Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2018-12-21][nuasmeninta nutartis byloje][T-190-397-2018].docx
Bylos nr.: T-190-397/2018
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str. 1 d.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
Nuosprendžio ir nutarties vykdymas
Su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarka (BPK 362 str.)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai ekonomikai ir verslo tvarkai (BK XXXI skyrius)
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų ar matavimo priemonių klastojimu (BK XLIII skyrius)

?

Byla Nr. T-190-397/2018

Teisminio proceso Nr. 1-06-5-00035-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.16.

 (S)

 

HERBAS 

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. Š. prašymą pratęsti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirtos baudos mokėjimo terminą.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu N. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1992 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį 300 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, kurią jis turi sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. gruodžio 3 d.

Nuteistasis N. Š. prašo paskirtos bausmės baudos sumokėjimo terminą pratęsti  dvejiems metams. Nurodo, jog sutinka sumokėti baudą savanoriškai, tačiau dviejų mėnesių terminas yra per trumpas. Teigia, jog kartu su sutuoktine augina du mažamečius vaikus, bendros šeimos pajamos sudaro apie 1200 eurų, iš kurių dengia kreditus. Yra pasiėmę dvi banko paskolas. Be gaunamo darbo užmokesčio kitų pajamų šeima neturi. Atkreipia dėmesį į tai, kad kaltę pripažino, sutiko ir su paskirtos bausmės dydžiu, baudos mokėti nevengia, tačiau neturi jokios galimybės tokio dydžio baudą sumokėti per 2 mėnesių laikotarpį, todėl prašo leisti tai padaryti per ilgesnį, t. y. 24 mėnesių, laikotarpį.

Prašymas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnyje nurodyta, kad nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas tuoj pat išaiškina nuteistajam bausmės savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai. BVK 22 straipsnio 1 dalyje numatyti du baudos bausmės įvykdymo būdai – savanoriškas ir priverstinis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį (baudžiamąjį įsakymą) paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį, o 4 dalyje nurodyta, kad teismas privalo pasirašytinai įspėti nuteistąjį, jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Analizuojant BVK 22 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas.

Pažymėtina, jog sprendžiant dėl baudos bausmės vykdymo laikotarpio pratęsimo, visada būtina vadovautis bausmės paskirtimi ir tikslais, atsižvelgti į tai, kad bausmė turi ne tik bausti, bet ir turėti prevencinį, auklėjamąjį poveikį, kuris, vykdant bausmę savanoriškai, yra neabejotinai efektyvesnis nei šią bausmę vykdant priverstinai. Be to, teisingumas užtikrinamas tik tada, kai bausmė yra įvykdoma. Tačiau bausmė yra valstybės prievartos poveikio priemonė, skiriama už nusikalstamos veikos padarymą, todėl ji neabejotinai turi turėti taip pat ir neigiamą poveikį, nes priešingu atveju gali formuotis nebaudžiamumo pojūtis. Todėl sprendžiant, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, būtina atsižvelgti į minėtų aplinkybių balansą. Baudos bausmės sumokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas tik jeigu nustatoma, jog asmuo nevengia sumokėti paskirtos bausmės ir savanoriškai sumokėti visą asmeniui skirtą baudą per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma. Nagrinėjamu atveju tokios aplinkybės nenustatytos.

Kaip matyti iš nuteistojo N. Š. prašymo, nuteistasis sutinka įvykdyti jam paskirtą piniginę bausmę, tačiau teigia neturintis pakankamai pajamų tai padaryti per teismo nustatytą dviejų mėnesių terminą. Prie prašymo yra pateikti duomenys apie nuteistojo bei jo sutuoktinės mėnesines pajamas, iš kurių matyti, kad nuteistojo šeimos vidutinės pajamos yra apie 1200 eurų per mėnesį. Nuteistasis augina du mažamečius vaikus. Kreditavimo sutarties kopija patvirtina, jog AB DNB banke N. Š. ir jo sutuoktinei 2016 m. rugsėjo 26 d. suteiktas 50 000 Eur dydžio kreditas gyvenamajam namui įrengti, tačiau kokio dydžio yra mėnesinės įmokos, kiek kredito padengta šiai dienai, duomenų nėra. Taip pat iš pateiktų teismui dokumentų matyti, kad dar šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu – 2018 m. spalio 3 d. – sudaryta turto išperkamosios nuomos sutartis, kurios pagrindu N. Š. lizingo būdu įgijo prabangų automobilį Mercedes-Benz S400. Automobilio kaina nurodyta sutartyje – 14 000 eurų. Pagal šią sutartį N. Š. įsipareigojo per 43 mėn. sumokėti 11782,90 eurų, kas sudaro apie 274 eurus kas mėnesį. Be to, pagal sutartį N. Š. įnešė net 3080 eurų dydžio pradinį įnašą. Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad pagal pateiktus duomenis dėl šeimos darbo užmokesčio, nuteistojo šeimos pajamos, gaunamos iš darbo užmokesčio, tuo metu taip pat buvo apie 1200 eurų, be to, šeima turėjo įsipareigojimus pagal būsto kreditą. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti tuo, kad nuteistojo materialinė padėtis yra sunki ir jis negauna jokių kitų pajamų.

Nors nuteistasis teigia, jog nevengia mokėti paskirtos baudos, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Byloje nėra duomenų, kad būtų sumokėjęs bent dalį teismo paskirtos baudos.

Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuojama, jog byloje nėra pagrindo išvadai, kad N. Š. neturi jokių objektyvių galimybių teismo paskirtą baudą savanoriškai sumokėti per dviejų mėnesių laikotarpį, todėl jo prašymas netenkinamas.  

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Nuteistojo N. Š. prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

 

 

Teisėjas                                                       Gytis Večerskas

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BPK
  • BVK
  • BVK 22 str. Baudos bausmės įvykdymo būdai