Administracinė byla Nr. eI3-5230-780/2023
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00682-2023-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 29.3; 55.1.1; 55.1.3
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. liepos 11 d.
Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. K. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus sprendimo panaikinimo ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėja I. K. teismui pateiktu skundu prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-02-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2022-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Skunde pareiškėja nurodo, kad 2021-06-04 pateikė NMA paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Pareiškėjai buvo skirta ir išmokėta 15.000 Eur parama.
NMA priėmė 2022-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“. Sprendime nurodoma, kad pareiškėja esą sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramai, nes negalėjo gauti 10 papildomų atrankos balų už narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve pagal Įgyvendinimo taisyklių1 30.5 pap., nes esą pareiškėjos priėmimas į žemės ūkio kooperatyvo „LIT-KOOP“ (toliau – Kooperatyvas) narius yra neteisėtas, o dalyvavimas Kooperatyvo veikloje yra formalus. Todėl NMA priėmė sprendimą pareiškėjos projektui taikyti 100 proc. paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 15,000 Eur paramos sumą.
Pareiškėja nesutiko su NMA sprendimu, todėl pateikė dėl jo skundą Lietuvos administracinių ginčų komisiją komisijai, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – Komisija) 2023-02-28 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėja teigia, kad skundžiamų sprendimų išvados nepagrįstos nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisiniais argumentais.
Pirma, FNTT teisiniai vertinimai ir išvados dėl įstatų galiojimo, narystės teisėtumo ar neteisėtumo, dokumentų surašymo tinkamumo ir pan. negali būti įrodymu šioje byloje, nes jie nebuvo atlikti įstatymų nustatyta tvarka. FNTT nėra įgaliota atlikti tas funkcijas, kurias gali atlikti tik teismas ar notaras, t. y. atlikti teisinį duomenų vertinimą ar pripažinti tam tikrus juridinius faktus esant ar jų nesant.
Antra, Komisija nepagrįstai kaip precedentine byla vadovaujasi LVAT 2022-01-26 nutartimi Nr. eA-60-525/2022. Nurodytoje LVAT byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl galimybės vadovautis STT pateiktais duomenimis, kurie buvo gauti atliekant ikiteisminį tyrimą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas atliekamas nebuvo ir FNTT pateikti duomenys nėra ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys. Be to, LVAT nutartyje buvo vertinami STT pateikti duomenys, o ne STT atliktas tų duomenų teisinis vertinimas, kurį gali atlikti tik teismas.
Trečia, FNTT pateikti duomenys, tuo labiau tų duomenų teisinis vertinimas, nėra priskiriami neįrodinėtoms aplinkybėms ar faktams (ABTĮ 57 str.).
Tiek NMA, tiek Komisijos sprendime daroma išvada, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo (toliau – KBĮ) nuostatas, todėl pareiškėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai. Tačiau pareiškėjos manymu tokia išvada nepagrįsta.
KBĮ 8 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo, norintis tapti kooperatinės bendrovės nariu, privalo pateikti prašymą. Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį. Taigi tai dispozityvi teisės norma ir iš KBĮ 8 str. 2 d. matyti, kad priėmimo į kooperatinės bendrovės narius tvarka ir sąlygos yra nustatomos įstatuose. Pažymėtina, kad KBĮ 8 str. 2 d. nenurodyta, jog stojamasis mokestis ir pajinio įnašo suma turi būti sumokėti konkrečiu momentu – prieš atitinkamo kooperatinės bendrovės organo sprendimo priėmimą, o tik nustatyta, jog apskritai turi būti sumokėtas stojamasis mokestis ir pajinis įnašas.
Priėmimas į bendrovės narius ir stojamojo mokesčio bei pajinio įnašo sumokėjimas yra detalizuotas Kooperatyvo įstatų 12 p., kuris nustato, kad asmuo, norintis tapti nariu, turi iš esmės atitikti šias sąlygas: sumokėti stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą bei gauti valdybos pritarimą. Be kita ko, įstatų 12 d. 7 p. leidžia mokėjimo atidėjimą.
Juridinių asmenų (įskaitant kooperatyvų) įstatų atitikimą įstatymų reikalavimams tvirtina notaras (Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.64 str. 2 d. 4 p., 2.66 str. 3 d.). Be to, registro tvarkytojas, pagal CK 2.68 str. 1 d. 4 p., juridinių asmenų dokumentų pakeitimų neregistruoja, jeigu jų turinys prieštarauja įstatymams.
Kooperatyvo įstatus patvirtino notarė Z. R., o Juridinių asmenų registre jie buvo įregistruoti 2019-12-30. Vadinasi, tiek notarė, tiek Juridinių asmenų registro tvarkytojas nenustatė, kad Kooperatyvo naujausia įstatų redakcija prieštarautų įstatymams, įskaitant KBĮ nuostatas. Tuo tarpu nei NMA, nei FNTT neturi įgaliojimų spręsti dėl Kooperatyvo ar kitų juridinių asmenų įstatų atitikties įstatymams. Tai, kaip ir bet kokio kito sandorio ar juridinio asmens organo sprendimų pripažinimo negaliojančiais atvejais, pripažinti, gali tik teismas (CK 1.78 str., 2.82 str. 4 d.). Tuo tarpu teismas Kooperatyvo įstatų ar jų dalies nėra pripažinęs negaliojančiais. Todėl NMA ir FNTT svarstymai apie įstatų prieštaravimą KBĮ neturi jokio teisinio pagrindo. Nei NMA, nei FNTT dėl įstatų atitikties teisės aktams į teismą taip pat nesikreipė.
Įvykdžiusi narystės sąlygas, nustatytas tiek KBĮ, tiek įstatuose, pareiškėja 2021-04-28 teisėtai tapo ir yra kooperatyvo narė. Tuo tarpu Komisijos sprendime nurodyti argumentai ir išvados, kad pareiškėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai ar kad jos narystė neteisėta, yra nepagrįsti.
Kooperatyvas išreiškė valią pripažinti pareiškėją Kooperatyvo nare. Pareiškėjos narystę 2021-04-28 patvirtino kooperatyvo valdyba. Pareiškėjos narystė buvo įregistruota Kooperatyvo narių žurnale bei JADIS. Nei valdyba, nei Kooperatyvo nariai pareiškėjos narystės neginčijo. Dėl nurodytų įrodymų bei pareiškėjos argumentų Komisija nepasisakė.
Komisija nepagrįstai nurodo, kad stojamojo įnašo sumokėjimas yra viena iš esminių sąlygų priimant į kooperatyvo narius. Tai nėra imperatyvi norma ir stojamojo mokesčio sumokėjimas po valdybos sprendimo priimti į narius nedaro narystės negaliojančios. Kooperatyvo valdyba, 2021-04-28 priimdama sprendimą dėl narystės dar nesant mokėjimo, iš esmės sutiko, kad mokėjimas būtų atidėtas. Tuo labiau, kad įstatai nenumato, jog prašymas atidėti mokėjimą turi būti pateiktas raštu (?). Be to, Kooperatyvas, priimdamas pareiškėjos mokėjimą ir jo negrąžindamas, dar kartą patvirtino savo valią, kad pareiškėja yra priimama į Kooperatyvo nares. Pagal KBĮ 9 str. nuostatas, kooperatyve narystė nepasibaigia vien dėl to, kad asmuo nesumokėjo kokių nors sumų. Kooperatyvas tik galėtų teismo tvarka išsireikalauti nesumokėtų sumų (šiuo atveju pareiškėja sumokėjo tiek stojamąjį mokestį, tiek pajinį įnašą) ir pašalinti iš narių. Tačiau iki šiol pareiškėja iš Kooperatyvo pašalinta nebuvo, jos narystė nepasibaigė kitais pagrindais.
Visas narystės sąlygas, įskaitant stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą, pareiškėja įvykdė dar iki paraiškos pateikimo NMA (sumokėta 2021-05-20, o paraiška pateikta 2021-06-04). Pagal paraiškos NMA pateikimo metu galiojančių Įgyvendinimo taisyklių 30.5 p., buvo reikalaujama būti kooperatyvo nariu paraiškos teikimo metu. Taigi bet kokiu atveju pareiškėja paraiškos metu buvo Kooperatyvo narė. Pareiškėja nėra ir negali būti atsakinga už kitus asmenis, taip pat už tai, kaip Kooperatyvas tvarko savo vidinę dokumentaciją, kaip valdyba priima sprendimus ar vadovas pateikia duomenis JADIS. Taigi pareiškėja nieko dirbtinai nekūrė. Jei Komisijos ir NMA nuomone Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė tariamų teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros, tuomet jiems (o ne Pareiškėjai) ir turėtų būti taikomos sankcijos.
