Civilinė byla Nr. e2A-207-912/2023

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02879-2022-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.5; 2.6.8.8; 2.6.20.4; 3.3.1.18.2

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. R. ir I. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovams A. R. ir I. R. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 64 377,03 Eur sumą, 5 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovas nurodė, kad kreditorius P. M., skolininkas A. R. ir laiduotoja I. R. 2013 m. kovo 6 d. sudarė paskolos sutartį 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimo pagrindu. Ieškovas paskolino atsakovui 64 377,03 Eur (222 281 Lt), atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti dalimis: iki 2012 m. rugpjūčio 26 d. – 32 188,51 Eur (111 140,50 Lt); iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. likusią 32 188,51 Eur (111 140,50 Lt) sumą; taip pat nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. mokėti 12 proc. metinių palūkanų už 32 188,51 Eur (111 140,50 Lt) sumą iki visiško skolos grąžinimo. Negrąžinus 64 377,03 Eur (222 281 Lt) iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. – mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas skolino atsakovui lėšas nedidėlėmis sumomis daugybę kartų nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. Iš pradžių šalis siejo supaprastinti paskoliniai santykiai, vėliau, ieškovui siekiant garantijų, sudaryti rašytiniai skolos gavimą ir įsipareigojimą grąžinti lėšas patvirtinantys dokumentai.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu patenkino ieškinį, priteisė ieškovui iš atsakovų solidariai 64 377,03 Eur skolą, 5 proc. procesines palūkanas ir iš kiekvieno atsakovo po 595,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4.       Atsakovai neneigė, kad pasirašė 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimą ir 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartį. Pakvitavime ir sutartyje nurodyta ta pati paskolos suma – 222 281 Lt (64,377,03 Eur).

5.       Teismas konstatavo, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai pagal 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimą ir 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartį.

6.       Teismas įvertino tai, kad atsakovo paaiškinimai, jog jis, siekdamas gauti 5 000 Lt (1 448,10 Eur), pasirašė 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimą ir 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartį, kuriuose nurodyta 222 281 Lt (64 377,03 Eur) suma, neatitinka teismų praktikoje taikomo protingo asmens elgesio standarto (lot. bonus pater familias). Asmuo bet kokioje situacijoje privalo elgtis taip, kaip galima tikėtis iš bet kurio kito protingos asmens, t. y. asmuo turi būti objektyviai apdairus ir rūpestingas. Atsakovas turi aukštąjį išsilavinimą, yra verslininkas.

7.       Atsakovas A. R. du kartus, pasirašydamas 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimą ir 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartį, patvirtino, kad pasiskolino iš ieškovo tą pačią sumą. Tarp atsakovo pasirašytų dokumentų – 18 mėnesių tarpas. Atsakovas turėjo pakankamai laiko apmąstyti ir suvokti, ką pasirašė 2011 m. rugpjūčio 26 d., ginčyti pakvitavimą, bet to nedarė. Praėjus daugiau negu 18 mėnesių, 2013 m. kovo 6 d., jis dar kartą pasirašė skolą patvirtinantį dokumentą, kurį taip pat pasirašė ir jo sutuoktinė. Nustatytų aplinkybių neatitinka atsakovo paaiškinimai, kad jis negavo pakvitavime ir paskolos sutartyje nurodytų pinigų.

8.       Lingvistinis pakvitavimo ir sutarties aiškinimas, t. y. žodis „pasiskolinau“, patvirtina, kad atsakovui pinigai perduoti iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. Dėl to  pakvitavime ir paskolos sutartyje neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas.

9.       Kitose bylose priteistos sumos iš atsakovų neįtrauktos į 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimą. Atsakovai, būdami apdairūs ir rūpestingi, negavę pinigų, nebūtų pasirašę paskolos raštelių ar sutikę su 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavime užfiksuotu skolos dydžiu (Klaipėdos apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-8185-998/2020, e2-10012-824/2020 ir e2-11466-637/2020).

