VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gamita“ atstovei advokatei Giedrei Selimavičienei,

atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gamita“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas 

n u s t a t ė:

Pareiškėja UAB ,,Gamita“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2016-02-15 sprendimą                            Nr. S-36(7-288/2015); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015-11-10 sprendimą Nr. 69-138; 3) panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus AVMI) 2015-09-10 sprendimo Nr. (23.31-08)-323-11605 dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo delspinigių; 4) atleisti pareiškėją nuo 11 539,48 Eur delspinigių arba įpareigoti tai padaryti Vilniaus AVMI.

Paaiškino, kad ginčijamais sprendimais nepagrįstai atsisakyta atleisti pareiškėją tik nuo dalies jai apskaičiuotų pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) delspinigių sumos. Nuo dalies PVM delspinigių pareiškėja atleista konstatavus, kad jos formali veika nesukėlė žalos valstybės biudžetui. Tačiau visi PVM delspinigiai atsirado tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėja turėjo būti atleista nuo visos apskaičiuotų delspinigių sumos. Be to, mokesčių administratorius nepagrįstai dalį apskaičiuotos PVM delspinigių sumos sudengė su pareiškėjos turėta PVM permoka. Laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2014-10-28, už kurį apskaičiuoti PVM delspinigiai, pareiškėja vykdė veiklą ir turėjo būti registruota PVM mokėtoja, be to, iš PVM mokėtojų ji išregistruota nesant tam jokio teisinio pagrindo, todėl sankcija taikyta nepagrįstai. MGK sprendimas naikintinas, nes jame remiamasi klaidingais faktiniais duomenimis – PVM delspinigių sudengimas su PVM permoka buvo įvykdytas tik                  2015-05-12, o ne 2015-04-08 ir 2015-05-01. Sprendimų išregistruoti iš PVM mokėtojų ir sudengti PVM delspinigius, pareiškėja neskundė, nes pasirinko mažiausiai konfliktišką situaciją – pateikė naują prašymą įregistruoti ją PVM mokėtoja. Ginčijamos 1 373,94 Eur PVM delspinigių sumos pareiškėja savanoriškai nesumokėjo, nebuvo priimtas joks sprendimas dėl nurodytos sumos išieškojimo, todėl mokesčių administratorius ir MGK nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis, kad atleisti nuo delspinigių galima tik tuomet, kai mokesčių mokėtojas jų nėra sumokėjęs.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. Todėl pareiškėja pagrįstai nebuvo atleista nuo 1 373,94 Eur PVM delspinigių sumos, nes 2015-04-08 ir 2015-05-01 buvo atlikti šios PVM delspinigių dalies įskaitymai iš turėtos PVM permokos ir šių sprendimų pareiškėja neskundė. Atsakovės teigimu, mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. Teisėkūros subjektai atleidimą nuo delspinigių sieja su viena sąlyga – mokesčių mokėtojas turi būti jų nesumokėjęs (arba delspinigiai turi būti neišieškoti). Tik esant minėtai sąlygai, yra pagrindas svarstyti atleidimo nuo delspinigių pagrindus, numatytus Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje ir/arba kitais atvejais, kai delspinigius išieškoti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiūriu, kaip tai suprantama pagal Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nurodo, kad šiuo atveju faktinė situacija yra priešinga, todėl atleidimas nuo 2015-04-08 - 2015-05-01 įskaitymais įskaitytų 1 373,94 Eur PVM delspinigių yra negalimas.

Teismo posėdyje VMI atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus AVMI atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomų nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentų nenurodė. Vilniaus AVMI atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Teismas

konstatuoja:

Byloje keliamas ginčas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų, kuriais atsisakyta atleisti pareiškėją nuo 1 373,94 Eur PVM delspinigių mokėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, kad pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus bei Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, taip pat mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (toliau – ir MAĮ; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2015-01-01). Mokesčių mokėtojo atleidimo nuo paskirtų baudų, taip pat nuo skaičiuojamų ar apskaičiuotų, bet nesumokėtų, neišieškotų delspinigių, palūkanų, tvarką nustato Atleidimo nuo baudų, delspinigių ir palūkanų taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004-07-26 įsakymu Nr. VA-144 (toliau – ir Atleidimo nuo baudų, delspinigių, palūkanų taisyklės). Tuo tarpu mokesčių mokėtojo baudų, paskirtų pagal MAĮ ar kitus mokesčių įstatymus, ir kitų įmokų įskaitymo, mokesčių mokėjimo prievolių dydžių skirtumų, susidariusių pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus, ir mokėjimo prievolės dokumente apskaičiuotų grąžintinų sumų tvarkymo principus įtvirtina Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklės, patvirtintos VMI viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 (toliau – ir Sumokėtų sumų įskaitymo taisyklės).