Tiek NMA, tiek Komisija nurodo ir tokius argumentus, kurie niekaip nesusiję su Kooperatyvo narystės sąlygomis ir niekaip negali lemti narystės neteisėtumo. Nei KBĮ, nei CK nenumato, kad Kooperatyvo valdybos sprendimai turėtų būti kaip nors registruojami, numeruojami ar turėtų dar kokius nors privalomus identifikacinius požymius, kurie lemtų tų sprendimų galiojimą ar negaliojimą, naujų narių priėmimą ar nepriėmimą. Taip pat niekur nėra įtvirtinta, kad tam, jog asmuo galėtų tapti Kooperatyvo nariu, būtina registruoti pareiškėjos prašymą kažkokiu ypatingu būdu. Komisija nenurodo jokio teisės akto, kur nurodyti reikalavimai būtų įtvirtinti ir kad jų pažeidimas sukelia kokias nors neigiamas pasekmes. Iš byloje esančių duomenų, akivaizdu, kad kooperatyvas išreiškė valią pripažinti pareiškėją Kooperatyvo nare, todėl visi formalūs netikslumai yra nereikšmingi ir tai negali būti pagrindas pripažinti pareiškėjos naryste Kooperatyve neteisėta. Tuo labiau, kad teiginiai apie tariamus sprendimų surašymus atgaline tvarka ir pan. yra tik FNTT vertinimas. Tai nebuvo patvirtina jokiame teisme.
Komisija nurodo, kad NMA sprendime esą pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėja 2021-03-23 – 2022-03-23 su Kooperatyvu nevykdė apyvartos. Pareiškėjos manymu ši išvada yra neteisėta ir nepagrįsta.
Pirma, Įgyvendinimo taisyklėse (nei 30 p., nei kituose punktuose) nustatytuose atrankos kriterijuose nėra numatyta, kad pareiškėja privalo vykdyti kokias nors apyvartas tam, jog gautų atitinkamus balus, ar kad pasiektų kažkokias apyvartas būdama Kooperatyvo nare. Todėl tokie argumentai visiškai nesusiję su Įgyvendinimo taisyklių keliamais reikalavimais pareiškėjai.
Antra, pagal Kooperatyvo įstatų 14 d. 8 p. a pap., jei narys nevykdo prekių ir paslaugų apyvartos su kooperatyvu, jis yra šalinimas iš Kooperatyvo. Tačiau aš iki šiol pareiškėja pašalinta nėra. Akivaizdu, kad Kooperatyvas (valdyba, jos nariai) neturi pagrindo manyti, kad apyvarta nėra vykdoma.
Trečia, Komisija apyvartos vykdymą nepagrįstai sieja išimtinai su mokėjimo atlikimo data. Komisija nenurodo teisinio pagrindo savo išvadai pagrįsti. Tuo tarpu KBĮ nenumato, kad apyvartos vykdymas pripažįstamas tik tada, kai įvyksta galutinis atsiskaitymas. Esminė apyvartos vykdymo sąlyga – susitarimas dėl avižų perdavimo ir jų perdavimas, kuris, kaip nustatė Komisija, įvyko 2022-03-09. Vadinasi, pareiškėja 2021-03-23 – 2022-03-23 apyvartą su Kooperatyvu vykdė.
Pareiškėja nurodo, kad NMA nesivadovauja gero administravimo principu, formaliai ir biurokratiškai vykdo viešojo administravimo funkcijas, todėl tokie NMA veiksmai pripažintini neteisėtais.
Pirma, NMA viršija savo įgaliojimus spręsdama dėl kooperatinės bendrovės įstatų galiojimo.
Antra, NMA nurodo, kad kooperatyvo atsakingi asmenys esą nevykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros, pažeidė KBĮ nuostatas ir pareiškėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai. Tačiau neaišku, kokiu pagrindu atsakomybėn yra traukiama pareiškėja, jei tariamus pažeidimus padarė Kooperatyvo atsakingi asmenys.
Trečia, teisės aktai nereikalauja, kad apyvarta būtų vykdoma NMA nurodytu laikotarpiu. To neįpareigoja ir KBĮ 11 str. 2 d. Apyvartos vykdymas nei KBĮ, nei kitame teisės akte nėra siejamas su atsiskaitymo momentu. Tariamo apyvartos nevykdymo pasekmės (pašalinimas iš kooperatyvo) pareiškėjai nebuvo taikytos. Be to, tiek Komisijos, tiek NMA teiginiai yra prieštaringi. Nurodoma, kad pareiškėja pagal KBĮ 11 str. 2 d. privalo vykdyti apyvartą (nors visiškai neaišku kokiais terminais). Tačiau KBĮ 11 str. 2 d. įtvirtinto įpareigojimo laikytis įstatų ir valdybos sprendimų vykdymas, anot NMA, yra neteisėtas.
Ketvirta, NMA pažeidė naikinamąjį terminą paskirti sankcijas. Teisės aktų nuostatų pažeidimų administravimo taisyklių (toliau – Pažeidimų administravimo taisyklės) 4 p. nustatyta, kad net kompleksinio tyrimo maksimali trukmė – 4 mėnesiai. NMA nurodo, kad iš FNTT raštą, kuriuo remiasi priimdama skundžiamą sprendimą, gavo dar 2022-05-06. Skundžiamas sprendimas priimtas 2022-12-20. Taigi praėjus daugiau kaip 7 mėn. Vadinasi, NMA sankcijas pritaikė pasibaigus naikinamajam terminui. Teismų praktikoje griežtai laikomasi pozicijos, kad terminai, su kuriais yra siejamas ekonominių sankcijų paskyrimas, yra naikinamieji. Naikinamajam terminui pasibaigus pastarasis negali būti nei atnaujintas, nei prailgintas. Naikinamojo termino praleidimas savaime panaikina galimybę taikyti pažeidimą padariusiam asmeniui atitinkamą ekonominę sankciją (žr. LVAT 2015-06-16 nutartis Nr. A-581-822/2015; 2016-02-02 nutartis Nr. eA-1353-858/2016). Taigi pareiškėjai negalėjo būti taikomos jokios ekonominės sankcijos. Todėl skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir dėl šios priežasties.
Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 str. 5 d.). Pareiškėjos nuomone, skundžiamas sprendimas neatitinka VAĮ 10 str. 5 d. reikalavimų.
NMA sprendime nurodoma, kad 100 proc. paramos susigrąžinimo sankciją nuspręsta taikyti vadovaujantis tuo metu galiojusių Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu. Šis 20 p. taikomas, kai „vadovaujantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (kai pagal Įgyvendinimo taisykles ji taikoma) projekto arba verslo plano įgyvendinimo ir (arba) kontrolės laikotarpiu nustatoma, kad paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą“.
Pirma, NMA sprendimu pritaikytos sankcijos nėra pagrįstos teisiniais argumentais. NMA skundžiamame sprendime nenurodė, kad ji, pareiškėjai taikydama sankcijas, vadovaujasi Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte nurodyta Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika. Taip pat NMA sprendime nenurodoma, kad Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika būtų taikoma pagal Įgyvendinimo taisykles. Vadinasi, NMA pritaikyta sankcija neturi teisinio pagrindo. Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika šiuo atveju netaikoma (ja nesivadovauja ir pati NMA), todėl negali būti taikomas ir Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktas bei jame nurodytos sankcijos. Kito teisinio pagrindo sankcijų taikymui pareiškėjos atžvilgiu nei Komisija, nei NMA nenurodė.
Antra, NMA nenustatė ir nenurodė nei vienos sąlygos, kurias būtina nustatyti konstatuojant pažeidimą, numatytą Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje. Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikoje numatyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti neteisėtų sąlygų sukūrimą paramai gauti, reikia nustatyti 3 būtinas sąlygas (6-10 p. ir kt. punktai).
Taip pat pareiškėja nurodo, kad sankcijų taikymas ne tik turi būti pagrįstas teisės aktais, tačiau taikant sankcijas jų dydis turi būti individualizuojamas pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles (pvz., žr. LVAT 2017-06-28 nutartį Nr. eA-1550-502/2017).
