Civilinė byla Nr. 2-1027-558/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18474-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.2.3.8; 3.2.6.5

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Daina Knezevičienė,

sekretoriaujant Linai Kelevišienei,

dalyvaujant ieškovei A. Š., jos atstovei advokatė Aušrai Vaišnorienei,

atsakovui P. Š., jo atstovei advokatei Evelinai Davidavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui P. Š., trečiajam asmeniui AB DNB bankui, dėl išlaikymo formos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

ieškovė A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu iš P. Š. dviem nepilnamečiams vaikams U. Š. ir D. Š. išlaikymo periodinėmis išmokomis formą ir iš atsakovo priteisti jiems išlaikymą atsakovui priklausančia ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), t.y. po ¼ dalį buto kiekvienam sūnui. Nurodė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu buvo nutraukta A. Š. ir P. Š. santuoka, nepilnamečių vaikų Ugniaus ir D. Š., gimusių 2008 m. spalio 16 d., gyvenamoji vieta nustatyta su motina, jų išlaikymui priteistos periodinės išmokos po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienam vaikui bei padalintas santuokoje įgytas turtas. Atsakovas išlaikymo nepilnamečiams vaikams nemoka. Antstolis Valdas Čeglikas vykdo teismo išduotą vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, pagal kurį išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro apie 7 530,12 Eur (26 000 Lt). Šiuo metu atsakovas yra pensininkas, gyvena buvusiame šeimos būste, kurio plotas yra 103,24 kv. m. Teismas, nutraukdamas santuoką, nurodytą butą padalino buvusiems sutuoktiniams po ½ dalį. Dėl netinkamo atsakovo elgesio (girtavimo, triukšmo kėlimo, agresyvaus elgesio), ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais 2014 metų spalio mėnesį išsikraustė iš šio buto ir pradėjo gyventi nuomojamame bute. Atsakovas atsisako išsikraustyti iš šeimai priklausančio būsto į gyventi pritaikytą sodo pastatą, esantį SB „(duomenys neskelbtini)“, butą parduoti ar iškeisti į mažesnius butus. Atsakovas P. Š. į butą yra įleidęs nuomininkus (be sutarčių), tačiau iš nuomos gautų pajamų nemoka vaikams išlaikymo, nesidalina gautomis pajamomis su ieškove. Aukščiau nurodytam butui pirkti buvo paimta būsto paskola iš AB DNB banko, kurios likutis šiai dienai sudaro 2 910,67 Eur. Atsakovas aiškina, kad jis kiekvieną mėnesį mokėdamas būsto paskolą ir komunalinius mokesčius, vykdo savo įsipareigojimą teikti vaikams išlaikymą. Tuo tarpu nepilnamečių vaikų poreikiai didėja, jų išlaikymui yra reikalinga vis didesnė suma, todėl nepilnamečiams vaikams šiuo metu būtina skirti bent po 150 Eur kiekvienam. Ieškovės pajamos sudaro 1 200 Eur per mėnesį, ieškovė dirba keliose darbovietėse, tačiau teigia, kad jai yra per sunki našta vienai išlaikyti nepilnamečius sūnus, mokėti būsto nuomos mokesčius. Ieškovės manymu, nedirbantis pensininkas nėra finansiškai pajėgus mokėti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl yra pagrindas pakeisti išlaikymo formą – į išlaikymą turtu, t.y. ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalies rinkos vertė yra 36 450 Eur. Jei išlaikymas būtų skaičiuojamas po 150 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, t.y. už 125 mėnesius, tai kiekvienam nepilnamečiam vaikui susidarytų 18 750 Eur išlaikymo dydis. Todėl abiem vaikam turėtų tekti 37 500 Eur. Priteisus vaikams išlaikymą turtu, būtų užtikrinta nepilnamečių vaikų teisė į gyvenamąją vietą, jiems paskirti atskiri kambariai, ieškovė galėtų savo nuožiūra naudoti būstą ar jį realizuoti, užtikrinti vaikams saugią aplinką, protingus vaikų poreikius turėti saugų būstą, apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamo tėvo įtakos, jo agresyvių veiksmų, užtikrinti vaikų psichologinę ir dorovinę raidą. Pakeitus išlaikymo formą, atsakovas būtų priverstas išsikraustyti iš buto į sodo pastatą arba kitas patalpas (b. l. 2-5).

