Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-17-303/2023

                                                 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00193-2022-2

                                                 Procesinio sprendimo kategorija 12.18.5

                                                 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto T. E. atstovės advokatės Dovilės Murauskienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2022 m. vasario 25 d. nutarimu T. E. nubaustas pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį 600 Eur dydžio bauda už tai, kad neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog AB „G“ (toliau – ir Bendrovė) 2021 m. liepos 20 d. nuo 3.50 iki 16.00 val. netinkamai eksploatavo paviršinių nuotekų surinkimo sistemą; dėl sistemoje sumontuoto atviro pravalos atvamzdžio ir įvykus techniniam gedimui bei sutrikus technologinio vandens baseino darbiniam lygiui neteisėtai per AB „K“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias buvo išleista 18,6 kub. m nevalytų gamybinių nuotekų. Tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtinto Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 7.3 punktuose, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtinto Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 23 punkte nustatytus reikalavimus ir padarė žalą paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms). T. E. administracinėn atsakomybėn patrauktas kaip Bendrovės vadovas.

2.       Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. E. atstovės advokatės D. Murauskienės skundas netenkintas.

3.       Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. E. atstovės advokatės D. Murauskienės apeliacinis skundas netenkintas.

4.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto T. E. atstovės advokatės D. Murauskienės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimo, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarčių priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.       Administracinėn atsakomybėn patraukto T. E. atstovė advokatė D. Murauskienė prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis, pašalinant iš nutarimo jame nurodytas aplinkybes, kad AB „G“ 2021 m. liepos 20 d. laikotarpiu nuo 3.50 iki 16.00 val. įvykus techniniam gedimui bei sutrikus technologinio vandens baseino darbiniam lygiui, į Kuršių marias išleidusi 18,6 kub. m nevalytų gamybinių nuotekų, AB „G“ padarė žalą paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms); padarė žalą aplinkos komponentui – paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms). Pareiškėja prašyme nurodo:

5.1.                      Apylinkės ir apygardos teismai padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, todėl buvo paliktas galioti neteisėtas Institucijos nutarimas, kuriame nepagrįstai buvo išplėstos kaltinimo ribos T. E. inkriminuojant žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymo faktą ir kuriuo prejudicinę galią turinčios faktinės aplinkybės nustatytos nukrypstant nuo nacionalinės ir Europos Sąjungos teisės aktų.

5.2.                      Institucija ir teismai administracinio nusižengimo byloje, kurioje pagal inkriminuojamo nusižengimo sudėties požymius neturėjo būti nustatinėjamas žalos gamtai padarymo faktas, nustatė aplinkybes, kurios nėra susijusios su inkriminuojamu nusižengimu, tačiau dėl jų galimos prejudicinės reikšmės jau neturės būti įrodinėjamos civiliniame procese, kurį inicijavo Institucija, pateikusi siūlymą (reikalavimą) atlyginti žalą gamtai nedelsiant po to, kai buvo priimta apygardos teismo nutartis. Šis klausimas (nepagrįstas kaltinimo ir (ar) taikytinos viešosios (administracinės) atsakomybės ribų neteisėtas išplėtimas) buvo keliamas apylinkės ir apygardos teismuose, tačiau į jį iš esmės nebuvo atsakyta, taip liko nepašalintos abejonės (pažeidžiant in dubio pro reo (visi neaiškumai, kurių negalima pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai) principą), ar toks kaltinimo ribų išplėtimas inkriminuojant teisines pasekmes kitame teisiniame procese sukeliantį požymį nelaikytinas teisės į teisingą procesą pažeidimu.