Sankcijų metodikos 5 p. nustatyta, kad tais atvejais, kai Metodikos prieduose yra nustatytos sankcijos ribos nuo mažiausios iki didžiausios, sankcija skiriama atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte, kuriuo vadovaudamasi NMA pareiškėjai pritaikė sankciją, numatyta, kad taikoma sankcija ir jos dydis/ribos yra paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taigi gali būti taikomos alternatyvios sankcijos: 1) paramos sumažinimas arba 2) paramos susigrąžinimas. Pareiškėjos nuomone, nei Komisija, nei NMA nenurodė argumentų, kurie atitiktų minėtus reikalavimus nustatant pareiškėjai konkretų sankcijos dydį, t. y. NMA pareiškėjai paskirta sankcija nebuvo individualizuota.
Pirma, nenurodyta, kodėl pareiškėjai buvo pritaikyta 100% paramos susigrąžinimas, o ne paramos sumažinimas.
Antra, NMA nurodomi tariami pažeidimai yra mažareikšmiai ir nelemiantys narystės Kooperatyve neteisėtumo. Be to, tai neturėjo jokios įtakos pareiškėjos vykdomam projektui. NMA nenustatė jokių pareiškėjos vykdyto projekto (įgyvendino verslo plano) pažeidimų.
Trečia, pažeidimo pasikartojimo taip pat nėra ir jo negali būti. Per visą 2014–2020 m. programinį laikotarpį nebuvo nustatyta jokių pareiškėjos įgyvendinamų projektų pažeidimų. To nenustatė ir NMA bei Komisija.
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodo, kad pareiškėja (Paramos gavėja) 2021-06-04 pateikė Paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ ir NMA 2021-09-23 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo“ (toliau – Sprendimas), Paramos gavėjai skirta ir išmokėta 15 000,00 Eur dydžio parama: 1) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – iki 12 750,00 Eur; 2) Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 2 250,00 Eur. Pareiškėjai 2022-04-11 išsiųstas raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl projekto priežiūros pabaigos ir dokumentų saugojimo“. Projektui kontrolės laikotarpis netaikomas.
Po paramos išmokėjimo buvo nustatyta, kad Paramos gavėja negalėjo gauti papildomų atrankos balų už narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve pagal Taisyklių 30.5 papunktį. Paramos gavėja, siekdama pagrįsti atitiktį Taisyklių 30.5.2 papunktyje numatytam atrankos kriterijui ir gauti 10 atrankos balų, pateikė 2021-05-26 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl narystės žemės ūkio kooperatyve „LIT-KOOP“ (toliau – Kooperatyvas). Atsakovė pažymi, kad Kooperatyvas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2020-06-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės ūkio kooperatyvo „LIT-KOOP“ pripažinimo 2020-2021 kalendoriniais metais žemės ūko kooperatine bendrove (kooperatyvu)“ pripažintas 2020-2021 kalendoriniais metais žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), tačiau nuo 2022-01-01 iki 2022-10-20 Kooperatyvas nebuvo pripažintas žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu).
Administravimo taisyklių 47 punkte nurodyta, jog paramos paraiškos atrankos kriterijai bei tinkamumas gauti paramą vertinami pagal paramos paraiškos pateikimo dieną pareiškėjo pateiktus ir atitinkamais dokumentais pagrįstus duomenis, viešuosiuose registruose esančius duomenis, taip pat pagal dokumentus ir informaciją, gautą iš pareiškėjo po mokėjimo agentūros paklausimo (-ų). Jei duomenys skiriasi, vadovaujamasi registruose esančiais duomenimis.
Kadangi kilo abejonių dėl Paramos gavėjos narystės Kooperatyve teisėtumo, o nuo to priklausė atrankos balų skyrimas projektui ir tai turėjo įtakos priimant sprendimą dėl Paraiškos tinkamumo gauti paramą, NMA 2022-03-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) bei paprašė įvertinti teikiamą informaciją dėl pareiškėjų narystės Kooperatyve teisėtumo, išnagrinėjant dirbtinių sąlygų gauti paramą kūrimo bei formalios, o ne realios narystės Kooperatyve požiūriais, ir pateikti NMA vertinimo rezultatus.
FNTT 2022-05-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie ŽŪK „LIT- KOOP“ pateikimo vertinimui“ informavo NMA, kad atliko Kooperatyvo ūkinės finansinės veiklos patikrinimą. Tikrinant nustatyta, kad 2021 m. į Kooperatyvą buvo priimta 10 naujų narių ir visi jie iš karto po įstojimo į Kooperatyvą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones pateikė paraiškas NMA gauti paramą. Pagal Priemonę Paraišką NMA pateikė ir pareiškėja. Su Paraiška ji pateikė Kooperatyvo išduotą pažymą apie narystę Kooperatyve ir už tai, vadovaujantis Taisyklių 30.5.2 papunkčiu, gavo 10 atrankos balų, įgydama pranašumą prieš kitus pareiškėjus, kurie pažymų apie narystę pripažintuose žemės ūkio kooperatyvuose nepateikė. Pridėtų 10 atrankos balų pakako, ir Paramos gavėjos Paraiška buvo patvirtinta.
FNTT nustatė, kad asmenys į Kooperatyvą priimti 2021-03-21, 2021-04-28, 2021-05-04 ir 2021-06-22 kooperatinės bendrovės valdybos sprendimų, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, pagrindu. Kooperatinės bendrovės valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių. FNTT iš nustatytų aplinkybių, iš Kooperatyvo valdybos pirmininko A. U. pateikto paaiškinimo padarė išvadą, kad 2021-03-21, 2021-04-28, 2021-05-04 ir 2021-06-22 Kooperatyvo valdybos sprendimai buvo surašyti atgaline data. Be to, VĮ Registrų centrui apie 2021-05-04 priimtus penkis Kooperatyvo narius pranešta skirtingu laiku – 2021-06-11/16/23. Taip pat pažymėtina, jog A. U. paaiškino, kad I. K. prašyme dėl priėmimo į Kooperatyvo narius specialiai nenurodyta dokumento sudarymo data, nes ji nežinojo, kada A. U., kuris apie mėnesį ruošėsi operacijai ir apie mėnesį po operacijos turėjo nedarbingumą, galės spręsti klausimą dėl jos priėmimo į narius. Remiantis Kooperatyvo pateiktais duomenimis, I. K. prašyme data nenurodyta. Jos prašymas neregistruotas.
Remiantis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) duomenimis, nustatyta, kad Kooperatyvas VĮ Registrų centrui duomenis apie Kooperatyvo naujus narius pateikė pažeisdamas Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus.
FNTT taip pat nustatė, kad Paramos gavėja 2021-04-28 Kooperatyvo valdybos sprendimu buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio. Stojamasis mokestis ir pajus sumokėti 2021-05-31 (buhalterinės programos duomenimis), tačiau pagal banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad mokėjimas atliktas 2021-05-20. Galimybė stojamojo mokesčio dar nesumokėjus priimti asmenis yra numatyta 2019-12-30 Žemės ūkio kooperatyvo ,,LIT-KOOP“ įstatų (toliau – Įstatai) 12 punkto 7 dalyje, tačiau tokia kooperatinės bendrovės įstatų nuostata prieštarauja Įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, kur nustatyta, kad „Prašymas svarstomas ir asmuo į kooperatinės bendrovės narius priimamas kooperatinės bendrovės įstatuose nustatytomis sąlygomis ir tvarka, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį ir jo pajinio įnašo suma yra ne mažesnė už minimalų pajaus dydį“. Taigi Įstatų 12 punkto 7 dalis prieštarauja Įstatymui ir laikytina negaliojančia.
Remiantis turima informacija, darytina išvada, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Įstatymo nuostatas, taigi Paramos gavėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai.