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į ieškovės A. Š. ieškinį, kuriame nurodė, kad tarp banko ir kredito gavėjų A. Š. ir P. Š. 2003 m. gruodžio 17 d. buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 03-674-199, pagal kurią buvo suteikta 17 377,20 Eur dydžio būsto paskola iki 2018 m. gegužės 25 d. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas buto, esančio Kaminkelio g. 26-45, Vilniuje, hipoteka. 2016 m. birželio 6 d. negražinto kredito likutis sudarė 2 589,19 Eur. Bankas nesutinka su ieškinio reikalavimu pakeisti išlaikymo nepilnamečiams vaikams formą. Pirmiausia, be banko sutikimo turto savininkai negali įkeisto turto parduoti, išnuomoti, įkeisti, suteikti panaudai, rekonstruoti, pakeisti turto paskirties, perleisti ar kitaip apriboti savo teises įkeisto turto atžvilgiu. Tiek viso, tiek dalies bankui įkeisto turto perleidimas nepilnamečiams vaikams apribos banko galimybes patenkinti skolinį reikalavimą iš bankui įkeisto turto. Antra, nustačius išlaikymą bankui įkeistu turtu (jo dalimi) būtų nepagrįstai pabloginama ir paties nepilnamečio vaiko padėtis, sukuriama papildoma rizika, nes, netinkamai vykdant kreditorinį įsipareigojimą, gali būti nukreiptas išieškojimas į visą įkeistą turtą, tokiu būdu pažeidžiant nepilnamečių vaikų interesus. Trečia, ieškovės reikalavimas perleisti dalį bankui įkeisto turto sūnums pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus kreditorinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju išsiieškoti susidariusią skolą. Ketvirta, tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami sveiko ir darbingo amžiaus, turi pareigą rūpintis jų nepilnamečiais vaikais, neperkeldami šios pareigos kreditoriui. Penkta, pagal susiformavusią teismų praktiką išlaikymas turtu gali būti priteisiamas išimtiniais atvejais, kai byloje yra įrodyta, kad išlaikymo pareigą turtintis asmuo negalės, yra nepajėgus ir neturintis jokių galimybių teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Bankas pažymi, kad neprieštarautų ieškovės reikalavimui dėl išlaikymo formos pakeitimo, jei prievolė bankui būtų padengta visiškai (b. l. 37-40).

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnamečiai vaikai U. Š. ir D. Š., gimę 2008 m. spalio 16 d., kartu su motina A. Š., pilnamete dukra S. S. ir jos sūnumi M. S., gim. 2012 m. kovo 27, gyvena nuomojamame trijų kambarių bute su visais patogumais. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. U. ir D. mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje, baigė 1 klasę. Vaikai papildomai lankė muzikos būrelį mokykloje (mokestis – 20 Eur per mėnesį) ir regbio treniruotes Vilniaus regbio klube „(duomenys neskelbtini)“ (mokestis – 30 Eur per mėnesį). Treniruotes vaikams apmokėjo tėvas.  Nepilnamečiai vaikai teigė, kad tėvams reikėtų gyventi kartu ir nesipykti. Pasak nepilnamečio U., jam pabodo lankytis dvejuose namuose. Vaikų teigimu, jiems yra geriausia gyventi su mama, nesvarbu kuriuose namuose, jie supranta, kad abu tėvais juos vienodai myli. Ieškovės teigimu, atsakovas P. Š. išlaikymo vaikams neteikia. Kartais skiria jiems šiek tiek lėšų, pavyzdžiui, per šventes (b. l. 47).

