Skundas Nr. 1S-131-988/2023

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. birželio 6 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1084 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. D. 

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Priimtų sprendimų esmė

1.       S. D. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018  m. birželio 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalį, paskirtos bausmės už šias atskiras nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir S. D. paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė, pirmus 5 bausmės metus atliekant kalėjime. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalimi, S. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

2.       Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis pakeistas: nuteistajam S. D., pripažintam kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas 9 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,  2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, ši bausmė ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę, ir S. D. paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

3.       Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. rugpjūčio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. rugpjūčio 11  d., 1/2 paskirtos bausmės atliko – 2021 m. vasario 11 d., neatliktos bausmės dalis 2023 m. kovo 29  d.  – 2 metai 4 mėnesiai 10 dienos.

4.       Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2023 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. RV-25-1084 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam S. D. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Nuteistajam rekomenduota vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, skirtas valdyti aktualius kriminogeninius poreikius.

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas dėl Komisijos 2023 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. RV-25-1084 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. D. atmestas.

5.1.       Apylinkės teismas, įvertinęs Komisijos Nutarime išdėstytas išvadas, pripažino, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nagrinėjant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sprendžiant nuteistojo S. D. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas. Vis dėlto, skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad vien tik Komisijos pateiktų rekomendacijų tinkamas vykdymas negali būti vertinamas ir laikomas kaip išskirtinės aplinkybės, kurios nulemtų Komisijos sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.2.       Apylinkės teismas, išanalizavęs visas aplinkybes ir nuteistojo asmens bylą, sutiko su Komisijos nuomone, kad S. D. nors ir tinkamai elgėsi bausmės atlikimo metu, tačiau dar nepadarė tokio lygio ir neabejotinos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius, kurie šalintų bet kokias abejones dėl galimybės tęsti bausmės vykdymą laisvėje. Šiuo metu nėra galimybės pripažinti, kad S. D. galėtų toliau taisytis būdamas laisvėje ir prižiūrimas, nes jo elgesys, mąstymas ir asmeninės savybės viso bausmės atlikimo metu kelia abejonių, kad asmuo tikrai sugebės vykdyti privalomų teisės normų įpareigojimus.

5.3.       Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieką antrą kartą, be kita ko, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nuteistojo S. D. atžvilgiu nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas pagal BK 249 straipsnį (dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus (bejėgiškos būklės asmens nesunkus sveikatos sutrikdymas, jį kankinat ar kitaip itin žiauriai dėl savanaudiškų paskatų, veikiant nusikalstamame susivienijime), BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus ir 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus (bejėgiškos būklės asmens nužudymas kankinant ir itin žiauriai bei pasikėsinimas kankinant ir itin žiauriai nužudyti du bejėgiškos būklės asmenis dėl savanaudiškų paskatų). Taip pat, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistajam jau vieną kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir nors lygtinio paleidimo metu teismo skirtų įpareigojimų ar probacijos sąlygų nuteistasis nepažeidė, tačiau tinkamų išvadų S. D. nepadarė ir po lygtinio paleidimo taikymo padarė naujas nusikalstamas veikas, kas verčia abejoti, kad nuteistasis gali ateityje laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti.

5.4.       Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį, konstatavo, jog šiuo metu lygtinis S. D. paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo, dėl ko yra per anksti S. D. taikyti lygtinį paleidimą.

II.                      Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6.       Skundu nuteistojo S. D. gynėjas advokatas Dainius Dargevičius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: taikyti nuteistajam S. D. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir skirti šias pareigas: per visą likusį lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesisiję su darbu arba mokymusi. Skundas grindžiamas šiais motyvais:

6.1.       Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Baudžiamosios teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, jog lygtinio paleidimo komisija įvertina visas reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui aplinkybes ir priima sprendimą tenkinti arba netenkinti asmens prašymą, o teismas privalo tik procedūriškai tinkamai įvertinti įstatyme numatytas aplinkybes ir to pakanka, kad nuteistajam būtų paskirta probacija.

6.2.       Nuteistasis yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą bausmės dalį, įvykdė Komisijos rekomendacijas ir nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, t. y. egzistuoja BVK 82 straipsnyje įtvirtintas tiek formalusis, tiek materialusis teisinis pagrindas taikyti lygtini paleidimą.