5.3.                      ANK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti ar nuotekų tvarkymo reikalavimų pažeidimą. Nei šio administracinio nusižengimo objektas (saugoma vertybė), nei sudėties požymiai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad inkriminuojant šį nusižengimą yra būtina nustatyti padarinius, t. y. žalos padarymo gamtos elementui faktą. Priešingai, tiek šio ANK straipsnio objektas, tiek ir sudėtis sudaro pagrindą teigti, kad administracinė atsakomybė yra taikoma ne už taršą, o išimtinai už netinkamą techninį nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimą. Pati Institucija šioje byloje pripažino, kad nutarimo surašymo metu neturėjo duomenų, įrodančių žalos padarymo aplinkai faktą ir dydį, ir kad ši aplinkybė nėra šios bylos dalykas, tačiau dėl nesuprantamų priežasčių visiškai nepagrįstai šį požymį inkriminavo. Teismai taip pat pripažino, kad žalos padarymo faktas Kuršių marioms ir žalos dydis nėra šios administracinio nusižengimo bylos dalykas ir šios aplinkybės turi būti nustatomos civilinėje byloje. Tačiau dėl neaiškių priežasčių teismai atsisakė pašalinti iš inkriminuojamų faktinių aplinkybių teiginį, kad nevalytos gamybinės nuotekos per AB „K“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus pateko į Kuršių marias, taip padarė žalą paviršiniam vandens telkiniui. Pareiškėja pažymi, kad pagal T. E. inkriminuotą administracinį nusižengimą teršalų išmetimo aplinkybės nėra inkriminuojamos, Institucijos nutarimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse net nėra nurodyta, kokie konkretūs teršalai pateko į Kuršių marias. Be to, dėl teršalų išmetimo į gamtinę aplinką Institucija yra inicijavusi administracinę bylą, joje Bendrovei paskirtos ekonominės sankcijos už tai, kad ji gamybines nuotekas išleido į AB „K“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus. Todėl T. E. administracinėn atsakomybėn patrauktas išimtinai už netinkamą valymo įrenginių techninį eksploatavimą, nevertinant, kokie teršalai buvo išleisti į gamtinę aplinką ir kokios dėl to galėjo kilti ar kilo pasekmės. Apylinkės teismas neatsakė į pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su tuo, ar žalos fakto inkriminavimas T. E. atitinka jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties požymius ir ar tokiu būdu nėra dirbtinai ir neleistinai išplečiamos kaltinimo ribos. O apygardos teismas šio pažeidimo neištaisė ir pripažinęs, kad žalos dydis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nieko nepasisakė apie tai, dėl ko žalos padarymo požymis turi būti paliktas, taip sukuriant prejudicinę reikšmę galinčią turėti aplinkybę kitoms byloms.

5.4.                      Institucija ir teismai, konstatuodami, kad Bendrovė atliko Institucijos nutarimo aprašomojoje dalyje nurodytus veiksmus ir padarė žalą Kuršių marių vandeniui, į šį procesą Bendrovės jokiu procesiniu statusu neįtraukė. Tai yra esminis procesinis pažeidimas, nes šis sprendimas daro įtaką ir Bendrovės teisinei padėčiai, įsiteisėjus procesiniams sprendimams šioje byloje, Institucija būtent iš Bendrovės pareikalavo atlyginti žalą gamtai. 

5.5.                      Teismai, konstatuodami, kad T. E. inkriminuojamais veiksmais buvo padaryta žala Kuršių marių vandeniui, rėmėsi faktu apie išleistus į gamtinę aplinką teršalus, taip automatiškai prilygindami taršos faktą žalos gamtai faktui ir nukrypdami nuo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir nacionalinių teismų praktikos bei netinkamai interpretuodami nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus. Institucija, pripažindama, kad žala gamtos elementui (Kuršių marioms) buvo padaryta, rėmėsi faktu apie į gamtinę aplinką išleistą technologinį apyvartinį vandenį, o teismai jokių savarankiškų argumentų dėl to nepateikė, tik nurodė, jog pritaria Institucijos atstovės nuomonei, kad toks žalos fakto įrodinėjimo būdas yra galimas. Apygardos teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 22 punktu, apibrėžiančiu teršalo sąvoką, ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. D1-471 patvirtintos Aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos 7 punktu, apibrėžiančiu teršalų išmetimo sąvoką. Tačiau teismai visiškai nepasisakė apie tai, dėl kokių priežasčių teršalai yra sutapatinami su žalos faktu ir ar toks įrodinėjimo būdas yra galimas administracinio nusižengimo byloje, nors skunduose šie klausimai buvo akcentuojami. Toks žalos fakto inkriminavimas jį tapatinant su taršos faktu ir preziumuojant ne tik neatitinka teisės aktuose pateikto žalos apibrėžimo, bet ir iš esmės pažeidžia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nekaltumo prezumpciją, teisę į gerą viešą administravimą. Inkriminuojant žalos gamtai faktą turi būti remiamasi ne išleistų teršalų faktu, o objektyviais duomenimis įrodytu žalos pažeistam gamtos elementui faktu taip, kaip jis apibrėžiamas pagal nacionalinius teisės aktus ir Europos Sąjungos direktyvas.