Atsakovas P. Š. pateikė atsiliepimą į ieškovės A. Š. ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovė klaidina teismą, teigdama, kad atsakovas neprisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo. Atsakovas, sūnų išlaikymui kas mėnesį moka periodines išmokas. Be to, nors ieškovė ir teigia, kad už prievolę bankui abi šalys atsako solidariai, nuo 2011 m. gruodžio 1 d. atsakovas vienas moka kreditą bankui. Ieškovė prie paskolos dengimo neprisideda. Našta dengti prievolę, atsakovui tekdavo net ir tada, kai ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais kartu gyveno bute. Be to, atsakovas moka už vaikų darželį (už 2015 metus atsakovas sumokėjo 220,83 Eur) bei pačiai ieškovei pervedė 1 262 Eur. Atsakovas teigia, kad tarp jo ir ieškovės buvo susitarimas, jog jis mokės paskolą bankui, o ieškovė delsė kuo ilgiau, kad galėtų kreiptis dėl išlaikymo išieškojimo ir susidarytų kuo didesnė išlaikymo suma. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad didesnę vasaros dalį nepilnamečiai vaikai gyveno pas atsakovą, kuris jais rūpinosi ir tuo metu išlaikė vienas, t.y. finansinės pagalbos iš ieškovės neprašė. Atsakovas nesutinka su ieškovės teigimu, kad jis nėra pajėgus teikti išlaikymą vaikams, mokėdamas periodines išmokas. Atsakovas mokėjo už vaikų darželį, dengia kreditorinius įsipareigojimus. Atsakovo gaunama pensija sudaro 400 Eur. Be to, namas yra nemažas, jo išlaikymo išlaidos didelės. Priteisus vaikams išlaikymą turtu, jiems atsirastų pareiga būstą išlaikyti. Atsakovo nuomone, tokia našta vaikams yra per didelė. Namas yra įkeistas bankui, todėl yra būtinas banko leidimas, norint priteisti dalį būsto vaikams. Nors ieškovė ir teigia, kad iš būsto ji išsikraustė dėl netinkamo atsakovo elgesio, jos pačios elgesys vertintinas kaip neigiamas. Ieškovė buvo sužalojusi atsakovą peiliu, kelia konfliktus, kviečia policijos pareigūnus. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 51-56).

Teismo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja S. S., kuri yra šalių dukra, nurodė, kad dėl tėvo elgesio nuolatos šeimoje kildavo konfliktai. Šalys išsiskyrė dėl to, kad atsakovas gerdavo, keldavo konfliktus. Išsikrausčius į nuomojamus namus, ieškovės gyvenimas pasikeitė. Šiuo metu gyvena šešiese. Nepilnamečiai vaikai myli tėvą, praleidžia su juo nemažai laiko, tėvas juos vasarą net keturioms dienoms per savaitę pasiimdavo pas save. Tėvas pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų kursus, nes tikėjosi, kad ieškovė pas jį sugrįš.

Teismo posėdžio metu buvo apklaustas liudytojas K. Š., kuris yra šalių sūnus nurodė, kad nenorėjo gyventi bute kartu su tėvu dėl jo nuolatinio alkoholio vartojimo ir keliamų konfliktų. Jis nuolat būdavo neblaivus, keldavo konfliktus, todėl liudytojas, nors ir pasiliko gyventi su tėvu, kai ieškovė su nepilnamečiais vaikais paliko šeimos namus, tačiau vėliau jis pats išėjo gyventi pas ieškovę. Su tėvu nebendrauja nuo vasaros pabaigos, t.y. rugpjūčio mėnesio.