6.3.       Nors Komisija ir apylinkės teismas nurodė, jog S. D. neturi stabilios, nuoseklios darbinės patirties, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog užsidirbdavo iš statybų sektoriaus, taip pat vertėsi automobilių remontu, keletą mėnesių dirbo ,,B. G.“, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, o šiuo metu vykdo individualią veiklą.

6.4.       Tiek Komisija, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismas visiškai neatsižvelgė į lygtinio paleidimo tikslus ir prioritetus, teismų praktiką, neįvertino teigiamai nuteistąjį S. D. charakterizuojančių aplinkybių. S. D. įvairiausiais būdais stengėsi įrodyti, jog yra vertas pasitikėjimo ir gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, tačiau Komisija ir apylinkės teismas nuolat nepagrįstai atsisako patenkinti nuteistojo prašymą/skundą. Taip pat nebuvo atsižvelgta į socialinį bendravimą su šeima, nepilnamečiu vaiku ir artimaisiais, į tai, kad S. D. turi garantuotą darbo vietą, gyvenamąją vietą, kurioje gali būti taikoma intensyvi priežiūra.

6.5.       Skunde pateikiami teismų praktiko pavyzdžiai analogiškoje bylose, kuriose nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų. Teismų praktikoje egzistuoja asmenų, kuriems lygtinis paleidimas taikytinas esant blogesnei faktinei situacijai, todėl Komisija visiškai nepagrįstai atsisakė taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo S. D. atžvilgiu.

6.6.       S. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu mokėsi, dalyvavo visose socialinės reabilitacijos programose, dirbo, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisija ir apylinkė teismas visiškai netinkamai įvertino S. D. asmenybę, norą dirbti ir elgesį bausmės atlikimo metu, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma taikyti lygtinio paleidimo.

6.7.       Tiek Nutarime, tiek Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartyje nepagrįstai nurodoma, jog nuo 2017 m. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla, kurioje S. D. kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, vykdant turto prievartavimą, veikiant nusikalstamame susivienijime ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Skunde pažymima, kad ši informacija negali būti naudojama kaip argumentas atsisakyti patenkinti prašymą dėl lygtinio paleidimo. Taip pat, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas kaip nuteistąjį charakterizuojančią aplinkybę nurodė, kad jis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28  d. nuosprendžiu buvo pripažintas pavojingu recidyvistu, nors tiek Komisija, tiek apylinkės teismas nurodė, kad minėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu. Nuteistojo gynėjo vertinimu, šių nuteistąjį S. D. neigiamai charakterizuojančių duomenų vertinimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

6.8.       Nagrinėjamu atveju nenustatyta neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, o teigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma nusveria neigiamus faktus. Galima teigti, kad S. D. savo elgesį ir gyvenimo būdą pakeitė pakankamai ir esmingai ir jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus nei teisingumo principui, nei bausmės paskirčiai.  

7.       Atsiliepimų į nuteistojo gynėjo skundą negauta.

III.                      Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas

8.       Pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9.       Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, apeliantas nepateikė. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas spręsdamas S. D. lygtinio paleidimo klausimą teisingai vadovavosi BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, BPK 360 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir pagrįstai nusprendė atmesti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti S. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

10.       Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažangą ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad S. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, todėl svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę nuteistajam, būtina nustatyti, jog jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Sutinkama, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai: jis dalyvavo įvairiose veiklose: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; psichoedukacinėje programoje „Agresijos ir autoagresijos valdymas“; socialinių įgūdžių lavinimo, kuriant karjeros planus, mokymuose; motyvacinėje programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas“; „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje“; paskaitoje „Pasaulinė savižudybių prevencijos diena: džiaugsmo žemėlapiai“; paskaitoje „Psichologinės traumos“; paskaitoje „Stresas ir jo valdymas“; užsiėmime, kurio metu kartu su kitais nuteistaisiais gamino „Gerumo kalendorių“; tiksliniuose užsiėmimuose. Be to, jis du kartus kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės ir dalyvavo konsultacijose, atliko gerbūvio darbus – sutvarkė gyvenamąją sekciją Nr.  409, dažė sienas, spinteles, nuo 2022 m. gegužės 12 d. nuteistajam leista vykdyti apmokestinamąją individualią veiklą – 3 D detalaus plano vizualizaciją, 3 D kompiuterinį maketavimą ir dizainą. Duomenų, kad nuteistasis S. D. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniai sunkumais, negauta. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu septynis kartus skatintas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, galiojančių nuobaudų neturi. Nors skunde nuteistojo gynėjas nurodė, kad nei Komisija, nei apylinkės teismas neatsižvelgė į nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, tačiau visos anksčiau nurodytos aplinkybės tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. 