5.6.                      Direktyva 2004/35/EB žalos vandeniui sąvoką apibrėžia kaip žalą vandeniui, kuris daro reikšmingą neigiamą poveikį to vandens ekologinei, cheminei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam potencialui (pajėgumui). Žala reiškia išmatuojamą, neigiamą vandens telkinio „ekologinės būklės“ pokytį, kuris taip pat gali būti vertinamas pagal išmatuojamą gamtos išteklių paslaugos pažeidimą. Europos Komisijos dokumentuose nurodyta, kad žalos ir funkcijų praradimo mastą ir laipsnį galima apskaičiuoti naudojant cheminius, toksikologinius, biologinius arba ekonominius duomenis, geografinės informacijos sistemas ir modeliavimą. Direktyvos 2004/35/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte žala vandeniui apibrėžta kaip žala, daranti reikšmingą neigiamą poveikį: tų vandenų ekologinei, cheminei ar kiekybinei būklei arba ekologiniam potencialui, kaip apibrėžta direktyvoje 2000/60/EB, išskyrus neigiamą poveikį, kai yra taikoma tos direktyvos 4 straipsnio 7 dalis, arba atitinkamų jūros vandenų aplinkos būklei, kaip apibrėžta direktyvoje 2008/56/EB, tiek, kiek konkretūs jūrų aplinkos būklės aspektai dar nėra sureguliuoti direktyvoje 2000/60/EB. Direktyvoje 2000/60/EB „teršalas“ apibrėžiamas kaip medžiaga, kuri gali sukelti žalą (2 straipsnio 31 punktas). Tačiau teisinė sąvoka „gali“ nereiškia, kad taip ir įvyko. Galimybės buvimas nepatvirtina teisinio fakto atsiradimo (egzistavimo), taip pat šio fakto įrodymo. ESTT sprendime byloje Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp. prieš Rajavartiolaitos yra nurodęs, kad nereikėtų pamiršti, jog „tarša“ ir „žala“ yra dvi skirtingos sąvokos. Atsižvelgiant į aplinkybes, didelis užteršimas gali (arba ne) padaryti didelę žalą (kelti grėsmę dėl tokios žalos padarymo) konkretiems interesams ir objektams. Kitaip tariant, ryšys tarp šių aspektų nėra savaiminis, jis turi būti nustatytas ir įrodytas. Tokia pati išvada padaryta ir ESTT sprendime byloje e T?rkevei Tejtermel? Kft., C-129/16, šiame sprendime teismas pažymėjo, kad nors oro tarša pati savaime nėra žala aplinkai, dėl jos gali būti padaryta žala gamtos ištekliams. Taigi pagal šių direktyvų nuostatas žala ir tarša nėra sutapatinamos, o žalos fakto įrodomumui reikalingi kokybiniai tyrimai, kurie rodytų akivaizdų vandens būklės pokytį. Todėl Institucija ir teismai šioje byloje turėjo vadovautis direktyvose įtvirtintu žalos apibrėžimu ir žalos atribojimo nuo taršos kriterijais. Pareiškėja pažymi, kad nacionaliniai teisės aktai (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punktas, 32 straipsnis, Vandens įstatymo 3 straipsnio 22 punktas), į kuriuos yra perkeltos direktyvų nuostatos, taip pat išskiria žalos ir taršos faktus, skirtingai aprašydami kiekvieną iš jų. Tačiau teismai, pritardami Institucijos pozicijai dėl žalos padarymo fakto, selektyviai rėmėsi šiais teisės aktais ir nepasisakė dėl skunde keltų abejonių ir argumentų, kad taršos faktas negali būti prilyginamas žalos faktui.