Be to, atliekant patikrinimą nustatyta, kad Kooperatyve yra 56 nariai, tačiau tik 16 narių nuo 2021-01-01 iki 2022-03-23 turėjo pavienių sandorių su Kooperatyvu. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Mokesčių mokėtojų registrui mokesčių mokėtojų pateiktus duomenis, laikotarpiu nuo 2021-03-23 iki 2022-03-23 Paramos gavėja apyvartos su Kooperatyvu neturėjo. Pažymėtina, kad Paramos gavėja nėra PVM mokėtoja ir VMI Mokesčių mokėtojų registre nepateikta duomenų apie jos sandorius su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu“. Patikrinimo metu Paramos gavėja pateikė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pasirašytą su Kooperatyvu (4 t avižų), ir susitarimą, kuriame nurodyta, kad pirkėjas nerado galimybių priimti išaugintų avižų ir įpareigojo Paramos gavėją produkciją pristatyti kito žemės ūkio kooperatyvo nario adresu (pateiktas 2022-03-03 Kooperatyvo prašymas pristatyti avižas kito Kooperatyvo nario adresu). Taip pat pateiktas 2022-03-09 perdavimo–priėmimo aktas dėl avižų perdavimo kitam Kooperatyvo nariui. Atsiskaitymas už produkciją dar neįvykęs. Pažymėtina tai, kad Sutartis ir susitarimas tarp Paramos gavėjos ir Kooperatyvo pasirašyti 2021-05-05, tai yra Sutartis sudaryta ankščiau, nei Paramos gavėja susimokėjo stojamąjį mokestį į Kooperatyvą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, priimtas 2022-12-20 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – Sprendimas), kuriuo taikoma 100 proc. paramos susigrąžinimo sankcija.
Dėl pareiškėjos skundo argumentų atsakovė nurodo, kad NMA turi užtikrinti tinkamą ir teisėtą Europos Sąjungos lėšų panaudojimą, o Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (2012/C 326/01) 325 straipsnis įpareigoja valstybes nares kovoti su neteisėta veikla, kuri kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams, atgrasančiomis bei veiksmingomis priemonėmis ir jas įpareigoja imtis priemonių kovojant su sukčiavimu, kuris kelia grėsmę Sąjungos finansiniams interesams.
Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, „siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus, šiuo reglamentu nustatomos bendrosios taisyklės, reglamentuojančios vienodus patikrinimus ir administracines priemones bei nuobaudas už Bendrijos teisės aktų pažeidimus“.
Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, „jeigu nustatoma, kad veiksmais buvo siekiama gauti naudos, kuri neatitinka konkrečiu atveju taikomų Bendrijos teisės tikslų, dirbtinai sukuriant sąlygas, būtinas tokiai naudai gauti, toji nauda, atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį, panaikinama arba sutrukdoma ją gauti“.
Reglamento Nr. 640/2014 35 straipsnio 6 dalyje numatyta: „Jei nustatyta, kad paramos gavėjas, norėdamas gauti paramą, pateikė melagingos informacijos arba dėl aplaidumo nepateikė būtinos informacijos, parama visai neskiriama arba atšaukiama visa jos suma. Be to, paramos gavėjui neskiriama parama pagal tą priemonę arba už atitinkamo tipo veiksmus ištisus kalendorinius metus, kuriais nustatyta, kad nesilaikoma reikalavimų, ir kitus kalendorinius metus.“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turi reikšmės administracinei bylai, jei jie leidžia patvirtinti ar paneigti padarytus paramos sutarties pažeidimus sankcijų taikymo prasme. Faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų asmenų kaltei pagrįsti, neduoda pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nėra reikšmingi sprendžiant dėl paramos panaudojimo teisėtumo, nes baudžiamajame ir administraciniame procese sprendžiami skirtingi klausimai (LVAT 2022 m. sausio 26 d. nutartis Administracinėje byloje Nr. eA-60-525/2022).
NMA Sprendimas buvo priimtas įvertinus FNTT pateiktus bei NMA surinktus duomenis, kurių visuma suponuoja Pareiškėjos formalų bei fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį Taisyklių 30.5.2 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad Pareiškėjos dalyvavimas kooperatyvo veikloje laikytinas formaliu. NMA mano, kad priėmimas į Kooperatyvo narius yra neteisėtas, nes neatitinka Įstatymo nustatytų reikalavimų. Kooperatinės bendrovės valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių. Pažeisti Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai. Paramos gavėja 2021-04-28 buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio, o tai prieštarauja Įstatymo 8 straipsnio 2 daliai. Be to, Įstatymo 11 str. 2 d. nustatyta, jog Kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove. Kaip minėta, Pareiškėja turėjo vienintelę Sutartį su Kooperatyvu ir susitarimą, kuriame nurodyta, kad pirkėjas nerado galimybių priimti išaugintų avižų ir įpareigojo Paramos gavėją produkciją pristatyti kito žemės ūkio kooperatyvo nario adresu. Pažymėtina, kad Sutartis ir susitarimas tarp Paramos gavėjos ir Kooperatyvo pasirašyti 2021-05-05, t. y. ankščiau, nei Paramos gavėja susimokėjo stojamąjį mokestį į Kooperatyvą.
Laikytina, jog Pareiškėja dirbtinai sukūrė sąlygas projektų atrankos kriterijams dėl buvimo Kooperatyvo nariu atitikti, nors formaliai Pareiškėjos pateikti dokumentai byloja apie formalią narystę Kooperatyve. Pareiškėjos stojimo į Kooperatyvą aplinkybės bei veiklos per Kooperatyvą (Kooperatyvo nario pareigų) nevykdymas rodo narystės Kooperatyve fiktyvumą, t. y. narystės formos ir jos turinio priešpriešą. LVAT savo sprendimuose yra ne kartą pasisakęs kad teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, todėl ir šiuo atveju, NMA teigia, kad pirmiausia Pareiškėjos veiksmų vertinimui tinkamai teikta pirmenybė tikrajam buvimo Kooperatyvo nare turiniui šio turinio įforminimo atžvilgiu.
Administravimo taisyklių 11.6. papunktis kaip vieną iš NMA funkcijų nurodo, kad ji atlieka pateiktų paramos paraiškų vertinimą (kai vertinimas reikalauja išskirtinės kompetencijos ar specifinių žinių, suderinusi su vadovaujančiąja institucija, NMA gali pasitelkti nepriklausomus ekspertus), tikrina, ar pareiškėjas atitinka nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas bei reikalavimus, išlaidų tinkamumą, atlieka paramos paraiškų atrankos vertinimą, tikrina pateiktos informacijos teisingumą, atlieka patikras vietoje, vertina projektų rizikingumą, rengia projektų vertinimo ataskaitas. Taigi, NMA neviršijo jai suteiktų įgaliojimų, nes NMA, prieš priimdama sprendimą dėl paramos skyrimo, turi įsitikinti, kad Pareiškėjo pateikta informacija yra teisinga ir gavusi priešingą informaciją iš kompetentingų institucijų negali nesivadovauti minėta informacija. FNTT nustatė faktines aplinkybes, patvirtinančias, jog Pareiškėjos narystė Kooperatyve įgyta pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus, pateikus tikrovės neatitinkančią informaciją, sudarančias pagrindą manyti, jog narystė yra deklaratyvi. Atsižvelgdama į FNTT nustatytus teisės aktų pažeidimus, siekdama užkirsti kelią galimam nepagrįstam paramos lėšų gavimui, NMA teisės aktų suteiktų įgaliojimų administruoti paramos lėšas ribose pagrįstai sprendė dėl Paraiškos paramos lėšų skyrimo tikslingumo neteisingus duomenis NMA pateikusiai Pareiškėjai.
Iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur), t. y. Pareiškėjai nesilaikius imperatyvių teisės aktų reikalavimų (Pareiškėjos narystė įgyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), negali atsirasti teisė gauti paramą. Paramos tinkamos kontrolės ir valstybės bei ES finansinių interesų neatitiktų paramos skyrimas, kai yra pagrįstų duomenų, jog paraiška tik formaliai atitinka nustatytus atrankos kriterijus, t. y. iškeliant formos prieš turinį aspektą.
Skunde Pareiškėja nurodo ir tai, jog neva NMA praleido naikinamąjį terminą sankcijoms paskirti, su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka. Skunde nurodomos LVAT nutartys yra visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla, nes ginčai Pareiškėjos pateikiamose bylose buvo kilę dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento paskirtų baudų, kas visiškai nesusiję su nagrinėjama situacija. NMA netaiko baudos, o tik susigrąžina neteisėtai išmokėtą paramą.