Teismo posėdžio metu ieškovė A. Š. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad nutraukus santuoką su atsakovu, jis nepilnai mokėjo vaikams priteistą išlaikymą. Po santuokos nutraukimo, ieškovė, kartu su nepilnamečiais vaikais, gyveno viename bute su atsakovu, tačiau dėl nuolatinio atsakovo girtavimo, keliamų konfliktų, ji su vaikais buvo priversta išsikelti iš šeimos namų į nuomojamą butą. Policija buvo kviečiama net 23 kartus. Kai gyveno kartu su atsakovu, ji komunalinių mokesčių nemokėjo, paskolą yra keletą kartų apmokėjusi. Visus mokesčius už butą moka atsakovas. Vaikų poreikiai šiuo metu yra pasikeitę, nes, nutraukus santuoką, jie lankė darželį, o dabar mokosi 2 klasėje. Iškovė prašo pakeisti nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo formą, t.y. priteisti kiekvienam vaikui po ¼ dalį atsakovui priklausančio buto, skaičiuojant po 150 Eur kiekvienam vaikui per mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Aušra Vaišnorienė nurodė, kad atsakovo turtinė padėtis pasikeitė. Nutraukiant santuoką jis dirbo, gavo atlyginimą už darbą, o dabar jis jau yra pensininkas. Atsakovas nėra pajėgus vaikams teikti išlaikymo. Nuo 2015 metų sausio mėnesio atsakovas mokėjo vaikams tik pusę priteistos išlaikymo sumos – 110 Eur. Už darželį atsakovas per 2015 metus yra sumokėjęs tik 150 Eur. Per 2015 metus atsakovas yra sumokėjęs vaikams priteisto išlaikymo - 1 182 Eur, nors reikėjo sumokėti 2 748 Eur. Atsakovas mokėdavo po 49 Eur per mėnesį, nors jam reikėjo mokėti 65,20 Eur. Šios aplinkybės, ieškovės atstovės nuomone, patvirtina atsakovo turtinės padėties pablogėjimą. Jis nėra pajėgus mokėti priteistą išlaikymą periodinėmis išmokomis.