5.7.                      Teismų sprendimai, kuriais taršos faktas yra prilyginamas žalos faktui, prieštarauja ir nacionalinių teismų praktikai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėse bylose yra išaiškinęs, kad, sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-165/2010, 3K-3-433/2008). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad net ir netyčinio incidento atveju, išleidus teršalus į gamtinę aplinką, žalos dydis turi būti nustatinėjamas ir negali būti preziumuojamas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-575-302/2019). Civilinė atsakomybė už žalą aplinkai sietina su neigiamais padariniais aplinkai ir dėl to jos atkūrimo priemonių taikymu bei su tuo susijusiomis išlaidomis, ieškovas privalo įrodyti žalos padarymo faktą ir žalos dydį (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-989-580/2018). Panašios nuomonės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi ir nagrinėdamas baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų aplinkai, kur pabrėžiama, kad žalos grėsmė aplinkai, jos pobūdis ir dydis gali būti nustatyti tik remiantis kvalifikuoto specialisto išvadomis; kilusios grėsmės aplinkai nepakanka vien tik preziumuoti, o būtina ją įrodyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014). Administracinių teismų praktikoje teršalų išmetimas į gamtinę aplinką įvardijamas kaip gamtinio elemento užteršimas, bet tai savaime nereiškia žalos gamtai fakto nustatymo (konstatavimo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-513-815/2022).

5.8.                      Institucija, inkriminuodama žalos Kuršių marioms aplinkybę, nesilaikė ANK 567 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, aktyviai dalyvauti renkant įrodymus ir objektyviai nustatyti bylai svarbias aplinkybes. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. D1-228 patvirtinto Aplinkos atkūrimo priemonių parinkimo bei išankstinio pritarimo gavimo tvarkos aprašo 27 ir 311 punktų nuostatas, Institucija, gavusi informaciją apie galbūt padarytą žalą aplinkai, privalo imtis veiksmų, kad būtų nustatyta žala aplinkai, atlikti neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumo įvertinimą, nuspręsti, kokios aplinkos atkūrimo priemonės turi būti taikomos. Žalos faktui nustatyti Institucija 2021 m. rugpjūčio 25 d. raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą su prašymu pagal kompetenciją atlikti paviršinio vandens telkinio – Kuršių marių ekologinės būklės ar ekologinio potencialo bei cheminės būklės pablogėjimo įvertinimą, siekiant įvertinti 2021 m. liepos 20 d. patekusio 18,6 kub. m apyvartinio technologinio vandens neigiamo poveikio aplinkai bei kitiems aplinkos komponentams reikšmingumą bei pagal vykdomą valstybinį aplinkos monitoringą ir kitus atliekamus aplinkos elementų tyrimus pateikti kitą informaciją ir išvadas, kurios gali būti reikšmingos aplinkos atkūrimo priemonėms nustatyti. Aplinkos apsaugos agentūros atliktame 2021 m. spalio 11 d. vertinime konstatuota, kad tarša gamybinėmis nuotekomis valstybinio aplinkos monitoringo vietose neturėjo įtakos vertinamų teršiančių medžiagų koncentracijoms paviršiniame vandenyje ir ekologinei būklei (potencialui). Be to, Aplinkos apsaugos agentūra kreipėsi į Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutą prašydama sumodeliuoti patekusių nuotekų ir teršiančių medžiagų sklaidą. Modeliavimo rezultatai vis dar nėra gauti. Pareiškėjos teigimu, šių duomenų gavimas yra būtina sąlyga sprendžiant T. E. administracinės atsakomybės klausimą, nes taip yra realizuojama teisė į gynybą ir rungimosi principas. Negavus šių duomenų ir visiškai nepabaigus administracinės procedūros, administracinės atsakomybės taikymas yra negalimas.