Atsakovė nesutikta su pareiškėjos teiginiais, neva nustatytas 4 mėnesių terminas kompleksiniam pažeidimo tyrimui yra naikinamasis. Pažeidimų administravimo taisyklėse nėra numatytos termino praleidimo pasekmės. Be to, LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad viešojo administravimo subjektui nustatyti terminai, per kuriuos turi būti priimtas atitinkamas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą (LVAT 2017-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-80-602/2017, 2017-04-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-514-492/2017, 2018-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-602/2018).
LVAT 2022-02-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-176-502/2022 konstatavo, kad „formalus procedūrinis pažeidimas savaime nesudaro pagrindo panaikinti NMA sprendimą, nedaro jo negaliojančiu ir nepaneigia NMA kompetencijos nustatyti pažeidimus. Šis procedūrinis pažeidimas nesukūrė pareiškėjai neigiamų pasekmių, administracinis aktas priimtas tik prailginus patį jo priėmimo procesą“. Taigi, net nustačius procedūrinių pažeidimų, jie neeliminuoja pažeidimo padarymo fakto.
Atsakant į skundo teiginį, jog neva pareiškėjai taikyta sankcija nebuvo individualizuota, atsakovė pažymi, kad Sprendime aiškiai nurodytas pažeidimas – visuma surinktų duomenų suponuoja Paramos gavėjos formalų bei fiktyvų siekį pagrįsti atitiktį Taisyklių 30.5.2 papunktyje numatytam atrankos kriterijui, už kurį suteikiama 10 atrankos balų. Teikdama Paraišką, Pareiškėja susipažino su paramos teikimo sąlygomis, su jomis sutiko, todėl jai turėjo būti žinomas ir įsipareigojimas grąžinti paramą, nustačius Projekto vykdymo pažeidimų.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta:
Pareiškėja I. K. (toliau – ir Paramos gavėja) 2021-06-04 pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) paraišką Nr. (duomenys neskelbtini) paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014– 2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ (toliau – Paraiška). Paraiškos VIII Skyriaus 36 p. kaip vieną iš prioritetų už kurį yra skiriama 10 balų, nurodė, kad iki 2 metų imtinai yra pripažinto žemės ūkio kooperatyvo narė
2021-09-23 NMA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos skyrimo“ Paramos gavėjai skirta ir buvo išmokėta 15 000,00 Eur dydžio parama: 1) Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšos – iki 12 750,00 Eur; 2) Lietuvos valstybės biudžeto lėšos – iki 2 250,00 Eur.
NMA 2022-03-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) bei paprašė įvertinti teikiamą informaciją dėl pareiškėjų narystės Kooperatyve teisėtumo, išnagrinėjant dirbtinių sąlygų gauti paramą kūrimo bei formalios, o ne realios narystės Kooperatyve požiūriais, ir pateikti NMA vertinimo rezultatus.
FNTT 2022-05-06 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos apie ŽŪK „LIT- KOOP“ pateikimo vertinimui“ (toliau – FNTT raštas) informavo NMA, kad atliko Kooperatyvo ūkinės finansinės veiklos patikrinimą. FNTT rašte, be kita ko, nurodyta, kad Tikrinant nustatyta, kad 2021 m. į Kooperatyvą buvo priimta 10 naujų narių ir visi jie iš karto po įstojimo į Kooperatyvą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones pateikė paraiškas NMA gauti paramą. Pareiškėja su Paraiška pateikė Kooperatyvo išduotą pažymą apie narystę Kooperatyve ir už tai, vadovaujantis Taisyklių 30.5.2 papunkčiu, gavo 10 atrankos balų, įgydama pranašumą prieš kitus pareiškėjus, kurie pažymų apie narystę pripažintuose žemės ūkio kooperatyvuose nepateikė. FNTT nustatė, kad asmenys į Kooperatyvą priimti 2021-03-21, 2021-04-28, 2021-05-04 ir 2021-06-22 kooperatinės bendrovės valdybos sprendimų, kuriuose užfiksuota tikrovės neatitinkanti informacija, pagrindu. Kooperatinės bendrovės valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių. FNTT iš nustatytų aplinkybių, iš Kooperatyvo valdybos pirmininko A. U. pateikto paaiškinimo padarė išvadą, kad 2021-03-21, 2021-04-28, 2021-05-04 ir 2021-06-22 Kooperatyvo valdybos sprendimai buvo surašyti atgaline data. Be to, VĮ Registrų centrui apie 2021-05-04 priimtus penkis Kooperatyvo narius pranešta skirtingu laiku – 2021-06-11/16/23. Nurodyta, jog A. U. paaiškino, kad I. K. prašyme dėl priėmimo į Kooperatyvo narius specialiai nenurodyta dokumento sudarymo data, nes ji nežinojo, kada A. U., kuris apie mėnesį ruošėsi operacijai ir apie mėnesį po operacijos turėjo nedarbingumą, galės spręsti klausimą dėl jos priėmimo į narius. Remiantis Kooperatyvo pateiktais duomenimis, I. K. prašyme data nenurodyta. Jos prašymas neregistruotas. Remiantis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (toliau – JADIS) duomenimis, nustatyta, kad Kooperatyvas VĮ Registrų centrui duomenis apie Kooperatyvo naujus narius pateikė pažeisdamas Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus. FNTT taip pat nustatė, kad Paramos gavėja 2021-04-28 buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio. Stojamasis mokestis ir pajus sumokėti 2021-05-31 (buhalterinės programos duomenimis), tačiau pagal banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad mokėjimas atliktas 2021-05-20. Galimybė stojamojo mokesčio dar nesumokėjus priimti asmenis yra numatyta 2019-12-30 Žemės ūkio kooperatyvo ,,LIT-KOOP“ įstatų (toliau – Įstatai) 12 punkto 7 dalyje, tačiau tokia kooperatinės bendrovės įstatų nuostata prieštarauja Įstatymo 8 straipsnio 2 daliai, taigi Įstatų 12 punkto 7 dalis prieštarauja Įstatymui ir laikytina negaliojančia. Rašte padaryta išvada, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Įstatymo nuostatas, taigi Paramos gavėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai. Be to, atliekant patikrinimą nustatyta, kad Kooperatyve yra 56 nariai, tačiau tik 16 narių nuo 2021-01-01 iki 2022-03-23 turėjo pavienių sandorių su Kooperatyvu. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) Mokesčių mokėtojų registrui mokesčių mokėtojų pateiktus duomenis, laikotarpiu nuo 2021-03-23 iki 2022-03-23 Paramos gavėja apyvartos su Kooperatyvu neturėjo. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog „Kooperatinės bendrovės narys privalo laikytis įstatų, vykdyti kooperatinės bendrovės organų sprendimus, vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove, tausoti kooperatinės bendrovės turtą, rūpintis jo didinimu“. Patikrinimo metu Paramos gavėja pateikė grūdų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pasirašytą su Kooperatyvu (4 t avižų), ir susitarimą, kuriame nurodyta, kad pirkėjas nerado galimybių priimti išaugintų avižų ir įpareigojo Paramos gavėją produkciją pristatyti kito žemės ūkio kooperatyvo nario adresu (pateiktas 2022-03-03 Kooperatyvo prašymas pristatyti avižas kito Kooperatyvo nario adresu). Taip pat pateiktas 2022-03-09 perdavimo–priėmimo aktas dėl avižų perdavimo kitam Kooperatyvo nariui. Atsiskaitymas už produkciją dar neįvykęs. Sutartis ir susitarimas tarp Paramos gavėjos ir Kooperatyvo pasirašyti 2021-05-05, tai yra Sutartis sudaryta ankščiau, nei Paramos gavėja susimokėjo stojamąjį mokestį į Kooperatyvą.
2022-12-20 NMA sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas) NMA, remiantis FNTT raštu ir nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramai, nes negalėjo gauti 10 papildomų atrankos balų už narystę pripažintame žemės ūkio kooperatyve pagal Įgyvendinimo taisyklių1 30.5 p. p., kadangi pareiškėjos priėmimas į žemės ūkio kooperatyvo „LIT-KOOP“ (toliau – Kooperatyvas) narius yra neteisėtas, o dalyvavimas Kooperatyvo veikloje yra formalus, todėl Vadovaujantis Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 p., priėmė sprendimą taikyti paramos gavėjos projektui 100 proc. paramos susigrąžinimo sankciją, t. y. susigrąžinti 15 000,00 Eur paramos sumą.