10.       Ieškovas įrodė, kad pagal savo finansinę padėtį 2003–2011 metais turėjo galimybę paskolinti atsakovams prašomą priteisti sumą. Teismas įvertino tai, kad šalys sudarė rašytinius susitarimus, t. y. 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimą ir 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartį, kuriuose nustatė paskolos grąžinimo terminus: iki 2012 m. rugpjūčio 26 d. – 32 188,51 Eur; iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. – likusią 32 188,51 Eur sumą. Pasibaigus paskolos grąžinimo terminui, ieškovas sužinojo apie savo pažeistas teises (iki sutarto paskolos grąžinimo termino ieškovas turėjo pagrindo tikėtis, kad paskola bus grąžinta). Jis, siekdamas susigrąžinti skolą, kreipėsi į teismą 2022 m. gegužės 3 d., t. y. nepasibaigus bendram 10 metų ieškinio senaties terminui. Ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino.

11.       Teismas konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. e2-8185-998/2020, e2-10012-824/2020 ir e2-11466-637/2020 išnagrinėti ieškiniai ir nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys netapatūs. Nagrinėjamoje byloje ieškovas grindė ieškinį kitais paskolos dokumentais: 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimu ir 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartimi, pateikė jų originalus.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12.       Apeliaciniame skunde atsakovai prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

12.1.                      Pakvitavime ir paskolos sutartyje nurodyta, kad atsakovas pasiskolino iš ieškovo 222 281 Lt (64 377,03 Eur), bet juose nėra duomenų apie pinigų perdavimą.

12.2.                      Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. paskolino atsakovui lėšas nedidelėmis sumomis.

12.3.                      Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. pinigų perdavimą patvirtinančių rašytinių įrodymų, bet padarė išvadą, jog šalis siejo paskolos santykiai.

12.4.                      Teismas aptarė netiesioginius įrodymus apie paskolos santykių atsiradimo galimybes, bet jie neturi įrodomosios galios, nepatvirtinti pirminiais šaltiniais, nepagrindžia konkrečių sumų perdavimo atsakovui.

13.       Atsiliepime ieškovas prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime ieškovas nurodė tokius argumentus:

13.1.                      Šalis siejo draugiški, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Paskolos dokumentuose žodis „pasiskolinau“ nurodytas būtuoju kartiniu laiku, t. y. patvirtina praeityje įvykusį faktą. Susirašinėdamos šalys neginčijo paskolos gavimo fakto. Ieškovas paskolino lėšas atsakovui nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d., šalims pasirašant daugybę paskolos raštelių, kurie sunaikinti atsakovo iniciatyva.

13.2.                      Kituose šalių pasirašytuose paskolos dokumentuose, pagal kuriuos priimti įsiteisėję ir priverstinai vykdomi teismų sprendimai, taip pat pavartotas žodis „pasiskolinau“. Atsakovas neginčijo, kad gavo paskolas.

13.3.                      Atsakovai pripažino, kad pasiskolino pinigų iš liudytojo J. M., P. G.. Atsakovas šias paskolas grąžino, pasiskolindamas iš ieškovo. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad grąžino paskolą ieškovui.

13.4.                      Tarp pasirašytų paskolos dokumentų – ilgas laiko tarpas (daugiau negu 18 mėnesių). Atsakovai – išsilavinę, patyrę, brandaus amžiaus žmonės. Neįtikėtina, kad būtų du kartus pasirašę paskolos dokumentus, jeigu būtų negavę pinigų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Apeliaciniame skunde keliamas paskolos suteikimo fakto klausimas.