5.9.                      Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnį reikšmingo neigiamo poveikio vertinimas yra pagrindas reikalauti iš teršėjo aplinkos atkūrimo priemonių ir (ar) žalos atlyginimo ir toks vertinimas yra vienas iš svarbių kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama nustatant padarytos žalos gamtai dydį. Todėl, Aplinkos apsaugos agentūrai atlikus Kuršių marių vandens būklės pokyčio vertinimą, Institucija, atsižvelgdama į šiuos duomenis, turėjo pareigą atlikti reikšmingo neigiamo poveikio vertinimą ir priimti viešojo administravimo subjekto sprendimą dėl reikšmingo neigiamo poveikio (ne)buvimo, kurio rezultatas ir turėjo būti pagrindas motyvuotai nustatyti, ar T. E. inkriminuotais veiksmais galėjo būti padaryta žala ir ar šis požymis pagrįstai inkriminuotas. Tačiau šios pareigos Institucija neįvykdė. Nutarime apie minėto vertinimo rezultatus nekalbama ir jais nesiremiama. Tai rodo, kad Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, byloje surinktus duomenis vertino neobjektyviai, tendencingai, šališkai ir selektyviai, nepagrįstai atmesdama T. E. padėtį švelninančius ir žalos faktą paneigiančius duomenis. Nors šie argumentai buvo išdėstyti ir pareiškėjos skunduose, tačiau teismai dėl jų iš esmės nepasisakė.

6.       Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašo jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodama:

6.1.                      Skundžiamas Institucijos nutarimas ir teismų nutartys yra teisėti, pagrįsti, priimti tinkamai pritaikius teisės normas, juose nurodytos aplinkybės neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atitinka nacionalinę ir Europos Sąjungos teisę. Byloje buvo nustatytos ir ištirtos visos svarbios aplinkybės, tarp jų ir padaryta žala paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms). Padarytos žalos faktą liudija patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad su gamybinėmis nuotekomis buvo išmesti teršalai, kurie yra toksiški.

6.2.                      Pagal teismų praktiką, kai žala padaroma aplinkai, tokia žala apskaičiuojama ir atlyginama specialiųjų teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2014). Institucija nutarime akcentavo, kad žalos dydis (mastas), jos apskaičiavimo ir atlyginimo klausimai nėra šios bylos dalykas, ir nutarimu nebuvo sprendžiama dėl T. E. deliktinės atsakomybės bei padarytos žalos aplinkai atlyginimo. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-8901-1025/2022 pagal Institucijos ieškinį Bendrovei dėl neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai ir joje šiuo metu yra paskirta aplinkosauginė ekspertizė dėl padarytos žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) nustatymo. Ieškinys pateiktas ne T. E., o Bendrovei, dėl kurios vykdomos veiklos buvo padaryta žala aplinkai. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjos prielaidą, kad dėl galimos prejudicinės reikšmės žalos faktas neturės būti įrodinėjamas civiliniame procese. Žalos faktas, kaip ir žalos dydis, civilinėse bylose nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas. Tai ir yra atliekama civilinėje byloje.

6.3.                      Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos ir pareigūnai, siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, nustatyta tvarka įvertina aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimais padarytą žalą aplinkai ir teikia ieškinius dėl jos atlyginimo. Žalos nustatymo faktas ir dydis yra svarbus tiriant kiekvieną aplinkosauginį incidentą ir sprendžiant klausimą dėl galimo padarytos veikos mažareikšmiškumo. Šioje byloje aplinkosaugos pareigūnai, vykdydami savo funkcijas ir tirdami pranešimą dėl taršos Kuršių mariose, atliko tyrimą, nustatė taršos šaltinį, įvertino aplinkai padarytą žalą, skyrė administracinę nuobaudą Bendrovės direktoriui bei ekonominę sankciją Bendrovei. Nustačius, kad šiuo nusižengimu padaryta žala siekia 4444,17 Eur, Bendrovės padarytas pažeidimas negalėjo būti pripažintas mažareikšmiu.

6.4.                      Nėra jokio pagrindo teigti, kad Institucija ir teismai neišdėstė pagrįstų motyvų dėl žalos padarymo fakto nustatymo. Šioje byloje žalos padarymo faktas tiesiogiai sietinas su Bendrovės neteisėtais veiksmais, t. y. su tuo, kad ji draudžiamu būdu su gamybinėmis nuotekomis išmetė į aplinką teršalus. Tai patvirtina atlikto neplaninio patikrinimo akte nustatyti faktai, atlikti nuotekų mėginių laboratoriniai tyrimai ir byloje esantys tyrimų protokolai. Nustatyta, kad, Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu, incidentu reikšmingas neigiamas poveikis Kuršių marių vandens būklei nebuvo padarytas, tačiau įvertinta tai, kad su gamybinėmis nuotekomis į aplinką pateko teršalai, kurie yra toksiški ir neabejotinai darantys tiesioginę žalą vandens (Kuršių marių) kokybei bei jos ekosistemai, todėl Institucija laikosi pozicijos, kad Bendrovė padarė žalą paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms). Padaryta žala atitinka Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nurodytos žalos aplinkai sąvoką ir kitas 32 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurioms esant laikoma, kad padaryta žala aplinkai. 

