 1.1.2 punktu – atlikus darbus pateikti kokybiškai atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus ir po statybos aktų priėmimo per dvi dienas užsakovui pateikti sąskaitą faktūrą, pagal kurią užsakovas apmoka rangovui. Iš 2018 m. sausio 25 d. atsakovės atsakymo matyti, kad 2018 m. sausio 18 d. elektroniniu paštu kartu su pretenzija ieškovė buvo pateikusi atsakovei atliktų darbų aktą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovei buvo pranešta apie darbų pabaigą. Nesutikimas pasirašyti minėtą aktą nebuvo siejamas su vėlavimu atlikti darbus. CK 6.694 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų priėmimą organizuoja ir atlieka užsakovas savo lėšomis, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis (CK 6.694 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė griežtai nesilaikė sutarties nuostatų (iš anksto nepranešė apie pasirengimą perduoti darbų rezultatą), kad po pirmos pretenzijos jokių veiksmų darbų perdavimui neatliko, iš esmės nepaneigia atsakovės pareigos atsiskaityti už ieškovės atliktus darbus. Priešingai, nei teigiama apeliaciame skunde, ginčo sprendimui reikšmingų atsisakymo priežasčių priimti darbus bei sumokėti už atliktus darbus atsakymuose į ieškovės pretenzijas (raginimą), nebuvo nurodyta. Juose nenurodomi konkretūs atliktų darbų trūkumai ar nesutikimas dėl ieškovės akte nurodytais atliktų darbų kiekiais.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo-priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018, 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).
18. Nagrinėjamu atveju atsakovė neneigia paties fakto, kad ieškovė atliko sutartyje numatytus darbus (sumontavo langus) iki pirmos pretenzijos gavimo momento. 2019 m. kovo 27 d. prašyme dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų priėmimo atsakovė nurodo, kad ji nedelsdama turėjo priimti sprendimą defektų šalinimo darbus perduoti kitam rangovui UAB „Eman statyba“, turėjusiam atlikti pastato fasado apdailos darbus, o kaip vieną iš įrodymų apie šios įmonės atliktus darbus pridėjo Atliktų darbų aktą A207 už 2017 m. 12 mėnesį. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog dar 2017 metų gruodžio mėnesį atsakovė faktiškai priėmė ieškovės atliktus darbus, todėl akivaizdu, kad 2018 m. sausio 25 d. ir 2018 m rugpjūčio 27 d. atsakymuose į ieškovės pretenzijas ji būtų galėjusi aiškiai nurodyti visus darbų, kuriuos ieškovė turėjo atlikti pagal sutartį, trūkumus, išlaidų už jų taisymą dydį, kiekį ir pan., tačiau, kaip minėta, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais dėl netinkamo darbų pridavimo.
19. Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016-05-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t.y. įrodyti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.
20. Apeliantė teigia, kad teismas visiškai ignoravo atsakovės pateiktus dokumentus, neatsižvelgė į atsakovės pateiktus skaičiavimus dėl darbų kiekių, liudytojo parodymus, ir pan. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad minėtame prašyme dėl papildomų dokumentų ir paaiškinimų priėmimo atsakovė pati pripažįsta, jog įvertinus sumokėtą avansą, atsakovės apskaičiuotą darbų kiekį, sulaikymo sumą, trūkumų šalinimo išlaidas, ieškovė turėtų teisę gauti 1 344,39 Eur atlygį, tačiau apeliaciniu skundu prašo panaikinti visą sprendimą ir ieškovės ieškinį visiškai atmesti.
21. Kita vertus, atsakovė apeliaciniame skunde abstrakčiai teigdama, kad teismas nevertino atitinkamų jos pateiktų įrodymų, neįvardino, kokie konkrečiai įrodymai, jos nuomone, paneigia teismo nustatytas aplinkybes (ir kokias) ar jų įvertinimą. Pažymėtina, kad atsakovė pripažįsta, jog ieškovė šalino defektus (jų dalį), užfiksuotus pateiktame statybos žurnalo išraše. Pats statybos žurnalas, kuriame būtų pažymėti darbai, susiję su defektų šalinimu (ieškovės ar kito rangovo), teismui nebuvo pateiktas, o UAB „Eman Statyba“ Atliktų darbų aktas A207 už 2017 m. 12 mėnesį nėra pasirašytas atsakovės (yra žyma „gauta tikrinimui 2018-01-11“). Apeliaciniame skunde minimi liudytojo A. Z. parodymai, kad ieškovė defektų netvarkė ir defektų šalinimo nepridavė, nepatvirtina, jog atsakovė patyrė jos nurodomas defektų šalinimo išlaidas. Be to, minėtas liudytojas nurodė, kad pastabose nurodytų dalies darbų trūkumų pašalinimo negalima identifikuoti, nes atliekant fasadų šiltinimo darbus, jie paslėpti po putų polistirolu. Duomenų, jog atsakovė aiškiai užfiksavo ieškovės atliktų darbų trūkumus, kuriuos pavedė ištaisyti kitam rangovui, nėra. Taigi, vadovautis statybos žurnalo išraše nurodytais trūkumais, sprendžiant atsiskaitymo su ieškove klausimą, nėra pagrindo. Apeliantė nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu pati paskaičiavo atliktų darbų kiekį, tačiau dokumentų, kuriame užfiksuotas faktiškai sumontuotų darbų kiekis (kvadratiniais metrais), apeliantė nepateikė, koks specialistas atliko tikrinimą bei skaičiavimus, taip pat nenurodė.
22. Kaip minėta, atsakovė faktiškai naudojasi ieškovės atliktų darbų rezultatu (neneigia, jog atliko tolesnius darbus, galimus tik atlikti tik po langų montavimo). Taigi, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovė nepagrįstai nevykdo prievolės sumokėti už ieškovės atliktus darbus pagal rangos sutartį Nr. 17/10/26.
23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
24. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Ieškovė prašo priteisti iš apeliantės 968 Eur atstovavimo apeliacinėje instancijoje išlaidas; su atsiliepimu pateikė advokatės L. P. 2019 m. birželio 4 d. išrašytą 968 Eur sumos PVM sąskaitą-faktūrą už atsiliepimo į UAB „Landesa“ apeliacinį skundą parengimą bei atstovavimą Vilniaus apygardos teisme, taip pat mokėjimo nurodymus, patvirtinančius šios sumos apmokėjimą.
26. Teismas, spręsdamas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, turi atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus, t.y. bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kt. (Rekomendacijų 2 punktas). Įvertinus aukščiau paminėtus kriterijus, tai, kad apeliacinio skundo parengimas nebuvo sudėtingas, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių; byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, advokatė ieškovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, todėl ieškovės prašoma priteisti išlaidų advokatės pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą suma laikytina per didele, todėl mažintina ir iš apeliantės ieškovei priteistina 400 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės (apeliantės) UAB „Landesa“ (į.k. 302925990) ieškovei UAB „Efektyvūs įrengimai“ (į. k.304230699) 400 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Loreta Bujokaitė
Jadvyga Mardosevič
Jūra Marija Strumskienė