VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl antstolės Jurgitos Bareikienės veiksmų, suinteresuoti asmenys: UAB „Eurelus“, UAB „NT Paslaugos“, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, antstolė Jurgita Bareikienė.

Teismas,  

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2021-01-20 patvarkymą Nr. S-21-18-486, atšaukti antstolės paskelbtas, vykdomas Turto antrąsias varžytines Nr. 203448, 203449, 203450, 203454 ir paskirti skolininko UAB „Eurelus“ nuosavybės teise priklausančio turto – 47.67 kv. m. ploto buto su bendro naudojimo patalpomis, un. Nr. 4400-0731-3757:2980, adresu (duomenys neskelbtini), 49.15 kv. m. ploto buto su bendro naudojimo patalpomis, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 49.41 kv. m. ploto buto su bendro naudojimo patalpomis, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 49.16 kv. m. ploto buto su bendro naudojimo patalpomis, un. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu   (duomenys neskelbtini) , rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Pareiškėja taip pat prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės Jurgitos Bareikienės vykdomą skolininko UAB „Eurelus“ turto -buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); buto su bendro naudojimo patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimą. Pareiškėja nurodė, kad yra UAB „Eurelus“ kreditorė. Skunde dėl antstolės veiksmų teigiama, kad antstolis neteisingai įvertino skolininko UAB „Eurelus“ parduodamą turtą. Antstolės nustatyta Turto rinkos vertė Turto pardavimo varžytynėse nustatyta kaina yra neteisinga, t.y. nustatyta 59 921 Eur per maža, nei yra tikroji Turto rinkos vertė. Pareiškėja siekia apginti savo, kaip kreditorės teises, užtikrinti, kad skolininkės Turtas, kurio rinkos vertė yra žymiai didesnė nei antstolės nustatyta vertė, nebūtų parduotas per pigiai, kad būtų patenkinti ne tik kreditorės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, bet ir kitų kreditorių reikalavimai.

Pareiškėjos manymu, antstolio A. B. 2021 m. sausio 22 d. patvarkymas ir teismo ekspertės Ramintos Vaitiekūnienės ekspertizės aktas patvirtina, kad Turto rinkos vertę  yra nustatęs net 59 921 Eur didesnę procentų didesnė nei antstolės Jurgitos Bareikienės nustatyta turto rinkos vertė. Todėl varžytinėms vykstant toliau, yra reali tikimybė, kad bus potencialių varžytynių dalyvių, kurie norės įsigyti Turtą ne už rinkos kainą. Netenkinus prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjai tokiu atveju teks imtis papildomų teisinių veiksmų reikšti ieškinius dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, mokėti didelius žyminius mokesčius, bus išlaidų advokatams, teismai bus apkrauti papildomu darbu nagrinėjant naujas bylas ir pan. Todėl šiuo atveju yra visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Prašymas atmestinas.

Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamas nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims (CPK 147 straipsnio 1 ir 7 dalys).

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1350/2011).

Byloje gali būti taikomos tik tos laikinosios apsaugos priemonės, kurios yra susijusios su skundo reikalavimais, nes tik pagal skundo reikalavimus bus vykdomas teismo sprendimas. Laikinosios apsaugos priemonės, kurios nesusijusios su skundo reikalavimais negali būti taikomos, nes nedaro įtakos būsimo teismo sprendimo vykdomumui (CPK 144 straipsnis).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pirmiausia turėtų nustatyti, ar yra tikimybė, kad bus priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas. Jei preliminariai įvertinus pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui (pareiškėjui) palankus sprendimas negalėtų būti priimtas, taip pat tampa aišku, kad negalėtų pasunkėti arba tapti negalimas ir tokio sprendimo įvykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti 2021-01-20 patvarkymą Nr. S-21-18-486, atšaukti antstolės paskelbtas, vykdomas Turto antrąsias varžytines Nr. 203448, 203449, 203450, 203454 ir prašo paskirti skolininko UAB „Eurelus“ anksčiau šioje nutartyje nurodyto nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes, priešingu atveju, būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio (skundo dėl antstolio veiksmų) užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir konkrečios priemonės taikymo būtinumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie akivaizdžiai (vertinant skundą preliminariai) pagrįstų antstolio veiksmų neteisėtumą.

Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog turto vidutinė rinkos vertė nustatoma ne tik įkainojant turtą ir nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą, bet šią kainą nustato ir varžytynių dalyviai, varžydamiesi dėl parduodamo turto pirkimo. Todėl teigti, kad antstolio nustatyta turto kaina, yra kaina, už kurią turtas besąlygiškai bus parduotas, nėra pagrindo. Vien faktas, kad yra vykdomos Turto Varžytinės savaime nereiškia, kad Turtas ir bus parduotas už pradinę varžytinių kainą (turtas varžytinėse gali būti parduotas už didesnę kainą, nei yra įkainotas), kad varžytinėms pasibaigus, apskritai, bus paskelbtas jų laimėtojas, kad varžytinėms pasibaigus ir esant jų laimėtojui, kuris pasiūlė pareiškėjui nepriimtiną kainą, bus sumokėta Turto įsigijimo kaina ir atsiras pagrindas surašyti Turto pardavimo iš varžytinių aktą.

Vilniaus apygardos teismo formuojamoje teismų praktikoje, yra ne kartą išaiškinta, kad vien pradinės iš varžytinių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje, savaime nelemia grėsmės pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1782-854/2020).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos argumentai, kad pardavus Turtą už antstolės Jurgitos Bareikienės nustatytą kainą, kuri yra mažesnė už antstolio A. B. ir teismo ekspertės Ramintos Vaitiekūnienės nustatytą nekilnojamojo Turto rinkos vertę, vėliau gali nulemti, kad varžytinių aktas, apskritai, bus pripažintas negaliojančiu, yra grynai deklaratyvaus pobūdžio, todėl, teismo vertinimu,  vien jų nepakanka daryti išvadai, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Lygiai taip pat, nagrinėjamu atveju, nėra jokių objektyvių duomenų, kad nesustabdžius varžytinių Turtas bus parduotas pigiau nei reikalauja pareiškėja, kadangi rinkos dalyviai gali laisvai varžydamiesi, dėl Turto pasiūlyti didžiausią šiuo metu už jį mokėtiną kainą, taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog turtas yra pardavinėjamas varžytinėse, nebūtinai reiškia, jog jis ir bus parduotas, kadangi gali atsitikti taip, kad nesumokėjus visos kainos už nupirktą turtą, varžytinės bus pripažįstamos neįvykusiomis. Be to, pažymėtina, kad iš teismų sistemos LITEKO matyti, jog tiek skolininkas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tiek kiti asmenys yra ne kartą teikę teismui skundus dėl antstolio veiksmų, nustatant iš varžytinių parduodamo turto kainą, teisėtumo, argumentuodami turto rinkos kainos pasikeitimu vykdymo procese, tačiau visi skolininko ir kitų asmenų skundai buvo atmesti. Taip pat pažymėtina, jog skolininkui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” ne kartą buvo paskirta piniginė bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teikiant nepagrįstus skundus dėl antstolio veiksmų, tame tarpe ir skundus grindžiant neteisingai nustatyta iš varžytinių parduodamo turto kaina, todėl atsižvelgus į išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra nepagrįstas.

Būtent, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjos UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ prašyme išdėstyti reikalavimai laikytini tikėtinai nepagrįstais, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo aspektu, todėl nėra jokio pagrindo taikyti pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo įvykdymas galėtų pasunkėti, t. y. nepagrindė, kodėl šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų. Vien deklaratyvūs teiginiai savaime nesudaro pagrindo tenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėja nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 510 straipsnio 2 dalis).

Ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jei paaiškėtų aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnis).

Vadovaudamasis CPK 144 - 151, 290 – 292, 334 - 335 ir 510 straipsniais, teismas 

nutaria:

atmesti pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                 Erika Stočkienė