11.       Vertinant nuteistojo pažangą mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtina įvertinti visas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, o ne tik tas, kurios palankios nuteistajam. Aukštesniajam teismui pateikta nuteistojo asmens bylos medžiaga patvirtina, kad S. D. ne tik septynis kartus skatintas už gerą elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, tačiau jam 2020 m. lapkričio 19 d. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu skirtas papeikimas, nes jis 2020 m. spalio 28 d. apie 20.35 val. turėjo gulte po antklode mobiliojo ryšio telefoną su SIM kortele. Kaip jau minėta, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, tačiau 2022 m. liepos 20 d. įvykusio įvadinio pokalbio metu, siekiant aptarti esamas problemas, nuteistasis nurodė, kad nesusiduria su jokiais sunkumais, problemų nepatiria. Jis atsisakė kalbėti apie savo nusikalstamo elgesio istoriją, teigė, jog nemato tame prasmės bei nenori to daryti. Atsižvelgiant į tai, kad S. D. atsisakė kalbėti apie problemines gyvenimo sritis, jų visiškai nepripažino, psichologinės paslaugos nuteistajam nebuvo teikiamos. 2022 m. gruodžio 16  d. S. D. pakartotinai kreipėsi dėl psichologinių paslaugų teikimo galimybės, tačiau jo motyvacija buvo tik išorinė, jis pripažino, kad nori bendradarbiauti tik dėl to, jog turėtų šansą pagerinti savo teisinę padėti pataisos įstaigoje ir siekdamas sudaryti palankesnį įspūdį apie save. Konsultacijų metu atliekamos užduotys kėlė nuteistajam susierzinimą, nes jas atlikdavo priverstinai, dėl formalių reikalavimų, nematydamas tame prasmės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad S. D. paskutinių konsultacijų metu siekė įtikinti psichologą rašyti pozityvesnį atsiliepimą apie jo dalyvavimą, pasireiškė manipuliatyvus elgesys (2 tomas, a. b. l. 155-156). Teismo vertinimu, aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis savo veiksmais labiau siekia sudaryti gerą nuomonę apie save ir iš to gauti naudos, o ne realiai pakeisti jo nusikalstamą elgesį įtakojančius veiksnius. 

12.       Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. S. D. subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad veikdamas organizuotoje grupėje, padarė tyčinį nusikaltimą ekonomikai ir verslo tvarkai, nustatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, ir tyčinį nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, kuris priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Atkreiptinas dėmesys, kad S. D. nebuvo paprastas organizuotos grupės dalyvis, jis buvo šių nusikalstamų veikų organizatorius, subūręs organizuotą grupę, parengęs nusikalstamos veiklos planą, paskirstęs užduotis tarp organizuotos grupės narių, davęs jiems konkrečius nurodymus dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimo kontrabandos būdu ir vėlesnio šių medžiagų neteisėto laikymo bei gabenimo. Tokio pobūdžio nusikaltimai ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Esant šioms aplinkybėms, aptarus nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį, daroma išvada, kad rizika, jog nuteistasis nesilaikys įstatymų bei pakartotinai nusikals, išlieka.

13.       Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstą atmeta nuteistojo S. D. gynėjo skundo argumentą, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, jog nuteistasis Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, nors tiek Komisija, tiek apylinkės teismas nurodė, kad minėtas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu. Skunde apygardos teismui teisingai nurodyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis, priimtas tiek nuteistojo, tiek kitų asmenų atžvilgiu, iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu. Vis dėlto, priešingai skundo teiginiams, anksčiau minėtu Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, S. D. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį 260 straipsnio 3 dalį paskirta 13 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 9 metų laisvės atėmimo ir subendrinta su bausme paskirta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir subendrinta galutine bausme paskirtas 9 metų laisvės atėmimas. Taip pat, minėtu Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu S. D. ir kitiems nuteistiesiems iš nustatytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir BK 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje, padarymo aplinkybių pašalintos kai kurios aplinkybės. Tačiau kitoje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendis nepakeistas. Taigi iš aptaro seka, kad tiek Nutarime, tiek skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad S. D. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu.