Delspinigių ir baudų skyrimo bei atleidimo nuo jų klausimus reglamentuoja MAĮ 100 straipsnis. MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies. MAĮ 100 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad mokesčių mokėtojas gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių ar jų dalies, jeigu yra šio įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas.

MAĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, kad atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra: jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo (1 punktas); jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas (2 punktas); kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui (3 punktas); kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymą pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiškinimo arba mokesčių administratoriaus raštu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įrašyta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtoją (ar jo atstovą), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais (4 punktas). Vadovaujantis Atleidimo nuo baudų, delspinigių, palūkanų taisyklių 7 punktu, mokesčių mokėtojas (juridinis asmuo) nuo delspinigių ir/ar palūkanų gali būti atleidžiamas esant MAĮ 100 straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, t. y. jeigu egzistuoja MAĮ 141 straipsnio l dalyje nustatytos sąlygos.

Pagal MAĮ 87 straipsnio 1 dalį, mokesčių mokėtojo permokėtos mokesčių sumos centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka yra įskaitomos mokesčių mokėtojo mokestinei nepriemokai padengti. Vadovaujantis MAĮ 93 straipsnio 1 dalimi, mokestinė prievolė pasibaigia, kai ji yra įvykdoma, taip pat kai mokesčių administratorius priverstinai išieško mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką. Vadovaujantis Sumokėtų sumų įskaitymo taisyklių 3.14 punktu, mokesčio skirtumo susidarymo data – tai pirmoji diena po mokestinio laikotarpio, kai susidaro mokesčio skirtumas (pvz., pridėtinės vertės mokestis).  

Remiantis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius 2014-10-17 pranešimu išsiuntė VMI PVM mokėtojų sąrašą, kurie teikiamose PVM deklaracijose per laikotarpį nuo 2017 m. liepos iki 2017 m. rugpjūčio deklaruoja nulinių reikšmių duomenis ir pasiūlė spręsti šių mokėtojų išregistravimo iš PVM registro klausimą (MGK medžiaga, b. l. 28–29). Vilniaus AVMI 2014-10-20 išsiuntė UAB „Gamita“ pranešimą, kuriuo informavo, kad, pagal turimus duomenis, pareiškėja nevykdo apmokestinamos veiklos, todėl prašė iki 2014-10-23 pateikti papildomą informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą ir/ar pateikti dokumentus apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių (MGK medžiaga, b. l. 32). Pagal į bylą pateiktus rašytinius dokumentus matyti, kad mokesčių administratoriaus pranešimas apie galimą išregistravimą iš PVM mokėtojų registro pareiškėjai pateiktas per „Mano VMI“ sistemą, patalpintas portale – 2014-10-20, tikrinant informaciją 2015-06-08 šis pranešimas, pateiktas pareiškėjai, dar nebuvo perskaitytas (MGK medžiaga, b. l. 31).

Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyrius 2014-10-27 sprendimu nuo 2014-10-28 išregistravo UAB „Gamita“ iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų ir nurodė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo pateikti VMI tinkamai užpildytą išregistruojamo (likviduojamo) asmens paskutinio mokestinio laikotarpio PVM deklaraciją (MGK medžiaga, b. l. 27). Iš pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad UAB „Gamita“ atstovai „Mano VMI“ portale yra du asmenys, t. y. K. B. ir V. S., o pagal „Mano VMI“ duomenis matyti, kad sprendimas dėl išregistravimo iš PVM mokėtojų patalpintas portale 2014-10-27 ir tą pačią dieną perskaitytas (MGK medžiaga, b. l. 69, 70). UAB „Gamita“ 2015-03-31 per „Mano VMI“ sistemą pateikė VMI prašymą įregistruoti pareiškėją PVM mokesčio mokėtoja, įregistravimo priežastis nurodė: nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuoma, nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų tiekimas, kitos priežastys (MGK medžiaga, b. l. 39). Vilniaus AVMI 2015-04-02 kreipėsi į pareiškėją dėl papildomos informacijos pateikimo, siekiant įregistruoti ją PVM mokėtoja (MGK medžiaga, b. l. 35). Pareiškėja pateikė Vilniaus AVMI prašomus papildomus dokumentus ir Vilniaus AVMI 2015-04-10 sprendimu įregistravo pareiškėją PVM mokėtoja nuo 2015-04-10 ir suteikė jai PVM mokėtojo kodą (MGK medžiaga, b. l. 36, 37).