15.       Pagal CPK 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos – apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar ne. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių šioje byloje apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar būtinybės peržengti apeliacini skundo ribas.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

16.       Ieškovas ir apeliantas 2011 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė pakvitavimą. Pakvitavime apeliantas nurodė, kad nuo 2003 m. lapkričio 14 d. pasiskolino iš ieškovo 222 281 Lt (64 377,03 Eur), kuriuos pažadėjo grąžinti dalimis: iki 2012 m. rugpjūčio 26 d. – 111 140,50 Lt (32 188,51 Eur), likusią 111 140,50 Lt (32 188,51 Eur) dalį – iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. Apeliantas įsipareigojo mokėti 1 proc. palūkanas už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos. Ieškovas ir apeliantas pasirašė, kad sutinka su apskaičiuotos skolos dydžiu – 222 281 Lt.

17.       Apeliantas 2013 m. kovo 6 d. pasirašė paskolos sutartį. Paskolos sutartyje nurodyta, kad apeliantas A. R. pagal 2011 m. rugpjūčio 26 d. paskolos raštelį nuo 2003 m. lapkričio 14 d. pasiskolino iš ieškovo 222 281 Lt (64 377,03 Eur sumą, kurią pažadėjo grąžinti dalimis: iki 2012 m. rugpjūčio 26 d. – 111 140,50 Lt (32 188,51 Eur), iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. – likusią dalį, taip pat mokėti 1 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovas ir apeliantas susitarė, kad apeliantas nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. nesumokėtos skolos dalies (111 400,50 Lt) (32 188,51 Eur) mokės ieškovui 12 proc. metinių palūkanų iki visiško skolos grąžinimo. Apeliantas pažadėjo sumokėti skolą ir palūkanas iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. kartu su likusia 111 140,50 Lt skolos dalimi. Atsakovas taip pat įsipareigojo mokėti 0,2 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, jeigu iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. nesumokėtų skolos ir palūkanų. Paskolos sutartyje apeliantė I. R. laidavo, kad apeliantui iki 2013 m. rugpjūčio 26 d. nesumokėjus 222 281 Lt (64 377,03 Eur) skolos ir palūkanų, jos būtų išieškotos iš apeliantės asmeninio turto bei visų lėšų. Paskolos sutartyje apeliantas įrašė, kad ši sutartis galioja ir yra sudaryta 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimo pagrindu.

18.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 20 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo A. R. 4 584,36 Eur skolą, 1 687,62 Eur palūkanas, 817,29 Eur delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas ir 117,26 Eur bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-8185-998/2020). Nurodytoje byloje teismas nustatė, kad šalys 2010 m. rugpjūčio 3 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas P. M. paskolino atsakovui A. R. 1 500 Lt (434,43 Eur) iki 2010 m. spalio 3 d.; 2010 m. rugpjūčio 11 d. – 1 500 Lt (434,43 Eur) iki 2010 m. gruodžio 1 d.; 2010 m. gruodžio 17 d. – 5 000 Lt (1 448,10 Eur) iki 2011 m. kovo 1 d. Šalys 2011 m. rugpjūčio 18 d. pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį ieškovas atsakovui paskolino 1 000 Lt (289,62 Eur), atsakovas įsipareigojo grąžinti 1 100 Eur (318,58 Eur) sumą iki 2011 m. spalio 18 d. Ieškovas ir atsakovas 2011 m. rugpjūčio 26 d. pasirašė pakvitavimą, kuriame atsakovas įsipareigojo 2 500 Lt (724,05 Eur) sumą grąžinti iki 2013 m. rugsėjo 1 d., o negrąžinus – mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Šalys 2011 m. rugsėjo 17 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas atsakovui paskolino 500 Lt (144,81 Eur) iki 2011 m. gruodžio 17 d. Ieškovas ir atsakovas 2013 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį ieškovas atsakovui paskolino 2 400 Lt (695,09 Eur), atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2013 m. rugsėjo 30 d. nurodytą sumą ir sumokėti 2 proc. mėnesines palūkanas; laiku negrąžinus, mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos ir nesumokėtų palūkanų. Ieškovas ir atsakovas 2013 m. spalio 5 d. pasirašė paskolos raštelį, pagal kurį ieškovas atsakovui paskolino 1 000 Lt (289,62 Eur), atsakovas įsipareigojo mokėti 2 proc. palūkanas už kiekvieną mėnesį pagal kreditoriaus apmokėtus kvitus, taip pat atsakovas rašteliu įsipareigojo atsiskaityti ir už kreditoriaus nupirktas skolininkui prekes (178,89 Lt (51,81 Eur)).