Pareiškėja dėl Sprendimo pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisiją komisijai.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – Komisija) 2023-02-28 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (toliau – Komisijos sprendimas).
Dėl Sprendimo teisėtumo
Byloje kilo ginčas dėl NMA Sprendimo, kuriuo nuspręsta taikyti pareiškėjai 100 procentų paramos susigrąžinimo sankciją. Sprendimas grindžiamas tuo, kad pareiškėja ir (arba) Kooperatyvas dirbtinai sukūrė galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą ir dirbtinai sukūrė sąlygas projektų atrankos kriterijams dėl buvimo Kooperatyvo nariu atitikti, nes pareiškėjos stojimo į Kooperatyvą aplinkybės bei veiklos per Kooperatyvą (Kooperatyvo nario pareigų) nevykdymas rodo narystės jame fiktyvumą.
Sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas administraciniu sprendimu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatoms, nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, jog, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-01-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-163/2013). Todėl ir šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo akto tyrimas yra apibrėžiamas tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus ir kuriais grindžiamas Sprendimas, vertinimu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dar aiškindamas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (ginčui aktualiu laikotarpiu galiojančios VAĮ 10 str. 5 d. 5–6 p. nuostatos) yra ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-507-968/2022).
LVAT praktikoje akcentuojama, kad administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018). Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1268-662/2018).
Pažymėtina ir tai, kad LVAT jurisprudencijoje akcentuojama, jog individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti priimtame administraciniame akte, o kilus ginčui teisme, skundžiamo akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nebuvo nurodyti) ar papildymas naujais motyvais negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2804-146/2016).
Taip pat LVAT pabrėžia, kad pareigos motyvuoti individualius administracinius aktus ir nurodyti teisės normas, kuriomis remiantis priimtas ginčo sprendimas, nepaisymas apsunkina administracinio teismo atliekamą tokių aktų teisėtumo patikrą, todėl viešojo administravimo subjektui tenkanti pareiga motyvuoti savo priimamus sprendimus negali būti perkelta teisingumą vykdančiai institucijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1555-662/2018).
Nagrinėjamu atveju pažeidimų ir netinkamai išmokėtų lėšų susigrąžinimą reglamentuoja Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Administravimo taisyklės) XV skyriaus nuostatos.
Administravimo taisyklių 242 punkte nustatyta, kad pažeidimų tyrimas vykdomas vadovaujantis Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010-02-05 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Teisės aktų nuostatų pažeidimų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Pažeidimų administravimo taisyklėmis).
Pagal Administravimo taisyklių 243 punktą, pažeidimą Mokėjimo agentūra gali nustatyti tada, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia Programos paramos gavimo ir naudojimo sąlygas: teikdamas paramos paraišką, mokėjimo prašymą, kasmetinį prašymą, projekto ataskaitą ar kitus dokumentus, pateikia melagingą informaciją arba dėl aplaidumo nepateikia būtinos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti (243.1 papunktis.); nesilaiko su skirta parama susijusių įsipareigojimų, nepasiekia priežiūros rodiklių, nepasiekia arba neišlaiko atitikties atrankos kriterijams ir (arba) tinkamumo sąlygoms (243.2 papunktis).
Pagal Administravimo taisyklių 244 punktą, Mokėjimo agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių Taisyklių VIII skyriuje trečiajame skirsnyje nustatytas sankcijas.
Administravimo taisyklių VIII skyriaus, reglamentuojančio projektų įgyvendinimo priežiūrą, 188 punktas numato, kad netinkamai įgyvendinančiam (įgyvendinusiam) projektą paramos gavėjui, pareiškėjui, jų partneriui (-iams) (kai partneriai galimi pagal Priemonės įgyvendinimo taisykles) gali būti taikomos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytos sankcijos. Pagal Programos priemones gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo.
Administravimo taisyklių 189 punktas numato, kad detali sankcijų apskaičiavimo ir taikymo tvarka nustatoma vadovaujantis Sankcijų taikymo metodika ir atskirų Priemonių įgyvendinimo taisyklėmis.
Pažeidimų administravimo taisyklių 3.5 papunktis numato, kad teisės aktų nuostatų pažeidimų administravimas – teisės aktų nuostatų pažeidimų nustatymas, registravimas, tyrimas, šalinimas, prevencija ir informacijos apie pažeidimus teikimas; o pagal 3.7 papunktį, teisės aktų nuostatų pažeidimo tyrimas (toliau – pažeidimo tyrimas) – ministerijos ir (arba) agentūros atliekamas pareiškėjo ar paramos gavėjo pateiktos ir papildomai pareikalautos informacijos, duomenų ir dokumentų tikrinimas, patikra vietoje, teisės aktų nuostatų pažeidimo aplinkybių paaiškinimo prašymas ir (arba) kiti veiksmai, kuriais siekiama ištirti įtariamą arba nustatytą pažeidimą.
Pažeidimų administravimo taisyklių 18 punktas numato, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui.
Skundžiamame Sprendime nurodyta, kad sankciją nuspręsta taikyti vadovaujantis Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu.
Pagal Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos žemės ūkio ministro 2014-12-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sankcijų metodika) 5 punktą, sankcijų dydžiai yra nustatyti Metodikos prieduose. Tais atvejais, kai Metodikos prieduose yra nustatytos sankcijos ribos nuo mažiausios iki didžiausios, sankcija skiriama atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Pažeidimo reikšmingumas visų pirma priklauso nuo jo pasekmių svarbos, atsižvelgiant į nepaisytų įsipareigojimų ar pareigų tikslus. Pažeidimo mastas pirmiausia priklauso nuo jo poveikio visam projektui, o pažeidimo trukmė – nuo laiko, kurį trunka jo poveikis, arba nuo galimybės šį poveikį panaikinti pagrįstomis priemonėmis. Pažeidimo pasikartojimas nustatomas pagal tai, ar per visą 2014–2020 m. programinį laikotarpį buvo nustatyta panašių to paties pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio pažeidimų, įgyvendinant tą patį projektą ar tokią pat priemonę, arba per pastaruosius ketverius metus buvo nustatyta panašių to paties pareiškėjo, paramos gavėjo ar partnerio pažeidimų, įgyvendinant panašią 2007–2013 m. programinio laikotarpio priemonę. Prieš nustatant pasikartojantį pažeidimą pareiškėjas, paramos gavėjas ar partneris turi būti informuotas apie prieš tai padarytą pažeidimą.
Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte numatyta, kad sankcija taikoma kai Paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą, o tokia aplinkybė nustatoma vadovaujantis Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos patvirtinimo“ (toliau - Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika) (kai pagal Įgyvendinimo taisykles ji taikoma).
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą teismas sprendžia, kad Sprendimą grindžiant Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punktu būtina vadovautis ir Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, nes remiantis būtent ja turi būti nustatoma, ar Paramos gavėjas, įgyvendindamas projektą arba verslo planą, sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą.
Pagal Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2. papunktį, galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą – fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą.
Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 8 punktas numato, kad Agentūra, konstatuodama galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti, turi įvertinti pagrindinių rizikos kriterijų ir juos papildančių aplinkybių visumą (Metodikos 1 priedo 1 ir 2 lentelės), įvertindama objektyvius ir subjektyvius elementus, nurodytus Metodikos 6 punkte.
Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 10 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei paramos paraiška atitinka KPP programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse nustatytas paramos paraiškų tinkamumo sąlygas ir reikalavimus bei atrankos kriterijus, tačiau projektas (projektai) atitinka ne mažiau kaip 3 (tris) Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus, laikoma, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė reikalingas sąlygas gauti paramą, todėl papildomai prieš konstatuojant nustatytas neteisėtai sukurtas sąlygas gauti paramą turi būti įvertinami objektyvūs ir subjektyvūs elementai, kaip numatyta Metodikos 8 punkte.
Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 12 punktas numato, kad tais atvejais, kai paraiška atitinka Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai paraiška atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus.