14.       Be kitų aplinkybių, aukštesnysis teismas vertina ir aplinkybę, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą. S. D. pirmą kartą buvo nuteistas Raseinių rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė), jam paskirta 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Kauno apygardos teismo 2007 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį (nužudymas) nuteistas laisvės atėmimo bausme 9 metams. Šiuo metu 9 metų laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. nuosprendį, iš dalies pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, dėl nusikaltimų, numatytų BK 25 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 3 dalyje. Nuteistasis tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu savo kaltę neigė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis selektyviai teikė vertinimui reikšmingą informaciją, pokalbio metu vengė išsamiau analizuoti savo nusikalstamą elgesį, jį paskatinusius veiksnius. Šios aplinkybės taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir turi įtakos vertinant, ar šiuo metu jis jau gali bausmę atlikti ne izoliuotas nuo visuomenės.

15.       Atsakant į nuteistojo gynėjo skundo argumentus, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo gynėjo skundą dėl Nutarimo, nesivadovavo teismų praktika analogiškose bylose, pagal kurią nuteistiems taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, esant blogesnei faktiniai situacijai, pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtino paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, o sprendimas priimamas, atsižvelgiant į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl akivaizdžios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia nuteistajam S. D. vis dar išskiriamas pakankamai reikšmingas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius. Socialinio tyrimo išvadoje išskiriami net keturiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių: oficialios darbinės patirties stygius; neigiamas požiūris į darbą; darbinės patirties stoka; motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje stygius; nusikalstamas elgesys, susijęs su finansinės naudos gavimu neteisėtais būdais ir priemonėmis; gyvenimo stiliaus bei socialinės aplinkos ypatumai, kurie skatino nusikalstamo elgesio raišką; objektyvaus savivaizdžio stoka; negebėjimas įsavinti ir priimti savo negatyvios patirties; kontroliuojantis elgesys; nepakankami problemų identifikavimo bei sprendimo įgūdžiai; mąstymui būdingas kategoriškumas; nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas; tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos; atsakomybės už savo negatyvius veiksmus neprisiėmimas. Minėti kriminogeninės rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad S. D. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones bei Komisijos rekomendacijas, tačiau iš 2022 m. kovo 4 d. Socialinio tyrimo išvados Nr.  57-59 (teiktos pirmą kartą svarstant S. D. Komisijoje) matyti, kad buvo nustatyti tie patys anksčiau minėti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai. Taigi šiuo atveju dinaminių veiksnių egzistavimas ir jų stabilumas, sudaro pagrįstą pagrindą manyti, jog S. D. pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. 

16.       Skunde aukštesniajam teismui nurodyta, kad tiek Komisija, tiek apylinkės teismas nepagrįstai nurodė nuteistąjį neigiamai apibūdinančią aplinkybę, jog šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji bylas, kurioje S. D. ir kiti asmenys kaltinami pagal BK 249 straipsnį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punkto 6, 9 punktus, ir 22 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 2, 5, 6, 9 punktus. Gynėjo vertinimu, vykstantis teismo procesas kitoje baudžiamojoje byloje, kol nuteistojo atžvilgiu nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, negali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nes kitaip būtų pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Sutiktina, kad minėta aplinkybė nurodyta tiek Nutarime, tiek apylinkės teismo nutartyje, tačiau ši aplinkybė neturėjo reikšmės priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo netaikymo. Kaip matyti iš priimtų sprendimų, nagrinėjama byla buvo nurodyta aprašant ankstesnius S. D. teistumus, todėl sutinkama su gynėju, kad ji negali būti prilyginama asmens teistumui, o laikantis nekaltumo prezumpcijos principo tokių duomenų minėjimas procesiniame sprendime kitos bylos kontekste laikytinas ydingu. Kita vertus. iš Nutarimo ir skundžiamos nutarties motyvų dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam S. D. matyti, kad ši aplinkybė nebuvo vertinama priimant sprendimą dėl lygtinio paleidimo, o sprendimas atsisakyti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos grindžiamas iš esmės tuo, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant su jo nusikalstamu elgesiu susijusių kriminogeninių poreikių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, toks skundžiamoje nutartyje padarytas procesinis pažeidimas nelaikytinas esminiu.

17.       Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad nuteistasis S. D. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismas spręsdamas S. D. lygtinio paleidimo klausimą, be kita ko, įvertino ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, o tai, jog žemesniojo teismo priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nesudaro pagrįsto pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas šias aplinkybes vertino netinkamai. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundas atmetamas.

 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalimi, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo S. D. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas                                                        Darius Pranka