Baudžiamoji byla Nr. 1S-1630-493/2015
Teisminio proceso Nr. nesuteiktas
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19.
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 2 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. birželio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
n u s t a t ė :
E. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį trejiems metams šešiems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, uždrausta trejus metus vairuoti transporto priemones. Šiaulių apygardos teismo 2008 m. birželio 12 d. nuosprendžiu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 17 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 281 straipsnio 5 dalies į BK 281 straipsnio 6 dalį ir paskirta galutinė bausmė – treji metai šeši mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 15 d., bausmės pabaiga – 2017 m. balandžio 15 d.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. birželio 30 d. nutarimą taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nuteistasis E. P. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos namų. Skunde nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai neįvertino jo pastangų integruotis į visuomenę, neatsižvelgė į Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, sudaranti tik 10 balų, į tai, kad jis įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas, kas leidžia manyti kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. E. P. teigia, kad suprato savo padaryto nusikaltimo pasekmes, gailisi dėl to, pataisos namuose bausmę atlieka atsakingai, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, yra skatintas, dirbo, priteista žala mokama kiekvieną mėnesį. Nurodo, kad savaitgaliais jis išvykdavo namo ir tuo metu jokių pažeidimų nėra padaręs. Šios aplinkybės, nuteistojo įsitikinimu, patvirtina, kad jis stengiasi atsakingai priimti savo gyvenimo sprendimus. Nuteistasis mano, kad teismas turi vadovautis bausmės vykdymo tikslais ir paskirtimi bei lygtinio paleidimo tikslais, nes kitaip šie institutai praranda savo prasmę.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Nuteistojo E. P. skundas tenkintinas.
2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymu Nr. XII-1818, tarp kita ko, buvo pakeistos ir nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų reglamentuojančios nuostatos. 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Įgyvendinant pakeisto BVK nuostatas, 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 2531, 360, 362 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1820, buvo pakeistos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo tvarką. Minėto įstatymo 5 dalyje numatyta, kad klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų ir skundų (atsiliepimų) dėl šių nutarimų, pateiktų iki 2015 m. rugpjūčio 31 d., teismas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendžia šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytame BPK 360 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, o taip pat į tai, kad BVK nuostatos taikomos nuo jų įsigaliojimo dienos (BVK 3 straipsnio 1 dalis), nuteistojo E. P. skundas aukštesniajam teismui nagrinėtinas taikant pakeistas tiek BVK, tiek ir BPK nuostatas.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).
Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, nors ir svarsčiusi nuteistojo E. P. prašymą dėl lygtinio paleidimo, dar galiojant ankstesnėms BVK nuostatoms, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis E. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyta tiek nusikalstamo elgesio riziką mažinančių, tiek didinančių veiksnių. Aplinkybės, jog nuteistasis neturi jokių rūpesčių dėl gyvenamosios vietos pastovumo, jo požiūris į darbą ir specialybės turėjimas, artimas ir tvirtas ryšys su artimaisiais, situacijų, kurios gali iššaukti nusikalstamą elgesį, atpažinimas, pozityvus nusiteikimas kitų nuteistųjų ir jį prižiūrinčių darbuotojų atžvilgiu yra nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai. E. P. riziką nusikalsti didina tai, kad nusikalstama veika padaryta apsvaigus nuo alkoholio, bei netinkamas elgesio strategijų pasirinkimas praeityje, savo veiksmų pasekmių neapgalvojimas. Tačiau taip pat atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis suvokia jam būdingus kriminogeninius veiksnius ir rodo pastangas jų įtaką mažinti – yra motyvuotas nevartoti alkoholio, kuria ilgalaikius planus, siekia kitų patarimo ir vertina savo pažangą. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas sudaro tik 10 balų, taigi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra minimali.
Bylos medžiaga taip pat patvirtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė ir tebevykdo socialinės reabilitacijos planą, sugebėjo sąmoningai ir kryptingai koreguoti savo elgesį, vykdė jam keliamus reikalavimus, sugebėjo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. E. P. dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigose vykdomose programose, aktyviai naudojosi galimybėmis dalyvauti veiklose, kurios nesusiję su nusikalstamumu.
Aptartų aplinkybių pagrindu, darytina išvada, kad Komisija nutarime taikyti nuteistajam E. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai atsižvelgė į žemą nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant – aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinančius veiksnius ir pastangas eliminuoti riziką didinančius veiksnius. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistojo E. P. nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis panaikintina ir dėl nuteistojo skundo priimtinas naujas sprendimas – Komisijos nutarimas dėl E. P. lygtinio paleidimo patvirtintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas
n u t a r ė :
Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą.
Patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015 m. birželio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam E. P..
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones:
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
- per visą lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;
- per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.
Teisėjas Arūnas Paštuolis