Teismo posėdžio metu atsakovas P. Š. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą jame išdėstytais motyvais. Teigia, kad jis vaikais rūpinasi, praleidžia su jais nemažai laiko. Vasarą vaikai būna su juo sode, mokėjo už darželį. Taip pat atsakovas nuolat moka už šalims po ½ dalį priklausančio buto komunalinius mokesčius, dengia būsto paskolą. Atsakovas manė, kad vykdydamas prievolę bei mokėdamas už komunalinius mokesčius, mokėti visą sumą vaikų išlaikymui nėra privalu, kadangi ieškovė visiškai neprisideda prie būsto išlaikymo ir paskolos dengimo. Atsakovas šias sumas įskaitė. Jo pajamos šiuo metu sudaro: 360 Eur senatvės pensija, 70 Eur išmoka  už tremtį, 170 Eur pajamų gauna už butą, kurį pardavė išsimokėtinai A. S.. Šiuo metu atsakovas taip pat užsiima individualia veikla, atlieka remonto darbus, už kuriuos per dvi savaites uždirbo apie 540 Eur pajamų. Dėl šių aplinkybių jis pajėgus teikti vaikams išlaikymą, per šiuos metus žada sumokėti ir išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas ketina kreiptis į teismą su ieškiniu  dėl sumokėtų sumų už būsto paskolą ir komunalinius mokesčius išieškojimo iš ieškovės. Pernai metais atsakovas teigė sumokėjęs už vaikų regbio treniruotes, važiavo su vaikais į Prahą, kur vyko varžybos. Šiais metais atsakovas nėra pajėgus sumokėti už vaikų regbio treniruotes, nes vyksta bylinėjimosi procesai. Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnamečių vaikų poreikiai padidėjo ir sutiko, kad jiems yra reikalingas išlaikymas po 150 Eur per mėnesį. Atsakovo manymu, ieškovė galėtų su vaikais grįžti į namus gyventi. Butas yra didelis, 100 kv. m. ploto. Jis alkoholio nevartoja, kadangi, ieškovei išėjus iš namų su vaikais, jis lankė anoniminių alkoholikų užsiėmimus. Konfliktai namuose kilo po santuokos nutraukimo dėl to, kad ieškovė į namus buvo parsivedusi svetimą vyrą (sugyventinį), norėjo ištekėti, todėl atsakovas susimušė su ieškovės sugyventiniu ir po šio įvykio ieškovė paliko namus.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė advokatė Evelina Davidavičiūtė nurodė, kad ieškovė savo teises gina netinkamai. Jos tikslas yra gauti visą butą, iškeliant atsakovą gyventi į kitą vietą. Ieškovė savo teises turėtų ginti Civilinio kodekso 4 knygos normomis, t.y. daiktinėmis teisėmis, o ne išlaikymo formos pakeitimu. Butas yra pakankamai didelis, priteistas šalims po ½ dalį, todėl ieškovė gali kreiptis dėl buto atidalijimo į du atskirus objektus. Ieškovė gyvena kartu ne tik su nepilnamečiais savo vaikais, bet ir su pilnamečiais. O šalių dukra Saulė kartu gyvena ir su savo mažamečiu vaiku. Pilnametystės sulaukę šalių vaikai yra suaugę ir tai nereiškia, kad atsakovas turi užleisti jiems savo butą. Nuo 2014 metų, ieškovei išsikrausčius gyventi į nuomojamą butą, jokių pareiškimų policijos pareigūnams nebuvo. Teigti, kad atsakovas buvo vienas kaltas dėl kylančių konfliktų yra neteisinga, kadangi ieškovė ir pati neretai būdavo konfliktų iniciatorė. Atsakovas nesuprato, kad jam reikia vykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi. Jis manė, kad mokėdamas paskolą ir komunalinius mokesčius, jis prisideda prie išlaikymo ir sumos užsiskaito, tačiau šie reikalavimai nėra tapatūs, todėl ieškovei išsikėlus gyventi į kitą butą, jis pradėjo vaikams mokėti išlaikymą. Atsakovas yra pajėgus teikti vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis, šiuo metu jis pradėjo dengti išlaikymo įsiskolinimą. Vaikams išlaikymas yra reikalingas čia ir dabar, o priteisus išlaikymą turtu, jų interesai bus pažeisti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad U. Š., gimęs 2008 m. spalio 16 d., ir D. Š., gimęs 2008 m. spalio 16 d., yra ieškovės A. Š. ir atsakovo P. Š. vaikai (b. l. 20-21). Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-695-845/2012 buvo nutraukta ieškovės A. Š. ir atsakovo P. Š. santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b. l. 6-13). Tuo pačiu sprendimu teismas nepilnamečių vaikų U. Š. ir D. Š., gimusių 2008 m. spalio 16 d. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, o iš atsakovo priteisė išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 115,85 Eur (400 Lt) kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės bei padalijo santuokoje įgytą visą sutuoktinių turtą. Ieškovei ir atsakovui  priteisė po ½ dalį 103,24 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo pakeisti išlaikymo formą nepilnamečiams vaikams priteisiant po ¼ dalį atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančio aukščiau nurodyto buto.

Įstatymas nurodo, jog pakeisti išlaikymo dydį jį mažinant ar didinant yra pagrindas tuo atveju, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaikų priežiūros išlaidos, kitos – tiek objektyvios, tiek subjektyvios priežastys (CK 3.201 str.).

Abi šalys, kaip buvę sutuoktiniai, turi kreditorinį įsipareigojimą AB DNB bankui už būsto paskolą, kurios likutis duomenų pateikimo dieną (2016 m. rugsėjo 13 d.) buvo 2 267,71 Eur (b. l. 14, 112). Remiantis 2014 m. gruodžio 10 d. antstolio Valdo Čegliko, kuris vykdo išlaikymo išieškojimą pagal aukščiau nurodytą sprendimą, pažyma išlaikymo įsiskolinimas sudaro 6 874,50 Eur (b. l. 15, 57-58, 114). Tiek ieškovei, tiek atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį 103,24 kv. m. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-17). Taip pat šalims asmeninės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (b. l. 95-97). Šiame žemės sklype yra pastatytas neįregistruotas statinys sodo namelis, kuris nutraukus santuoką  teismo sprendimu šalims padalintas po ½ dalį (b.l.6-13). Ieškovė teigia, kad iš atsakovo priteisus išlaikymą vaikams turtu, jis galėtų išsikelti gyventi į sodo namelį. Bylos duomenimis nustatyta, kad šis namas yra visiškai nepritaikytas gyventi žiemą, nėra įrengta šildymo sistema.