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.       Administracinėn atsakomybėn patraukto T. E. atstovės advokatės D. Murauskienės prašymas tenkintinas.

Dėl ANK 268 straipsnio 5 dalies taikymo

8.       ANK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, t. y. atsakomybė pagal šią normą kyla už kituose teisės aktuose (šiuo atveju Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 patvirtintame Nuotekų tvarkymo reglamente ir 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintame Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, nustatančiuose pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų ir paviršinių nuotekų surinkimui, valymui ir išleidimui, siekiant apsaugoti aplinką nuo taršos) nustatytų reikalavimų nevykdymą.

9.       Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį T. E. patrauktas kaip AB „G“ vadovas už tai, kad jo vadovaujama Bendrovė netinkamai eksploatavo paviršinių nuotekų surinkimo sistemą ir taip pažeidė Nuotekų tvarkymo reglamento 6, 7.3 punktuose ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento 23 punkte nustatytus reikalavimus, t. y. 2021 m. liepos 20 d. nuo 3.50 iki 16.00 val. dėl sistemoje sumontuoto atviro pravalos atvamzdžio įvykus techniniam gedimui bei sutrikus technologinio vandens baseino darbiniam lygiui neteisėtai per AB „K“ eksploatuojamus paviršinių nuotekų tinklus į Kuršių marias buvo išleista 18,6 kub. m nevalytų gamybinių nuotekų. Konstatuota, kad tokiais veiksmais Bendrovė padarė žalą paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms). 

10.       Dėl administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 268 straipsnio 5 dalyje, padarymo fakto, veikos kvalifikavimo ir administracinėn atsakomybėn patraukto T. E. kaltumo ginčo nėra. Tačiau prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėja kelia klausimą dėl T. E. nepagrįstai išplėstų kaltinimo ribų inkriminuojant žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymo faktą ir taip nustatant prejudicinę galią turinčią aplinkybę; prašo šią aplinkybę iš skundžiamų Institucijos nutarimo ir teismų nutarčių pašalinti.

11.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 268 straipsnio 5 dalyje, sudėtis yra formalioji, t. y. aptariamo pažeidimo padariniai nėra šio nusižengimo sudėties būtinasis požymis; tokiam pažeidimui konstatuoti nereikalaujama padarinių kilimo nustatymo. Nusižengimas yra laikomas baigtu nuo paviršinio vandens išgavimo ar nuotekų tvarkymo įrenginių eksploatavimo reikalavimų pažeidimo momento. Iš esmės tokia pati išvada padaryta ir skundžiamoje apygardos teismo nutartyje. Todėl nagrinėjamoje byloje T. E. inkriminuojant administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 268 straipsnio 5 dalyje, šio nusižengimo padarinių (ne)kilimo nustatymas nebuvo būtinas. Tačiau veikos padarinių nustatymas savaime skundžiamų Institucijos nutarimo bei teismų nutarčių nedaro neteisėtų. Pavyzdžiui, kasacinio teismo praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas apie veikos pavojingumo nustatymą formaliosiose sudėtyse, be kita ko, konstatuota, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2007). Atnaujintose administracinių nusižengimų bylose taip pat pasisakyta – nors pažeidimui, kurio sudėtis formalioji, konstatuoti padarinių kilimą nebūtina, tačiau padarinių nesukėlimas visų kitų bylos įrodymų kontekste irgi yra reikšmingas išvadai dėl asmens kaltės buvimo ar nebuvimo padaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-31-942/2017, 2AT-40-489/2018).