Pareiškėja 2014-11-17 pateikė išregistruojamo asmens PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2014-10-01 iki 2014-10-28, kurioje deklaravo 235 942 Eur į biudžetą mokėtino PVM. UAB „Gamita“ 2015-05-11 pateikė pirminę PVM deklaraciją už mokestinį laikotarpį nuo 2015-04-10 iki 2015-04-30, kurioje nurodė grąžintiną iš biudžeto PVM – 235 413 Eur, pareiškėja 2015-05-18 nurodytą deklaraciją patikslino, grąžintino iš biudžeto PVM sumą nurodė 235 942 Eur (MGK medžiaga, b. l. 52). Kadangi pareiškėja 2014-10-27 sprendimu buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro, o 2015-04-10 sprendimu vėl buvo įregistruota PVM mokėtoja, ji deklaruoto 235 942 Eur PVM nesumokėjo, todėl susidarė 11 539,48 Eur delspinigių suma.

Pareiškėja 2015-05-12 kreipėsi į Vilniaus AVMI prašydama atleisti ją nuo 11 539,48 Eur delspinigių (MGK bylos medžiaga, b. l. 22–23). Vilniaus AVMI 2015-06-09 raštu informavo pareiškėją, kad šiuo metu PVM mokestinė prievolė suformuota pagal PVM deklaraciją už 2014-10-01 iki 2014-10-28 mokestinį laikotarpį ir atliekami veiksmai, kad būtų galima nustatyti mokestinių prievolių susidarymo aplinkybes, todėl prašymo dėl atleidimo nuo susidariusių mokesčių delspinigių nagrinėjimas sustabdomas iki bus išnagrinėtos mokestinių prievolių susiformavimo aplinkybės (MGK medžiaga, b. l. 21). Vilniaus AVMI ginčijamu 2015-09-10 sprendimu Nr. (23.31-08)-323-11605 (MGK bylos medžiaga, b. l. 17–18) pareiškėjos prašymą patenkino iš dalies ir atleido ją nuo 10 165,54 Eur PVM delspinigių. Nesutikdama su tokiu Vilniaus AVMI sprendimu, pareiškėja kreipėsi į VMI, prašydama jį pakeisti ir atleisti ją nuo visos 11 539,48 Eur delspinigių sumos (MGK bylos medžiaga, b. l. 11–13). VMI ginčijamu 2015-11-10 sprendimu Nr. 68-138 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, patvirtindama Vilniaus AVMI 2015-09-10 sprendimą Nr. (23.31-08)-323-11605 (MGK bylos medžiaga, b. l. 8–9). Pareiškėja su skundu kreipėsi į MGK (MGK bylos medžiaga, b. l. 2–4), kuri ginčijamu 2016-02-15 sprendimu Nr. S-36(7-288/2015) patvirtino VMI 2015-11-10 sprendimą Nr. 68-138, o pareiškėjos skundą atmetė, nurodydama, kad atleisti pareiškėją nuo 1 373,94 Eur delspinigių dalies nėra pagrindo, nes mokestinė prievolė sumokėti 1 373,94 Eur delspinigius jau buvo pasibaigusi, nes buvo įvykdyta įskaitymu 2015-04-08 ir 2015-05-01 (MGK, b. l. 62–65).