Ieškovė A. Š. dirba (duomenys neskelbtini)UAB vyr. buhalterės pareigose, jos pajamos šioje darbovietėje svyruoja vidutiniškai nuo 700 Eur iki 1 100 Eur (b. l. 18, 88). Taip pat ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) UAB, kur jos darbo užmokestis sudaro 400 Eur (b. l. 19, 88, 90-91). Į bylą yra pateikta 2014 m. spalio 3 d. Nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė kartu su nepilnamečiais vaikais nuomojasi trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Buto nuomos kaina 600 Lt per mėnesį (b. l. 25-27). VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės – keleiviniai automobiliai Ford Focus, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Ford ESCORT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 102). Pastarosioms dviems transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas nesant duomenų apie techninės apžiūros atlikimą arba draudimą.

Į bylą yra pateiktas atsakovui priklausančios sąskaitos, esančios AB SEB banke, išrašas, kuris patvirtina atsakovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, kad jam kiekvieną mėnesį už parduotą butą išsimokėtinai A. S. perveda vidutiniškai po 180 Eur į atsakovo asmeninę sąskaitą (b. l. 60-81). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas P. Š. šiuo metu niekur nedirba (b. l. 92), jis yra pensininkas ir gauna 350 Eur dydžio senatvės pensiją (b. l. 93-94). Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad papildomai atlieka remonto darbus, už kuriuos taip pat gauna pajamas. Šiuos atsakovo argumentus patvirtina duomenys, jog P. Š. yra asmuo įgijęs verslo liudijimą (b. l. 160). VĮ Regitra duomenimis atsakovo vardu yra įregistruotos trys transporto priemonės – keleiviniai automobiliai  Chevrolet Lacetti, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VW Jetta, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei priekaba AP, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 101). Pastarosioms dviems transporto priemonėms dalyvavimas viešajame eisme yra draudžiamas nesant duomenų apie techninės apžiūros atlikimą arba draudimą. Be to, į bylą yra pateikta 2016 m. sausio 17 d. Panaudos sutartis, pagal kurią atsakovas leido panaudos gavėjui naudotis vienu kambariu bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Vieno kambario nuomos su komunaliniais mokesčiais kaina 100 Eur (b. l. 127).

Analizuojant teismui pateiktus bei teismo surinktus rašytinius įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, konstatuotina, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimas, situacija dėl šalių turtinės padėties iš esmės nepasikeitė. Nors atsakovas ir išėjo į senatvės pensiją, jis verčiasi individualia veikla, iš kurios gauna papildomų pajamų, nuomoja vieną buto kambarį bei gauna senatvės pensiją, atsakovas ne tik vienas moka už butui teikiamas komunalines paslaugas (ką patvirtino ir pati ieškovė), tačiau ir dengia būsto paskolą bankui. Situacija iš esmės pasikeitė dėl pačių nepilnamečių vaikų ir jų poreikių, t.y. jie paaugo, pradėjo lankyti mokyklą lankė regbio treniruotes, už kurias mokėjo atsakovas. Šiuo metu šalių vaikai treniruočių nelanko, nes dėl bylinėjimosi proceso atsakovas neišgali sumokėti už jas. Pats atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog jis sutinka, kad nepilnamečiams vaikams išlaikyti yra reikalinga 150 Eur suma kiekvienam vaikui.

Išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo pagrindą sudaro svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalies turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Nei viena iš šalių po santuokos nutraukimo neįgijo naujo nekilnojamojo turto, abu turi po kelias transporto priemones. Ieškovė savo noru išėjo iš šalims priklausančio buto, kartu su nepilnamečiais vaikais, tačiau jos pajamos yra pakankamos apmokėti buto nuomą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, jog tokia aplinkybė, kai asmuo savo noru nevykdo išlaikymo prievolės arba ją vengia vykdyti ir dėl to atsiranda uždelstas įsiskolinimas, reiškia, kad tokio išlaikymo priteisimas yra neefektyvus, nes netenkina nepilnamečio vaiko išlaikymo poreikių. Dėl to toks besitęsiantis išlaikymo neteikimas, kai skolininkas objektyviai yra pajėgus teikti nustatyto dydžio išlaikymą iš savo pajamų arba turto, gali būti laikomas pagrindu teismine tvarka pakeisti išlaikymo formą ir dydį, siekiant padaryti išlaikymo išieškojimą efektyvia priemone tam, kad būtų nutrauktas tęstinis vaiko teisės į išlaikymą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad vaikų interesai nenukenčia. Atsakovas, neturėdamas teisinio išsilavinimo, manė, kad jo mokamos komunalinės paslaugos ir būsto paskola įskaitoma į išlaikymo sumą, dėl tos priežasties jis išlaikymą vaikams teikė mažesnį. Visgi atsakovas neginčija susidariusio išlaikymo įsiskolinimo, ketina jį padengti bei išlaikymą vaikams teikia. Be to, šalių paaiškinimais, šalių pilnametės dukros S. S. parodymais nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai jaučiasi tėvo mylimi, jie noriai būna su tėvu, vasarą tėvas ne mažą laiko tarpą su vaikais praleisdavo kartu sode. Nurodytoje situacijoje negalima daryti išvados, kad atsakovas piktybiškai vengė prievolės vaikus išlaikyti, dėl ko ir susidarė išlaikymo įsiskolinimas.

Dėl nurodyto, teigti, kad išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimas yra neefektyvus, nes netenkina nepilnamečių vaikų išlaikymo poreikių, negalima. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimu galima daryti išvadą, kad atsakovas yra pajėgus mokėti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Sutiktina su atsakovo atstovės pozicija, kad išlaikymas nepilnamečiams vaikams yra reikalingas čia ir dabar, o ne kada nors ateityje.

Teismas taikydamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą ir spręsdamas išlaikymo būdo (formos) parinkimo klausimą visų pirma turi nustatyti vaiko poreikius (jų apimtį, dydį ir pan.). Teismas taip pat turi nustatyti, kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai. Parinkdamas išlaikymo būdą (formą) teismas turi atsižvelgti, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis (lankyti užklasinės veiklos būrelius ir kt.). Išlaikymo būdo (formos) nepilnamečiui vaikui parinkimas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2003 m. sausio 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr.3K-7-96/2003 m., nurodė, kad išlaikymo periodiniais mokėjimais žymus įsiskolinimas gali būti vertinamas kaip pagrindas persvarstyti vaiko išlaikymo teikimo formą pagal CK 3.201 straipsnio 3 dalį, jeigu kitokios formos taikymas yra įmanomas ir naudingas vaiko interesų požiūriu. Jei nuolatinio lėšų šaltinio nėra nei mokėjimams, nei skolos padengimui, tai gali būti svarstoma dėl susidariusio įsiskolinimo ir būsimo išlaikymo formos pakeitimo.

Išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai tėvas (motina) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo šia forma, turi atsižvelgti į galimo priteisti turto rūšį, tėvo (motinos) gebėjimus tvarkyti priteistiną turtą, būsimas turto išlaikymo išlaidas, turto likvidumą ir kita. Turto perdavimas vaikams reiškia, kad vaikai tampa savininkai, o vaikų tėvas netenka turto dalies. Vaikai turi prisiimti turto savininkų prievoles (mokėti mokesčius, susijusius su turtu, turėti lėšų jam prižiūrėti, išlaikyti ir t.t.), todėl turtas gali būti perduodamas vaikui gerai pasvėrus, ar vaikams iš tikrųjų naudinga turtą gauti dėl naujai atsirasiančių pareigų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas moka komunalinius mokesčius ir dengia būsto paskolą. Šiuo metu nėra nustatyta, kad butas teiktų pajamų, arba jį galima būtų realizuoti (tuomet gyvenamosios vietos netektų ir abi šalys, ir visi jų vaikai). Todėl teigtina, kad tėvas geba tvarkyti jo turtimą turtą, kurį priteisus nepilnamečiams vaikams po ¼ dalį, vaikai taptų šio turto savininkais ir turėtų mokėti mokesčius, susijusius su turtu, bei skirti lėšų jo priežiūrai, kas visiškai neatitiks jų interesų. Be to, turtas yra įkeistas bankui, kuriam turi būti dengiama būsto paskola. Pati ieškovė teigia, kad jai yra per sunku finansiškai mokėti būsto nuomos mokestį ir išlaikyti du nepilnamečius vaikus, tačiau situacija nepagerės jei atsakovas bus iškraustytas iš buto, o jo dalis priteista vaikams, kadangi tokiu atveju vaikai neteks išlaikymo periodinėmis išmokomis, ieškovei vienai teks mokėti visus komunalinius ir buto aptarnavimo mokesčius. Teismas privalo prioritetiškai ginti nepilnamečių vaikų interesus, o aukščiau nurodyta situacija visiškai neatitinka jų interesų. Pirma, ieškovė gali grįžti gyventi į butą, kuris priklauso abiem šalims po ½ dalį. Antra, kaip teisingai nurodė atsakovo atstovė advokatė Evelina Davidavičiūtė teismo posėdžio metu, ieškovė turi pasirinkti tinkamą jos interesų gynimo būdą. Ji turėtų kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu kitoje byloje dėl daikto padalijimo į du atskirus turto objektus arba dėl naudojimosi daiktu tvarkos nustatymo. Be to, teismas neatsižvelgia į tai, kad su ieškove šiuo metu gyvena dar du šalių pilnamečiai vaikai, kadangi jie yra suaugę, galintys patys pasirūpinti savimi, o ne savo pragyvenimo problemas perkeldami savo tėvams. Ši aplinkybė neturi reikšmės sprendimo priėmimui šioje byloje.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo keisti išlaikymo formos taip, kaip to prašo ieškovė, nes tai yra pačios ieškovės, o ne vaikų interesus ir poreikius atitinkantis išlaikymo būdas.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 2016-07-01 yra 380 Eur. Net ir esant abejonių dėl išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejonės turi būti vertinamos vaikų interesų naudai.

Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų amžių ir poreikius bei šalių paaiškinimus, į ieškovės ir atsakovo turinę padėtį, į tai, kad atsakovas sutiko, jog vaikams yra reikalingas didesnis išlaikymas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-695-845/2012 priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydį ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų U. Š., gimusio 2008 m. spalio 16 d., ir D. Š., gimusio 2008 m. spalio 16 d., naudai priteistinas po 150 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2016 m. gegužės 24 d., iki jų pilnametystės (CK 3.201 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

              Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo, iš atsakovo priteisiamas 24,59 Eur (150 Eur – 115,85 Eur = 34,15 Eur x 2 x 12 mėn. x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK  80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 6 p., 96 str. 1 d.).

Ieškovė įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas – 384,70 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 156-159). Kadangi ieškovės ieškinys dėl išlaikymo formos pakeitimo nėra patenkintas, tačiau išlaikymo periodinėmis išmokomis teismas padidino, laikytina, kad ieškovės ieškinys patenkintas 50 procentų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 192,35 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

              Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur kiekvienai bylos šaliai, todėl nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK  259, 260, 263-270, 282 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a :

ieškovės A. Š. ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu iš P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams U. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2016 m. gegužės 24 d., iki U. Š. ir D. Š., gimusių 2008 m. spalio 16 d., pilnametystės, pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečių vaikų motinai A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo sumą periodinėmis išmokomis indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 24,59 Eur (dvidešimt keturis eurus 59 euro centus) žyminio mokesčio, sumokant jį į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 192,35 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt du eurus 35 euro centus) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti P. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas  apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                    Daina Knezevičienė