12.       Kita vertus, kasacinis teismas, nagrinėdamas civilines bylas, ne kartą yra pažymėjęs, jog žalos dydis, kaip ir žalos faktas, nepreziumuojamas ir turi būti įrodytas, tačiau kai žala padaroma sudėtingiems pagal savo pobūdį objektams, tarp jų ir aplinkai, nustatomas pagal kompetentingų institucijų parengtas žalos apskaičiavimo metodikas, kurios taikytinos atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, kitas CK bei kitų teisės aktų nuostatas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-61/2014, e3K-3-89-701/2018). Žalos grėsmė aplinkai, jos pobūdis ir dydis gali būti nustatyti tik remiantis kvalifikuoto specialisto išvadomis. Kilusios grėsmės aplinkai nepakanka vien tik preziumuoti, ją būtina įrodyti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96/2014).

13.       Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu (prejudiciniai faktai). Aiškindamas šią normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tam tikrais atvejais į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėse bylose įeina faktai, nustatyti, pvz., baudžiamosiose bylose. Tokių faktų pavyzdžiai gali būti nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-459-684/2017, e3K-3-89-701/2018, e3K-3-309-403/2019).

14.       Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje inkriminuojant T. E. administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 268 straipsnio 5 dalyje, padarinius – žalą paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms), tiek kaip galinčius turėti reikšmės, pvz., skiriant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui administracinę nuobaudą, tiek ir kaip turinčius prejudicinę galią civilinėje byloje (pvz., dėl žalos aplinkai atlyginimo), žalos padarymo faktas negali būti preziumuojamas; jis privalo būti ne tik objektyviai nustatytas, išdėstant įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bet ir tinkamai motyvuotas. Šioje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, tai padaryta nebuvo.

15.       Nagrinėjamai bylai aktualios Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatos, kuriose reglamentuojama žalos aplinkai sąvoka bei jos atsiradimo pagrindai. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas. Pagal šio įstatymo 32 straipsnį pripažįstama, kad žala aplinkai padaryta, jeigu yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis, be kita ko, paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui), kaip tai apibūdinta Vandens įstatyme, taip pat jūros aplinkos būklei, kaip tai apibūdinta Lietuvos Respublikos jūros aplinkos apsaugos įstatyme (1 dalies 2 punktas). Žala aplinkai vertinama ir žalos aplinkai atlyginimo dydis apskaičiuojamas pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką, įvertinant pirminę aplinkos būklę (sąlygas), neigiamo poveikio aplinkai reikšmingumą, natūralaus aplinkos atsikūrimo galimybes ir laiką, atliktus veiksmus, užtikrinančius teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo, taip pat pritaikytas aplinkos atkūrimo priemones (4 dalis).

16.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą, ar yra padaryta žala aplinkai, būtina nustatyti vieną iš šių elementų: 1) neigiamą gamtos elementų pokytį arba 2) šių elementų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms, pablogėjimą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-165/2010, e3K-3-89-701/2018).

17.       Byloje nustatyta, kad dėl Bendrovės netinkamo paviršinių nuotekų surinkimo sistemos eksploatavimo į Kuršių marias buvo neteisėtai išleista 18,6 kub. m nevalytų gamybinių nuotekų. Dėl laboratorinių tyrimų atlikimo Bendrovės neplaninio patikrinimo metu buvo paimti nuotekų mėginiai: AB ,,K“ darbuotojai 2021 m. liepos 20 d. paėmė nuotekų mėginius iš paviršinių nuotekų šulinyje Nr. 156 esančio vamzdžio, iš AB „G“ pusės, ir iš paviršinių nuotekų šulinio po valymo. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai 2021 m. liepos 20 d. paėmė nuotekų mėginį iš paviršinių nuotekų išleistuvo Nr. 4 (šulinys Nr. 52), 2021 m. liepos 22 d. – technologinio apyvartinio vandens mėginius iš baseino Nr. C23. Šių mėginių paėmimo tikslas – išsiaiškinti, kokie konkrečiai teršalai su nuotekomis pateko į aplinką. Atlikus gautų tyrimų rezultatų vertinimą ir lyginamąją analizę, buvo nustatyta, kad Aplinkos apsaugos agentūros specialistų ir AB „K“ darbuotojų paimtuose mėginiuose nuotekų sudėtis ir teršalų koncentracijos reikšmingai nesiskiria. Kartu nustatyta, kad Bendrovės gamybinės nuotekos, neteisėtai išleistos į paviršinius nuotekų tinklus, o iš jų – į Kuršių marias, buvo toksiškos.