Pagal 2016-03-09 Mokestinių prievolių likučių suderinimo aktą, kuriame matyti mokesčių apskaitos duomenys užregistruoti iki 2015-05-10, nustatyta, kad 2015-05-10 dienai pareiškėjos mokestinė prievolė, t. y. nesumokėtų PVM delspinigių suma buvo 11 539,48 Eur. Tuo tarpu pagal 2016-03-09 Mokestinių prievolių likučių suderinimo aktą, kuriame matyti mokesčių apskaitos duomenys užregistruoti iki 2015-05-12, nustatyta, kad 2015-05-12 dienai pareiškėjos mokestinė prievolė, t. y. nesumokėtų PVM delspinigių suma, buvo 10 624,91 Eur. Mokesčių administratorius pateikė su mokesčių mokėtoju susijusių apskaitos operacijų ataskaitą, pagal kurią matyti, kad 856,04 Eur ir 529 Eur sumų įskaitymas užfiksuotas kaip atliktas 2015-05-01 dieną. Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-01-25 raštu papildomai pateikė informaciją į administracinę bylą, kad UAB „Gamita“ 856,04 Eur PVM delspinigių suma VMI Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje automatiškai buvo padengta 2015-05-11 iš bendrovės deklaruoto PVM skirtumo, kurio susidarymo data yra 2015-05-01, tokiu pačiu būdu 529 Eur PVM delspinigių suma automatiškai buvo padengta 2015-05-18 iš pareiškėjos deklaruoto PVM skirtumo, kurio susidarymo data 2015-05-01. Taigi pagal paskutinius VMI pateiktus duomenis, 856,04 Eur PVM delspinigių suma įskaityta 2015-05-11, o 529 Eur PVM delspinigių suma automatiškai įskaityta 2015-05-18, todėl laikytina, kad 856,04 Eur PVM delspinigių suma įskaityta iki UAB „Gamita“ 2015-05-12 prašymo atleisti nuo delspinigių pateikimo dienos, o likusi 529 Eur PVM delspinigių suma įskaityta jau po 2015-05-12 prašymo atleisti nuo delspinigių pateikimo dienos.

Teismas akcentuoja, kad bendru atveju asmuo gali būti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet, pabrėžtina, dar nesumokėtų (neišieškotų) delspinigių, ši taisyklė įtvirtinta ir teismų praktikoje – LVAT 2011-11-17 sprendime administracinėje byloje Nr. A-556-2918-11 nurodė, kad iš teisėkūros subjektų sukurtų taisyklių akivaizdu, kad atleidimas nuo delspinigių yra galimas esant sąlygai – mokesčių mokėtojas turi būti nesumokėjęs (neišieškota) delspinigių ar jų dalies. Remiantis būtent šiuo formaliu pagrindu priimti visi pareiškėjos ginčijami Vilniaus AVMI, VMI ir MGK sprendimai.

Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti ne tik aukščiau nurodytas delspinigių įskaitymo aplinkybes, tačiau ir pagrindą, kuriuo pareiškėjai delspinigiai apskritai buvo apskaičiuoti. Pagal aukščiau nurodytas faktines aplinkybes nustatyta, kad delspinigiai UAB „Gamita“ buvo apskaičiuoti dėl to, kad pareiškėja VMI sprendimu išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Teismas pažymi, kad toks sprendimas priimtas įvertinus tai, kad pareiškėjai 2014-10-20 išsiųstas pranešimas, kuriuo ji informuota, kad pagal turimus duomenis pareiškėja nevykdo apmokestinamos veiklos ir įpareigota iki 2014-10-23 pateikti papildomą informaciją apie ekonominės veiklos vykdymą ir/ar pateikti dokumentus apie prekių įsigijimą iš kitų valstybių narių (MGK medžiaga, b. l. 32). Pagal į bylą pateiktus rašytinius dokumentus matyti, kad pareiškėja šio pranešimo apie galimą išregistravimą neperskaitė (MGK medžiaga, b. l. 31). Taigi neperskaičiusi nurodyto pranešimo, pareiškėja objektyviai negalėjo įvykdyti VMI įpareigojimo dėl dokumentų, įrodančių veiklos vykdymą, pateikimo. Duomenų, kad mokesčių administratorius būtų siuntęs pareiškėjai pranešimą apie galimą išregistravimą iš PVM mokėtojų kitu būdu, nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovė. Vadinasi, sprendimas, kuriuo pareiškėja nuo 2014-10-28 išregistruota iš pridėtinės vertės mokesčių mokėtojų priimtas be pareiškėjos žinios apie pranešimą dėl galimo išregistravimo. Todėl tokios faktinės aplinkybės lėmė, kad pareiškėja, faktiškai nebūdama informuota apie galimą išregistravimą iš PVM mokėtojų registro, VMI sprendimu buvo išregistruota iš PVM mokėtojų, tuo pagrindu pareiškėjai atsirado pareiga mokėti PVM mokestį, kuris, pareiškėją vėl Vilniaus AVMI 2015-04-10 sprendimu įregistravus kaip PVM mokėtoją, grąžintas pareiškėjai iš biudžeto, nepaisant to, pareiškėjai atsirado pareiga dėl tokių veiksmų mokėti PVM delspinigius. Tokios faktinės aplinkybės lemia, kad pareiga mokėti PVM delspinigius pareiškėjai atsirado dėl veiksmų, dėl kurių nei pareiškėjos kaltės, nei jos aplaidumo nebuvo. Priešingai, pareiškėja prašydama vėl įregistruoti ją į PVM mokėtojų registrą pateikė informaciją apie įsigytą žemės sklypą, kurio pirkimo PVM buvo atskaitytas, apie veiklą su Maxima Lt, Ogmios real estate, Latvijos Respublikos įmone SIA Depo Diy (MGK medžiaga, b. l. 41–44), t. y. informaciją, patvirtinančią, kad pareiškėja savo, kaip PVM mokėtojos veiklos, nebuvo nustojusi vykdyti.

 Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prievolė registruotis PVM mokėtoju ir skaičiuoti PVM bei mokėti jį į biudžetą apmokestinamiesiems asmenims, kurie šalies teritorijoje tiekia prekes arba teikia paslaugas. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 75 straipsnio 4 dalyje (2009-12-03 teisės akto redakcija) nustatyta, kad vietos mokesčio administratoriaus iniciatyva iš PVM mokėtojų gali būti išregistruojami PVM mokėtojai, kurie, mokesčio administratoriaus duomenimis, nevykdo ekonominės veiklos, neįsigyja prekių iš kitų valstybių narių, neįsigyja paslaugų iš užsienio apmokestinamųjų asmenų ar kitoje valstybėje narėje neteikia paslaugų. Nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėja UAB „Gamita“ išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nors faktiškai ji vykdė ekonominę veiklą, būdingą PVM mokėtojui. Lietuvos vyriausias administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-1203-602/2018, nagrinėdamas pareiškėjos apeliacinį skundą, padarė išvadą, kad nors ir buvo atliktas formalus veiksmas – dėl pareiškėjo įmonės išregistravimo iš PVM mokėtojų, tačiau pareiškėja toliau vykdė PVM apmokestinamą veiklą ir faktiškai buvo apmokestinamuoju asmeniu kaip tai yra suprantama pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą, todėl pareiškėjai delspinigiai neturėjo būti paskaičiuoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-12-11 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1203-602/2018).

Kadangi pareiškėjos išregistravimas iš PVM mokėtojų registro buvo priimtas tik formaliais pagrindais, iš esmės prieštaraujant tokio sprendimo dėl PVM mokėtojo išregistravimo esmei ir pareiškėjai toliau tęsiant veiklą kaip PVM mokėtojai, be to, pareiškėjos iš anksto faktiškai neinformavus apie išregistravimą ir nesuteikus galimybės paneigti mokesčių administratoriaus prezumpciją dėl ekonominės veiklos nevykdymo, tokio sprendimo pagrindu pareiškėjai delspinigiai apskritai negalėjo atsirasti, nes tai prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Vertinant po sprendimo išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų registro susiklosčiusias aplinkybes matyti, kad susidarę delspinigiai buvo įskaityti automatiškai, toks veiksmas atliekamas vadovaujantis Sumokėtų sumų įskaitymo taisyklių 17 punktu, kuriame nustatyta, kad mokesčių permokų sąskaitoje ir (arba) Mokesčio skirtumo sąskaitoje esančiomis sumomis VMI administruojamų mokesčių mokestinės ir baudų už AN (paskirtų nuo 2015-07-01) nepriemokos dengiamos automatiškai, be mokesčių mokėtojo prašymo, permokų įskaitymo procedūra vykdoma kiekvieną darbo dieną. Atsižvelgus į šį reglamentavimą bei susiklosčiusias faktines aplinkybes matyti, kad pareiškėja iš esmės negalėjo sustabdyti delspinigių įskaitymo procedūros atliekamos jos nenaudai, nes toks įskaitymas daromas be atskiro prašymo ar sprendimo.