Nagrinėjamu atveju išvada, kad pareiškėja sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą skundžiamame Sprendime grindžiama tuo, kad: „1) Priėmimas į Kooperatyvo narius yra neteisėtas, nes neatitinka Įstatymo nustatytų reikalavimų. (Kooperatinės bendrovės valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių. Pažeisti Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai.) Paramos gavėja 2021 m. balandžio 28 d. buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio (stojamasis mokestis ir pajus, remiantis buhalterinės programos duomenimis, sumokėti 2021 m. gegužės 31 d., tačiau pagal banko sąskaitos išrašą nustatyta, kad mokėjimas atliktas 2021 m. gegužės 20 d.), o tai prieštarauja Įstatymo 8 straipsnio 2 daliai.; 2) Dalyvavimas Kooperatyvo veikloje yra formalus. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kooperatinės bendrovės narys, be kita ko, privalo vykdyti apyvartą su kooperatine bendrove. (Sutartį ir susitarimą Paramos gavėja ir Kooperatyvas pasirašė 2021 m. gegužės 5 d., tai yra Sutartis sudaryta ankščiau, nei Paramos gavėja susimokėjo stojamąjį mokestį į Kooperatyvą, pateiktas 2022 m. kovo 3 d. Kooperatyvo prašymas iškrauti avižas kito Kooperatyvo nario adresu, 2022 m. kovo 9 d. perdavimo–priėmimo aktas dėl avižų perdavimo, atsiskaitymas už produkciją dar neįvykęs. Nuo 2022 m. sausio 1 d. Kooperatyvas neturėjo pripažinto žemės ūkio kooperatyvo statuso.)“.
Iš tokių Sprendimo argumentų matyti, kad visi atsakovės abejones dėl pareiškėjos priėmimo į Kooperatyvą sukėlę veiksmai buvo atlikti Kooperatyvo atsakingų asmenų (Kooperatinės bendrovės valdybos sprendimai neregistruoti, nenumeruoti ir, išskyrus datą, neturi jokių identifikacinių požymių, pažeisti Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nustatyti terminai, Paramos gavėja buvo priimta į Kooperatyvo narius nesumokėjusi stojamojo mokesčio). Tai tiesiogiai nurodoma ir Sprendime: „darytina išvada, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Įstatymo nuostatas, taigi Paramos gavėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai“. Tačiau teismas pažymi, kad Sprendime nėra konstatuoti jokie neteisėti pačios pareiškėjos veiksmai ir jų įtaka priėmimo procedūrai. Tuo tarpu pažeidimui - sukūrė neteisėtas sąlygas gauti paramą - konstatuoti nepakanka nustatyti vien tik įstatyme numatytų procedūrų nesilaikymo priimant Kooperatyvo narį, padarytų Kooperatyvo atsakingų asmenų, kadangi pagal Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2. papunktį, toks pažeidimas (galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą sudarymas) yra fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygos, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Tai reiškia, kad priėmimo į Kooperatyvą procedūroje nustačius įstatymo pažeidimus būtina pagrįsti ir tai, kad tokie pažeidimai padaryti abiem šalims, t. y. Kooperatyvui ir stojančiajam į jį, sąmoningai derinant stojimo sąlygas, pažeidžiančias įstatymą. Būtent tokiam įrodinėjimui ir skirta Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodika, kuri šiam pažeidimui konstatuoti reikalauja nustatyti ne mažiau kaip 3 (tris) Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus pagrindinius rizikos kriterijus (Metodikos 10 punktas). Tačiau šiuo atveju Sprendime nėra nurodyta, keliems ir kokiems Metodikos 1 priedo 1 lentelėje išvardintiems rizikos kriterijams NMA priskyrė Kooperatyvo ir pareiškėjos veiksmus ir kuo pasireiškė jų sąmoningas derinimas sąlygų siekiant prieštaraujančio pranašumo. Todėl teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad Sprendime nėra motyvų, kodėl už Kooperatyvo atsakingų asmenų padarytus priėmimo į Kooperatyvą procedūroje įstatymo pažeidimus sankcija taikoma pareiškėjai, kurios neteisėti veiksmai ar jos sąmoningas derinimas padarant šiuos pažeidimus nėra pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais.
Teismas pažymi, kad Sprendime nurodomas formalus dalyvavimas Kooperatyvo veikloje, atitinkamų aplinkybių visumos kontekste, galėtų būti pagrindas spręsti apie pažeidimo - sukūrimas neteisėtų sąlygų gauti paramą – padarymą, tačiau, kaip minėta, Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 10 punktas reikalauja nustatyti ne mažiau kaip 3 (tris) pagrindinius rizikos kriterijus, o 12 punktas numato, kad tais atvejais, kai paraiška atitinka Metodikos 1 priedo 1 lentelėje pateiktus 2 pagrindinius rizikos kriterijus arba kai paraiška atitinka 3 ir daugiau pagrindinius rizikos kriterijus, tačiau pritrūksta įrodymų konstatuojant, kad pareiškėjas arba pareiškėjai galimai neteisėtai sukūrė sąlygas gauti paramą, paraiška įvertinama kaip atitinkanti priemonės įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo gauti paramą sąlygas ir reikalavimus. Tai reiškia, kad atsakovei tinkamai nemotyvavus Sprendime nurodomų Kooperatyvo atsakingų asmenų padarytų įstatymo pažeidimų, padarytų priėmimo į Kooperatyvą procedūroje, susiejant juos su konkrečiais Metodikos 1 priedo 1 lentelėje nurodytais pagrindiniais rizikos kriterijais ir konstatuojant aiškų jų skaičių, nėra galimybės visumos aplinkybių kontekste vertinti ir Sprendime nurodomą fiktyvų dalyvavimą Kooperatyvo veikloje, kaip pakankamą ar nepakankamą pažeidimui konstatuoti.
Atsižvelgiant į Sprendimo turinį ir nurodytą teisinį pažeidimų nustatymo ir konstatavimo reglamentavimą teismas konstatuoja, kad Sprendimas yra nepagrįstas teisiniais argumentais, jog pareiškėja (paramos gavėja) neteisėtai sukūrė sąlygas paramai gauti, t. y. sąmoningai su trečiaisiais asmenimis derino sąlygas apgaulės būdu gaunant paramą, nes, pagal Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2 papunktį, galimai neteisėtos sąlygos gauti paramą yra fizinių arba juridinių asmenų tarpusavyje ir (arba) su trečiaisiais asmenimis sąmoningai derinimas sąlygų, kuriomis gali būti siekiama įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą, o ne vien tik vieno procedūroje dalyvaujančio subjekto (šiuo atveju Kooperatyvo) padaryti įstatymo pažeidimai. Nagrinėjamu atveju Sprendime apsiribota konstatavimu, kad Kooperatyvo atsakingi asmenys neįvykdė teisės aktų reikalavimų dėl naujo nario priėmimo procedūros ir pažeidė Įstatymo nuostatas, kas Sprendime vertinama, kad pareiškėja į Kooperatyvą priimta neteisėtai, tačiau nebuvo nustatyta, jog Kooperatyvo ir pareiškėjos sąmoningai buvo derinamos sąlygos, būtent tam, kad įgyti paramos tikslams prieštaraujantį pranašumą. Taigi, išvada apie pareiškėjos (paramos gavėjos) sukurtas galimai neteisėtas sąlygas paramai gauti yra nepagrįsta faktiniais duomenimis ir teisiniais argumentais, kaip to reikalaujama pagal Administravimo taisyklių 242 punkto, Pažeidimų administravimo taisyklių, Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkto, Galimai neteisėtų sąlygų gauti paramą nustatymo metodikos 5.2. papunkčio, 8 punkto, 10 punkto nuostatas.
Be to, Sprendimu pareiškėjai už padarytą pažeidimą (neteisėtai sukurtos sąlygos gauti paramą) pritaikyta sankcija – 100 proc. paramos susigrąžinimas, t. y. susigrąžinama 15 000,00 Eur paramos suma. Tačiau Sprendime nėra jokių motyvų dėl parinktos sankcijos dydžio, todėl teismas neturi galimybės patikrinti Sprendimo pagrįstumo šiuo aspektu.
Kaip minėta, Administravimo taisyklių 244 punktas numato, kad Mokėjimo agentūra, nustačiusi pažeidimų, atitinkamam paramos gavėjui taiko šių Taisyklių VIII skyriuje trečiajame skirsnyje nustatytas sankcijas, o Administravimo taisyklių VIII skyriaus 188 punktas numato, kad gali būti taikomos tokios sankcijos: paramos dydžio sumažinimas, paramos neskyrimas, reikalavimas grąžinti visą ar dalį išmokėtos paramos, kitos poveikio priemonės dėl su gauta arba prašoma parama susijusių įsipareigojimų nevykdymo ir (arba) nustatytų reikalavimų nesilaikymo. Pažeidimų administravimo taisyklių 18 punktas numato, kad sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui. Sankcijų metodikos 5 punktas numato, kad sankcijų dydžiai yra nustatyti Metodikos prieduose, o tais atvejais, kai Metodikos prieduose yra nustatytos sankcijos ribos nuo mažiausios iki didžiausios, sankcija skiriama atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą.