19.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu priteisė ieškovui P. M.: 1) iš atsakovų A. R. ir I. R. solidariai 4 971,16 Eur skolą, 1 216,40 Eur palūkanas, 2 046,98 Eur delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas; 2) iš atsakovės I. R. 289,62 Eur skolą, 72,41 Eur palūkanas, 5 proc. procesines palūkanas; 3) iš atsakovų po 67,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. e2-10012-824/2020). Teismas nustatė, kad šalys 2012 m. lapkričio 27 d. pasirašė paprastąjį vekselį, pagal kurį atsakovai įsipareigojo grąžinti 334,24 Eur iki 2012 m. gruodžio 27 d., laiku negrąžinus, mokėti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovai 2013 m. vasario 22 d. paprastuoju vekseliu, įsipareigojo grąžinti 289,62 Eur iki 2013 m. kovo 21 d., negrąžinus mokėti 0,04 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Šalys 2013 m. kovo 6 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo iki 2013 m. balandžio 12 d. grąžinti 1 448,10 Eur, negrąžinus, mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas ir atsakovai 2013 m. gegužės 10 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovai įsipareigojo iki 2013 m. birželio 10 d. grąžinti 868,89 Eur, negrąžinus, mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Šalys 2013 m. gegužės 27 d. sudarė paskolos sutartį, kurioje atsakovai įsipareigojo grąžinti 868,86 Eur ir papildomus gautus 144,81 Eur iki 2013 m. birželio 27 d., negrąžinus, mokėti 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos. Šalys 2013 m. spalio 10 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią atsakovai iki 2013 m. gruodžio 10 d. įsipareigojo grąžinti 1 013,67 Eur, negrąžinę mokėti 2 proc. mėnesinių palūkanų iki visiško skolos grąžinimo ir 0,2 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną nuo laiku nesumokėtos sumos ir nesumokėtų palūkanų. Ieškovas 2013 m. spalio 25 d. paskolino atsakovei 289,62 Eur iki 2013 m. gruodžio 20 d. Atsakovai solidariai liko skolingi ieškovui 4 971,16 Eur, atsakovė – 286,62 Eur.

20.       Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 27 d. sprendimu priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 4 431,19 Eur skolą, 188,25 Eur palūkanas, 2 206,91 Eur delspinigius, 5 proc. procesines palūkanas ir po 38,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. e2-11466-637/2020). Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2011 m. vasario 8 d. pasirašė pakvitavimą, pagal kurį ieškovas paskolino atsakovui 1 448,10 Eur (5 000 Lt), kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2011 m. kovo 8 d., negrąžinę skolos, mokėti 10 proc. delspinigius už kiekvieną mėnesį iki skolos grąžinimo. Ieškovas ir atsakovas 2011 m. kovo 18 d. pasirašė pakvitavimą, pagal kurį ieškovas pasiskolino atsakovui 1 737,72 Eur (6 000 Lt) iki 2011 m. balandžio 18 d., atsakovas įsipareigojo mokėti 10 procentų delspinigius už kiekvieną mėnesį iki skolos grąžinimo, jeigu laiku negrąžintų skolos. Ieškovas ir atsakovas 2011 m. liepos 8 d. sudarė paskolos sutartį, kuria ieškovas paskolino atsakovui 868,86 Eur (3 000 Lt), atsakovas įsipareigojo iki 2011 m. rugsėjo 8 d. grąžinti 1 042,63 Eur (3 600 Lt sumą). Pagal šią paskolos sutartį atsakovas 2012 m. kovo 9 d. grąžino 289,62 Eur (1 000 Lt). Ieškovas ir atsakovas 2011 m. spalio 3 d. pasirašė pakvitavimą, pagal kurį ieškovas paskolino 375,51 Eur (1 300 Lt), o 2011 m. spalio 19 d. – 115,85 Eur (400 Lt). Atsakovas įsipareigojo mokėti 10 proc. delspinigius už kiekvieną mėnesį iki skolos grąžinimo. Šalys 2013 m. kovo 6 d. sudarė paskolos sutartį, kurioje susitarė perskaičiuoti palūkanas ir delspinigius, mokėtinus pagal nurodytus skolos raštelius iki 2013 m. liepos 1 d., įsipareigojo grąžinti skolą, palūkanomis ir delspinigiais. Atsakovė I. R. laidavo už atsakovą A. R., sutikdama, kad, atsakovui laiku negrąžinus skolos, skolų ir palūkanų išieškojimas būtų nukreiptas į jos turtą ir lėšas.

