Baudž. byla Nr.1-330-448/2012

Procesinio sprendimo kategorija

1.2.26.2.1.

1.2.5.4.

1.1.7.2.5.

1.1.8.10.1.

2.3.6.

(S)

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. liepos 25 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorui Inetui Volungevičiui, nukentėjusiajam A. M., teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., gimęs (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsilavinimas-pagrindinis, dirbantis (duomenys neskelbtini) darbininku, teistas:

1) 1999-11-03 LR BK 271 str. 2 d., 35 str. 2 m. laisvės atėmimo su turto už 600 litų konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 m.,

2) 2001-04-06 pagal LR BK 271 str. 1 d. 1m. laisvės atėmimo,

3) 2001-08-31 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 1 d., 16 str.
2 d., 271 str. 2 d., 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. 1m. 4 mėn. laisvės atėmimo,
su turto konfiskavimu,

4) 2002-11-19 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 271 str. 2 d., 35 str. 1m. 8 mėn. laisvės atėmimo,

5)2007-05-22 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 1 d., 180 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK
145 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

nustatė:

T. M. 2012 m. sausio 8 d. apie 19 val. Alytuje, bute Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiame (duomenys neskelbtini) name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, garsiai vartodamas necenzūrinius žodžius, įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu ir turto sugadinimu, laikydamas rankoje peilį, nukentėjusiajam A. M. sakydamas žodžius "padarysiu aš čia tvarką", puolė nukentėjusį su peiliu, perpjovė nukentėjusiojo megztinį bei A. M. įpjovė dešinės kojos pėdos paviršių, nukentėjusiam išbėgus į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę, T. M., vartodamas necenzūrinius žodžius, vijosi nukentėjusįjį, viešai demonstruodamas į nukentėjusį atsuktą peilio geležtę, kol grįžęs į butą nukentėjusysis A. M. nuo jo apsigynė, tokiais veiksmais T. M. nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl durtinės-pjautinės žaizdos bei linijinio odos nubrozdinimo dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, viešai demonstruodamas rankoje laikomą į nukentėjusį nukreiptą peilį, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei grasino nužudyti nukentėjusį A. M. ar kitaip sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

T. M., apklaustas kaip kaltinamasis, kaltu dėl padarytos veikos prisipažino pilnai ir parodė, kad 2012 m. sausio 8 d. jis neblaivus grįžo namo pas tėvą A. M.. Kadangi buvo smarkiai girtas, kai kurių įvykio aplinkybių nelabai prisimena. Nurodo, kad duris atsidarė peiliu, nes rakto neturėjo, atidarydamas persipjovė pirštą. Tėvui pasakė, kad eina miegoti. Tėvas pyko, kad jis grįžo girtas, liepė išeiti, jie susistumdė koridoriuje. Galėjo būti, kad  tėvui perpjovė megztinį, kad laiptinėje keikėsi. Peilį iš rankų jam išspyrė tėvas. Jie abu buvo išbėgę į laiptinę, ten vyko konfliktas, tai matė kaimynė.

Nežino, kur tą peilį po to dėjo, tik kai atvažiavo policija, peilį pasiėmė policininkai.

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad kaltinamasis-jo sūnus. 2012-01-08 vakare, būdamas bute, išgirdo, kad kažkas krebžda prie durų spynos, atidaręs duris, pamatė, kad sūnus bandė atsirakinti duris peiliu. T. buvo labai neblaivus, jis persipjovė tuo peiliu pirštą. Nukentėjusysis pamatęs, T. labai girtas, supyko ir liepė jam eiti miegoti, bet T. dar ėjo į virtuvę. T. liepė padėti peilį, nes jis tuo peiliu mojavo virtuvėje, sakė, kad jis padarys čia tvarką, peiliu pradrėskė nukentėjusiojo megztinį. Tada nukentėjusysis spyrė ir T. iš rankų išmušė peilį, peilis kažkur nukrito, o nukentėjusysis susižalojo koją. Nukentėjusysis išbėgo į laiptinę, paskui išėjo ir T., jis laiptinėje keikėsi. Ten jau buvo šurmulys, išėjo kaimynė D., ji ir iškvietė policiją. D. dar gėdino T., kad jis negerai daro.

Nurodo, kad kai T. mojavo peiliu, kažkiek išsigando, kad gali gauti tuo peiliu, kad T. jį gali sužaloti.

Liudytoja D. M. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis- jos kaimynai jau penkiolka metų. Prieš pusmetį, žiemą, laiptinėje kilo triukšmas, ji atidarė savo buto duris ir laiptinėje pamatė kraują. Nukentėjusysis lipo laiptais susiėmęs ranką ir prašė kviesti policiją. Ji matė, kad ir jo koja buvo kruvina. Tada pamatė kaltinamąjį su peiliu, jo ranka taip pat buvo kruvina. Ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis rėkė, stumdėsi. Jie abu buvo išgėrę. Kai pamatė peilį, suprato, kad kaltinamasis išgėręs ir savęs nekontroliuoja. Kaltinamasis rėkė, kad jį įleistų, nes užmuš.

Nurodo, kad laiptinėje buvo triukšmas, jį galėjo girdėti ir kiti kaimynai. Jos dukra su drauge buvo pas liudytoją namuose, išgirdusi triukšmą, mergaitė bandė išeiti pažiūrėti. Girdėjosi trenksmai į sienas, į laiptus, buvo trankomos durys, vartojami keiksmai. Kaltinamasis grasino, kad užmuš. Tai ne pirmas kartas, kai kaltinamasis konfliktuoja su tėvu.