Šiuo atveju Sankcijų metodikos 1 priedo lentelės 20 punkte numatyta, kad sankcija už sukūrimą neteisėtos sąlygos gauti paramą gali būti paramos sumažinimas ir (arba) paramos susigrąžinimas 100 proc. nuo paramos sumos. Taigi, sankcijos ribos nustatytos nuo mažiausios iki didžiausios, todėl paskiriant konkrečią sankciją turi būti argumentuojamas jos dydis atsižvelgiant į pažeidimo reikšmingumą, mastą, trukmę ir pasikartojimą. Tačiau šiuo atveju Sprendime sankcijos dydis šių aplinkybių kontekste visiškai neanalizuotas ir neargumentuotas, nevertinta kokią įtaką turėjo ir galėjo turėti Projekto įgyvendinimui nustatyti Kooperatyvo pažeidimai priimant pareiškėją į Kooperatyvą, nevertinti kiti sankcijos dydžiui įtakos turintys aspektai. Sprendime skiriama sankcija visiškai nėra individualizuota, nors taikydama pareiškėjos atžvilgiu visos paramos susigrąžinimo sankciją (dydis) atsakovė turėjo individualizuoti sankciją pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan., t. y. pagal Pažeidimų administravimo taisyklių 18 punkto nuostatas. Nagrinėjamu atveju visiškai neaišku, kodėl buvo skirta pati griežčiausia sankcija, o tai laikytina esminiu Sprendimo motyvavimo trūkumu (pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1290-602/2018, 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-683-662/2018).
Sprendime nurodomas Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 137, 7.1.1 papunktis (Vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo nesilaikė Europos Sąjungos ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų gauti paramą), nustato tik atsakovės teisę priimti sprendimą dėl grąžintinų lėšų, tačiau nereglamentuoja sankcijos dydžio nustatymo kriterijų ir paties dydžio nustatyto tvarkos. Todėl šis teisinis pagrindas nėra tinkamas ir pakankamas sankcijos dydžiui ir proporcingumui pagrįsti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1050-756/2017). Taigi, sankcijos taikymas turi būti motyvuotas ir proporcingas, o patys sankcijos rūšies, dydžio parinkimo ir jos proporcingumo aspektai turi būti pagrįsti būtent sprendime, kuriuo tokios sankcijos taikomos (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-89-438/2017, 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017, 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1126-502/2017).
Nagrinėjamu atveju atsakovė Sprendime nenurodė jokių faktų apie Projekto įvykdymą (Projekto tikslas ir rezultatas), jokių argumentų dėl pareiškėjai taikytos konkrečios sankcijos dydžio, t. y. skirta sankcija nebuvo visiškai individualizuota, todėl ir šiuo aspektu ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto ir 6 punkto reikalavimų ir negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, o skirta sankcija proporcinga ir nepažeidžianti proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principų reikalavimų.
Viešojo administravimo vienas iš pagrindinių principų yra teisėtumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 4 p.).
LVAT jurisprudencijoje nuosekliai pabrėžiama, kad kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., LVAT 2012-03-01 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012, 2012-06-28 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2045/2012, 2014-04-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-801/2014). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus (vykdydamos valdžios funkcijas), privalo dirbti rūpestingai (žr., pvz., LVAT 2015-01-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015, 2015-03-26 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1069-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2015-06-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų reikalavimų, nes iš esmės nebuvo užtikrinta, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl skundžiamas Sprendimas pripažintinas nemotyvuotu ir nepagrįstu. Skundžiamo Sprendimo turinio trūkumai dėl motyvų nepakankamumo VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų prasme yra esminiai, todėl atsakovės Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir panaikintinas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktams ir nurodytiems teisės aktams, reglamentuojantiems pažeidimų tyrimą ir sankcijų skyrimą (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Skundžiamą Sprendimą pripažinus neteisėtu panaikintinas ir Komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas dėl Sprendimo panaikinimo nepagrįstai buvo atmestas ir Sprendimas nepagrįstai buvo paliktas galioti.
Skundžiamo akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto (veiksmo) priėmimo padėtis (ABTĮ 92 str.). Todėl, panaikinus Sprendimą, atsakovė gali iš naujo spręsti dėl pareiškėjos galimo pažeidimo tyrimo ir taikytinos sankcijos, pažeidimo nustatymą tinkamai motyvuojant, o sankciją tinkamai individualizuodama ir priimdama naują sprendimą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.), nepasisako dėl likusių bylos šalių argumentų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.).
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 straipsnio 1 dalį, prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms; 2) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme); 3) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Taigi, bylos nagrinėjimo išlaidos yra tos, kurios patirtos proceso šalies, dalyvaujančios procese.
2023-04-11 pareiškėjos atstovas advokatas pateikė prašymą priteisti iš atsakovės 930,50 Eur advokato paslaugų išlaidų ir pateikė jų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus. Advokato prašyme nurodyta, kad ši suma pareiškėjos sumokėta už: paaiškinimų rengimą dėl NMA siūlymo taikyti sankciją - 217,80 Eur; skundo Lietuvos administracinių ginčų komisijai rengimą - 508,20 Eur; skundo teismui rengimą - 181,50 Eur; žyminį mokestį - 23 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas tenkinamas ir teismo sprendimas priimamas jos naudai, pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovės už skundo padavimą sumokėtą 23 Eur žyminį mokestį ir sumas už skundų parengimą tenkintinas. Tuo tarpu prašymas priteisti už paaiškinimų rengimą dėl NMA siūlymo taikyti sankciją 217,80 Eur atmestinas, nes tai nėra išlaidos, susijusios su šios bylos nagrinėjimu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl skundžiamo Sprendimo su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją kreipėsi 2023-01-19, o į teismą – 2023-03-23. Taigi, procesas dėl Sprendimo teisėtumo patikrinimo prasidėjo 2023-01-20, t. y. kai Lietuvos administracinių ginčų komisijoje buvo gautas pareiškėjos skundas. Todėl prie bylos nagrinėjimo išlaidų nepriskiriamos išlaidos už paaiškinimų rengimą dėl NMA siūlymo taikyti sankciją, kurios buvo patirtos 2022-12-02, t. y. dar neprasidėjus procesui ir pareiškėjai nesant bylos proceso šalimi, o vykstant administracinei procedūrai.
Sprendžiant dėl pareiškėjai priteistinų atstovavimo išlaidų pažymėtina, kad už advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).
Atsižvelgiant į Rekomendacijų 5 ir 8 punkte nustatytus rekomenduojamus priteistinus maksimalius užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas dydžius ir į byloje pareiškėjai suteiktų advokato paslaugų apimtį teismas konstatuoja, kad 689,7 Eur suma (508,20 Eur + 181,50 Eur) už suteiktas teisines paslaugas surašant skundus dėl Sprendimo neviršija maksimalios priteistinos sumos pagal Rekomendacijų 5 ir 8 punkto dydžius.
Už skundo teismui parengimą (skundas parengtas 2023 m. I ketvirtyje) maksimali priteistina suma pagal Rekomendacijų 5, 7 ir 8.2 punktus galėtų būti 4 497,5 Eur (2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) - 1799,0 Eur x 2,5 koeficientas už skundo parengimą), t. y. šešis su puse karto didesnė nei prašo priteisti pareiškėja už skundų parengimą Komisijai ir teismui, todėl 689,7 Eur išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas rengiant skundus yra visiškai adekvačios ir priteistinos iš atsakovės kartu su 23 Eur, sumokėtais už žyminį mokestį. Viso pareiškėjai priteistina 712,70 Eur bylinėjimosi išlaidų (689,7 Eur + 23 Eur).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjos I. K. skundą patenkinti.
Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2023-02-28 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento Marijampolės paramos administravimo skyriaus 2022-12-20 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“.
Pareiškėjos I. K. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai I. K. 712,70 Eur (septynis šimtus dvylika eurų, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.
Teisėjas Ramūnas Šarka