18.       Apygardos teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad žalos padarymo faktas yra nustatytas, t. y. su gamybinėmis nuotekomis į aplinką patekę toksiški teršalai yra kenksmingi, darantys tiesioginį poveikį, o kartu ir tiesioginę žalą vandens – Kuršių marių kokybei bei jos ekosistemai. Apygardos teismas, spręsdamas dėl žalos aplinkai – paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) fakto (ne)buvimo, iš esmės rėmėsi teršalų su nevalytomis gamybinėmis nuotekomis išleidimo į aplinką faktu, taip pat atliktų tyrimų protokolais. Ir nors šie duomenys patvirtina konkrečių kenksmingų medžiagų patekimą į aplinką, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pakankami šioje byloje žalos Kuršių marioms padarymo faktui konstatuoti. Aptariamu atveju nėra neginčijamai nustatytas ir teismų motyvuotai pagrįstas nei neigiamas aplinkos ar jos elementų pokytis, nei jų funkcijų, turimų savybių pablogėjimas, kaip tai apibrėžiama Aplinkos apsaugos įstatyme ir aiškinama teismų praktikoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad Aplinkos apsaugos agentūros atliktame 2021 m. spalio 11 d. neigiamo poveikio aplinkai dėl Bendrovės veiklos, kai nevalytos gamybinės atliekos pateko į Kuršių marias, reikšmingumo įvertinime konstatuota, jog, atsižvelgiant į taršos nevalytomis gamybinėmis nuotekomis laikotarpį ir nevalytų gamybinių nuotekų kiekį, išleistą iš lokalaus taršos šaltinio, tarša gamybinėmis nuotekomis, įvertinus 2021 m. liepos 22 d. atliktų neplaninių laboratorinių tyrimų ir vėlesnių valstybinio aplinkos monitoringo metu atliktų tyrimų (2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. rugsėjo 9 d.) rezultatus, valstybinio aplinkos monitoringo vietose neturėjo įtakos vertinamų teršiančių medžiagų koncentracijoms paviršiniame vandenyje ir ekologinei būklei (potencialui) (1 t., b. l. 116–118). Aplinkos apsaugos agentūra, siekdama įvertinti į Klaipėdos sąsiaurį patekusių gamybinių nuotekų sklaidą, kreipėsi į Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institutą, prašydama sumodeliuoti į aplinką patekusių gamybinių nuotekų ir teršiančių medžiagų sklaidą, kartu pažymėdama, kad įvertinti ekologinės būklės pokytį prieš nuotekų patekimą ir po jo naudojant hidrodinaminį modelį nėra galimybės. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Institucijos atsiliepime į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat nurodoma, jog šiuo metu nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį Bendrovei dėl jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos aplinkai yra paskirta aplinkosauginė ekspertizė dėl žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) nustatymo. Taigi akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje abejonės dėl žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymo fakto bei jos dydžio nebuvo pašalintos (t. y. nebuvo gauti, ištirti ir įvertinti visi turintys reikšmės šiam klausimui išspręsti duomenys, išdėstyti išsamūs teismo išvadas pagrindžiantys motyvai ir pan.). 

19.       ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai, 569 straipsnyje – kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-23-489/2020, 2AT-36-511/2022).

20.       Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir skundžiamus Institucijos bei teismų sprendimus, konstatuoja, kad apygardos teismas, pripažindamas byloje neabejotinai nustatyta aplinkybę dėl žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymo ir palikdamas dėl šios dalies Institucijos nutarimą bei apylinkės teismo nutartį nepakeistus, paminėtų ANK reikalavimų dėl visapusiško ir objektyvaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo nesilaikė, padarytų išvadų dėl žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymo tinkamai nepagrindė. Todėl abiejų instancijų teismų nutartys keistinos, pašalinant iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo T. E. nubaustas pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį, kaltinimo aplinkybę dėl žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis.

Pašalinti iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo T. E. nubaustas pagal ANK 268 straipsnio 5 dalį, kaltinimo aplinkybę dėl žalos paviršiniam vandens telkiniui (Kuršių marioms) padarymo.

Kitą nutarčių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                         Artūras Ridikas

                                                                                 Eligijus Gladutis

                                                                                 Audronė Kartanienė