A. M. protokolu-pareiškimu praneša, kad 2012 m. sausio 8 d. sūnus T. jam grasino ir jį sužalojo peiliu  (b. 1. 18).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-8).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas įvykio vietoje rastas peilis (b. 1. 10-12).

Specialistas išvadoje nurodo, kad A. M. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl durtinės- pjautinės žaizdos, linijinio odos nubrozdinimo dešinės pusės nugariniame paviršiuje, sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais (b. 1. 16-17).

Ikiteisminio tyrimo metu T. M. veika buvo kvalifikuota pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 145 str. 1 d. Kvalifikacija teisinga, nes veika buvo padaryta viešoje vietoje- daugiaaukščio namo laiptinėje, vakare. Kaltinamasis veikė tyčia, suprasdamas savo veiksmų neteisėtumą, jo veikos motyvai buvo chuliganiški, rodantys aiškų visuomenės negerbimą. Jis smurtavo nukentėjusiojo-savo tėvo-atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius. Kaltinamojo veikoje buvo ir įžūlumo požymis, nes nukentėjusysis buvo sužalotas. Kaltinamasis savo veiksmais išreiškė nepagarbą visuomenei, nes įžūliai paniekino kitą žmogų ir savo veiksmais parodė savo tariamą pranašumą prieš kitą žmogų. Kaltinamojo  veiksmais buvo realiai sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis, nes liudytoja D. M. parodė, kad dėl triukšmo, keiksmų ir trenksmų laiptinėje ji net išėjo pažiūrėti, kas darosi. Liudytoja nurodo, kad šiuos veiksmus galėjo girdėti ir kaimynai. Be to, jos dukra, būdama namuose, išgirdusi triukšmą laiptinėje, taip pat norėjo išeiti pažiūrėti, kas vyksta.

Kaltinamasis, grįžęs  į namus, mojavo peiliu, grasino savo tėvui „padaryti čia tvarką“, supjaustė nukentėjusiojo megztinį.  Nukentėjusysis A. M. nurodė, kad kai kaltinamasi mojavo tuo peiliu, jis išsigando, kad gali gauti tuo peiliu. Kaltinamasis netgi sužalojo nukentėjusįjį, o tai įrodo, kad jo grasinimai nužudyti, sutrikdyti sveikatą gali būti realiai įvykdyti. Tai, kad kaltinamasis grasino nužudyti, paliudijo ir D. M..

Vadovaujantis išdėstytu, darytina išvada, kad T. M. savo veiksmais padarė viešosios tvarkos pažeidimą bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas galėjo būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 145 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.

Bausmių skyrimas

Kaltinamasis padarė nusikalstamas veikas, kurios įstatymo priskiriamos prie nesunkių. T. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio, nes ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1d. 9 p.), atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino dėl nusikalstamos veikos bei nuoširdžiai dėl to gailisi (LR BK 59 str. 1d. 1p.). Be to, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veikų padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys (LR BK 29 str. 1d. 6 p.), nes kaip matyti iš ištirtų įrodymų, pats nukentėjusysis savo elgesiu ir kalbomis provokavo kaltinamąjį nusikalstamiems veiksmams, tą paliudijo ir D. M..

T. M. teisiamas šeštą kartą, tačiau jo teistumai už ankstesnius nusikaltimus yra išnykę. Jis dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kadangi kaltinamasis teistas net šešis kartus, veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusikaltimai padaryti smurtiniais veiksmais, sutrikdant nukentėjusiojo sveikatą, manytina, kad bauda, kaip bausmė jam neskirtina, nes tai bus per švelni bausmė. T. M. viešieji darbai jam taip pat neskirtini, nes jis dirba ir dėl to jam bus sunku atlikti šią bausmę. Manytina, kad geriausiai LR BK 41 str. numatytus tikslus atitiks T. M. paskyrus laisvės apribojimą su griežtais įpareigojimais. Nustatant bausmių bendrinimo būdą, atsižvelgtina į tai, kad T. M. veikose yra realioji nusikalstamų veikų sutaptis, dėl to bausmė jam bendrintina bausmių apėmimo būdu.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297 str., 302-305 str., 307 str.,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 284 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 8 mėnesiams, pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso 145 str. 1d. ir nuteisti laisvės apribojimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą galutinę bausmę T. M. paskirti laisvės apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 24 val. iki 5 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis LR BK 67 str., T. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-per keturis mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į laisvės apribojimo bausmės laiką T. M. įskaičiuoti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2012 m. sausio 8 d. iki 2012 m. sausio 10 d.

T. M. paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę-įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo A. M.,  nebendrauti su juo ir neieškoti su juo ryšių bei įpareigojimą iki bylos nagrinėjimo pabaigos išsikelti iš gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti po nuosprendžio paskelbimo.

Daiktą, turtintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-peilį, saugomą Alytaus apskrities VPK, po nuosprendžio įsiteisėjimo konfiskuoti  ir sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja                                                                                                             Asta Jakučiūnienė

Vedaravjjjjjjjjjjjjjjičius 

vedaravjjjjjjjjjjjjjjičius