Dėl šalis siejusių teisinių santykių kvalifikavimo

21.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnyje įtvirtinta paskolos sutarties samprata. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

22.       Kasacinis teismas išaiškino, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. ji pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai pinigų paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-611/2020,14 punktas; 2021 m. spalio 20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-381/2021, 14 punktas).

23.       Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018, 22 punktas; 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 58 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023, 48, 49 punktai).

24.       Apeliantai teigia, kad šalys nesudarė paskolos sutarties, nes nėra duomenų pagrindžiančių, kad 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavime ir 2013 m. kovo 6 d. sutartyje nurodyta suma perduota apeliantui.

25.       Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas paaiškino, kad skolino apeliantui pinigus nedidelėmis sumomis, todėl buvo pasirašyta šūsnis paskolos raštelių. Ieškovas ir apeliantas susitiko apskaičiuoti apelianto skolos likutį, mokėtiną pagal nuo 2003 m. lapkričio 14 d. iki 2011 m. rugpjūčio 26 d. pasirašytus paskolos raštelius. Ieškovas rašteliuose fiksuodavo visas apelianto grąžintas sumas. Apelianto grąžintos sumos įskaitytos, todėl 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavime nurodyta bendra atsakovo negrąžinta skola. Ieškovas nurodė, kad apelianto iniciatyva sunaikinti (suplėšyti) visi paskolos rašteliai, jog nesidubliuotų skola. Apeliantas neigė, kad buvo susitikęs su ieškovu  perskaičiuoti likusią mokėti skolą ir ieškovas sunaikino paskolos raštelius.

26.       Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad suteikė apeliantui paskolą, remiasi 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimu. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas pasirašė pakvitavimą ir neginčijo savo parašo. Pakvitavime du kartus pavartotas žodis „pasiskolinau“: „pasiskolinau nuo 2003 m. lapkričio 14 d.“ ir „pasiskolinau 22 281,00 Lt“. Abu kartus žodis „pasiskolinau“ pavartotas būtuoju kartiniu laiku, t. y. veiksmažodžio forma, nurodančia, kad veiksmas buvo atliktas praeityje, t. y. iki pakvitavimo pasirašymo. Pavartotas žodžių junginys „pažadu grąžinti“ (esamojo laiko veiksmažodis su bendratimi) reiškia, kad apeliantas pakvitavimo pasirašymo dieną pažadėjo ateityje grąžinti pinigus.

27.       Šalių 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartyje apeliantas taip pat nurodė, kad pasiskolino iš ieškovo pinigus, kuriuos pažadėjo grąžinti dalimis („pasiskolinau 222.281,00 Lt, kuriuos pažadėjau grąžinti dalimis“). Sakinių formuluotės pagrindžia, kad apeliantas gavo lėšas iš ieškovo iki 2011 m. rugpjūčio 26 d., t. y. pakvitavimo pasirašymo.