Susiklosčiusios aplinkybės lemia, kad, pirma, pareiškėjai apie jos galimą išregistravimą nebuvo tinkamai pranešta, nes pareiškėjai pranešimas apie išregistravimą ir įpareigojimą pateikti papildomus dokumentus nebuvo faktiškai įtektas (ji šio pranešimo neperskaitė), antra, tinkamai nepranešus apie galimą išregistravimą pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas išregistruoti ją iš PVM mokėtojų, trečia, pareiškėjai pateikus deklaraciją dėl grąžintino PVM mokesčio ir įregistravus ją PVM mokėtoją, PVM delspinigiai sudengti automatiškai, nesuteikiant pareiškėjai realios galimybės šių veiksmų išvengti. Tokiu būdu, nesant pareiškėjos kaltės, ji prarado galimybę susigrąžinti 1 373,94 Eur delspinigių sumą. Todėl laikytina, kad pareiškėjos atžvilgiu atliktas delspinigių įskaitymas buvo neteisėtas dėl to, kad pareiškėjai nepranešus apie galimą išregistravimą ji negalėjo pateikti mokesčių administratoriaus išvadų dėl veiklos nevykdymo paneigiančių dokumentų, kas lėmė, kad mokesčių administratorius be pagrindo priėmė sprendimą išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų, o galiausiai, visų šių veiksmų pasėkoje, automatiškai ir neteisėtai atliko delspinigių įskaitymą. Atsižvelgiant į visą nurodytų veiksmų seką, matyti, kad, nesant pagrindo išregistruoti pareiškėją iš PVM mokėtojų sąrašo, delspinigiai pareiškėjos atžvilgiu apskritai neturėjo būti apskaičiuoti, taigi negalėjo būti atliktas ir automatinis dalies delspinigių įskaitymas.

Teismas pažymi, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad delspinigių įskaitymas atliktas remiantis be teisinio pagrindo priimtu sprendimu dėl pareiškėjos išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, laikytina, kad toks mokesčių administratoriaus veiksmas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, todėl neteisėtas ir be pagrindo taikytas pareiškėjos atžvilgiu. Teismas papildomai pastebi, kad vien aplinkybė, jog pareiškėja neskundė Vilniaus AVMI Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmonių skyriaus 2014-10-27 sprendimo dėl jos išregistravimo iš PVM mokėtojų registro, savaime nėra pagrindas traktuoti ginčo delspinigių įskaitymą kaip teisėtą, nes, kaip nustatyta pagal pareiškėjos atstovės pateiktus paaiškinimus, siekiant išspręsti ginčą taikiai, buvo pateiktas naujas prašymas įregistruoti pareiškėją PVM mokėtoja. Vien naujo prašymo pateikimo faktas rodo, kad pareiškėja nesutiko su padėtimi, jog ji yra išregistruota iš PVM mokėtojų registro ir siekė atkurti iki Vilniaus AVMI 2014-10-27 priėmimo buvusią situaciją.

Teismas pažymi, kad atsakovės nurodomu 2018-06-28 sprendimu administracinėje byloje              Nr. eI-2474-281/2018 remtis nėra teisinio pagrindo, nes šių bylų faktinės aplinkybės skiriasi. Pirma, administracinėje byloje Nr. eI-2474-281/2018 nustatyta, kad visa ginčo delspinigių suma buvo įskaityta iki prašymo atleisti nuo delspinigių pateikimo dienos, antra, nustatyta, kad pranešimas dėl galimo išregistravimo iš PVM mokėtojų buvo įteiktas pareiškėjai, o ji šį pranešimą perskaitė. Todėl nėra pagrindo teigti, kad šios administracinės bylos yra analogiškos ir galimos spręsti vienodai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos ginčijami MGK 2016-02-15 sprendimas Nr. S-36(7-288/2015), VMI 2015-11-10 sprendimas Nr. 69-138, Vilniaus AVMI 2015-09-10 sprendimo Nr. (23.31-08)-323-11605 dalis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo visų delspinigių, naikintini kaip nepagrįsti. 

Dėl pareiškėjos reikalavimo atleisti nuo 11 539,48 Eur delspinigių arba įpareigoti tai padaryti Vilniaus AVMI, pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis), todėl teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė šioje administracinėje byloje yra VMI, ji įpareigojama iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,,Gamita” prašymą dėl atleidimo nuo 11 539,48 Eur delspinigių, atsižvelgiant į šiame teismo sprendime išdėstytus motyvus. Todėl pareiškėjos skundas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu, teismas                 

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Gamita“ skundą tenkinti.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2016-02-15 sprendimą Nr. S-36(7-288/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2015-11-10 sprendimą Nr. 69-138, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015-09-10 sprendimo Nr. (23.31-08)-323-11605 dalį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atleisti ją nuo visų delspinigių, ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,,Gamita” prašymą dėl atleidimo nuo 11 539,48 Eur delspinigių.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                                                                  Mefodija Povilaitienė