28.       Kasacinis teismas nurodė, kad teismai, aiškindami sutartį, pirmiausia turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus, bet ne vien remtis pažodiniu sutarties tekstu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2001 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-975/2001).

29.       Apeliantų argumentai, kad apeliantui reikėjo 5 000 Lt, todėl jis pasirašė pakvitavimą, vėliau – paskolos sutartį, apeliantė pasitikėjo vyru (apeliantu) ir pusbroliu (ieškovu), todėl neskaitė, ką pasirašo, nepagrindžia, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta ir apeliantai negavo pinigų. Apeliantas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jo išsilavinimas aukštasis (studijavo jūreivystę Kaliningrade), iki 2011 metų vertėsi įvairiu verslu (vyko į keliones, gabeno deimantus), 2013 metais įkūrė įmonę, kurios veikla sparčiai augo. Apeliantė nurodė, kad baigė prekybos mokyklą, dirba parduotuvėje. Taigi apeliantai, būdami atsakingi asmenys turėjo elgtis apdairiai ir rūpestingai, atidžiai perskaityti dokumentus, kuriuos pasirašė. Tai, kad apeliantė pasitikėjo ieškovu ir atsakovu, nepaneigia jos pareigos susipažinti su dokumentais, kuriuos ji pasirašė.

30.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavime apeliantas pasirašė, kad sutinka su apskaičiuotos skolos dydžiui – 222 281 Lt (64 377,03 Eur). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas, pasirašęs pakvitavimą, jį ginčijo, nesutiko su paskolos dydžiu. Priešingai – 2013 m. kovo 6 d. apeliantas pasirašė paskolos sutartį, kurioje užfiksuota, kad jis laiku nesumokėjo paskolos dalies – 111 140,50 Lt  (32 188,51 Eur) – pagal 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimą. Apeliantė, kaip laiduotoja, taip pat pasirašė nurodytą paskolos sutartį. Apeliantai neįrodė, kad pasirašė pakvitavimą ir paskolos sutartį dėl to, jog ieškovas kitaip nesutiko paskolinti 5 000 Lt (1 448,10 Eur). Pakvitavime užfiksuota aiški suma, kurią ieškovas paskolino apeliantui, taip pat jos grąžinimo terminai. Paskolos sutartyje ir pakvitavime  nurodyta ta pati paskolos suma, jos grąžinimo terminai, taip pat ieškovo ir apelianto susitarimas dėl pavėluotos grąžinti skolos dalies. Be to, apeliantas paskolos sutartyje ranka įrašė, kad ši sutartis galioja ir yra sudaryta 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimo pagrindu. Bet kuris vidutiniškai protingas ir apdairus asmuo (bonus pater familias) neįsipareigotų grąžinti sumos, kurios jis negavo (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 185 straipsnis). Dėl to nors ieškovas nepateikė į bylą pinigų perdavimą pagrindžiančių paskolos raštelių, surašytų pinigų perdavimo apeliantui momentu, 2011 m. rugpjūčio 26 d. pakvitavimas, 2013 m. kovo 6 d. paskolos sutartis yra pagrindas konstatuoti, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai ir apeliantas pasiskolino iš ieškovo iš viso 64 337,03 Eur, o apeliantė laidavo, jog apeliantas grąžins pasiskolintus pinigus (CK 6.870, 6.73 straipsniai). Įvertinus šios nutarties 19–21 punktuose aptartas kitose civilinėse bylose nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad tose bylose spręsta dėl kitų paskolų negu nagrinėjamoje byloje reikalauja grąžinti ieškovas priteisimo (grąžinimo).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31.       Apibendrindama pirmiau nurodytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių ginčą, tinkamai aiškino šalių sudarytą paskolos sutartį, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, apskųstas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32.       Šalys nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl apeliacinės instancijos teismas nesprendžia jų atlyginimo klausimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimą.